Pasak pranešimo, dauguma dabartinių susirgimų beždžionių raupais pasireiškė lengvais ligos simptomais. Tačiau pažymima, kad beždžionių raupų virusas gali sukelti sunkią ligą tam tikroms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, mažiems vaikams, nėščioms moterims ir asmenims, kurių imunitetas nusilpęs.

Pranešime cituojama Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktorė dr. Andrea Ammon pažymėjo, jog  „manoma, kad tolesnio viruso plitimo per artimą kontaktą, pavyzdžiui, lytinių santykių metu tarp asmenų, turinčių kelis seksualinius partnerius, tikimybė yra didelė“.

Beždžionių raupų viruso perdavimas gali vykti per glaudų gleivinės ar nepažeistos odos tiesioginį sąlytį su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, taip pat per virusu užkrėstą aplinką, pavyzdžiui,  patalynę, rūbus.  Sukėlėjas taip pat gali būti perduotas per didelius kvėpavimo takų lašelius ilgalaikio kontakto akis į akį metu.

Didžiausią riziką užsikrėsti yra asmenims, gyvenantiems kartu su žmogumi, kuriam įtariama ar patvirtinta beždžionių raupų infekcija bei asmenims, kurie keliavo į šios ligos endemines šalis (centrinės ir vakarų Afrikos šalys).

Beždžionių raupai nėra lengvai plintanti liga nuo žmogaus žmogui.

„Beždžionių raupai nėra lengvai plintanti liga nuo žmogaus žmogui. Didžiausią riziką užsikrėsti turi asmenys artimai kontaktuojantys su sergančiuoju, t. y. šeimos nariai, seksualiniai partneriai ir medicinos darbuotojai, teikiantys jiems paslaugas“, – pažymėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Pasak prof. S.Čaplinsko, jei dabartinis protrūkis nebus suvaldytas ir virusas vėl išplistų į imlių gyvūnų rūšis, egzistuoja pavojus, kad beždžionių raupai gali tapti endeminiais Europoje, nes viruso plitimas nuo žmonių gyvūnams teoriškai įmanomas. 

„Beždžionių raupų virusas ir toliau plinta tarp žmonių ir, jei jis pateks į regiono gyvūnų rūšis, jis gali įsitvirtinti, nors manoma, kad tokia rizika yra labai maža“, – rašoma ECDC pranešime.

Jame pažymima, kad šiuo metu mažai žinoma apie Europos naminių (žinduolių) gyvūnų rūšių tinkamumą būti beždžionių raupų viruso šeimininkais, tačiau manoma, kad graužikai ir voverės, greičiausiai, bus tinkami šeimininkai virusui ir jo pernešimui. Būtent todėl, virusas gali įsitvirtinti Europos laukinėje gamtoje ir liga gali tapti endemine zoonoze.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje nustatyta jau daugiau kaip 250 ligos atvejų 16-oje valstybių.

Europos ligų kontrolės centro (ECDC) vadovė Andrea Ammon rekomendavo visų pilnamečių skiepijimą sustiprinamąja doze, „pirmenybę teikiant vyresniems nei 40 m. žmonėms“. Negana to, agentūra paragino bloko šalis didinti savo skiepijimo rodiklius.

Iki šiol visiškai paskiepyta mažiau nei 70 proc. ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) gyventojų. „Taip susidaro didelis skiepijimo atotrūkis, kurio neįmanoma sparčiai įveikti, ir lieka pakankamai erdvės virusui plisti“, – teigė ECDC.

„Turime skubiai susitelkti į šio atotrūkio panaikinimą, visiems suaugusiems žmonėms pasiūlyti galimybę pasiskiepyti papildoma vakcinos doze ir grąžinti su farmacija nesusijusias priemones“, – teigė A. Ammon.

Ji savo įspėjimą pateikė praėjus dienai po to, kai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos padalinys nurodė, kad Europoje ir Vidurio Azijoje iki 2022 m. kovo nuo COVID-19 gali mirti dar 700 tūkst. žmonių ir čia bendras ligos aukų skaičius gali pasiekti 2,2 mln.

Naujausios ECDC prognozės „rodo, kad ligos našta su delta atmaina priešakyje ES/EEE gruodžio ir sausio mėnesiais gali būti labai didelė, nebent dabar bus imtasi visuomenės sveikatos priemonių bei toliau bus skatinamas gyventojų skiepijimasis.“

ES mastu iki šiol visiškai paskiepyta 67,7 proc. gyventojų, tačiau skiepijimo lygiai atskirose šalyse gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, visiškai paskiepyta tik 24,2 proc. bulgarų, palyginti su 86,7 proc. imunitetą turinčių Portugalijos gyventojų.

Anot ministerijos, tokią statistiką trečiadienį paskelbė Europos ligų ir prevencijos ir kontrolės centras, surinkęs oficialius nacionalinius šaltinius iš 31 Europos šalies.

Pagal centro duomenis, daugiausiai gyventojų pastarąją savaitę tyrė Liuksemburgas – 12,9 tūkst. ištirtų žmonių 100 tūkst. gyventojų, antrojoje vietoje liko Kipras, trečiojoje – Danija.

Lietuvoje ištirti 2,9 tūkst. žmonių 100 tūkst. gyventojų ir pagal šį rodiklį pralenkėme septintojoje vietoje likusią Estiją (2,7 tūkst. ištirtų žmonių 100 tūkst. gyventojų) ir dešimtojoje likusią Latviją (2,4 tūkst. ištirtų žmonių 100 tūkst. gyventojų).

Septintojoje vietoje žemyne Lietuva yra pagal ligoninėse nuo koronaviruso gydomų žmonių skaičių, šioje kategorijoje didžiausius rodiklius turi Bulgarija.

Pagal santykinį mirštamumą Lietuva Europoje užima 14-ąją vietą – 81,2 mirčių 1 mln. gyventojų bei dvigubai lenkia Latviją, o Estiją – trigubai.

Europos ligų ir prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, prasčiausius rodiklius žemyne pagal teigiamų testų dalį turi Lenkija, kurioje COVID-19 nustatomas 41,9 proc. visų besitiriančiųjų. Lietuvoje koronavirusas patvirtinamas bemaž penktadaliu atvejų – 19,1 proc. visų testų.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 2514 naujų COVID-19 ligos atvejų, dėl koronaviruso mirė 26 žmonės.

Tai didžiausias naujų atvejų skaičius per parą nuo pandemijos pradžios.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 69 tūkst. 582 asmenys, 40 tūkst. 926 – tebeserga, 27 tūkst. 760 – pasveiko.

Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 590 žmonių, dėl kitų priežasčių mirė 306 užsikrėtusieji.

Per praėjusią parą ištirti 11 tūkst. 693 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 304 tūkst. 400.

ELPKC sifilio atvejų skaičiaus didėjimą sieja su rizikingesniu seksualiniu elgesiu.

Remiantis naujausiais ELPKC turimais duomenimis iš 28 ES valstybių narių, 2017 metais pranešta apie 33 100 sifilio – lytiškai plintančios infekcijos – atvejų.

Didėjimas Europoje fiksuojamas nuo 2010 metų ir nuo tų metų registruotų sifilio atvejų skaičius išaugo 70 proc. Dažniausiai nuo infekcijos kenčia vyrai, kurie santykiauja su kitais vyrais ir gyvena miesto vietovėse.

Andrew Amato-Gauci iš ELPKC teigimu, veiksniai, kurie lėmė sifilio atvejų skaičiaus augimą Europoje ir kitose pasaulio dalyse, yra tokie, kad žmonės „lytiškai santykiauja be prezervatyvų ir su daugybe įvairių partnerių“.