Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad ši kandidatūra atrinkta per specialią atranką, jai pritarė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pats kandidatas tvirtino, kad Europos Sąjungos (ES) teise domisi nuo studijų metų, su ja tampriai susijęs ir jo akademinis darbas, ir profesiniai ryšiai.

„Tikiu, kad tokiu būdu realizuosiu savo vieną iš svarbiausių, ko gero, norų, kurie susiformavo jau studijų metais, tai yra prisidėti prie Europos Sąjungos projekto, prie galimybės kurti Europą kaip teisingumo, laisvės erdvę“, – Seime sakė T. Davulis.

Jis teisininko išsilavinimą 1998 metais įgijo Vilniaus universitete, magistro laipsnį įgijo Freiburgo universitete Vokietijoje.

T. Davulis nuo 1998 metų dėsto VU, 2012 metais tapo Teisės fakulteto dekanu.

Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirba du teisėjai – 2019-aisiais Seimo pritarimu į pareigas paskirtas buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Rimvydas Norkus, o kito teisėjo, Virgilijaus Valančiaus, kadencija baigėsi užpernai spalį. Vis dėlto nesutarus dėl naujo kandidato, jis dirba iki šiol.

2019 metų sausį tuometinio Konstitucinio Teismo teisėjo Gedimino Mesonio kandidatūrai pritarė visos trys Lietuvos institucijos, tačiau ją atmetė Liuksemburge esantis vertinimo komitetas.

Tų pačių metų liepą Vyriausybė jau buvo pateikusi pasiūlymą pratęsti V. Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai, tačiau tam nepritarė prezidentas G. Nausėda.

2020 metais atrankoje geriausiu išrinktas buvo tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, tačiau jo kandidatūrai vėl nepritarė prezidentas.

ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.

Teisingumo ministerijos atrinktam kandidatui turi pritarti Vyriausybė ir prezidentas, dėl paskyrimo turi balsuoti ir Seimas. Jei visos šios procedūros įvykdomos, kandidato tinkamumą vertina specialus komitetas Liuksemburge.

Prieš dvejus metus šią kandidatūrą yra atmetęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Kaip pranešė ministerija, po pokalbių su visais aštuoniais į minėtą poziciją kandidatavusiais teisininkais V. Valančiui skirta daugiausia balų.

Atrankoje taip pat dalyvavo Tadas Antanaitis, Darijus Beinoravičius, Tomas Davulis, Lyra Jakulevičienė, Saulius Lukas Kalėda, Mažvydas Michalauskas ir Lijana Visokavičienė.

Atrankos grupei vadovavo teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, joje taip pat buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos atstovas Saulius Katuoka, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės bendrosios dalies mokslo centro vadovas Jonas Prapiestis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Artūras Ridikas ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dėstytojas Tomas Veršinskas.

Kaip skelbia ministerija, antrą vietą atrankoje užėmė T. Davulis, trečią – S. L. Kalėda, ketvirtą – L. Jakulevičienė, penktą – D. Beinoravičius, šeštą – M. Michalauskas, septintą – T. Antanaitis, aštuntą – L. Visokavičienė.

V. Valančiaus kandidatūrai dar turės pritarti Vyriausybė ir prezidentas Gitanas Nausėda, dėl paskyrimo balsuos ir Seimas.

Jei visos šios procedūros bus įvykdytos, V. Valančiaus tinkamumą vertins ir specialus komitetas Liuksemburge.

Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirba 2019-aisiais Seimo pritarimu paskirtas buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Rimvydas Norkus bei V. Valančius. Nors pastarojo teisėjo kadencija baigėsi užpernai spalį, nesutarus dėl naujo kandidato, jis dirba iki šiol.

2019 metų liepą Vyriausybės jau buvo pateikusi pasiūlymą pratęsti V. Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai, tačiau tam nepritarė prezidentas G. Nausėda.

Į ES Bendrąjį Teismą Lietuvai taip pat nepavyko išsiųsti ir dar dviejų atrinktų kandidatų – 2019 metų sausį Seimui pritarus tuometinio Konstitucinio Teismo teisėjo Gedimino Mesonio kandidatūrai, ją atmetė Liuksemburge esantis vertinimo komitetas, o pernai rudenį atrankoje geriausiu išrinkto tuometinio generalinio prokuroro Evaldo Pašilio kandidatūrai nepritarė G. Nausėda.

Dar viena atranka pernai vasarą neįvyko, nes komisija nesugebėjo apsispręsti dėl tinkamiausio kandidato.

ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.

Lietuvos pasiūlytas kandidatas, preliminariai, pareigas turėtų pradėti eiti antrąjį 2021-ųjų pusmetį.

Ji bus vykdoma pagal pakeistą tvarkos aprašą.

Asmenys, norintys dalyvauti atrankoje, iki balandžio 14-osios turi pateikti būtinus dokumentus.

Preliminariai Lietuvos pasiūlytas kandidatas teisėjo pareigas pradėtų eiti šių metų antrą pusmetį.

Įstatymas numato, kad kandidatą į Europos Sąjungos teismą siūlo Vyriausybė, gavusi prezidento pritarimą. Seimo statutas numato, kad kandidatūrą taip pat turi svarstyti parlamentas.

Atranka iki šiol vyko pagal 2018 metais tuometinio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus pasirašytą tvarką.

Pernai spalį E. Jankevičiaus vadovaujama atrankos komisija kandidatu į ES Bendrąjį Teismą atrinko tuometinį generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, jo kandidatūrai pritarė ir Vyriausybė, tačiau atmetė prezidentas.

E. Pašilis buvo jau trečiasis nepatvirtintas kandidatas į šį Teismą. Atranka, kurioje E. Pašilis buvo atrinktas, sulaukė kritikos dėl skaidrumo ir išankstinio politinio palaikymo.

Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirba 2019-aisiais Seimo pritarimu paskirtas buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Rimvydas Norkus bei Virgilijus Valančius. Nors pastarojo teisėjo kadencija baigėsi užpernai spalį, nesutarus dėl naujo kandidato, jis dirba iki šiol.

Iki praėjusių metų rudens buvo atmesti dar du kandidatai į šį teismą – 2019 metų sausį Seimui pritarus tuometinio Konstitucinio Teismo teisėjo Gedimino Mesonio kandidatūrai, ją atmetė Liuksemburge esantis vertinimo komitetas.

Tuo metu 2019 metų liepą pateiktam Vyriausybės siūlymui pratęsti V. Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai nepritarė prezidentas Gitanas Nausėda.

Atranką į šią poziciją ministerija buvo paskelbusi ir pernai birželio mėnesį, tačiau tuomet komisija nesugebėjo apsispręsti dėl tinkamiausio kandidato.

ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.

„Dėl E. Pašilio skyrimo turiu sprendimą. Deja, tenka pripažinti, kad pats atrankos procesas buvo ir mažai skaidrus, ir neefektyvus, galiausiai išsitęsė tikrai nepateisinamai ilgai. O ir pasiūlyta gerbiamo E. Pašilio kandidatūra nemanau, kad tenkina tuos reikalavimus, kurie yra keliami konkrečiai šiai pareigybei bendrajame teisme“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

„Todėl manau, kad ponas E. Pašilis, pabaigęs savo kadenciją galėtų užimti įvairias pareigas, tačiau ši konkrečiai pareigybė, Europos Bendrasis teismas ir darbas tenai nemanau, kad yra ta vieta, kur ponas E. Pašilis galėtų atsiskleisti geriausiai“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak jo, konsultacijos dėl kandidato bus tęsiamos jau su naująja Vyriausybe.

E. Pašilis prezidento sprendimo nekomentavo.

„Generalinis prokuroras gerbia prezidento sprendimą, tačiau nuo komentarų susilaiko“, – BNS ketvirtadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

O ir pasiūlyta gerbiamo E. Pašilio kandidatūra nemanau, kad tenkina tuos reikalavimus, kurie yra keliami konkrečiai šiai pareigybei bendrajame teisme.

Komentarų dėl prezidento sprendimo neteikė ir kadenciją baigiantis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

„Nieko negirdėjau. Komentarų neturiu“, – BNS ketvirtadienį sakė politikas.

Teisingumo ministro E. Jankevičiaus vadovaujama atrankos komisija E. Pašilio kandidatūrą atrinko iš šešių kandidatų spalio 29 dieną. Ministras teigė, kad ši procedūra turėtų būti labiau laikoma delegavimu, o ne konkursu, todėl buvo preliminariai suderinta su kai kurių institucijų atstovais.

Komisijos nariu buvęs eksparlamentaras Gediminas Kirkilas BNS sakė, kad E. Jankevičius dar iki atrankos pradžios jam buvo nurodęs, jog Vyriausybė palaikys ir teiks generalinio prokuroro kandidatūrą.

Vyriausybė E. Pašilio kandidatūrai pritarė apsvarsčiusi ją, kaip riboto naudojimo klausimą dalyvaujant ir pačiam E. Pašiliui lapkričio 4 dieną, prezidentui G. Nausėdai ji pateikta praėjusį pirmadienį.

Įstatymas numato, kad kandidatą į Europos Sąjungos teismą siūlo Vyriausybė, gavusi prezidento pritarimą. Seimo statutas numato, kad kandidatūrą taip pat turi svarstyti parlamentas.

E. Pašilis buvo jau trečias kandidatas į Liuksemburge įsikūrusi ES Bendrąjį teismą.

Iš pradžių Lietuva pateikė Konstitucinio Teismo teisėją Gediminą Mesonį, bet jo kandidatūrą pernai rugpjūtį atmetė Liuksemburge įsikūręs pretendentus vertinantis komitetas.

Vėliau Vyriausybė nusprendė siūlyti dar vienai kadencijai teisėju skirti Virgilijų Valančių, bet jo kandidatūrą atmetė prezidentas.

ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.

E. Pašilis generaliniu prokuroru penkerių metų kadencijai buvo paskirtas 2015-ųjų gruodžio pabaigoje. Iki tol jis 15 metų dirbo Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėju, penkis iš jų – šio teismo pirmininku.

Lietuva, anot ministerijos, 2013 metais suderino valstybės pagalbą su EK. Teismas ketvirtadienį patvirtino, kad visa derinimo procedūra vyko taip, kaip yra nustatyta teisės aktuose, įskaitant tinkamai pasirinktą SGD terminalo dydį ir įgyvendinimo bei finansavimo modelį.

„Dar kartą patvirtinta strateginė terminalo svarba valstybei ir visiems gamtinių dujų vartotojams. Lietuvos pasirinktas kelias dėl SGD importo šaltinių diversifikavimo buvo teisingas ir neišvengiamas, užbaigęs pusę amžiaus trukusią priklausomybę nuo vieno monopolinio gamtinių dujų tiekėjo, diktavusio dujų kainas“, – pranešime cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Achemos grupė“ Eltai atsiųstame komentare teigia, kad sprendimas yra politinis.

„Toks sprendimas gali suformuoti ydingą valstybės pagalbos derinimo praktiką visoje Europos Sąjungoje, nes juo nustatoma, kad ES valstybės narės, siekdamos suderinti valstybės pagalbą, kuri ženkliai riboja konkurenciją atitinkamame sektoriuje, gali nepateikti visos svarbios informacijos Europos Komisijai, o ši neprivalo jos tikrinti ir būti aktyvi renkant informaciją, dėl ko būtų priimtas nepagrįstas ir konkurenciją ribojantis sprendimas“, – teigia grupė.

Grupė taip pat nurodė skųsianti sprendimą ES Teisingumo Teismui.

Šiuo metu Energetikos ministerija derina valstybės pagalbą su EK dėl ilgalaikio SGD tiekimo per Klaipėdos terminalą užtikrinimo. Ministerijos žiniomis, EK jau yra atlikusi beveik visus reikalingus žingsnius ir procedūras valstybės pagalbai dėl saugumo dedamosios mažinimo gamtinių dujų vartotojams suderinti.

Ministras BNS sakė, kad V. Valančius surinko daugiausia balų konkurse iš visų paraiškas pateikusių aštuonių kandidatų. Anot ministro, šį sprendimą atrankos komisija priėmė birželio viduryje.

Lietuva į šį teismą skiria du teisėjus. Praėjusių metų pabaigoje į šį teismą buvo siūlomas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus ir Konstitucinio Teismo teisėjas Gediminas Mesonis.

Pirmoji kandidatūra buvo patvirtinta, tačiau G. Mesonio kandidatūrą, kaip skelbiama, dėl nepakankamų prancūzų kalbos žinių, atmetė Liuksemburge įsikūręs pretendentus vertinantis komitetas, todėl antrajai teisėjo vietai prireikė naujo konkurso.

Į ES Bendrąjį Teismą siūlomas V. Valančius BNS teigė, kad dalyvavo konkurse ir tada, kai buvo atrinktos R. Norkaus ir G. Mesonio kandidatūros.

„Tai buvo pirmas konkursas, po to valstybė atrinko kitus kandidatus į mano ir teisėjo E. Bieliūno vietas. Tik po to, kai komitetas atmetė vieną iš kandidatų, tada buvo skelbiamas antras konkursas“, – BNS sakė V. Valančius.

„Tuo metu buvo tokie kandidatai, o kai antras konkursas, tai kiti kandidatai. Niekad nežinai, kada geresni kandidatai yra atrenkami“, – pridūrė jis.

Pagal skyrimo tvarką, V. Valančiaus kandidatūrai dar turės pritarti Vyriausybė ir prezidentas, taip pat dėl skyrimo turės vykti balsavimas Seime.

V. Valančiaus kandidatūrą greičiausiai jau turėtų tvirtinti liepos 12-ąją po inauguracijos iš Dalios Grybauskaitės šalies vadovo pareigas perimantis Gitanas Nausėda.

ES Bendrojo Teismo teisėju V. Valančius dirba nuo 2016 metų balandžio 13 dienos.

„2016 metais burtų tvarka buvo ištrauktos kai kurios valstybės–narės, kad jos deleguoja savo antrą teisėją, tai Lietuva pateko tarp pirmųjų ir tokiu būdu atsiradau aš tais metais“, – teigė V. Valančius.

2002 – 2008 metais jis vadovavo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, anksčiau Lietuvos apeliaciniame teisme vadovavo Civilinių bylų skyriui, iki to laiko jis yra dirbęs prokuroru, buvo Vilniaus miesto I apylinkės teismo teisėjas ir pirmininko pavaduotojas.

Be to, V. Valančius dėstė Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetuose, buvo Europos teisėjų asociacijos pirmininkas bei Tarptautinės teisėjų asociacijos vicepirmininkas.

V. Valančius Vilniaus universitete 2000 metais apsigynė teisės mokslų daktaro disertaciją.

ES teismo teisėjai skiriami šešerių metų kadencijai nuo šių metų rugsėjo.

Atrankos komisijoje buvo teisingumo ministras E. Jankevičius, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, premjero patarėjas Donatas Matuiza, Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorius Andrius Namavičius, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Artūras Ridikas, Seimo pirmininko vyresnysis patarėjas Egidijus Rumbutis, prezidendės patarėja Rasa Svetikaitė ir Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės vadovas Darius Žilys.