Eilinio piliečio autobuso stotelėje ji niekada nesudomins, nes niekas tų dokumentų neskaito. Bet jos išraiška – daugiau nei įspūdinga – 700 mln. eurų. Tikrai taip, milijonų, kurie dėl kelių dokumentų bus atimti iš Lietuvos regionų ir pervesti sostinei. Su nacionalinio biudžeto dalimi – tai jau apie 1,4 mlrd. eurų.

Galima priminti, kad, pavyzdžiui, sostinė 2022 m. yra suplanavusi 839 mln. eurų biudžetą. Kai 2021-aisiais Kauno miesto kasoje buvo tik apie 390 mln. eurų. Klaipėda giriasi, kad šiems metams planuoja rekordinę „net“ 102 mln. eurų sumą.

Bet verta paskaityti pirminius dokumentus. Pernai gruodžio 2 d. Seimo Europos reikalų komitetas viešai paskelbė, kad Lietuva, pasinaudodama ES Sanglaudos politikos reglamentuose numatytomis lankstumo išlygomis, pateikė siūlymą Europos Komisijai, kad būtų perskirstyti Sanglaudos politikos asignavimai iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono į sostinės regioną. Tam atsakingas Seimo komitetas pritarė.

Įdomu, ką apie tokį sostinės lygiavimą mano tarsi Kaunui turintis atstovauti komiteto pirmininko pavaduotojas Marius Matijošaitis arba Marijampolėje rinktas Andrius Vyšniauskas? Ką galvoja opozicijoje dirbantys Mindaugas Puidokas, Aurelijus Veryga?

Vyriausybės pateiktuose dokumentuose bandoma aiškinti, kad, „siekiant tolygios Lietuvos pažangos, Europos Komisijai pasiūlyta sostinės regionui skirti maksimalią reglamentais leidžiamą lėšų dalį – beveik 700 mln. eurų, kuri su nacionaliniu bendrafinansavimu sudarytų apie 1,4 mlrd. eurų. Toks perskirstymas leistų užtikrinti, kad būtų išvengta žymaus Sanglaudos politikos finansavimo sumažėjimo sostinės regionui, kuris dėl spartaus ekonominio augimo buvo (statistine prasme) priskirtas prie labiausiai išsivysčiusių ES regionų, tačiau paties sostinės regiono viduje vis dar egzistuoja nemenki socialiniai ir ekonominiai netolygumai“.

Leiskite paklausti – ar tikrai netolygumai sostinės viduje tokie dideli, kad būtina skirtumą tarp Gedimino prospekto ir Garliavos didinti ir toliau? Ar tikrai Konstitucijos prospektui dailinti nebeužtenka kone milijardo eurų kiekvienais metais, dar tiek pat reikia atimti iš šimtais milijonų eurų niekada nežarsčiusių apskričių?

Galime skaityti toliau: „Lėšų skyrimas sostinės regionui leistų finansuoti verslo ir mokslo sinergijos projektus, prioritetą skiriant inovacijoms, moksliniams tyrimams, žalinimui ir socialinei atskirčiai mažinti.“

Gražūs žodžiai, tačiau ką jie reiškia? Kad inovacijos, mokslas, žalioji darbotvarkė ir socialinė atskirtis – tik sostinei ir ją supantiems rajonams svarbūs klausimai? Ar Rokiškyje, Prienuose ir Šilalėje socialinė atskirtis panaikinta, o vietinės mokyklos jau seniai aprūpintos naujausiomis laboratorijomis, vaikai sėkmingai vežami iš kaimų į gimnazijas?

Deja, bet Finansų ministerijos ir kituose koridoriuose besisukantys mūsų tarnautojai kartkartėmis tiesiog prievarta turėtų būti vežami pažinti tikrą Lietuvą, o ne tik tą, kuri matosi pro Gedimino prospekto langus.

Įtarimai pareikšti penkiems asmenims. Įtariama, kad įvairių filtrų gamybos ir montavimo darbais užsiimantys asmenys nusprendė ne tik gauti Europos Sąjungos paramą, skiriamą turimai įrangai modernizuoti, bet ir pasipelnyti.

FNTT pareigūnai įtaria, kad bendrininkai suklastojo paramai gauti reikalingus dokumentus ir beveik 500 tūkst. eurų paramą gavo neteisėtai. Projekto dokumentuose įsipareigoję plėsti verslą, asmenys per dvejus metus įsigijo įvairius technologinius skaitmenizavimo ir modernizavimo įrenginius, tačiau, įtariama, dokumentuose nurodytos įrenginių kainos neatitiko realybės – buvo gerokai paaukštintos. Kainų skirtumą, įtariama, buvo ketinta pasilikti sau.

FNTT duomenimis, verslininkai siekė gauti ir dar vieną paramą, kuri buvo skiriama mažoms ir vidutinėms įmonėms, investuojančioms į kovai su COVID-19 reikalingų produktų gamybą. Tikėdamiesi gauti pinigų, bendrininkai atsakingoms institucijoms pateikė galimai melagingus dokumentus, tačiau šis bandymas gauti paramą nepavyko.

Ikiteisminį tyrimą pradėję FNTT pareigūnai Kauno apskrityje ir Vilniuje atliko 13 kratų įtariamųjų gyvenamosiose vietose, įmonėse, automobiliuose. Kratų metu buvo paimti su ikiteisminiu tyrimu susiję dokumentai, skaitmeninė technika, rasta grynųjų pinigų ir galimai nelegaliai laikomas ginklas.

Kratų metu laikinai buvo sulaikyti du asmenys, įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir pasikėsinimo apgaule gauti tikslinę paramą iš viso pareikšti penkiems asmenims. Tyrimo metu laikinai apribotos nuosavybės teisės į beveik 150 tūkst. eurų vertės įtariamųjų turtą. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

Griežčiausia bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai valstybės ar ES institucijos patiria didelę žalą – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Teismas už dokumentų klastojimą gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki trejų metų. 

Lietuvai yra numatyta 2,62 milijardo eurų dotacija ir antra tiek – paskolų. Pinigais bus galima pasinaudoti iki 2026 m.

"Šia parama siekiama sumažinti ir taisyti koronaviruso pandemijos padarytą ekonominę ir socialinę žalą. Tuo norima paskatinti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių atsigavimą, išsaugoti ir kurti naujas darbo vietas. Dabar diskutuojame, kokiems projektams mums reikėtų pinigų", – kalbėjo Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.

Tačiau finansavimui gauti yra numatytos sritys. Tai – žalioji pertvarka, skaitmenizacija, švietimas, sveikatos sistema, inovacijos ir mokslas, mokesčių politika.

"Dabar mes nagrinėjame, kokiems savivaldybės projektams reikėtų finansavimo. Rengiame planą ir pateiksime Lietuvos savivaldybių asociacijai, kokius projektus galėtų įtraukti į šią priemonę. Planuotume gauti lėšų 14 projektų, tačiau galbūt kai kuriuos jų teks papildyti, sujungti. Įtraukiame projektus, kurie susiję su darniu judumu, elektra varomų transporto priemonių įsigijimu, transporto eismo žaliųjų bangų įdiegimu, automobilių saugyklų įrengimu, dviračių, pėsčiųjų takų atnaujinimu", – vardijo A. Barbšys.

Europinius pinigus planuojama skirti savivaldybės pastatų energiniam efektyvumui užtikrinti. Vien švietimo įstaigų patalpoms apšiltinti reikėtų apie 50 mln. eurų.

Anot A. Barbšio, projektai yra labai skirtingų verčių, vieni jų siekia kelis šimtus tūkstančių eurų, kiti – keliasdešimt milijonų.

"Kaip bus dalijami pinigai, kol kas informacijos dar neturime. Dabar kalbama tik apie bendrą finansavimo poreikį savivaldybėje", – teigė A. Barbšys.

„Tikiu, kad miestų gyventojai kasdienėms kelionėms pamėgs naujas ir tvarkingas viešojo transporto priemones, o savo asmeninius automobilius dažniau paliks namuose. Naujų troleibusų ir autobusų ES lėšomis įsigyja visi penki didieji šalies miestai, šia galimybe kviečiu aktyviau naudotis ir mažesniuosius miestus, rajonų savivaldybes“, – pranešime sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Kauno miestas, kaip ir sostinė, pirmenybę teikia naujiems troleibusams, rašoma pranešime. Kaune bus nupirkti 24 troleibusai – tam iš ES sanglaudos fondo skirta 6,74 mln. eurų, dar 1,45 mln. eurų skirs miesto savivaldybė.

Kauno miesto savivaldybės duomenimis, pernai bendrovė „Kauno autobusai“ turėjo 154 troleibusus ir 251 autobusą. Vidutinis troleibusų amžius buvo 23,1 metų, autobusų – 12,7 metų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad apie du trečdaliai Kauno troleibusų naudojami ilgiau nei gamintojų numatytas ekonominis eksploatavimo laikas, jie dažniau genda, nėra ekonomiški, nepritaikyti specialiųjų poreikių turintiems keleiviams. Pažymėtina, kad Kauno troleibusai važinėja didžiausiais keleivių srautais pasižyminčiais maršrutais ir dažnesniu nei autobusų tvarkaraščiu.

Naujų troleibusų ir autobusų ES lėšomis įsigyja visi penki didieji šalies miestai.

Mažesnieji Lietuvos miestai, atnaujindami savo viešojo transporto parkus, ES fondų lėšas panaudoja ekologiškiems autobusams įsigyti. Druskininkų savivaldybė numato pirkti du elektra varomus autobusus, Lazdijų rajono savivaldybė – vieną elektra varomą autobusą. Šioms savivaldybėms autobusams įsigyti iš ES sanglaudos fondo skirta atitinkamai 417,5 tūkst. ir 185,4 tūkst. eurų.

2014-2020 m. laikotarpiu penkių didžiųjų Lietuvos miestų viešojo transporto parkams atnaujinti iš viso skiriama 28,69 mln. eurų ES sanglaudos fondo investicijų, dar 14,48 mln. eurų kviečiamos panaudoti šalies rajonų savivaldybės.

Panaudojant šias lėšas, šalies didmiesčiuose iš viso bus įsigytos 104 naujos ekologiškos transporto priemonės: Vilniuje ir Kaune – atitinkamai 41 ir 24 troleibusai, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – 17, 12 ir 10 suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomų autobusų.

Lietuvos rajonų savivaldybėms viešajam transportui atnaujinti kol kas paskirta tik apie 13 proc. visų šiam tikslui numatytų lėšų – 1,92 mln. eurų. Be Druskininkų ir Lazdijų, po 3 naujus autobusus ES lėšomis perka Tauragės, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybės. Susisiekimo ministerija ragina ir kitas šalies savivaldybes paskubėti pasinaudoti ES fondų teikiamomis galimybėmis. 

Susigrąžina tik ašaras

Netinkamas Bendrijos lėšų panaudojimas (jos skiriamos daugiausia ūkininkams ir skurdesniems Sąjungos regionams) 2017 m. sudarė 391 mln. eurų, skaičiuoja ES kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF). Pasak naujienų agentūros ELTA, panašios sumos buvo iššvaistytos ar pasisavintos ir ankstesniais metais. Tačiau po OLAF aptiktų pažeidimų ES valstybėse narėse vos 45 proc. atvejų įtariamiesiems buvo pareikšti kaltinimai, tokias tyrimo išvadas skelbia ES Audito rūmai. 2012–2016 m. ES susigrąžino maždaug tik 15 proc. iššvaistytų ar pasisavintų lėšų.

Nors atskleisti sukčiavimo ar netinkamo panaudojimo atvejai yra nedideli, palyginti su metiniu ES biudžetu, siekiančiu 140 mlrd. eurų, auditoriai tikino, kad skaičiai, tikėtina, yra smarkiai mažesni nei realūs, nes informacijos dalijimosi tarp ES šalių mechanizmai yra labai neefektyvūs.

ES Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos manymu, dėl į europinį biudžetą nusitaikiusių ar sudėtingas sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčio schemas kuriančių sukčiautojų nacionaliniai biudžetai kasmet praranda mažiausiai 50 mlrd. eurų. Ir nusikaltėliai jaučiasi puikiai, mat žino, kad turi neprastas galimybes susižerti iš nusikaltimų pelną, nes teisėsaugos veikla ES vis dar vykdoma nenuosekliai.

Grobsto ir politikai

Auditoriai ragino Europos Komisiją suteikti daugiau galių OLAF. Pati Komisija patikino pasiryžusi kovoti su sukčiavimu, tačiau pripažino, kad OLAF išvadų įgyvendinimas nacionalinių lygiu yra tikras iššūkis.

ES Audito rūmai pasveikino sprendimą nuo 2021 m. įkurti Europos prokuratūrą, tirsiančią ES lėšų iššvaistymo bylas, tačiau akcentavo, kad nepakankamas tokios prokuratūros finansavimas gali reikšti, kad Bendrijos institucija vis tiek priklausys nuo nacionalinių institucijų.

Kai kuriais atvejais, teigė OLAF, ES parama buvo iššvaistyta šalių politikų, jų šeimų ar su jais susijusių asmenų. Tai yra tikra problema, sakė kovos su sukčiavimu tarnybos atstovai, nes būtent valstybių institucijos yra atsakingos už sukčiavimo tyrimus.

Europos prokuratūra bus dviejų lygių – centrinio ir nacionalinio. Centrinį lygį sudarys Europos vyriausiasis prokuroras, 21 Europos prokuroras (po vieną iš kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės), iš kurių du bus Europos vyriausiojo prokuroro pavaduotojai, taip pat administracijos direktorius ir specialūs techniniai darbuotojai ir tyrėjai. Decentralizuotą lygį sudarys Europos deleguotieji prokurorai, dirbantys dalyvaujančiose valstybėse narėse. Nacionaliniu lygiu vykdomi tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas bus prižiūrimi centralizuotai.

Europos prokuratūra

Kol kas vykdyti baudžiamuosius tyrimus dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikaltimų ir vykdyti kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą gali tik nacionalinės institucijos ir tik savo šalyse. Tačiau dažnai nusikaltimai grobstant ES biudžetą vyksta keliose šalyse ir patenka į kelių valstybių jurisdikciją.

2021-aisiais, kai ji bus iki galo įkurta, vienoje vietoje bus sutelktos ekspertinės žinios ir patirtis, Europos prokuratūra veiks visose dalyvaujančiose valstybėse narėse kaip viena tarnyba. Ji galės greitai imtis tarpvalstybinių veiksmų ir tokiais atvejais nereikės pradėti ilgai trunkančių teisminio bendradarbiavimo procedūrų.

Europos prokuratūros planuose numatyta tirti sukčiavimo atvejus pasisavinant ES lėšas, didesnes kaip 10 tūkst. eurų, taip pat su sudėtingomis sukčiavimo PVM schemomis, kai padaryta žala viršija 10 mln. eurų. Tikimasi, kad Europos prokuratūra sėkmingiau vykdys baudžiamąjį persekiojimą ir susigrąžins daugiau pasisavintų pinigų.

Naujosios prokuratūros veikloje dalyvaus Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija. Tačiau naujoji teisėsaugos institucija neturės galios Vengrijoje, Lenkijoje, Airijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje, kurios atsisakė prisidėti prie Europos prokuratūros įkūrimo.