„Apie iniciatyvas žymiai smagiau dalintis sėkmingai pasiekus jų finišo tiesiąją. Net ketverius metus trukęs Darbuotojų mokymo ir specifinių kompetencijų tobulinimo projektas, sakyčiau, buvo panašus į maratoną. Jame dalyvavo kone 300 administracijos bei inžinerinio techninio padalinio kolegų, tačiau, skirtingai nei sporte, nesivaržėme.  Anaiptol – siekėme objektyviai įsivertinti kiekvieno norinčiojo mokytis poreikį. Tam tikslui pasitelkėme darbuotojų nuomonės apklausos rezultatus, atskleidusius, jog ypač didelė apklaustųjų dalis norėtų mokytis naujų dalykų ar stiprinti turimus gebėjimus“, – pasakojo bendrovės personalo direktorė Jūratė Mališkienė.

Jūratė Mališkienė. Partnerio nuotr.

Net 1965 valandų bendros aprėpties mokymuose savo klausytoją ar mokinį rado įvairiausių temų ir formatų susitikimai. Viena mokymų grupė buvo orientuota į profesijai reikalingų kompetencijų gilinimą. Pavyzdžiui, įmonės projektuotojai, geodezininkai, gamyboje dirbantys kolegos, informacinių technologijų specialistai, turėję platų pasirinkimą išmokti naudotis naujausiomis, specifiškai jų srityse pritaikomomis programomis. Į mokymus aktyviai įsitraukę teisininkai sėmėsi žinių apie viešuosius pirkimus statybos sektoriuje, FIDIC ar rangos sutarčių teisę ir pan. Savo veiklos nišoje būdų tobulėti rado ir finansininkai,  personalo kolektyvas, inžineriniai techniniai darbuotojai ir t. t. Projekto dalyviai galėjo ne tik dalyvauti darbo vietose vykusiuose užsiėmimuose, bet ir išvykti į konferencijas ar seminarus.

Projekto dalyviai galėjo ne tik dalyvauti darbo vietose vykusiuose užsiėmimuose, bet ir išvykti į konferencijas ar seminarus.

 

Tuo tarpu ne mažiau darbe reikalingus gebėjimus stiprinę susitikimai subūrė skirtingo profilio besimokančiųjų grupes.

„Pastebėjome, kad darbuotojai itin gausiai ir noriai įsitraukė į užsienio kalbų mokymąsi. Nuo pradžiamokslio iki pažengusiojo – visų lygių „studentus“ kvietėme susitikti anglų, rusų, lenkų, latvių kalbų pamokose. Bene visi vertingais laikė išplėstinio kompiuterinio raštingumo, pristatymų rengimo, konfliktų valdymo ar grįžtamojo ryšio teikimo užsiėmimus. Tokios ir panašios temos yra gana universalios – būdų, kur pritaikyti įgytas žinias, ras ir įtaigesnį pristatymą paruošianti techninio inžinerinio padalinio kolegė, ir konfliktą objekte užkardantis darbų vadovas“, – pavyzdžiais iliustravo pašnekovė.

Kas paskatintų į panašias iniciatyvas įsitraukti kitas įmones? Anot J. Mališkienės, išnaudoti europinio projekto privalumus padrąsino ir pati mokymų apmokėjimo tvarka. Projektinėmis lėšomis dengta net 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, skaičiuotų nuo pačių mokymų kainos bei kiekvieno besimokiusiojo darbo užmokesčio. Be to, 2020-ųjų metų pradžioje užklupusi COVID-19 pandemija parodė, jog iš principo besimokančios organizacijos gali būti lanksčios. Taip didelė dalis suplanuotų „gyvų“ mokymų sėkmingai persikėle į nuotolį, kartu leisdama mokytis dar didesniam būriui kituose šalies miestuose ar užsienyje dirbantiems kolegoms.

„Mūsų įmonės stiprybė – įvairaus amžiaus žmonės, puikiai kolektyve derantys vertybėmis, vyresniųjų perduodama patirtimi ir jaunesniųjų imlumu, entuziazmu. Skirtingi žmonės – skirtingi ir poreikiai ar įsitraukimas. Todėl praktiškai kiekvienas rado, ką iš siūlytų 60-ties temų pravartu naujai išmokti ar patobulėti“, – komentavo bendrovės personalo direktorė.

Mūsų įmonės stiprybė – įvairaus amžiaus žmonės, puikiai kolektyve derantys vertybėmis, vyresniųjų perduodama patirtimi ir jaunesniųjų imlumu, entuziazmu.

 

Besimokanti organizacija – be pralaimėtojų. Darbuotojas įgauna žinių, įgūdžių, kitų profesinių pranašumų. Verslas, sistemingai investuodamas į darbuotojus, ne tik parodo rūpestį jais; jis taip pat ugdosi aukštesnės kompetencijos darbuotojus. Išmoktų dalykų ant pečių nenešiojame, todėl nauji ar gilesni gebėjimai gali svariai prisidėti ir prie vidinės karjeros galimybių toje pačioje įmonėje. Darbdaviui džiugu ne tik matyti noriai į mokslus kimbantį darbuotoją, bet ir realiai pajusti jo didesnį efektyvumą, išmoningumą. Visuomet smagu „žalią” praktikantą palydėti iki atsakingų aukštesnių pozicijų; jeigu prie to prisideda ir paties žmogaus žingeidumas mokantis – nauda dar akivaizdesnė.

Vidinė konferencija – ne tik susitikti

Kasmet prieš pradedant naująjį darbų sezoną, AB „Kauno tiltai“ organizuoja vidinę konferenciją. Tai tapo ne tik tvirta tradicija, bet ir visų laukiamu renginiu.

„Kitais metais susibursime jau penkioliktąjį sykį. 15 – rimtas ženklas, kad vidinė konferencija yra reikalinga, aktuali ir populiari mūsų bendrovės dalis. Pačios pirmosios buvo skirtos darbų vadovams, jų kompetencijoms gilinti, vėliau įtraukėme administracijos specialistus. Ilgainiui išsigryninome paties renginio struktūrą – apžvelgti įmonės praėjusių metų veiklą, pasiekimus, didžiausius tuo metu įgyvendinamus projektus bei jų eigą. Esame budrūs, stebime savo sektorių, taigi, aptariame ir konkurencinę aplinką, artimiausius planus“, – dėstė nuo 2009-ųjų metų konferenciją organizuojanti J. Mališkienė. – Dar daugiau – konferencija pasipildė pačių darbuotojų rengiamais savų sričių pranešimais. Kviestiniai lektoriai kasmet pristato ne tik transporto infrastruktūros statybos aktualijas, bet ir su tuo visiškai nesusijusių temas, skirtas bendram akiračio plėtimui. Į šiuos renginius kviečiami ir mūsų socialiniai partnerių – Kauno technikos kolegijos, Vilnius Tech – studentai bei dėstytojai. Po konferencijos visuomet laukiame dalyvių grįžtamojo ryšio, vertinimų bei pasiūlymų. Toks savotiškas vidinis auditas leidžia dar geriau pajusti, kuo domisi mūsų žmonės, ieškoti įdomesnių kampų, pranešėjų.“

Pasirinktos temos yra savotiškas paruoštukas, įrankis darbuotojams, galbūt praversiantys ir darbinėse situacijose ar rūpinantis savo psichoemocine sveikata.

 

Kad žmonėms rūpi ne tik profesinės temos, įrodo įmonės vidinės iniciatyvos „Nekasdieniai susitikimai“ populiarumas. Nuotoliniuose susitikimuose, leidžiančiuose pasiekti geografiškai išsibarsčiusį kolektyvą, kalbama apie tai, ką pravartu žinoti kiekvienam. Kalbėta kokybiško miego svarbos, verslo etiketo bei protokolo klausimais, planuose – paskaita apie profesinį perdegimą.

„Pasirinktos temos yra savotiškas paruoštukas, įrankis darbuotojams, galbūt praversiantys ir darbinėse situacijose ar rūpinantis savo psichoemocine sveikata. Antra vertus, kviečiame išgirsti ir proginių-istorinių gastronominio paveldo įdomybių“, – atskleidė J. Mališkienė.

Viktorija Taurienė, AB „Kauno tiltai“ darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė:

Viktorija Taurienė. Partnerio nuotr. 

„Dalyvavau keliuose skirtinguose mokymuose, tačiau negalėčiau išskirti vieno reikšmingesnio, visų būta tikslingų. Anglų kalbos tobulinimas, be abejo, praverčia kasdieniuose darbuose. DISC mokymai, atskleidę žmonių tipus, leido suprasti tam tikrus aplinkinių pasirinkimus, reakcijas, rasti raktą sklandesnei komunikacijai, kai esame tokie skirtingi. Darbuotojų saugos ir sveikatos tema, žinoma, nuolat aktuali sekant pulsą šioje srityje, susipažįstant su naujausiomis tendencijomis“.

Vilma Eidukynaitė, UAB IT AKADEMIJA direktorė:

Vilma Eidukynaitė. Partnerio nuotr.

„Džiaugiuosi ilgamečiu bendradarbiavimu su AB „Kauno tiltai“, nes tai parodo, kad teikiamos paslaugos yra naudingos ir reikalingos. Aš manau, kad darbdavio investicija į darbuotojų ugdymą yra svarbus ilgalaikis strateginis žingsnis, kuris gali padėti įmonės augimui ir sėkmei. Parodytas dėmesys darbuotojams juos motyvuoja, todėl mokymus lanko atsakingai ir būna įsitraukę. Kiekvieną kartą prieš mokymus, adaptuojame pavyzdžius pagal tos įmonės poreikius. Mokymų metu sprendžiame daug praktinių pavyzdžių, kuriuos galima pritaikyti praktinėse darbuotojų situacijose. Darbuotojai mokymų metu parodo ir savo pavyzdžius, o taip pat užduoda klausimus. Be to, mokymų metu dalyviai sužino, kaip automatizuoti darbus – tai sumažina klaidų tikimybę, išmokstama profesionaliau kurti dokumentus ar pristatymus. Džiugu dalintis savo žiniomis ir patirtimi, matyti, kaip dalyviai įgyja naujų įgūdžių, įsisavina naudingus patarimus, o smagiausia būna, kai dalyviai pasako: „Šitas sprendimas/komanda sutaupys man valandą laiko“. Juk laikas dabar yra toks brangus!“

Programos vadovė Jolanta Volkavičienė, Europos socialinio fondo agentūra:

„2014–2020 m. finansavimo periodo metu įmonių mokymų projektai sulaukė daug susidomėjimo. Europos socialinio fondo agentūroje sėkmingai įgyvendinome virš 150 užsienio investuotojų įmonių projektų tarp kurių buvo ir „AB Kauno tiltai“. Projektų įgyvendinimo metu buvo apmokyta daugiau kaip 40 tūkst. įmonių darbuotojų, kurie turėjo galimybes kelti savo kvalifikaciją tiek mokydamiesi Lietuvoje, tiek vykdami į mokymus ar konferencijas užsienyje.“

P. Česonis feisbuke pranešė, kad Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrų ketvirtadienį paprašė atleisti jį iš pareigų nuo rugpjūčio 1-osios.

„Paprašiau dalininko atstovų atleisti mane iš ESFA vadovo pareigų šalių susitarimu nuo rugpjūčio 1 dienos“, – feisbuke rašė P. Česonis.

69-erių P. Česonis ESFA vadovavo nuo 2002 metų.

Agentūra teikia paraiškų Europos Sąjungos fondams vertinimo ir projektų administravimo bei kitas paslaugas, ji taip pat yra atsakinga už Bendrijos lėšomis finansuojamus maisto produktų pirkimus skurstantiesiems, tinkamą fondo lėšų panaudojimą.

Šio dalijimo metu gyventojus pasieks grikių kruopos, rapsų aliejus, vištienos konservai, konservuota burokėlių sriuba, keptos konservuotos pupelės pomidorų padaže, avižiniai sausainiai su šokolado gabaliukais, greito paruošimo avižų košė su džiovintomis uogomis ir saldintas sutirštintas pienas.

„Atkreipiame dėmesį, kad gyventojai turėtų ateiti atsiimti paramos su savo krepšiais, nes pasibaigus karantinui maisto produktai nebebus iš anksto supakuoti“, – pranešime teigė Europos socialinio fondo agentūros direktoriaus pavaduotojas Aurimas Morkūnas.

Maisto produktai į savivaldybes bus pristatyti iki rugpjūčio 13 dienos, jie bus dalijami pagal nustatytą grafiką, dėl to gyventojams reiktų kreiptis į savo seniūniją.

Europos socialinio fondo agentūros teigimu, paramos gavėjų skaičius yra beveik 5 tūkst. mažesnis nei pernai.

Maisto produktus ir higienos prekes gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų dydžio per mėnesį – 187,5 euro.

Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama išimties atvejais gali būti skiriama ir kai pajamos neviršija 187,5 euro per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nusistato kiekviena savivaldybė individualiai.

Maisto produktų dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Informaciją apie tikslią maisto produktų dalijimo vietą ir datą konkrečioje savivaldybėje  gyventojai gali rasti savivaldybių administracijų ir „Maisto banko“ interneto puslapiuose.

Maisto produktams ir higienos prekėms įsigyti 2019-2020 metais yra skirti 24 mln. eurų Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų.

Ėmėsi griežčiausių priemonių

Apie 10 mln. eurų – tokia yra praėjusių metų lapkritį Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) paskelbto Labiausiai skurstantiems asmenims skirtų maisto produktų pirkimo ir tiekimo pirkimo vertė.

Nenuostabu, kad ne pirmus metus ESFA organizuojamame įspūdingo masto pirkimo konkurse tradiciškai rungiasi vieni pajėgiausių rinkos atstovų, pripratusių prie įvairiausių viešųjų pirkimų niuansų ir reikalavimų.

Tačiau šįsyk konkurso dalyviai teigė likę be žado. Dalyvavo aštuoni galimi tiekėjai: septynios lietuvių ir viena užsienio įmonė. Visi lietuviai pašalinti iš visų pirkimo dalių, kurių buvo 51.

"Mes pasiūlymus teikėme visoms dalims, bet gruodį ESFA informavo, kad visi pasiūlymai atmesti dėl nereikšmingos priežasties – neva nenurodėme, kad produktai bus paženklinti ir supakuoti taip, kaip buvo reikalauta. Savo ruožtu buvome pateikę patvirtinimą, kad produktai bus suženklinti taip, kaip bus reikalaujama. Juolab kad tokio paties praėjusio pirkimo metu tokia formuluotė organizatoriui neužkliuvo. Šįsyk ESFA savo sprendimą motyvuoja tuo, kad neva pasikeitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika. Tačiau, mūsų nuomone, LAT nutartis, kuria remiasi ESFA, kalba apie kitą situaciją", – aiškino bendrovės "Pontem" generalinis direktorius Donatas Garbauskas.

Jo teigimu, dėl panašių priežasčių buvo atmesti visų lietuviškų įmonių pasiūlymai.

"Perkančioji organizacija, vadovaudamasi, mūsų manymu, techniniu ir labai abejonių keliančiu argumentu, atmeta visus pasiūlymus. O sausio pabaigoje ėmė organizuoti neskelbiamas derybas. Visa procedūrų eiga kelia nemažai klausimų ir sėja pagrįstų abejonių dėl proceso skaidrumo", – teigė "Pontem" teisininkai.

Pirma, anot jų, įprastai perkančiosios organizacijos, jei kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, leidžia patikslinti pasiūlymą, o šiuo atveju imtasi drastiškų priemonių.

Konkurso dalyviai teigė likę be žado. Pirkimo konkurse dalyvavo aštuoni galimi tiekėjai: septynios lietuvių ir viena latvių įmonė. Visi lietuviai pašalinti iš visų pirkimo dalių, kurių buvo 51.

Ši aplinkybė nustebino ir kito pirkimo dalyvio – bendrovės "Viržis" direktorių Viktorą Visocką: "Tai labai didelės vertės konkursas visos šalies mastu, o dalyviai atmetami dėl neesminių priežasčių. Mano nuomone, šiuo atveju būtų pakakę patikslinimo, kaip ir būdavo daroma anksčiau."

Vienintelė iš pirkimo neišmesta tiekėja – užsienio kompanija. Ji teikė pasiūlymus 19 pirkimo dalių. D.Garbausko teigimu, jų pasiūlymas šioms dalims yra daugiau nei 200 tūkst. eurų brangesnis, nei siūlė "Pontem".

Mįslinga datų ekvilibristika

ESFA teigia, kad pirkimo dokumentuose agentūra buvo nustačiusi reikalavimus maisto produktams, jų vidinei bei išorinei pakuotei.

Esą atsižvelgdama į ankstesnių pirkimų patirtį, kai dalis tiekėjų teikė netinkamus produktus, ir siekdama išvengti panašių atvejų, agentūra pirkimo dokumentuose nustatė pareigą tiekėjams pagrįsti visus techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. Kitaip tariant, pateikti tai įrodančius dokumentus. Ir jokių skundų dėl šio reikalavimo tiekėjai esą nereiškė.

"Tiekėjai nepateikė visų reikiamų duomenų, įrodančių atitiktį daliai techninėje specifikacijoje keltų reikalavimų, kaip to buvo reikalauta pirkimo dokumentuose (pvz., trūko informacijos apie ženklinimą, pakuotes ar pan.)", – tvirtina ESFA.

Taip pat agentūra akcentavo, kad vienoje naujausių nutarčių LAT aiškiai nurodė, jog pasiūlymas atmestinas tais atvejais, kai tiekėjas pateikia netvarkingą pasiūlymą: "Pasiūlymų vertinimas ir laimėtojo išrinkimas vyksta tik pagal tiekėjų pateiktus dokumentus, o pasiūlymai atmetami iš esmės dėl to, kad dokumentuose esanti informacija nepatvirtina jų atitikties konkurso sąlygoms: tiek kai neatitiktis akivaizdi (nepakankamas tiekėjo pajėgumas, neatitinkantis pirkimo objektas), tiek kai pateikti netvarkingi dokumentai, nors, jei tiekėjas būtų kruopštesnis, iš principo jis galėtų būti pripažintas laimėtoju." ESFA teigimu, šiuo atveju dalis tiekėjų nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi – tai ir nulėmė jų pasiūlymų atmetimą.

ESFA teigimu, agentūra vadovavosi keliomis LAT nutartimis. Ypač stebina tai, kad kaip vieną svariausių argumentų agentūra cituoja LAT 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį, o tiekėjus apie jų atmestus pasiūlymus ESFA informavo dar gruodžio 19-ąją.

Papiktino tarnautojų vertinimas

Savo komentare ESFA pažymi, kad LAT formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus. Tai, jog nutartyse nėra konkrečiai kalbama apie maisto produktus, esą nereiškia, kad suformuota praktika neturi būti vadovaujamasi.

Taip pat agentūra argumentuoja, jog Viešųjų pirkimų įstatyme, tiek pirkimo dokumentuose yra nustatyti reikalavimai, kurie draudžia tikslinti, papildyti, paaiškinti ir pateikti naujus dokumentus, susijusius su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, t.y. įstatymas draudžia perkančiajai organizacijai prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmę arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

"Kadangi šiuo atveju, pateikus naujus dokumentus, faktiškai techninės specifikacijos reikalavimų dėl ženklinimo, pakuočių ir pan. neatitinkantis pasiūlymas galėjo tapti atitinkančiu, agentūra negalėjo prašyti, siūlyti ar leisti patikslinti pasiūlymų, kurie turėjo akivaizdžių trūkumų ir negalėjo būti ištaisyti be papildomų dokumentų ar duomenų pateikimo", – komentare aiškina ESFA.

Pirkimo organizatorius užsitikrino ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) palaikymą – pastaroji, atlikusi ESFA priimtų sprendimų atmesti tiekėjų pasiūlymus pradinį rizikos vertinimą, nutarė jokių tolesnių veiksmų neatlikti.

VPT Rizikų valdymo skyriaus vedėjas Laimis Kuklierius šioje situacijoje teigė jokio kriminalo neįžvelgiantis.

"Aš tokius jų (tiekėjų – J.L.) pasiūlymus irgi būčiau atmetęs", – pareiškė VPT atstovas.

Jo teigimu, pirkimo sąlygose buvo gana preciziškai išdėstyta, kokią informaciją tiekėjai privalo nurodyti savo pasiūlyme ir kaip jis turi būti suformuotas.

"Tie tiekėjai, kurie reikalaujamą informaciją pateikė, neatsainiai teikė pasiūlymus, nebuvo ir atmesti", – teigė pašnekovas, neneigęs, jog šiuo atveju kalbama apie pirkimo konkurse dalyvavusią užsienio įmonę.

Jam neužkliuvo faktas, kad iš konkurso buvo pašalinti visi septyni Lietuvos dalyviai, o palikta tik viena užsienio kompanija.

Anot L.Kuklieriaus, LAT pasisakė, kad tiekėjai taip pat turi teikti tikslius, aiškius pasiūlymus, nenuslėpdami informacijos. O esą iki šiol rinka buvo įpratusi – jei ko nors ir nepateiksime, mūsų paprašys patikslinti.

"Manau, kad nepasitenkinimas kilo dėl to, kad rinkos dalyviai pamatė, jog atsainiai teikti pasiūlymus jiems gali kainuoti pozicijas versle", – svarstė pašnekovas.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad anksčiau pasiūlymus buvo galima teikti atsainiai, VPT atstovas suskubo patikslinti: "Anksčiau irgi nebuvo galima teikti atsainiai, bet traktavimas dėl tikslinimų buvo vos švelnesnis. Dabar, mano nuomone, traktavimas sugriežtintas. Teisiškai aiškiau įtvirtintas."

"Manau, kad tokie paaiškinimai tėra ciniškas bandymas pateisinti konkursą sužlugdžiusius tarnautojus. Kabinėjamasi prie smulkmenų, į visus klausimus turime atsakymus. O tuo metu skurstantieji gaus daug mažiau maisto, nes laimi kur kas brangesnis pasiūlymas", – kalbėjo bendrovės "Pontem" vadovas D.Garbauskas.

Įžvelgia korupciją

Kaip teigė bendrovės "Pontem" atstovai, toks ESFA uolumas, kai pasitelkiami tik ką įsiteisėję teisminiai sprendimai, atrodo mažų mažiausiai keistai.

"Paskelbiamas pirkimas, po jo staiga atsiranda kažkokia teismo nutartis, visi 100 proc. Lietuvos tiekėjų išmetami iš didžiosios dalies pirkimų ir lieka viena užsienio kompanija. Prieš tai dar ESFA atplėšė visus vokus, susipažino su pasiūlymais ir visa kainodara. Vadinasi, keli ESFA žmonės – komisijos nariai – valdo visą įmanomą informaciją. Tada skelbiamas naujas pirkimas – tai reiškia, kad ESFA kreipiasi į tuos pačius tiekėjus, kurie teikė pirminius pasiūlymus 34-iose dalyse, ir prašo pateikti kainas dėl visiškai tų pačių produktų. Tad galbūt tas, kuris gauna informaciją apie ankstesnį pirkimą, pasidarys reikiamas korekcijas", – galimą scenarijų dėliojo bendrovės "Pontem" generalinis direktorius D.Garbauskas.

Pasak įmonės vadovo, šiandienos situacija verčia prisiminti ankstesnę istoriją.

"Prieš trejus ketverius metus šį pirkimų konkursą vykdė viena ministerijų, ir tuo metu buvo kilęs didžiulis skandalas dėl korupcijos. Tuo metu istorija buvo išnarpliota, ir visas administravimas deleguotas ESFA. Pirmi metai buvo nešališki, antrus metus jau prasideda keistos istorijos, o dabar, atrodė, nusistovėjo ir tam tikra sistema", – insinuacijomis dalijosi D.Garbauskas.

Tokie paaiškinimai tėra ciniškas bandymas pateisinti konkursą sužlugdžiusius tarnautojus. O tuo metu skurstantieji gaus daug mažiau maisto, nes laimi kur kas brangesnis pasiūlymas.

Kalbėdamas apie keistas istorijas pašnekovas įvardijo ankstesniojo ESFA pirkimo epizodą, kai bendrovė "Pontem" konkurse užsitikrino vištienos konservų tiekimą.

"2018 m. spalį gavome pranešimą iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), kad buvo patikrinti vištienos konservai, atlikti laboratoriniai tyrimai ir nustatyta, kad konservuose esanti vištienos mėsa yra ne gabaliukais, kaip turi būti pagal pirkimo sąlygas, o vientisa masė. Šiuo metu turime bylą teisme su ESFA, kuri teigia, kad mūsų tiekti konservai neatitinka pirkimo sąlygų. Tačiau nei gabaliukų dydis, nei svoris, nei matmenys pirkimo sąlygose nebuvo nurodyti", – komentavo bendrovės "Pontem" teisininkė.

Įmonė buvo įsipareigojusi patiekti produktus dviem atskiromis partijomis. Anot įmonės, įdomiausia tai, jog pirmoji konservų partija (daugiau nei 500 tūkst. vnt.) buvo sėkmingai išdalyta ir suvartota, jokių pretenzijų ar skundų dėl produkto negauta. Įmonės atstovus stebina ir tai, kad VMVT, nustačiusi, jog produktas yra saugus ir tinkamas vartoti, vertino ir kontroliavo sutarties, sudarytos tarp dviejų ūkio subjektų, sąlygas, produktų technines specifikacijas, akivaizdžiai peržengdama savo kompetencijos ribas. Be to, kai dėl šio tyrimo bendrovė kreipėsi į teisėsaugą, VMVT esą pripažino, kad jis buvo inicijuotas po vieno Seimo nario spaudimo.

"Dėl šios situacijos kyla įvairių minčių – tiek dėl VMVT veiksmų, tiek dėl konkretaus politiko įsikišimo", – dėstė D.Garbauskas.

Savo ruožtu įmonė kreipėsi į nepriklausomus ekspertus ir akredituotoje laboratorijoje atliko vištienos konservų tyrimus, kurių metu nustatyta, kad produktai atitinka keliamus techninės specifikacijos reikalavimus.

"Šiuo metu esame priversti ginti savo teises teisme. Mums nesumokėta už vištienos konservus, nors jie yra suvartoti. Ir dar norima pritaikyti baudą", – situacijos absurdiškumu neabejoja teisininkai.

Kainuos kur kas brangiau?

Grįžtant prie praėjusių metų lapkritį ESFA paskelbto pirkimo, bendrovės "Pontem" atstovai pripažino turėję galimybę susipažinti su likusioje 17-oje dalių laimėjusios užsienio įmonės pasiūlymais.

"Didžiumoje tų dalių, kuriose laimėjo ši įmonė, nepaisant to, kad pati yra gamintoja, jos pateiktos kainos yra didesnės per 200 tūkst. eurų, nei, tarkime, siūlėme mes. Ir galbūt kitų dalyvių, tiekėjų, kurių pasiūlymai taip pat buvo atmesti, kainos buvo dar mažesnės. VPT deklaruoja, kad viešojo pirkimo tikslas – įsigyti reikiamą prekę ar paslaugą racionaliai naudojant skirtas lėšas, kad būtina remti vietinius gamintojus ir panašiai, – stebėjosi D.Garbauskas. – Tai ne šiaip kokia nors paprasta įmonė, o elitinė perkančioji šalies organizacija, naudojanti ES lėšas, todėl skaidrumas turėtų būti prioritetas, tačiau šiuo atveju taip nėra."

Apie paramą maistu gaunančių žmoni skundus dėl netinkamų valgyti žuvų konservų sulaukusi agentūra atliko patikrinimą. Paaiškėjo, kad žmonės nemelavo – konservai buvo ne tik netinkami valgyti, jų suvalgę žmonės galėjo ir apsinuodyti.

Tai tapo pagrindu Europos socialinio fondo agentūrai nutraukti sutartį.

Apie tai „Grūstė“ buvo informuota raštu, išsiųstu rugpjūčio 16 dieną. Šiame rašte nurodyta, kad sutartis nutraukiama praėjus 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo, tai yra nuo rugsėjo 15 dienos.

Bendrovė „Grūstė“ nesutiko su tokiu sprendimu ir ryžosi teisybės ieškoti teismuose, todėl dar iki minėto termino kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

Kaip patikino Europos socialinio fondo agentūros Viešųjų ryšių ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus specialistė Lina Beišinė, argumentų nutraukti sutartį buvo ir daugiau. Bet pagrindinis jų – tiekėjas turėjo užtikrinti, kad nepasiturintiems žmonėms dalinami produktai būtų kokybiški, atitiktų techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau atsitiko ne taip, kaip tikėtasi.

Sutartis su bendrove „Grūstė“ buvo sudaryta vieneriems metams. Kitiems metams agentūra vykdo naują viešąjį pirkimą.

Atrodo, kad naujų pirkimų šiemet skelbiama nebebus.

„Dėl kitų produktų tiekimo sutartys nėra nutrauktos. Bėdų buvo tik dėl žuvų konservų, tyrimai patvirtino, kad nusiskundimai buvo pagrįsti“, – komentavo L.Beišinė.

RRA lėšų neturi, laukia teismo sprendimo

Laikinasis RRA vadovas Artūras Bagotyrius teigia, kad 0,5 mln. eurų agentūra nepajėgi išmokėti, bet, pasak jo, RRA įsipareigojimai nebus perkelti naujai viešajai įstaigai.

„ESFA sprendimai, kur numatytos baudos, yra apskųsti teismui. Kitais metais (2018 metais – BNS) numatytas teismas. Kol nėra teismo sprendimo, mes jokių baudų nemokėsime ir, be to, neturime, iš ko mokėti. (...) Jokiu būdu ir negali persikelti (RRA finansiniai įsipareigojimai – BNS) (...) Kadangi čia kažkoks beprecedentis atvejis, net nežinoma, kas turi padengti skolą“, – BNS sakė A. Bagotyrius.   

Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius teigė, kad klausimas dėl galimo lėšų grąžinimo bus sprendžiamas likviduojant RRA.

„Jeigu teismas patvirtins vieną ar abi sankcijas, tai turi grąžinti RRA. Taip, ji turto labai nedaug turi, pinigų neturi. Viskas bus sprendžiama likvidavimo metu. Likvidavimas kol kas numatytas Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Tačiau gali būti opcija ir likvidavimas kaip bankrutavusios įmonės (...) Negali ministerija ar kas kitas paimti (sumokėti skolas – BNS). Jeigu teismas patvirtintų tas skolas, jos niekur nedingtų“, – BNS komentavo R. Taraškevičius.

ESFA teigia, kad agentūra turi grąžinti per 500 tūkst. eurų – pirmojo produktų pirkimo netinkamos išlaidos siekė daugiau kaip 332 tūkst. eurų, antrojo – apie 214 tūkst. eurų. Trečiojo – 26 tūkst. eurų, tačiau RRA pastarąją sumą jau yra grąžinusi.

ESFA inicijuoti tyrimai baigti 2016 metų pavasarį bei 2017 metų kovą. Tačiau pirmųjų dviejų tyrimų, kuriuose numatytos didžiausios grąžintinos sumos, išvados buvo apskųstos teismui.

„Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dar nuo 2016 metų pabaigos vyksta bylų nagrinėjimas pagal pirmąjį ir antrąjį projektus. Planuojama sprendimo priėmimo data mums nėra žinoma, negalime jos ir prognozuoti (...) Nei informacijos apie RRA likvidavimą, nei informacijos apie galimus lėšų grąžintojus vietoj RRA šiuo metu neturime“, – komentare BNS rašo ESFA.

Už Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamus maisto produktų pirkimus skurstantiesiems atsakinga ESFA anksčiau yra nurodžiusi, kad konkurencijos ribojimai ir kiti viešųjų pirkimų pažeidimai galėjo lemti, jog maistas pirktas itin brangiai.

Pagalbos maistu labiausiai skurstantiems asmenimis programai Lietuvoje 2014-2020 metais skirta 90,8 mln. eurų, iš jų 77,2 mln. eurų – Europos Sąjungos lėšos.

2016 metais Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad RRA pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą – produktų pirkimo neskaidymas į dalis tiesiogiai lėmė pernelyg aukštus kvalifikacinius reikalavimus ir tai apribojo konkurenciją.

Pasak teismo, produktai buvo skirti naudoti kasdienėje skurstančių asmenų buityje, todėl nebuvo pateisinamas reikalavimas siūlyti miltų rūšį, skirtą sudėtingų technologijų konditerijos gamybai, arba atitinkamos formos, dydžio, spalvos sausus pusryčius.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) yra nustačiusi, jog 2011-2015 metais kituose pirkimuose miltai buvo pirkti vidutine 485 eurų už toną kaina, o Rinkos reguliavimo agentūra juos pirko brangiausiai – po 732 eurus už toną.

Kilus vadinamajam „auksinių miltų“ skandalui, 2016 metų sausį iš pareigų pasitraukė tuometinė RRA vadovė Aldona Miliuvienė, o vasarį atsistatydino ir žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius.

ESFA nurodo, kad lėšos Lietuvai buvo skirtos pagal Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo programą. Tačiau pripažinus jas netinkamai panaudotomis, jos turi būti grąžintos į valstybės biudžetą.

Pagalbos maistu labiausiai skurstantiems asmenimis programai Lietuvoje 2014-2020 metais skirta 90,8 mln. eurų, iš jų 77,2 mln. eurų – Europos Sąjungos lėšos.

Valstybės įmonę pakeis nauja viešoji įstaiga

Pertvarkant Žemės ūkio ministerijai pavaldžias valstybės įmones, gruodį Seimui pateikti projektai dėl RRA naikinimo, o šią valstybės įmonę turėtų pakeisti ir visas jos funkcijas perimti nauja viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.

Pasak žemės ūkio viceministro R. Taraškevičiaus, tikėtina, kad RRA bus likviduota iki šių metų pabaigos.

„Klausimas tiesiogiai susietas su naujos viešosios įstaigos įsteigimu. Planuotos procedūros šiek tiek atsiliko nuo pradinio grafiko, nes nespėjome į (Seimo – BNS) rudens sesiją. Tikslas – pavasario sesijos pradžioje priimti reikiamus pakeitimus. Jeigu viskas eis sklandžiai, tai yra tikimybė, kad (RRA – BNS) bus likviduota iki šių metų pabaigos“, – dėstė R. Taraškevičius.

Viceministras patikino, kad RRA likvidavimas nėra susijęs su „auksinių miltų“ istorija ar reikalavimais į valstybės biudžetą grąžinti šimtatūkstantines sumas.

„Yra optimizavimas, visos įmonės peržiūrimos, funkcijos išgryninamos. (...) RRA yra sukonstruota kaip valstybės įmonė, ji turi pelną uždirbinėti. O didžioji dauguma funkcijų, kurias pavesta daryti, sakykime, įgyvendinti tam tikras europines programas, – jos yra viešojo administravimo funkcijos (...) Bandome išsigryninti funkcijas, kurios būtų tinkamos viešajai įstaigai“, – kalbėjo R. Taraškevičius.

Žemės ūkio ministerija nurodo, kad naujoje įstaigoje bus sutelktos su žemės ūkio, maisto produktų gamybos didinimu ir eksporto skatinimu susijusios paslaugos.

Pertvarka taip pat susijusi su Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centru, kadangi nauja įstaiga perimtų jo funkcijas, o jis pats būtų likviduotas. Naujajai agentūrai numatoma perduoti ir kai kurias Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) funkcijas.

ŽŪM teigimu, gruodžio 1 dieną RRA dirbo 38 darbuotojai.

Seimui pateiktose pataisose nurodoma, kad RRA yra 43 etatai, „Leader“ centre – 22, NMA Eksporto ir importo priemonių administravimo skyriuje – dar 7. Pertvarkius institucijas, darbuotojų skaičius mažėtų nuo 72 iki 51, 2019 metais būtų sutaupyta apie 248 tūkst. eurų biudžeto lėšų, o 2020 metais ir vėlesniais metais – apie 384 tūkst. eurų, darant prielaidą, kad įstaiga gaus pajamų iš veiklos.

2018 metais gyventojus pasieks šios maisto produktų rūšys: kvietiniai miltai, sausi pusryčiai, avižiniai sausainiai, saldintas sutirštintas pienas, avižų košė, makaronai, grikių ir trijų grūdų kruopos, plikyti ryžiai, baltasis cukrus, rapsų aliejus, kiaulienos, žuvies, vištienos konservai, konservuotos pupelės, žirneliai ir konservuotos daržovių sriubos, kurios bus kiekviename maisto produktų dalinimo krepšelyje.

„Džiaugiamės, kad maisto produktams pirkti skirtas lėšas pavyko panaudoti efektyviai ir racionaliai –  produktai buvo nupirkti 9,3 mln. eurų pigiau, nei buvo numatyta.  Šiame pirkime, kaip ir ankstesniame, remiantis atliktu rinkos kainų tyrimu, nustatytas maksimalus kiekvieno maisto produkto vienos tonos įkainis, tad kokybiški produktai yra nupirkti ne aukštesnėmis nei rinkos kainomis“, – teigė Europos socialinio fondo agentūros direktoriaus pavaduotojas Aurimas Morkūnas.

Vykdant pirkimą svarbu buvo užtikrinti ir vienodas galimybes pirkimo konkurse dalyvauti smulkaus bei vidutinio verslo įmonėms, taip pat tiekėjams, kurie maisto produktus yra pajėgūs tiekti tik tam tikriems Lietuvos regionams. Buvo sudarytos sąlygos teikti pasiūlymą dėl vienos, kelių arba visų pirkimo dalių. Iš viso konkurse dalyvavo 12 tiekėjų. Sutartys sudarytos su keturiais mažiausią kainą pasiūliusiais tiekėjais: bendrovėmis „Granex“, „SANITEX“, „Grūste“ ir „Pontem“.

Maisto produktų dalinimą nepasiturintiems 2018 m. planuojama pradėti vasario mėnesį, nepertraukiamai tęsiant 2017 maisto produktų dalinimą ir užtikrinant, kad visus tikslinės grupės atstovus tokie patys maisto produktai ir jų kiekiai pasiektų laiku.

Konkursas išskaidytas į 170 dalių – perkama 17 skirtingų maisto produktų, jie padalyti dešimtyje apskričių. Pasiūlymų iš įmonių ESFA lauks iki rugpjūčio 21 dienos, o maistas bus skirstomas 2018 metais.

Pagalbos maistu labiausiai skurstantiems žmonėms programai Lietuvoje 2014-2020 metais yra skirta 90,8 mln. eurų, iš kurių 77,2 mln. eurų - ES lėšos.

Anksčiau produktus pagal šią programą pirko Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, tačiau paaiškėjus, kad ji maistą pirko didesne nei rinkos kaina, ją nuspręsta likviduoti.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui projekto vykdytoja paskirti ESFA, kuri pakeis pastaruoju metu daug kritikos sulaukusią ir naikinti numatomą Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą.

„Tikslas yra pakeisti instituciją, atsakingą už Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimą - tai yra paramos gavėją“, - Vyriausybės posėdyje sakė ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Nurodoma, kad naujoms ESFA funkcijoms iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų iki 75 tūkst. eurų kasmet.

ESFA, kuri jau yra atsakinga už fondo lėšų tinkamą panaudojimą, dviejuose iš trijų Rinkos reguliavimo agentūros skelbtuose maisto produktų konkursuose yra nustačiusi pažeidimus, dėl kurių agentūrai nurodyta grąžinti 545 tūkst. eurų ES paramos. Galimi pažeidimai nustatyti ir trečiajame konkurse, dėl kurių dar vyksta tyrimas ir yra kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą.

Agentūros jau įgyvendintų dviejų projektų bendra vertė yra 11,6 mln. eurų, o šiemet pradėto trečio projekto, kurio įgyvendinimo pabaiga yra 2016-ųjų pabaiga, vertė siekia 16,4 mln. eurų.

Kilus vadinamajam „auksinių miltų“ skandalui, šių metų sausio pabaigoje iš pareigų pasitraukė Rinkos reguliavimo agentūros vadovė Aldona Miliuvienė, vasarį atsistatydino ir žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė balandžio viduryje yra pareiškusi, kad Rinkos reguliavimo agentūros neliks nuo 2017 metų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, dėl vykusių ir vykstančių Rinkos reguliavimo agentūros įtariamų pažeidimų tyrimų, nuo 2015 metų lapkričio ministerija negali deklaruoti deklaruoti patirtų projektų išlaidų Europos Komisijai.

Pagalbos maistu labiausiai skurstantiems asmenimis programai Lietuvoje 2014-2020 metais yra skirta 90,8 mln. eurų, iš kurių 77,2 mln. eurų sudaro ES lėšos.

Maisto produktų krepšelį sudaro kvietiniai miltai, cukrus, aliejus, makaronai, ryžiai, grikiai, kruopos, mėsos konservai, sausi pusryčiai.

Milijardines Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas administruojanti Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) nebus pertvarkoma be Finansų ministerijos žinios, BNS patvirtino finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius.

Jis teigė, kad su Darbo partijos deleguotais ministrais - švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu bei socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene - sutarta, kad ESFA pertvarkos dokumentai pirmiausia bus pateikti Finansų ministerijai.

"Sutarta, kad planuojamos pertvarkos dokumentai bus suderinti su Finansų ministerija, tada bus svarstomas visas dokumentų paketas", - BNS sakė R.Šadžius.

Jis teigė, jog dokumentai turėtų būti pateikti artimiausiu metu, tačiau neprognozavo, kada tiksliai, - jie bus įvertinti per 5 darbo dienas.

Naujienų portalas delfi.lt rašo, kad trečiadienį įsigalioja Vyriausybės sprendimas, kuriuo Finansų ministerijai suteikta savotiška veto teisė, sprendžiant su ESFA valdymu susijusius klausimus.

R.Šadžiaus nuomone, ministrų sprendimas dėl ESFA pertvarkos greičiausiai liko „darbiečių“ vadovaujamose ministerijose ir oficialiai neįsigaliojo.

"Matyt, jos yra įgavusios kažkokią vidinę dokumentinę formą tose dviejose ministerijose, kurios yra ESFA steigėjos. Tačiau procedūra, kurią numato Vyriausybės nutarimas, yra informacijos pateikimas Finansų ministerijai su siūlomų reorganizacijos veiksmų aprašymu ir jų pagrindimu. D.Pavalkis pasakė, kad taip bus padaryta", - delfi.lt sakė finansų ministras.

D.Pavalkis portalui patvirtino sutaręs pristabdyti ESFA pertvarką ir ketina kreipsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl jos antikorupcinio vertinimo.

Pasak žiniasklaidos, ESFA dalininkų susirinkime praėjusią savaitę Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtino naują agentūros struktūrą bei valdymo modelį, kuriame daugiau įtakos tenka "darbiečių" dominuojamai valdybai.

Tikėtina, kad 2014-2020 metais ESFA bus atsakinga už ES paramą, kurios suma sieks apie 4 mlrd. litų ar net daugiau. 2007-2013 metais ji viršijo 3 mlrd. litų.