Europos testavimo savaitės kampanija jau vykdoma aštuonerius metus, iš kurių šešerius – dėmesys skiriamas ne tik ŽIV infekcijai, bet ir virusiniams hepatitams. Visoje Europoje testavimo savaitės iniciatyvos vyksta du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) ir jomis siekiama suvienyti pajėgas bendram tikslui – visuomenės  informuotumo didinimui ir tyrimų plėtrai. Rudens kampanija įprastai vyksta likus savaitei iki Pasaulinės AIDS dienos (gruodžio pirmosios).

ŽIV infekcijai ir virusiniams hepatitams B ir C būdinga ilgai trunkanti besimptomė ligos eiga, todėl žmonės nejaučia simptomų ir nežino, kad yra užsikrėtę patys bei gali užkrėsti kitus. Laiku nediagnozavus šių infekcijų ir nepaskyrus gydymo, ligos eiga blogėja ir ilgainiui atsiranda komplikacijų. Todėl, kaip praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), mažinant pavėluotų diagnozių skaičių, rekomenduojama kiekvienam įvertinti savo rizikos veiksnius ir kreiptis į ištyrimo vietą arba savarankiškai pasitikrinti savikontrolės testais, kuriuos galima įsigyti vaistinėse ar internetinėse parduotuvėse. Pasitikrinti dėl ŽIV ir hepatitų pirmiausia rekomenduojama:

ULAC stebėsenos duomenimis, 2019 m. Lietuvoje atlikta virš 240 tūkst. tyrimų dėl ŽIV, iš kurių beveik 22 tūkst. – atrankiniai greitieji. Tyrimų dėl ŽIV skaičius 2019 m., palyginus su 2018 m., padidėjo 13,8 procento. Per pastaruosius trejus (2017–2019) metus padaugėjo tyrimų dėl ŽIV tarp rizikos grupių asmenų. Tyrimų, atliktų asmenims pagal klinikinius požymius, skaičius minėtu laikotarpiu padidėjo 83 proc. – atitinkamai nuo 3 785 iki 6 939.

Naujausios Jungtinių Tautų AIDS programos (UNAIDS) ataskaitos duomenimis, pasaulyje 81 proc. ŽIV užsikrėtusių asmenų žino, kad yra užsikrėtę šia infekcija. Lietuvoje, šis rodiklis siekia 83 procentus.