Kilo nerimas

Nuo liepos 1 d. įsigalioję Farmacijos įstatymo pakeitimai numato, kad vaistinės patalpose darbo laiku privalo būti bent vienas vaistininkas. Iki pataisų įsigaliojimo užtekdavo ir universitetinių studijų nebaigusio vaistininko padėjo (farmakotechniko).

Lietuva jau 18 metų atidėliojo ES teisės reikalavimą, kad vaistinėje visą laiką dirbtų bent vienas vaistininkas. Pastarąjį kartą šio reikalavimo įgyvendinimą Seimas atidėjo per pandemiją.

Praėjusį pavasarį, likus keliems mėnesiams iki planuojamo Farmacijos įstatymo pakeitimų patvirtinimo, viešumoje buvo gausu prieštaringų nuogąstavimų.

Vaistinių tinklams atstovaujanti Lietuvos vaistinių asociacijos valdyba (LVAV) tvirtino, kad, įsigaliojus reikalavimui, jog vaistinės patalpose darbo laiku turi būti bent vienas vaistininkas, šimtai vaistinių gali užsidaryti, nes Lietuvoje tiesiog pritrūks vaistininkų, o didelis būrys farmakotechnikų taps bedarbiais.

Ne ką mažiau streso patyrė ir universitetinį išsilavinimą įgiję vaistininkai. Jie nuogąstavo, kad įstatymo pakeitimai gali būti jiems nepalankūs: t. y. gali leisti ir toliau vaistinėse šeimininkauti farmakotechnikams, tokiu atveju vaistininkų investicijos į universitetinį išsilavinimą taptų bevertės.

Šie nuogąstavimai nepasitvirtino – Farmacijos įstatymo pakeitimai numatė, kad vaistininko fizinis buvimas vaistinėje yra privalomas.

Prieštaringa išlyga

Tiesa, įstatymo pakeitimuose padaryta išlyga, skirta regionuose dirbantiems specialistams. Išlyga numato, kad miestuose, kuriuose mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų, ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, nesant vaistininko vaistinės patalpose jos darbo laiku, gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją.

Farmakotechnikų atstovai pabrėžia, kad ši išimtis yra nelogiška, pažeidžianti lygiateisiškumo principą ir prieštaraujanti Farmacijos įstatymo pakeitimo esminiam tikslui.

„Kaip suprasti – juk pabrėžiama, kad farmakotechnikų darbo ribojimais siekiama padidinti vaistinėse teikiamų paslaugų saugumą ir kokybę. Išeitų, kad regionų vaistinėse saugumas ne toks svarbus. Tai būtų regionų gyventojų diskriminacija“, – sakė „Kauno dienos“ kalbintas patyręs farmakotechnikas (jo asmens duomenys redakcijai žinomi).

Pašnekovas pabrėžė įžvelgiantis ir profesinį diskriminavimą.

„Kaip logiškai paaiškinti, kad, tarkim, kur nors Pilviškiuose dirbantis farmakotechnikas yra tinkamas, o Kaune – netinkamas? Čia yra taikomi prieštaringi, argumentais nepagrįsti kriterijai“, – Farmacijos įstatymo pataisose numatytas išlygas kritikavo kaunietis.

Pastebi savivaliavimą

Vaistininke dirbanti „Kauno dienos“ pašnekovė (prašiusi neminėti jos asmens duomenų) apgailestavo, kad pataisos neveikia. Anot jos, miestuose iki šio tebėra vaistinių, kur dirba tik farmakotechnikai.

„Man apie tai pasakojo įvairiose Lietuvos vietose dirbančios buvusios grupiokės. Įdomu, ar tą situaciją bandoma kažkaip kontroliuoti, ar savivaliavimo atvejai žinomi Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT), ar taikomos drausminės priemonės. Kiek žinau, savivaliautojai jokių nuobaudų nesibaimina“, – kalbėjo specialistė.

Ji pabrėžė nesanti nusistačiusi prieš farmakotechnikus, tačiau, anot jos, turi būti paisoma teisingumo principo.

„Daug metų buvo perspėjama apie artėjančius pokyčius, kuriuos lemia ES reikalavimai. Daug farmakotechnikų, tarp jų ir aš, ryžosi laiko ir finansinėms investicijoms ir įgijo universitetinį išsilavinimą, kad galėtų dirbti vaistininkais. Todėl kvalifikacijos nenorėję kelti farmakotechnikai dabar neturėtų skųstis ar jaustis nuskriausti“, – įsitikinusi vaistininke tapusi buvusi farmakotechnikė.

Kristina Nemaniūtė-Gagė / Asmeninio archyvo nuotr.

Nėra reglamento

Informacijos apie kai kuriose vaistinėse iki šiol dirbančius naujų profesinių reikalavimų neatitinkančius darbuotojus pabrėžė turinti ir Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos (VDPS) komiteto atstovė Vaiva Bražinskienė.

„Girdėjome, kad kai kuriose vaistinėse farmokechnikai iki šiol dirba vieni. Apie tai atsakingų institucijų kol kas neinformuojame, nes dar nėra naujo tvarkos aprašo, kuriame būtų labai aiškiai išdėstyta, kaip viskas turėtų vykti. Sakyčiau, dabar yra toks kaip ir pereinamasis tvarkų požiūriu laikotarpis“, – svarstė V. Bražinskienė.

VVKT atstovė Aistė Tautvydienė, komentuodama galimus pažeidimus vaistinėse, tvirtino, kad atsakomybės pobūdį lemia ne tik nustatytas konkretus pažeidimas, bet ir aplinkybės.

„Pareiga įdarbinti farmacinės veiklos vadovą (…) nustatyta licencijos turėtojui, t. y. vaistinei. Farmacijos įstatyme licencijos turėtojui numatyta atsakomybė – licencijos galiojimo stabdymas arba panaikinimas. Administracinių nusižengimų kodekse, 66 straipsnyje, už farmacijos praktikos, su vaistais (vaistiniais preparatais), veikliosiomis medžiagomis ar tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba susijusios veiklos sąlygų pažeidimą numatyta atsakomybė farmacinę veiklą turinčių juridinių asmenų vadovams: bauda nuo 800 iki 3 tūkst. eurų“, – tokį paaiškinimą redakcijai pateikė VVKT specialistė.

Ji informavo, kad iki šiol nenustatyta Farmacijos įstatymo pažeidimo atvejų.

Gąsdina bankrotais

A. Tautvydienė atkreipė dėmesį: „Norime paaiškinti, kad, jeigu vaistininkas fiziškai nestovi prie kasos aparato, dar nereiškia, kad jo nėra vaistinėje. Vaistininkas, kuris dažniausiai yra ir vaistinės farmacinės veiklos vadovas, turi daug atsakingų pareigų ir neprivalo visą dieną aptarnauti pacientų. Vaistinėje yra daugiau patalpų nei gyventojams prieinama oficina, todėl vaistininkas gali būti užsiėmęs, pvz., vaistų užsakymu, receptų peržiūra ir pan.“

Farmacijos įstatymo pakeitimų išvakarėse būta nerimo, kad gali pasipilti vaistinių bankrotai. Tokius galimus padarinius viešumoje akcentavo LVAV.

Asociacijos valdybos tvirtinimu, įsigalioję Farmacijos įstatymo reikalavimai gerokai sumažino galimybę gyventojams greitai ir laiku įsigyti vaistų: pokyčių paveiktos vaistinės trumpina darbo laiką, nebedirba savaitgaliais, stabdo veiklą arba užsidaro.

Sutrumpėjo laikas

– Kokių pokyčių (teigiamų, neigiamų) fiksuojate vaistinių tinkle po liepos 1 d.?“ – „Kauno diena“ pasiteiravo LVAV pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės.

– Baigiantis liepos mėnesiui, kai pasikeitė vaistinių darbo reglamentavimas ir vaistinėse farmakotechnikai gali dirbti tik esant vaistininkui, apklausėme vaistines, kaip pasikeitė jų darbas ir su kokiais iššūkiais jos susidūrė. Iš surinktų duomenų matome, kad net 34 vaistinės sustabdė veiklą ar užsidarė. Tačiau didžiausias pokytis, kuris, tikėtina, palietė daugelį Lietuvos gyventojų, – gerokai sutrumpėjęs vaistinių darbo laikas. Vaistinės sutrumpino darbo laiką daugiau nei 4,5 tūkst. valandų per savaitę. Šias valandas pavertus darbo valandomis, susidarytų 64 vaistinės, dirbančios visą darbo dieną. Be to, vaistinės priėmė sprendimus ne tik trumpinti darbo laiką, bet ir nebedirbti šeštadieniais ir sekmadieniais – vien sekmadieniais po liepos 1 d. nebedirba daugiau nei 150 vaistinių ir tikėtina, kad šis skaičius ateityje tik augs.

Primenu, kad šie skaičiai buvo surinkti liepos pabaigoje ir tik iš didesnių vaistinių. Tačiau sulaukiu daug skambučių ir laiškų ir iš mažųjų vaistinių, iš kurių galima spręsti, kad didiesiems tinklams nepriklausančioms vaistinėms įstatymo pokyčiai atsiliepė dar skaudžiau.

Beje, mūsų turimomis žiniomis, šiuo metu tokiuose miestuose kaip Pabradė, Zarasai, Biržai, Skuodas, Švenčionys, Švenčionėliai sekmadieniais nebedirba nė viena vaistinė.

– Kiek vaistinių, jūsų duomenimis, susiduria su išgyvenimo iššūkiais?

– Nuo liepos 1 d. įsigalioję nauji Farmacijos įstatymo reikalavimai iš esmės palietė beveik visas Lietuvos vaistines. Ten, kur dirbo farmakotechnikai, nuotoliu prižiūrimi vaistininkų, pokytis buvo didžiausias, nes reikėjo arba rasti vaistininkų, galinčių dirbti visą dieną vaistinėje, arba vaistinę uždaryti. Tam, kad net nedidelė vaistinė galėtų dirbti visą darbo dieną, neužtenka vieno vaistininko, nes vaistinė turi dirbti ir ilgiau, nei baigiasi daugelio gyventojų darbo diena, ir savaitgaliais. Be to, Lietuvoje vaistininkų darbo laikas trumpesnis – jų darbo savaitę sudaro tik 36 darbo valandos, o visų kitų dirbančiųjų darbo savaitę – 40 valandų. Net šeimos gydytojų darbo savaitė  ilgesnė – 38 valandų. Prie šio iššūkio prisideda dar tai, kad vaistininkai turi ir ilgesnes kasmetes atostogas, t. y. 25 darbo dienas, o visi kiti darbuotojai – 20 atostogų dienų. Esant trumpesnei darbo savaitei, ilgesnėms atostogoms ir darbo rinkoje trūkstant vaistininkų, tiesiog neįmanoma užtikrinti, kad vaistinės dirbtų ir visą darbo dieną, ir dar savaitgaliais.

Vaistinėse, kuriose iki liepos 1 d. dirbo daugiau nei vienas vaistininkas, buvo išardytas ilgus metus dirbęs kolektyvas. Šių vaistinių vaistininkai dabar vyksta į kitas Lietuvos vaistines, yra vaistininkų, kuriems per dieną tenka važiuoti dešimtis ar šimtus kilometrų, kad konkreti vaistinė atvertų duris. Šiais technologijų laikais, kai net gydytojai gali konsultuoti nuotoliniu būdu, toks sprendimas tikrai neatrodo logiškas.

Studijų finansavimas

– Kokie būtų asociacijos pasiūlymai dėl vaistinių veiklos optimizavimo?

– Šių metų gegužę atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 91 proc. šalies gyventojų yra svarbu, jog netoli jų namų ir toliau veiktų bent viena ar kelios vaistinės, o 75 proc. susidurtų su nepatogumais, jei netoli jų namų veikianti viena ar kelios vaistinės užsidarytų. Kad Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių ES pagal vaistinių skaičių, tenkantį 1 000 gyventojų, teigiamai vertino 80 proc. apklausos dalyvių: 50 proc. sakė, kad tai  patogumas gyventojams, kai nereikia toli vykti į vaistinę, dar 30 proc. teigė, kad didesnė konkurencija padeda užtikrinti geresnes kainas ir didesnį vaistų prieinamumą. Deja, šis buvęs Lietuvos vaistinių pranašumas, kad jos yra lengvai ir greitai pasiekiamos gyventojams, po truputį blėsta.

Šiuo metu daug kalbama apie senstančią visuomenę, kuriai dar daugiau reikės sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugų. Natūralu, kad jos turi būti ne tik greičiau prieinamos, bet ir arčiau žmonių namų. Sveikatos priežiūros sistemoje ieškoma išeičių, pavyzdžiui, dalį gydytojų funkcijų perduodant slaugytojams. Tuo tarpu farmacinių paslaugų prieinamumas, priešingai, yra mažinamas, nes farmakotechnikų teikiamos paslaugos gerokai susiaurintos. Jei nesiruošiama peržiūrėti šio reguliavimo, būtina pasižiūrėti, ką galime padaryti, kad vaistų prieinamumas Lietuvos gyventojams tokiais tempais nemažėtų. Vienas iš sprendimų – sparčiau didinti farmacijos studijų finansavimą. Jis pastaruosius kelerius metus nors ir buvo didinamas, bet nepakankamai, nes vaistininkų vaistinėse nuolatos trūksta. Tačiau reikia turėti omenyje, kad, padidinus finansavimą, nauji vaistininkai ateis į vaistines tik po penkerių metų. Tad, be šio sprendimo, reikia ieškoti ir greitesnių išeičių, kurios sudarytų galimybes Lietuvos gyventojams, nepriklausomai, kokiame mieste jie gyvena, ir savaitgaliais įsigyti vaistų. Tad, manau, vertėtų peržiūrėti farmacijos specialistų darbo laiką.

Mūsų turimomis žiniomis, šiuo metu tokiuose miestuose kaip Pabradė, Zarasai, Biržai, Skuodas, Švenčionys, Švenčionėliai sekmadieniais nebedirba nė viena vaistinė.

Jaučiasi suvaržyti

– Su kokiomis jums žinomomis bėdomis individualiai dabar susiduria farmakotechnikai?

– Farmakotechnikai, daugybę metų teikę farmacinę paslaugą gyventojams, šiuo metu jaučiasi gerokai suvaržyti. Jie gali dirbti tik didesnėse vaistinėse ir tik tada, jei toje vaistinėje jiems randamas vaistininkas, priešingu atveju jie ilgus metus vykdytos profesinės savo veiklos nebegali atlikti. Dauguma vaistinių stengėsi išlaikyti farmakotechnikų darbo vietas siūlydamos važiuoti dirbti į dideles vaistines, tačiau neišvengta ir atleidimų. Natūralu, kad pasikeitęs jų darbo reglamentavimas ne tik pakeitė vaistinių situaciją, bet ir jų asmeninę galimybę toliau dirbti.

– Vaistinių tinklų savininkai raginami mažiau dejuoti, geriau pasistengti gerais atlyginimais prisivilioti į vaistines daugiau vaistininkų.

– Dažnai sulaukiame iš valstybinių institucijų raginimo prisivilioti į vaistines daugiau vaistininkų. Tačiau atrodo, kad kalbama neįsigilinus į realią situaciją. Vaistinėse Lietuvoje dirba daugiau nei 70 proc. licencijas turinčių vaistininkų, o kitose ES šalyse šis skaičius siekia tik 54 proc. Vadinasi, didžioji dalis vaistininkų būtent ir dirba vaistinėse, ir ši dalis žymiai didesnė nei kitose šalyse. Jei 100 proc. vaistininkų dirbtų vaistinėse, visa vaistų aprūpinimo sistema strigtų, nes vaistininkų lygiai taip pat reikia ir vaistų didmeninio platinimo įmonėse, vaistų gamintojų atstovybėse, priežiūros įstaigose, VVKT, o kur dar Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinės ligonių kasos, universitetai. Nors turiu pasakyti, kad ir iš šių įstaigų nemažai vaistininkų buvo pakviesti dirbti į vaistines, yra priimtas ir Vyriausybės nutarimas, kuriuo ši specialybė yra įtraukta į trūkstamų Lietuvoje specialybių sąrašą. Be to, vaistinėse šiuo metu dirba daugiau kaip 420 vaistininkų, kuriems jau yra suėjęs pensinis amžius ir jie bet kada gali paprašyti darbdavių išeiti į pensiją. Kiekvienais metais į darbo rinką įsilieja mažiau studijas baigusių vaistininkų, nei jų išeina į užtarnautą pensiją. Tad akivaizdu, kad farmacijos specialistų trūkumo problema ateityje tik aštrės.

– Tačiau pasigirsta nuomonių, kad vaistinių ir vaistininkų Lietuvoje yra per daug.

– Pirmiausia, vaistinių yra tiek, kiek jų reikia Lietuvos gyventojams. Jei vienoje ar kitoje vietoje nebūtų poreikio aptarnauti pacientus, ten vaistinių ir nebūtų. Be to, ir gyventojų apklausa rodo, kad visuomenė labai palankiai vertina didelį vaistinių skaičių ir galimybes jas lengvai pasiekti. Juk taip ne tik užtikrinamas geresnis ir greitesnis vaistų prieinamumas, mažesnės eilės, daugiau skiriama laiko kiekvienam aptarnauti, bet ir auga konkurencija. Beje, statistika rodo, kad tose šalyse, kur ilgiausias gyventojų amžius, vaistininkų taip pat dirba daugiausia. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 96 vaistininkai,  Japonijoje – 127 vaistininkai, Belgijoje – 126, Italijoje – 123, Ispanijoje –109, Suomijoje – 109, Airijoje – 106 ir t. t. Visos šalys, kur vaistininkų 100 tūkst. gyventojų daugiau nei Lietuvoje, patenka į pasaulio valstybių 25-uką pagal gyvenimo trukmę. Žinoma, ilgaamžiškumą lemia ne vaistininkų skaičius, bet vertinant, ar reikia Lietuvai turėti tiek vaistinių ir vaistininkų, tikslinga lygintis su tomis valstybėmis, kur žmonės gyvena ilgai ir kokybiškai.

Vaiva Bražinskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Vadina išsigalvojimu

Savo ruožtu vaistinių darbuotojus vienijančios profsąjungos atstovai tvirtina, kad problemos dėl galimo vaistinių trūkumo yra netikros ir ragina kritiškai vertinti LVAV pateikiamus skaičius.

Anot VDPS komiteto atstovės V. Bražinskienės, sukeltoje didžiulėje informacijos bangoje apie užsidarančias ar darbo laiką trumpinančias vaistines svarbios informacijos nėra labai daug.

„Reali situacija rodo ką kita. Vaistinių užsidarė ne tiek ir daug. Nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 22 d. pagal oficialią statistiką buvo panaikinta 10 vaistinių licencijų“, – pabrėžė V.Bražinskienė.

Tokią pačią statistiką „Kauno dienai“ pateikė ir VVKT.

„Remiantis patikima informacija galima sakyti, kad vaistinių kasdienybėje tai yra visiškai niekuo neišskirtinis laikotarpis, palyginti su tais pačiais periodais kokiais nors kitais metais, nes nuolat kažkas užsidaro ir kažkas atsidaro. Be to, atsidarė ir naujų vaistinių – nuo metų pradžios – 18, todėl atrodo neįtikima, kai sako, kad trūksta vaistininkų“, – stebėjosi profsąjungos atstovė.

Be to, anot jos, vaistinių užsidarymo priežastys tikrai ne visais atvejais susijusios su įstatymo pasikeitimais, pagal kuriuos visą vaistinės darbo laiką turi būti vaistininkas.

„Dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad čia vertinamas vasaros laikotarpis, kai vaistinėms gana įprasta laikinai užsidaryti ir išleisti kolektyvą atostogų. Tačiau šį kartą tie atvejai buvo suplakti ir aiškinta, kad viskas įvyko dėl Farmacijos įstatymo pakeitimų“, – į LVAV pateikiamą statistiką galėjusius iškreipti veiksnius dėmesį atkreipė V. Bražinskienė.

Abejoja perspėjimais

Profsąjungos atstovė sakė, kad abejotini pasirodė ir perspėjimai, neva iš darbo teks atleisti daug vaistininkų.

Čia vertinamas vasaros laikotarpis, kai vaistinėms gana įprasta laikinai užsidaryti ir išleisti kolektyvą atostogų.

„Užimtumo tarnybos duomenimis, pavasarį darbo ieškojo 31 vaistininko padėjėjas, o dabar – 37. Kaip matome, didelio pokyčio nėra. Žiūrint į vaistininkų pozicijas, situacija yra panaši: balandį darbo ieškojo 48 vaistininkai, o liepa – 52, – sakė V. Bražinskienė ir pridūrė: – Mes, kaip vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga, įtariame, kad bandoma sukurti problemą, kurios realiai kaip ir nėra.“

Profsąjungos atstovė informavo apie VDPS užsakymu atliktą reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą.

„Remiantis apklausos duomenimis, 85 proc. Lietuvos gyventojų po liepos 1 d. nepajuto jokių su vaistinės darbo laiku susijusių pokyčių. 9 proc. susidūrė su trumpesniu vaistinės darbo laiku. Tačiau vėlgi – reikia nepamiršti, kad apklausa atlikta rugpjūtį, kai dalis vaistinių darbo laiką trumpino arba laikinai stabdė veiklą dėl darbuotojų atostogų“, – sakė V. Bražinskienė.

Oficialūs duomenys

VVKT „Kauno dieną“ informavo, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. licencijos galiojimas buvo panaikintas 2 vaistinėms Telšiuose, 4 – Kaune, 1 – Anykščiuose, 1 – Gargžduose, 1 – Dūkšto seniūnijoje (Ignalinos r.) ir 1 – Miroslavo kaime (Alytaus r).

4 vaistinėms licencijos galiojimas buvo sustabdytas (Panevėžyje, Pasvalyje, Alytuje ir Didžiasalio seniūnijoje).

VVKT duomenimis, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki dabar šalyje atidaryta 19 naujų vaistinių. Nuo liepos 1 d. atidarytos 4 naujos vaistinės (2 – Telšiuose, 1 – Gargžduose ir 1 – Kaišiadoryse).

Seimas antradienį priėmė tokias Farmacijos įstatymo pataisas: už buvo 71 parlamentaras, prieš devyni, o 33 susilaikė.

Pataisos numato, kad miestų, kur gyvena mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų, taip pat miestelių, viensėdžių ir kaimo vaistinėse, nesant vaistininko, savarankiškai galės dirbti farmakotechnikai, kvalifikaciją įgiję iki 2006 metų.

Juos ryšio priemonėmis turės prižiūrėti vaistininkai. Vienas vaistininkas taip galės prižiūrėti ne daugiau kaip tris padėjėjus.

Opozicija tvirtino, kad rastas geriausias kompromisas iš blogiausių pasiūlymų, o valdantieji aiškino, kad pataisos neskatins uždaryti vaistinių periferijoje. 

„Kad neužsidarytų vaistinės mažesniuose miesteliuose. Čia yra žmonių gynimas, čia yra parlamento išmintis“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Kai keitėsi taisyklės stojant į Europos Sąjungą, buvo kai kas neapsižiūrėta.

Komitete dirbantis Linas Slušnys pabrėžė, kad ne visi farmakotechnikai anksčiau turėjo sąlygas įgyti vaistininko kvalifikaciją pagal naujausius reikalavimus.

„Kai keitėsi taisyklės stojant į Europos Sąjungą, buvo kai kas neapsižiūrėta. Tuo metu žmonės jau turėjo vaikus, paimtas paskolas ir nedideli norai baigti studijas universitete, neturėjo jie tokių galimybių dėl paskolų ir kitų dalykų“, – kalbėjo jis. 

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad pasienyje su Lenkija esančių vietovių gyventojai vietos vaistinėse vaistų nebeperka dėl didelių kainų: „Dabar didžioji žmonių dalis važiuoja vaistų pirkti į Lenkiją. Jiems praktiškai tų vaistinių ten (savo gyvenamosiose vietovėse – BNS) ir nereikia, tik pasikonsultuoti“. 

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė įsitikinusi, kad nėra teisinga apriboti galimybes farmakotechnikams dirbti miestuose, kur gyvena virš 3 tūkst. gyventojų.

„Kai kur miestuose mes turime 3 tūkst. 200 gyventojų, 3 tūkst. 700 gyventojų ir tikrai pritraukti į tuos mažesnius miestus savo srities specialistų yra kartais sudėtinga ir dėl to gali mažėti vaistinių paslaugų prieinamumas“, – prognozavo ji.  

Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė pabrėžė, kad tokiu sprendimu Seimas diferencijuoja Europos Sąjungos (ES) direktyvos galiojimą tarp miesto ir kaimo, diskriminuoja kaimo gyventojus, nes nesudaro galimybės jiems gauti aukštos kokybės paslaugų.

„Ką mes pasakome ir kokią žinią pasiunčiame žmonėms? Kad miesto gyventojas gauna europinius standartus atitinkančias vaistininko paslaugas, tokias, kokias ES numato (...). Tuo tarpu kaimo vietovės gyventojams, kur ir taip sveikata žmonių yra blogesnės ir yra daug problemų su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, pasakome, kad jie gauna kitokias, ne tokias, kaip ES nustato, sveikatos priežiūros paslaugas (...) Jos yra nebūtinos, užtenka aukštojo išsilavinimo neturinčio farmakotechniko paslaugų“, – pareiškė ji.

Pasak A. Širinskienės, Seimas tokiu sprendimu imituoja rūpestį regionais.

Etikos ir procedūrų komisija antradienį nutarė pradėti tyrimą, ar nebuvo pažeistas Seimo Statutas svarstant įstatymo pataisas. Komisija sprendimą turėtų priimti trečiadienį. 

Seimo posėdžiui pirmininkavusio Jurgio Razmos teigimu, jeigu komisija nutars, kad buvo padarytas pažeidimas, Seimas pataisas svarstys iš naujo.

Lietuvai Europos Komisija buvo skyrusi dešimt metų, kad didelę praktinio darbo patirtį turintys vaistininko padėjėjai galėtų įgyti vaistininko kvalifikaciją. 2004-2019 metais, kai Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vykdė vaistininkų perkvalifikavimo programą, tokią kvalifikaciją įgijo beveik 700 vaistininko padėjėjų, o šiuo metu pagal ES reglamentuojamą tvarką viliasi dirbti apie 3 tūkst. vaistininkų. 

Projektas grąžintas Sveikatos reikalų komitetui, kuris parengs galutinį variantą.

Parlamentarai nesusitarė, kokiomis aplinkybėmis vaistinėse galėtų dirbti vaistininkų padėjėjai, profesinę kvalifikaciją įgiję iki 2006 metų.

Iš pradžių Seimas 59 balsais už, 10 – prieš ir 36 susilaikius pritarė konservatorių Andriaus Vyšniausko, Jurgitos Sejonienės ir Lino Slušnio siūlymui, kad miesto vaistinėse dirbtų bent vienas vaistininkas, o miesteliuose, kur jo nėra, leisti dirbti ir kvalifikaciją iki 2006 metų įgijusiems farmakotechnikams, nuotoliu prižiūrimiems vaistininko. Tris padėjėjus prižiūrėtų vienas vaistininkas.

Po šio balsavimo Seimas pritarė ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo siūlymui išimtį taikyti tiems farmakotechnikams, kurie dirbtų savarankiškai iki 3 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse.

Tačiau Seimas nepritarė „darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės siūlymui farmakotechnikams savarankiškai leisti dirbti vaistinėse iki 50 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse.

Nepriėmus pataisų nuo liepos 1-osios vaistinėse galėtų dirbti tik vaistininkai – Seimas praėjusių metų gruodį atsisakė liberalizuoti vaistininkų padėjėjų veiklą – neleido dirbti savarankiškai ilgiau nei iki liepos. 

Lietuvai Europos Komisija buvo skyrusi dešimt metų, kad didelę praktinio darbo patirtį turintys vaistininko padėjėjai galėtų įgyti vaistininko kvalifikaciją. 2004-2019 metais, kai Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vykdė vaistininkų perkvalifikavimo programą, tokią kvalifikaciją įgijo beveik 700 vaistininko padėjėjų, o šiuo metu pagal ES reglamentuojamą tvarką viliasi dirbti apie 3 tūkst. vaistininkų.

Dabar vaistinėse dirba apie 800 farmakotechnikų, o iš viso sąraše jų yra virš 1 tūkstančio. 

Dabar Lietuva yra penkta iš Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal vaistinių skaičių tenkantį 100 tūkst. gyventojų (ES vidurkis yra 32 vaistinės, o Lietuvoje – 47). 

Daug metų atidėlioja

Lietuva jau 18 metų atidėlioja ES teisės reikalavimą, kad vienu metu vaistinėje dirbtų bent vienas vaistininkas. Paskutinį kartą šio reikalavimo įgyvendinimą Seimas atidėjo per pandemiją – 2020 m., Farmacijos įstatyme įrašęs, kad punktas „Vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“ įsigalios nuo šių metų liepos 1 d.

Tačiau dabar Seime grindžiamas kelias daug menkesnį išsilavinimą nei vaistininkų turintiems farmakotechnikams toliau leisti dirbti beveik visiškai savarankiškai. Pagal Seimo Sveikatos reikalų komiteto pateiktą projektą, vaistinės patalpose darbo laiku turėtų dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai, nesant vaistininko, dirba jo padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs profesinę kvalifikaciją, kurį vaistininkas prižiūri ryšio priemonėmis.

Kai vaistinėje dirbi vienas, net į tualetą nueiti negali, o ką jau kalbėti apie tai, kad negali nei arbatos atsigerti, nei pavalgyti.

„Toks sprendimas būtų nesąžiningas mūsų, dėl gąsdinimų ES reikalavimais išlyginamąsias studijas baigusių ir vaistininkais tapusių farmakotechnikų, atžvilgiu“, – sako kalbintos buvusios farmakotechnikės. Su „Kauno diena“ jos sutiko kalbėtis anonimiškai.

Kaunietė Vaiva (vardas pakeistas) 1990 m. įstojo studijuoti farmakotechnikos specialybės tuometėje P. Mažylio medicinos mokykloje (dabar – Kauno kolegijos Medicinos fakultetas).

„Mes iš esmės buvome ruošiami vaistų gamybai, kurios nepriklausomoje Lietuvoje greitai nebeliko, ir mes išėjome dirbti į vaistines. Tačiau vis pasigirsdavo gąsdinimų, kad pagal ES reikalavimus nuo 2016 m. mes iš viso nebegalėsime jose dirbti – liksime bedarbiai. Apie farmakotechniko, kurį prižiūri vaistininkas, darbą tuo metu niekas nekalbėjo. Todėl nusprendžiau siekti vaistininko išsilavinimo. Kauno kolegijoje baigiau vienus metus trukusias išlyginamąsias studijas ir 2004 m. įstojau į tuomečio Kauno medicinos universiteto (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – red. past.) išlyginamąsias studijas vaistininko specialybei gauti. Kurse mūsų buvo apie 50. Manau, daugelis mano kursiokų nebūtų siekę vaistininko išsilavinimo, jei būtų žinoję, kad iki pensijos galės netrukdomi dirbti vaistinėse farmakotechnikais. Daugiausia žmonių į tas studijas ėjo, nes galvojo, kad kitaip liks be darbo. Tačiau leidimai farmakotechnikams savarankiškai buvo vis pratęsiami“, – prisiminė Vaiva.

Baisiausi metai

Panašiu laiku kaip Vaiva iš farmakotechnikės į vaistininkes persikvalifikavo ir Saulė (vardas pakeistas) iš Jurbarko. Tuos puspenktų metų, kiek truko persikvalifikavimo studijos kolegijoje ir universitete, moteris vadina baisiausiais jos gyvenime: „Nuolat nepailsėjusi, pervargusi, visą laiką dirbanti arba besimokanti. Kaip ir daugelis mano kursiokių, dėl studijų nenorėjau prarasti darbo. Be to, kitaip nebūčiau galėjusi susimokėti už studijas ir išlaikyti dukters. Taigi, reikėjo nuolat arti. Įsivaizduokite: darbo dienomis visu krūviu dirbi, ketvirtadienį nuo pietų vyksti mokytis į Kauną ir grįžti tik šeštadienį vakare. Sekmadienį – į darbą. Po darbo nuolat mokaisi, rengiesi atsiskaitymams. Esi nuolat persitempusi, balansuoji ant nervinio išsekimo ribos. Taip trejus metus. Dėl to ne viena šeima iširo. Buvo daug streso, ašarų. Aš pati iš savo dukters, kurią tuo metu auginau viena, vogiau laiką, neskyriau jai užtektinai dėmesio. Dabar aiškėja, kad visai be reikalo eikvojau savo pinigus, sveikatą, laiką, buvau apleidusi vaiką. Mes, 50-mečiai, ir pensijos sulauksime, kol išimtis farmakotechnikams dirbti savarankiškai galios.“

Pozicija: „Vaistinės, matyt, nenori, kad vienoje pamainoje dirbtų dviese“, – sako vaistininkai.

Vaiva prisiminė, kad į išlyginamąsias studijas universitete žmonės važinėjo iš Skuodo, Palangos ir kitų tolimų regionų.

„Žmonės už paskutinius pinigus važinėjo į Kauną, kad tas studijas baigtų, – pasakojo ji ir suskaičiavo, kad vien už trejus su puse metų išlyginamųjų studijų universitete sumokėjo 18,5 tūkst. litų. – Perskaičiavus į eurus dabartinėmis kainomis tai neatrodo labai daug, tačiau tuo metu mano mėnesinis atlyginimas į rankas tebuvo apie 800 litų. Todėl 5,3 tūkst. litų už mokslo metus man buvo didžiuliai pinigai.“

Skirtingų šaltinių duomenimis, nuo 500 iki 700 žmonių po farmakotechnikos studijų baigė išlyginamąsias vaistininko studijas KMU, vėlesniais laikais – LSMU arba VU.

„Neblogas biznis iš tokių kaip mes buvo ir Kauno kolegijai, ir LSMU. Visur už mokslą reikėjo mokėti ir studijų programos mums niekas neadaptavo: kai kurių tų pačių dalykų mokėmės ir Kauno kolegijoje, ir LSMU, ir mokėjome už tai du kartus“, – užsiminė Vaiva.

Atlyginimas beveik nesiskiria

„Su buvusiais kursiokais pasikalbame, kad už mokslus sumokėtus pinigus būtume galėję daug prasmingiau panaudoti. Tuo labiau kad vaistininko ir farmakotechniko atlyginimai skiriasi labai nedaug. Kartais farmakotechnikai net didesnį atlygį gauna, nes, dirbdami prie kasos, gali gauti premijų už parduodamus maisto papildus, kitas prekes, – palygino Saulė. – Jei būčiau žinojusi, kad leidimai dirbti farmakotechnikams bus pratęsiami, nebūčiau persikvalifikavusi ir vargo dabar nematyčiau.“

Saulei antrino kita vaistininke tapusi farmakotechnikė Aušra (vardas pakeistas).

„Kai ėjau į išlyginamąsias studijas, kitos farmakotechnikės iš manęs šaipėsi, sakė: kam čia draskytis, mokytis, pamatysi – kaip dirbome, taip dirbsime, šiame darbe ir pensijos sulauksime. Dabar matau, kad jos buvo teisios“, – nusivylimo neslėpė Aušra.

Pasak jos, vaistininko darbas neįvertinamas: atlyginimas – beveik toks pat kaip farmakotechniko, o atsakomybė – didžiulė.

„Jei mėnesio pabaigoje išduotų kompensuojamųjų vaistų kaina nesutampa su nurodyta Valstybinės ligonių kasos, vaistininkas ieško klaidų. Jei reikia daryti receptų suvestinę, likučių apskaitą – tai taip pat vaistininko darbas. Mes, vaistininkai, turime dėti spaudą ir parašą, kai patikriname visus receptus, pagal kuriuos farmakotechnikai išdavė vaistus. Jei farmakotechnikas padaro klaidą, išduodamas ne tuos vaistus ir pan., vaistininkas turi susisiekti su pacientu ir ją ištaisyti. Tačiau nuotoliniu būdu vaistininkas negali patikrinti receptų – jis bent kelis kartus per mėnesį turi fiziškai atvažiuoti į tą vaistinę, kurioje pagal receptus buvo išduoti vaistai“, – tai, kas įeina į vaistininko, neretai dirbančio ir vaistinės vedėju, pareigas, vardijo Aušra.

Ji apgailestavo, kad rengiant įstatymo pataisas farmakotechnikai supriešinami su vaistininkais.

Visos trys kalbintos buvusios farmakotechnikės teigė esančios įsitikinusios, kad rengiamos Farmacijos įstatymo pataisos naudingos tik vaistinių tinklams. Rengiamas Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis dar kartą būtų padaryta išimtis farmakotechnikams, pašnekovės vadina nesąžiningu žaidimu.

„Įstatymo pataisos pramušinėjamos Seime, matyt, spaudžiant Lietuvos vaistinių asociacijai (LVA). Juk iš tiesų vaistinėje nuolat darbo yra abiem – ir vaistininkui, ir farmakotechnikui. Tik vaistinės, matyt, nenori, kad vienoje pamainoje dirbtų dviese. Vaistinių savininkų pasiteisinimai, esą, jei nebus priimta įstatymo pataisa, vaistinės mažuose miesteliuose turės užsidaryti ir dėl to kentės žmonės, yra veidmainiški. Tokių miestelių, kur buvo maža apyvarta ir vaistinės ten jau seniai užsidarė – daugybė, jų gyventojai nusipirkti vaistų dabar yra priversti važiuoti 25 km ir daugiau. Jei vaistinių savininkams tikrai būtų rūpėję žmonės, vaistinės ten nebūtų užsidariusios“, – įsitikinusi Saulė.

Jūsų įstatymo projektas yra ciniškas verslo kaštų mažinimas darbuotojų sąskaita.

Sutartu laiku neatsiliepė

Farmakotechnikams ir toliau savarankišką darbą vaistinėse siūlantį Farmacijos įstatymo pataisų projektą Seime pristatė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas.

„Kauno diena“ paprašė A. Matulo telefonu pakomentuoti, kaip jis vertina tai, kad, rengiant įstatymo pataisą, atstovaujama tik viena pusė, o vaistininko išsilavinimą įgiję buvę farmakotechnikai jaučiasi apgauti.

„Jūs ne klausiate, o teigiate – tai, ką pasakėte, surašykite“, – trumpai atsakė A. Matulas. Jis motyvavo, kad neturi laiko plačiau kalbėti, nes vyksta į posėdį, ir dėl platesnio komentaro paprašė paskambinti vėliau, po posėdžio. Tačiau bandant prisiskambinti A. Matului sutartu laiku, jis neatsiliepė.

Pataisą pateikę Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai teigia, jog ji reikalinga, kad mažesniuose miesteliuose ar gyvenvietėse neužsidarytų vienintelė veikianti vaistinė.

Pasak A. Matulo, jei įstatymo pataisa nebus priimta, nuo liepos 1-osios užsidaryti gresia maždaug 175 vaistinėms.

Kviesdamas balsuoti už tai, kad toks įstatymo projektas būtų pateiktas, jis kvietė „apsaugoti silpniausią žmogų – farmakotechniką su didžiule praktika.“

LVA – už pataisą

Už įstatymo pataisą viešai pasisako LVA – tai asociacija, vienijanti didžiausias Lietuvos vaistines „Eurovaistinę“, „Benu“ vaistinę, „Gintarinę“ vaistinę ir „Norfos“ vaistinę.

LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė atsiuntė komentarą „Kauno dienai“, kuriame išdėstė asociacijos argumentus.

LVA pirmininkės teigimu, vietovėse, dažnai nutolusiose nuo regiono centrų, „yra vaistinių, kuriose dalį dienos dirba farmakotechnikai, nuotoliu prižiūrimi vaistininkų, t. y. vaistininkai atvažiuoja į vaistinę, patikrina receptus, pakeičia farmakotechniką ligos ar atostogų metu, o kitu laiku, jei yra reikalinga, konsultuoja telefonu. Tokia sistema Lietuvoje yra jau dešimtmečiais, ji veikia sklandžiai“, – teigia K. Nemaniūtė-Gagė.

Pasak jos, jei nebus priimta pataisa, nuo liepos 1 d. įsigaliosiantis Farmacijos įstatymo reikalavimas darniai veikiantį mechanizmą labai sudarkytų.

„Problema labiausiai paveiks smulkesnes vaistines, esančias mažesniuose miestuose. Ten, kur dėl objektyvių priežasčių vaistinėse dirba mažiau žmonių. Taigi, į gatvę varoma 900 aukštą kvalifikaciją turinčių profesionalų. Jei nebus priimti sprendimai, t. y. leista dirbti farmakotechnikams taip pat kaip ir dabar, nuotoliu prižiūrimiems vaistininkų, nuo liepos 1 d. ne tik užsidarys beveik 200 vaistinių, bus atleisti jose dirbantys farmakotechnikai, bet ir gyventojams sumažės vaistų prieinamumas tam tikruose regionuose“, – komentare „Kauno dienai“ teigė K. Nemaniūtė-Gagė.

Vis dėlto rengiamoms įstatymo pataisoms prieštaraujančios farmacijos specialistus vienijančios organizacijos kartu su gydytojų ir pacientų organizacijomis LVA atstovų teiginius apie tai, kad esą reikės atleisti šimtus farmakotechnikų, vadina neetiškais ir nepagrįstais.

„Abiejų kvalifikacijų specialistai yra būtini sklandžiam vaistinės darbui užtikrinti, tad viešoje erdvėje girdimas grasinimas atleisti vaistininkų padėjėjus (farmakotechnikus) yra neetiškas ir nepagrįstas“, – rašoma Lietuvos farmacijos sąjungos, Lietuvos vaistininkų sąjungos, Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų pasirašytame kreipimesi į Seimą, Vyriausybę ir Prezidentą.

Neišliko: daug vaistinių mažuose miesteliuose nebuvo išsaugota, užsidarė, todėl Seimo valdančiosios daugumos atstovų ir LVA teiginį, esą įstatymo pataisa būtina tokioms vaistinėms išsaugoti, vaistininkai vadina veidmainišku. (Asociatyvi Ž. Gedvilos / BNS nuotr.)

Nestovi už nugaros

K. Nemaniūtė-Gagė taip pat teigė, kad regionuose trūksta vaistininkų. Esą specialistų parengiama pakankamai, tačiau beveik neatsiranda norinčių dirbti regionuose.

Viešai skelbiamais duomenimis, Lietuvoje yra išduota apie 3,5 tūkst. šiuo metu galiojančių vaistininko licencijų, tačiau tik apie 2 tūkst. jas turinčių asmenų dirba vaistinėse.

LVA pirmininkė įsitikinusi, kad šiuo metu veikianti sistema, kai farmakotechnikai dirba savarankiškai, turėtų likti ir ateityje.

„Nuotolinė farmakotechnikų priežiūra taip pat yra Danijoje, o Švedijoje ir Suomijoje farmakotechnikai gali dirbti vieni, Didžiojoje Britanijoje dėl vaistininkų trūkumo taip pat svarstoma numatyti galimybę farmakotechnikus prižiūrėti nuotoliniu būdu. Senstant visuomenei, turime ieškoti sprendimų, kaip priartinti paslaugas prie gyventojų. Šiuo metu slaugytojų funkcijos yra plečiamos, jie galės išrašyti receptus, skirti reabilitaciją, tad ir farmakotechnikų funkcijas turėtume plėsti, o ne siaurinti“, – teigė ji.

Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, farmakotechnikai Lietuvoje ruošiami itin kokybiškai, trejus metus studijuoja būtent tai, ką vėliau dirba, todėl yra pajėgūs dirbti savarankiškai.

„Vaistininkas, kai farmakotechnikas aptarnauja pacientus, nestovi už nugaros, neseka kiekvieno jo žingsnio, farmakotechnikas laisvai atlieka savo darbą, tik jei turi klausimų, kreipiasi į vaistininką, o šiais laikais tai lengvai atliekama ir nuotoliniu būdu“, – tvirtino LVA pirmininkė.

Prasideda supriešinimas

Vis dėlto kalbinti vaistininkai tvirtino priešingai nei K. Nemaniūtė-Gagė, – kad dabartinė sistema, kai vienu metu vaistinėje kartais dirba tik vienas žmogus, neveikia sklandžiai. Vaistininkų teigimu, tokie atvejai panašesni į žmonių išnaudojimą nei darbą.

„Aš pati dabar pusę darbo dienos vaistinėje dirbu viena, tik 12 val. ateina kolegė. Tuo metu, kai vaistinėje dirbi vienas, net į tualetą nueiti negali, o ką jau kalbėti apie tai, kad negali nei arbatos atsigerti, nei pavalgyti. Tuo metu pati turiu ir klientus aptarnauti, ir prekes priimti, ir atsiliepti į telefono skambučius. Darbdaviai paprastai galvoja, kad vaistininkai dirba tik tada, kai įdeda pinigus į kasą. Tačiau iš tiesų vaistinėje yra daugybė kitų darbų be vaistų ir kitų prekių išdavimo ir receptų tikrinimo, – pasakojo vaistininkė Saulė. – Juk ryte atėjęs į darbą turi patikrinti kasos dokumentus, perskaityti gautus laiškus, peržiūrėti užsakymus. Reikia ir vaistų galiojimą patikrinti, ir farmacines atliekas peržiūrėti, jas pasverti, supakuoti, paruošti naikinti. Be to, mes, vaistininkai, turime nuolat peržiūrėti gaunamus dokumentus, naikinti nebegaliojančius receptus ir pan. Jei vaistinėje esi vienas, atėjus klientui turi atsitraukti nuo pradėto kito darbo. Jei mėnesio pradžia ar pabaiga, kai vyksta akcijos, neturi laiko kitiems privalomiems darbams – vien tik klientus aptarnauji.

Taigi, farmakotechnikas šalia labai praverstų. Tačiau dabar vaistinių savininkai, nesamdydami dviejų žmonių vienu metu, tiesiog taupo.“

Saulė apgailestavo, kad dabartinėje situacijoje farmakotechnikai priešinami su vaistininkais. „Mes tikrai galime dirbti su farmakotechnikais, bet darbdavys turi prisiimti atsakomybę ir toje pačioje pamainoje skirti dirbti ir vaistininką, ir farmakotechniką. Mes neturime dirbti po vieną. Jei reikės farmakotechnikus prižiūrėti nuotoliu – įsivaizduokite situaciją: aš aptarnauju žmogų, tarkime, su penkiais ar šešiais ektroniniais receptais, ir man skamba telefonas – skambina farmakotechnikas, kurį, taip pat stovintį prie kasos, turiu konsultuoti. Kaip mes tada turėsime dirbti?“ – svarstė Saulė.

Sulaukė aštrios kritikos

Valdančiosios daugumos siūlomas Farmacijos įstatymo pataisų projektas Seime sulaukė aštrios opozicijos kritikos. „Valstietis“ Aurelijus Veryga teigė nelabai įsivaizduojantis, kaip turėtų vykti darbas, kai vaistininkas prižiūri farmakotechniką per nuotolį.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras apgailestavo, kad toks projektas vėl išvydo dienos šviesą. Anot jo, vaistininkams visą laiką keltas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o farmakotechniko profesija įgyjama kolegijoje.

Daugelis mano kursiokų nebūtų siekę vaistininko išsilavinimo, jei būtų žinoję, kad iki pensijos galės netrukdomi dirbti vaistinėse farmakotechnikais.

„Noriu paklausti gerbiamo komiteto pirmininko, jeigu slaugytoja 16 metų, pavyzdžiui, išdirbtų gydytoja kur nors apsimetusi, ar po 16 metų ji jau galėtų gauti gydytojo licenciją ir dirbti juo? Mes apie tokius dalykus šnekame“, – A. Verygą citavo BNS.

„Kaip jūsų siūlymas koreliuoja su farmacinės rūpybos plėtra, su skiepijimu vaistinėje, vaistų pratęsimu ir kitais dalykais? Ar jūs manote, kad kaime pacientai nenusipelno gauti tų paslaugų ir gali gauti tik vaistų parduotuvės paslaugas?“ – Seime klausė jis.

Siūlomas Farmacijos įstatymo pataisas kritikavo ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.

„Man atrodo, jūsų įstatymo projektas yra ciniškas verslo kaštų mažinimas darbuotojų sąskaita. Nieko kito. Jokios čia regioninės politikos rūpesčio nėra, čia yra tik priedanga“, – teigė jis. Opozicijos atstovas pridūrė, kad ES direktyva reikalauja, jog vaistinėje dirbtų du žmonės – vaistininkas ir farmakotechnikas.

„Europos reguliavimas sukurtas būtent taip, kad norma būtų vaistinėje du žmonės – vaistininkas ir jo padėjėjas. Būtent prie tokio modelio turime eiti“, – T. Tomilino kalbą Seimo posėdyje citavo ELTA.

Siūlomas įstatymo pataisas nevienareikšmiškai vertino ir dabartinis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis priminė, kad direktyvą, reikalaujančią, kad vaistinėse dirbtų tik vaistininkai, Lietuva turėjo įgyvendinti dar 2006 m.

„Manau, reikia pasverti ir po aštuoniolikos metų vis tiek turime numatyti tą pabaigą, tą datą. Juo labiau kad buvo sudarytos galimybės persikvalifikuoti ir apie 500 farmakotechnikų turėjo papildomus mokymus, persikvalifikavo. Tačiau per aštuoniolika metų dar 800 žmonių liko“, – LRT radijo eteryje kalbėjo ministras.

Nepaisant opozicijos kritikos, Farmacijos įstatymo pataisų projektas balsų dauguma Seime buvo patvirtintas. Šiuo metu šis projektas svarstomas Seimo komitetuose. Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas Seime turėtų būti svarstomas balandžio 25 d.

Tokią pataisą inicijavo Seimo Sveikatos reikalų komitete dirbantys konservatorius Antanas Matulas ir „valstietė“ Rimantė Šalaševičiūtė, nes, anot jų, vaistininko padėjėjai, iki 2023 metų liepos nepersikvalifikavę pagal naujausius reikalavimus, prarastų darbą ir dėl to regionuose sumažėtų vaistų prieinamumas gyventojams.

Tokią tvarką Seimo nariai siūlė taikyti ne visose vaistinėse, o tik tose, kurios miestelyje, viensėdyje ar kaime būtų vienintelės. Jose nesant vaistininko galėtų dirbti farmakotechnikas, tokią kvalifikaciją įgijęs iki 2006 metų, o jį prižiūrėtų vaistininkas ryšio priemonėmis.

Tačiau Seimas nepriėmė svarstyti tokių pataisų: už balsavo 32 Seimo nariai, prieš buvo keturi, o susilaikė 31. Kitu balsavimu pataisos grąžintos iniciatoriams tobulinti.  

Lietuvai Europos Komisija buvo skyrusi dešimt metų, kad didelę praktinio darbo patirtį turintys vaistininko padėjėjai galėtų įgyti vaistininko kvalifikaciją. 2004-2019 metais, kai Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vykdė vaistininkų perkvalifikavimo programą, tokią kvalifikaciją įgijo beveik 700 vaistininko padėjėjų, o šiuo metu pagal ES reglamentuojamą tvarką viliasi dirbti apie 3 tūkst. vaistininkų.

Dabar vaistinėse dirba apie 800 farmakotechnikų, o iš viso sąraše jų yra virš tūkstančio. 

Dabar Lietuva yra penkta iš Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal vaistinių skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų (ES vidurkis yra 32 vaistinės, o Lietuvoje – 47).

Už tokias Farmacijos įstatymo pataisas antradienį balsavo 71 Seimo nariai, prieš – 14 , o susilaikė 16.

Toks pereinamasis laikotarpis būtų tam, kad būtų laiko suplanuoti valstybinį farmakotechnikų ir vaistininkų poreikį. 

Seimas atmetė „valstiečių“ siūlymą  farmakotechnikams be vaistininkų priežiūros dirbti iki 2021-ųjų liepos.

„Valstietis“ Aurelijus Veryga pagrasino kreiptis į Europos Komisiją dėl direktyvos pažeidimo procedūros.

Seimas skubėjo priimti pakeitimus, kitaip be vaistininkų priežiūros farmakotechnikai nebegalėtų dirbti jau nuo kitų metų sausio. 

2012 metais Seimas priėmė sprendimą sugriežtinti vaistinių veiklą. Iš pradžių buvo numatyta, kad nuo 2016 metų vaistinėse darbo valandomis privalės dirbti ne mažiau kaip vieno vaistininko prižiūrimi farmakotechnikai, paskui terminas buvo nukeltas iki 2021 metų.

Prieš beveik 10 metų sprendimas nebeleisti vaistinėse be nuolatinės vaistininko priežiūros dirbti farmakotechnikams buvo priimtas siekiant suderinti Lietuvoje galiojančią tvarką su Europos Sąjungos direktyva. 

Dabar vaistinėse dirba 898 farmakotechnikai, o iš viso vaistininkų padėjėjų sąraše yra 1234 farmakotechnikai.

Jeigu pakeitimai bus priimti, vaistininko padėjėjai teikti farmacines paslaugas, parduoti ar išduoti vaistinius preparatus ir vaistinėje pagal gydytojų receptus gaminti vaistus  iki 2026-ųjų sausio galės be vaistininkų priežiūros.

Tam Seimas turi atšaukti ankstesnį, dar 2012 metais priimtą sprendimą sugriežtinti vaistinių veiklą. Iš pradžių buvo numatyta, kad nuo 2016 metų vaistinėse darbo valandomis privalės dirbti ne mažiau kaip vieno vaistininko prižiūrimi farmakotechnikai, paskui terminas buvo nukeltas iki 2021 metų.

Prieš beveik 10 metų sprendimas nebeleisti vaistinėse be nuolatinės vaistininko priežiūros dirbti farmakotechnikams buvo priimtas siekiant suderinti Lietuvoje galiojančią tvarką su europine direktyva.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas šią savaitę dėl Farmacijos įstatymo pataisų sprendimo nepriėmė, tą padarys vėliau. Parlamentarai išklausė įvairių suinteresuotų pusių pozicijas šiuo klausimu.

Ekspertų nuomonės išsiskyrė

Kelių ekspertų išvados dėl pataisų išsiskyrė – vieni sako, kad nepratęsus leidimo farmakotechnikams be vaistininko priežiūros dirbti dar kelerius metus sumažės vaistininkų rinka, kiti, kad – farmakotechnikų, nes jie neteks darbo.  

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Valdas Jakštas nurodė, kad leidus farmakotechnikams be vaistininko priežiūros dirbti dar kelerius metus, dalis šalies gyventojų  negaus kokybiškiausios farmacijos paslaugos.

Regionuose dirbant tik farmakotechnikams, bus apribotos galimybės vaistinėse gauti žmonėms kokybiškas farmacijos paslaugas.

„Regionuose dirbant tik farmakotechnikams, bus apribotos galimybės vaistinėse gauti žmonėms kokybiškas farmacijos paslaugas“, – teigė jis. 

V. Jakšto teigimu, taip pat būtų pažeisti neseniai studijas baigusių vaistininkų lūkesčiai gauti darbą: „Galimas vaistininkų darbo rinkos susitraukimas, jų darbo vietas užims farmakotechnikai“.

Tuo tarpu Laisvosios rinkos instituto ekspertės Gintarės Deržanauskienės teigimu, nepratęsus leidimo farmakotechnikams be vaistininko priežiūros dirbti būtų pažeisti teisėti farmakotechnikų, kurie dabar mokosi, lūkesčiai susirasti darbą. 

Ji be kita ko prognozuoja, kad pakeitus farmakotechnikų veiklos tvarką, sumažės konkurencija ir susitrauks vaistinių rinka, o tai sumažins vaistų prieinamumą.   

G. Deržanauskienė be kita ko pabrėžė, kad Europos Sąjunga leidžia pačioms bendrijos valstybėms nusistatyti farmakotechnikų veiklos kontrolės mechanizmą, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, technines galimybes. 

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos centro vadovė Indrė Trečiokienė pareiškė, kad e-vaistinėse paslaugas taip pat privalo suteikti vaistininkas, o ne vienas farmakotechnikas. 

Ministras: problemai išspręsti buvo skirta 16 metų

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad Seimas pagaliau turi padėti tašką dėl farmakotechnikų veiklos kontrolės.

„Manom, kad tai (vaistininkų trūkumas – BNS) yra problema, jai išspręsti buvo skirta 16 metų. Labai gaila, kad vaistinės nepasirūpino, tą klausimą kelią paskutinę minutę, jos žinojo, tai nebuvo siurprizas. Dabar skubotus bandymus kažką keisti tiek mes, tiek vaistininkus vienijančios profesinės sąjungos vertina kaip būdą arba norą bandyti išvengti adekvataus darbo užmokesčio mokėjimo vaistininkams, kurie turi aukštą kvalifikaciją, vietoj to bandyti pridengti specialistų trūkumą farmakotechnikais“, – spaudos konferencijoje šią savaitę pareiškė ministras. 

Pasak A. Verygos, ir jis, ir universitetų atstovai yra „kategoriškai prieš kartelės nuleidimą vaistinėse“: „Vaistinėse ateityje būtų galima skiepyti, galima vertinti kažkokius ir sveikatos tyrimus. Tikrai nesutinkam, kad paslaugų kokybė ir priežiūra būtų mažinama“.

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė BNS sakė siūlanti nekeisti dabartinės tvarkos ir sako, kad įsigaliojus naujiems  reikalavimams, į vaistines reikės priimti daugiau negu 300 vaistininkų, kitaip tektų uždaryti apie 150 vaistinių, maždaug 270 trumpinti darbo laiką, atleisti 350 farmakotechnikų.

„Užimtumo tarnyba skelbia, kad dabar vaistinės gali įdarbinti daugiau kaip 140 vaistininkų. Bet jų nėra. O nuo sausio įsigaliojus reikalavimui farmakotechnikams be vaistininko priežiūros nedirbti, vaistininkų reikės daugiau negu du kartus. Ir nebus įmanoma to įgyvendinti“, – BNS aiškino Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė.    

K. Nemaniūtės-Gagės teigimu, dėl farmakotechnikų veiklos nėra gavusios nusiskundimų nei pacientų organizacijos, nei valstybinės institucijos.   

Pataisų iniciatorius: spės persikvalifikuoti

Pataisas leisti farmakotechnikams be vaistininko priežiūros dirbti dar penkerius metus teikiantis konservatorius Antanas Matulas sako, kad iki 2026 metų pratęsus leidimą farmakotechnikams vaistinėse dirbti be vaistininkų priežiūros, dalis farmakotechnikų galės persikvalifikuoti į vaistininkus.

Taip būtų išvengta vaistinių darbuotojų trūkumo, ypač miesteliuose ir kaimuose.

„Tos vaistinės yra mažuose miesteliuose, apyvarta maža ir jeigu reikės, kad ten dirbtų du specialistai, be abejonės, kad tos vaistinės ten neišsilaikys dėl mažos apyvartos“, – BNS kalbėjo A. Matulas.  

Jis sako, kad kai kurie vaistinėse dirbantys farmakotechnikai yra jų savininkai. 

Seimo teisininkai pasigenda argumentų, kodėl vaistininkų padėjėjai „per tokį ilgą pereinamąjį laikotarpį“ negalėjo prisitaikyti prie keičiamų vaistinių veiklos sąlygų.

K. Nemaniūtės-Gagės teigimu, farmakotechnikams persikvalifikuoti sutrukdė tai, kad vieni turėjo dirbti, kiti delsė dėl amžiaus. 

„Studijuoti trejus metus kiekvieną savaitę po tris dienas ne visi turėjo galimybę, iš regionų žmonėms reikėjo vykti toli į Vilnių“, – kalbėjo K. Nemaniūtė-Gagė.  

Sveikatos reikalų komitete dirbanti „valstiečių“ frakcijai priklausanti Rimantė Šalaševičiūtė pareiškė, kad po paskutinio termino pratęsimo – per pastaruosius penkerius metus akivaizdžių pokyčių persikvalifikavime nesimato.

„Jeigu dar pratęsime, nepadės išspręsti tos problemos“, – komitete teigė ji.

Kauno kolegijos Farmacijos fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėjas Aurimas Galkontas suskaičiavo, kad dabar vaistinėse dirba 898 farmakotechnikai, o iš viso vaistininkų padėjėjų sąraše yra 1234 farmakotechnikai. Anot jo, 40 proc. farmakotechnikų yra 60 metų amžiaus ar vyresni, kai tuo tarpu vaistininkų – 16 proc.

A. Galkonto teigimu, nuo 2015 metų farmakotechniką studijuoti norinčių žmonių sumažėjo dvigubai.

Specialistai taps bedarbiais?

Sausio 1 d. įsigalios Farmacijos įstatymo nuostata, skelbianti, kad vaistinėje turi fiziškai būti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Tad mažosios vaistinės, kuriose iki šiol dirbo ir pacientus aptarnavo tik nuotoliniu būdu vaistininko prižiūrimas vaistininko padėjėjas – farmakotechnikas, susidurs su išūkiu: kaip išlikti? Iki šiol paslaugas pacientams galėjo suteikti tiek vaistininkas, tiek vaistininko padėjėjas, kuris nuo kitų metų nebegalės veiklos vykdyti savarankiškai – tik dirbti  vaistininkui prižiūrint.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, pernai Lietuvoje veikė 1 367 vaistinės, jose dirbo 3 451 licencijuotas vaistininkas ir 1 234 vaistininko padėjėjai.

"Didelė dalis iš daugiau nei 1 000 šalies farmakotechnikų dirba mažesniuose šalies miestuose ir miesteliuose. Vaistininkai juos dažniausiai prižiūri nuotoliniu būtu arba vaistinėje būna tik keletą valandų per dieną, tad didžiąją laiko dalį vaistininko padėjėjai yra vieninteliai vaistinės darbuotojai. Vadinasi, juos atleidus tektų likviduoti ir visą vaistinę, nes pasamdyti vaistininką šiandien yra itin sudėtinga dėl specialistų stokos, o ir išlaikyti du darbuotojus mažai rajono vaistinei būtų per didelė prabanga. Realybe tapus juodžiausiam scenarijui, iš gyventojų būtų atimta galimybė įsigyti vaistų ir gauti farmacines paslaugas. Esant šiai situacijai, nukentės ne tik vaistininko padėjėjai, bet ir pacientai, kurie turės sukarti ne vieną kilometrą ieškodami kitos vaistinės", – sako Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos (LFDPS) pirmininkė Lina Ganatauskienė.

Pasak jos, farmacijos sektoriuje nuotaikos šiandien slogios. Tai patvirtina ir farmakotechnikai, būriais stojantys į profesinę sąjungą, kad, vykstant įstatymų pokyčiams, būtų atstovaujama jų teisėtiems interesams.

Esant tokiai situacijai nukentės ne tik vaistininko padėjėjai, bet ir pacientai, kurie turės sukarti ne vieną kilometrą ieškodami kitos vaistinės.

"Vaistininko padėjėjai yra mūsų profesinės sąjungos nariai, mes privalome ir juos ginti. Todėl aktyviai kviečiame šią problemą spręsti visus: Sveikatos apsaugos ministeriją, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, kitus Seimo narius, pačius farmakotechnikus ir jų darbdavius. Itin skaudu tais atvejais, kai vaistininko padėjėjai, kuriems iki pensijos liko 5–7 metai, neteks darbo. Kelių dešimtmečių profesine patirtimi galintis pasigirti asmuo, turintis visas jo darbui reikalingas kompetencijas, taps bedarbiu. Toks žingsnis valstybei būtų pernelyg brangus – atsisakyti farmacijos specialistų, kurių ir taip stokojame", – įsitikinusi ji.

Persikvalifikuoti galės ne visi

Farmacijos įstatymas keičiamas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Iki Lietuvai įstojant į ES, farmakotechnikai turėjo licencijas savarankiškai veiklai vykdyti. Tačiau po įstojimo į ES vaistininko padėjėjams buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis, trukęs penkiolika metų ir turintis baigtis kitų metų sausio 1-ąją. Per šį laikotarpį jie turėjo išlyginti studijų skirtumus ir persikvalifikuoti į vaistininkus.

Pradžioje Lietuvos sveikatos mokslų universitetas vykdė tęstines farmacijos studijas, prieš penkerius metus tai pasiūlė ir Vilniaus universitetas. "Teoriškai galimybė persikvalifikuoti buvo, tačiau kiekvieno žmogaus šeiminė ir finansinė padėtis yra skirtinga, tad ne kiekvienas šia galimybe galėjo pasinaudoti. Kai kurie vaistininko padėjėjai šiandien jau yra vaistininkai, bet didžioji jų dalis, kuriems keli tūkstančiai už studijas per metus yra per didelė našta, ir liko nepakeitę kvalifikacijos. Įsivaizduokite, vienas pats rajono vaistinėje dirbantis farmakotechnikas tris dienas per savaitę turi vykti į paskaitas universitete, ir taip ketverius su puse metų. Joks darbdavys tokių sąlygų nesuteiks, nors mūsų profesinės sąjungos nariai tokią galimybę turėjo. Mums pasisekė, mūsų studijas finansiškai rėmė darbdavys ir esame už tai dėkingi. Bet kokiu atveju verslas nežlugs, tik gaila, kad Lietuvoje gyvenantys ir parengti specialistai neteks darbo", – komplikuotą situaciją komentuoja L.Ganatauskienė.

Spragos valstybės politikoje

Profesinės sąjungos pirmininkė nenuoseklumą įžvelgia ir valstybės politikoje: farmakotechnikai kolegijose ir toliau rengiami be jokio įspėjimo, kad galimybės persikvalifikuoti jie nebeturės. Vaistininko padėjėjai trejus su puse metų vis dar ruošiami aukštojoje neuniversitetinėje švietimo įstaigoje ne kaip pagalbiniai darbuotojai, o kaip specialistai.

"Į nepavydėtiną situaciją pateko ne tik vyresnio amžiaus, bet ir studijas neseniai baigę farmakotechnikai. 2017, 2018 ar 2019 m. baigusieji studijas įstatymiškai vis dar turi galimybę tęsti mokslus universitete, tačiau pastarieji jau atsisako priimti tokius studentus. Dėl šio keblaus klausimo ketiname kreiptis į politikus", – aiškina L.Ganatauskienė.

Ji įsitikinusi, kad viso to būtų buvę galima išvengti šį klausimą sprendus iš karto po įstojimo į ES, kaip tai padarė Lenkija, Vokietija, daugelis kitų ES narių. Pavyzdžiui, Lenkijoje nuspręsta, kad specialistai, parengti iki įstojimo į ES, galės dirbti iki pat savo profesinės veiklos pabaigos, o Danijos politikai nutarė, kad farmakotechnikai vaistininkų galės būti prižiūrimi nuotoliniu būdu.

"Labai daug klausimų, į kuriuos šiandien nėra atsakymų. Trūksta gilesnės diskusijos, kurioje vaistininko padėjėjai būtų matomi ne kaip statistiniai vienetai, o realūs žmonės, kurių akys šiandien kupinos baimės dėl ateities. Drauge galime rasti kompromisą, tenkinantį visas puses. O jeigu dar nesame pajėgūs to padaryti, galėtume bent jau pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kad žmonės išsaugotų darbo vietas, o šalies gyventojams nereiktų vykti keliasdešimt kilometrų ieškant, kur nusipirkti vaistų", – teigia LFDPS pirmininkė.

Ministerija: reikėjo ruoštis

Situaciją, kai Lietuvoje nuo kitų metų galbūt turės užsidaryti kai kurios regionuose veikiančios vaistinės, paprašėme pakomentuoti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų. Atsiųstame komentare pabrėžiama, kad vaistininko ir jo padėjėjo kompetencijos skiriasi. Esą vaistininko padėjėjo (farmakotechniko), baigusio trejus metus trukusias neuniversitetines farmacijos studijas, kompetencija nėra lygiavertė vaistininko, baigusio penkerius metus trukusias universitetines farmacijos studijas, kompetencijai. Atitinkamai atsižvelgiant į įgytas kompetencijas, šių specialistų teisės ir pareigos vaistinėje yra skirtingos", – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.

SAM atstovų pasiteiravome, kodėl nuo sausio 1 d. iš vaistininko padėjėjo Lietuvoje atimama teisė dirbti savarankiškai. Ministerijos Spaudos tarnybos vyriausiojo specialisto Julijano Gališanskio atsiųstame komentare rašoma, kad Farmacijos įstatyme dar 2006 m. buvo įtvirtinta nuostata, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. visi vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) turi teisę parduoti (išduoti) vaistinius preparatus (vadinasi ir teikti farmacinę paslaugą) tik kontroliuojami vaistininko ir kad už šią veiklą atsako vaistininkas. "2016 m. šis terminas buvo pratęstas iki 2021 m., kad vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), būsimi vaistininkai ir vaistinės galėtų pasiruošti pasikeitimams rinkoje, kad būtų išvengta vaistininkų trūkumo, t. y. kad būtų išvengta galimos sumaišties sektoriuje. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus Farmacijos įstatymo (...) nuostatai (...) nuolatinis fizinis vaistininko buvimas vaistinėje turės teigiamos įtakos vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) teikiamų farmacinių paslaugų kokybei, nes vaistininkai turės sąlygas efektyviau prižiūrėti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiklą, pvz., įvertinti paciento pateiktą receptą, iškilus neaiškumui nedelsiant pakonsultuoti vaistininko padėjėją (farmakotechniką) ir, jei reikia, pacientą", – rašoma komentare.

Jame taip pat teigiama, kad privalomas vaistininko (ne tik farmakotechniko) buvimas vaistinėse turės įtakos skatinant pacientus racionaliau vartoti vaistus, nes vaistininkas yra paskutinis gyventoją konsultuojantis sveikatinimo specialistas prieš jam pradedant vartoti vaistus, todėl jam tenka didelė atsakomybė.

Vaistininkas turi būti?

Komentare užsimenama apie tai, kad artimiausiu metu, įteisinus išplėstinės praktikos vaistininko profesinę kvalifikaciją, vaistininkai dar plačiau įsitrauks į kai kurias sveikatos priežiūros paslaugas, imunoprofilaktiką. O šioms paslaugoms vykdyti esą reikalingas tiesioginis specialisto ir paciento kontaktas, todėl vaistininkas turės fiziškai būti vaistinėje. "Atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, vaistinėje turėtų dirbti komanda – vaistininkas kartu su vaistininko padėjėju (farmakotechniku). Pažymėtina, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių paplitęs didesnių vaistinių modelis, kur vaistinėje vienoje pamainoje dirba visa komanda – vaistininkas, vienas ar daugiau vaistininko padėjėjų, kiti specialius mokymus baigę specialistai, todėl vienoje vaistinėje teikiamos plataus spektro farmacinės paslaugos, pvz., vaistų gamyba, farmacinė rūpyba, vaistų, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų, pardavimas ir kt.", – rašoma J.Gališanskio atsiųstame komentare.

Pasiteiravus, ar yra įvertinta, kokių neigiamų padarinių naujieji raikalavimai sukels mažose regionuose veikiančiose vaistinėse, kiek jų turės užsidaryti dėl vaistininkų trūkumo, SAM atstovai atsakė: "Siekiant sudaryti sąlygas vaistinėms persitvarkyti, nuostatos, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas (nuostata buvo priimta 2012 m.) įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2021 m., motyvuojant tuo, kad vaistinės ir jų personalas anksčiau nepajėgūs pasiruošti įsigaliosiančiam Farmacijos įstatymo pakeitimui, o per atidėjimo laikotarpį vaistinės įdarbintų pakankamai vaistininkų, dirbančių fiziškai vaistinėje ir tiesiogiai prižiūrinčių vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus), arba vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), siekiantys įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, ją spėtų įgyti."

Komentare išdėstyta ministerijos pozicija, kad esą vaistinės turėjo net 15 metų laikotarpį (nuo 2006 m.) persitvarkyti ir atitinkamai organizuoti savo darbą, atitinkamai vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) esą turėjo pakankamai laiko prisitaikyti prie numatomų pokyčių rinkoje.