-
Karališkosios šeimos atstovas: „Oktoberfestas“ – vestuvės, virtusios vienu didžiausių festivalių 14
Jame ypač svarbios tradicijos, apimančios ne tik renginio programą, bet ir maistą, gėrimus, aprangą ir kitas detales. Nuo ko prasidėjo „Oktoberfestas“ ir kaip šventė keitėsi bėgant metams? Kokiais valgiais vaišinosi pirmųjų švenčių dalyviai ir kokiai dainai skambant kilnojami bokalai? Apie šventės papročius ir istorines „Oktoberfesto“ šaknis pasakoja Kauno bravoro verslo partneris Jo Karališkoji Didenybė Luitpold Prinz von Bayern, kurio protėviai – šios šventės pradininkai.
Vienas didžiausių festivalių pasaulyje, prasidėjęs nuo vestuvių
„Oktoberfesto“ festivalio tradicija gimė 1810 m. Vokietijoje, o jos iniciatorius – Jo Karališkosios Didenybės Luitpold Prinz von Bayern protėvis kronprincas Liudvikas. 1810 m. spalio 12-ąją jis vedė Saksonijos-Hildburghauzeno princesę Teresę ir šios vestuvės tapo legendinio Miuncheno festivalio pradžia.
1810 m. spalio 12-ąją jis vedė Saksonijos-Hildburghauzeno princesę Teresę ir šios vestuvės tapo legendinio Miuncheno festivalio pradžia.
„Oktoberfest“ 1835 m. šventę Miunchene iliustruojantis paveikslas.
„Šios vestuvės vyko iškart po Napoleono karų, tad Bavarijos karaliui tai buvo puikus laikas pradėti nacionalinę šventę, skirtą naujai susikūrusioms Bavarijos žemėms suvienyti. Vestuvėse dalyvavo delegacijos iš visų šalies dalių, o pati šventė buvo įspūdinga – ji vyko 4 dienas visame Miunchene su nemokamomis vaišėmis ir specialiai šia proga organizuotomis žirgų lenktynėmis, kurios vyko oficialioje „Oktoberfesto“ vietoje, Theresienwiese aikštėje. Įdomu tai, kad festivalis iki šiol vyksta šioje vietoje, – pasakojo princas. – Pasibaigus vestuvėms buvo nuspręsta pradėti nacionalinę šventę, kurios ašimi tapo didelė žemės ūkio paroda ir nacionalinės šaudymo bei žirgų lenktynių varžybos. Vėliau, bėgant metams, festivalyje atsirado daugiau maisto ir gėrimų stendų, taip pat kitų pramogų. Šiandien tai – vienas didžiausių festivalių pasaulyje.“
Bavarų pasididžiavimas – maistas ir gėrimai
Jo Karališkoji Didenybė pasakoja, kad bavarai visais laikais didžiavosi savo tradiciniu maistu, o ypač gėrimais.
„Tradiciniame „Oktoberfesto“ festivalyje jie pilstomi į didelius, vieno litro talpos, bokalus. Visi apyniuoti gėrimai verdami laikantis Bavarijos Alaus grynumo įstatymo. Tai reiškia, kad jų sudėtyje gali būti tik apyniai, salyklas, vanduo ir fermentacijai naudojamos mielės, tačiau jokių kitų ingredientų ar cheminių priedų. Gėrimai taip pat artimai susiję su festivalyje skambančia muzika – užgrojus tradicinei „Ein Prosit der Gemütlichkeit“ dainai visi festivalio dalyviai susidaužia bokalais. Momentas, kai milžiniškoje šventės palapinėje tai daro apie 8 000 žmonių vienu metu, atrodo išties įspūdingai“, – pasakojo Bavarijos princas.
2022-ųjų „Oktoberfesto“ festivalis. I. Gaižausko nuotr.
Per pirmuosius „Oktoberfesto“ festivalius ant stalų puikavosi klasikinis bavariškas maistas, daugiausia mėsos gaminiai: vištiena, ant iešmo keptas jautis, kiauliena, kiaulienos kumpis, kepta kiauliena, įvairių rūšių dešrelės, taip pat tradicinis Bavarijos kalnų sūris, ant atviros ugnies keptos žuvys, breceliai ir duona.
„Dabar „Oktoberfesto“ šventėse dažniausiai patiekiami kiek kitokie, tačiau taip pat tradiciniai bavariški valgiai: rūkyta karka, „Bratwurst“ stiliaus dešrelės, breceliai, sūrio ir alaus užtepėlė, šniceliai ir kiti nacionalinės bavarų virtuvės patiekalai“, – tęsė jis.
Svarbi ir gėrimų pagaminimo vieta
Jo Karališkosios Didenybės teigimu, „Oktoberfesto“ šventėje taikomos ir tam tikros taisyklės, susijusios su gėrimais.
Kitoms darykloms, esančioms už Miuncheno miesto ribų, prekiauti savo produkcija šiame festivalyje leista nebuvo. Įdomu tai, kad ši tvarka galioja iki šiol.
„Kadangi „Oktoberfestas“ – nacionalinė šventė, iš pradžių nebuvo jokių ribojimų, susijusių su šventinių gėrimų kilmės vieta. Produkcija buvo gabenama iš įvairių Bavarijos vietų: ne tik Miuncheno, o daugiausia iš miestų, esančių prie Izaro upės, nes krovinius patogu gabenti vandeniu. Tik po Vokietijos lapkričio revoliucijos 1918 m. atsirado taisyklė, kad visi festivalio gėrimai turi būti gabenami tik iš Miuncheno teritorijoje esančių daryklų, nes miestui tuo metu trūko pinigų. Atsidėkodami Miuncheno bravorai dvejus metus finansavo „Oktoberfesto“ šventę. Kitoms darykloms, esančioms už Miuncheno miesto ribų, prekiauti savo produkcija šiame festivalyje leista nebuvo. Įdomu tai, kad ši tvarka galioja iki šiol“, – pasakojo jo Didenybė.
Akimirka iš 2022-ųjų „Oktoberfesto“ festivalio. I. Gaižausko nuotr.
Kviečia užsisakyti stalą sau ir draugams
Šių metų pavasarį „Volfas Engelman“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Jo Karališkąja Didenybe princu Luitpold von Bayern ir jo valdoma bendrove „König Ludwig International“. Kauno bravorui buvo suteiktas leidimas virti karališką Bavarijos gėrimą, kurio pirmoji partija Lietuvoje pristatyta birželio mėnesį. Princo teigimu, kultūrinis identitetas yra viena didžiausių šalies vertybių, todėl partnerystė su Kauno bravoru jiems ypač reikšmingas įvykis.
„Šiems žmonėms į rankas perdavėme svarbią savo šalies istorijos dalį. Pavasarį Kauno bravoras tapo ir Bavarijos tradicijų puoselėtoju Lietuvoje. Tuo labai džiaugiuosi. Šios tradicijos atgims ir rugsėjo 22 ir 23 d. Kaune, ketvirtą kartą vyksiančiame „Oktoberfeste“. Čia skambės populiariausi tradiciniai šventės kūriniai, o stalus puoš gardūs bavariški valgiai ir gėrimai. Labai kviečiu visus atvykti ir pajusti bavarišką dvasią“, – į šventę kviečia Bavarijos princas.
„Volfas Engelman“ aludarystės kompetencijų centro koordinatorė Audronė Saulėnienė priduria, kad šiųmetis renginys bus ypatingas, nes šventėje lankysis ir Bavarijos karališkosios šeimos atstovai.
Šventėje lankysis Jo Karališkoji Didenybė Karl Prinz von Bayern kartu su žmona.
„Šventėje lankysis Jo Karališkoji Didenybė Karl Prinz von Bayern kartu su žmona. Sulaukti tokių svečių mums išties didelė garbė. Šventėje bus daug šokių, dainų, dvi dienas švęsime tikru bavarišku stiliumi. O visiems, norintiems linksmintis šventėje patogiai, siūlome galimybę užsisakyti 8 vietų stalą sau ir draugams sumokant avansinį rezervacijos mokestį – už sumokėtą sumą gausite 20 litrų statinaitę specialiai šventei išvirto gėrimo ir tik jūsų stalui skirtą gėrimų pilstymo įrangą. Stalai bus įrengti šventinėje palapinėje, jų skaičius ribotas, tad kviečiame užsisakyti jau dabar. Būtinai sudalyvaukite – pažadu, pasikrausite puikios šventinės nuotaikos“, – kviečia A. Saulėnienė.
Akimirka iš 2022-ųjų „Oktoberfesto“ festivalio. I. Gaižausko nuotr.
Daugiau informacijos ir užsisakyti stalą galite čia.
„Oktoberfesto“ šventė vyks rugsėjo 22 ir 23 d. Kaune, „Volfas Engelman“ bravoro vidiniame kieme, Čiurlionio g. 5. Rugsėjo 22 d. renginys prasidės 18 val., o rugsėjo 23 d. dalyviai bus įleidžiami nuo 15 val. Šventėje gali dalyvauti asmenys nuo 20 metų.
Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.
-
Savaitgalis „Audroje“: kaip nepasiklysti ir ką būtina aplankyti?
Daugelis bilietus turinčių ir kruopščiai savo vasaros savaitgalius planuojančių – jau ėmė atidžiai analizuoti pasirodžiusią atlikėjų programą. Tačiau be visų muzikinių malonumų „Audroje“ įvyks daugybė veiklų, judesių ir netikėtumų. Baisu kažką praleisti? Kuratoriai kaip ir pernai paruošė 10 svarbiausių festivalio įvykių suvestinę. Jei būsite ten – būsite pabuvę „Audroje“.
10. PASIKLAUSYMAI NAKTYJE
Birželio 29-30 dienų naktimis (nuo 22.30 val. iki 1.30 val.) Mykolo Žilinsko dailės galerijos fasadas nušvis spalvingomis audiofestivalio „Banguoja” vizualizacijomis. Du vasaros vakarus iš eilės originalo kalbomis per bevieles ausines skambės tarptautinių ir vietos audio menininkų kūriniai, o jų subtitrai lietuvių kalba tirps su naktimi susiliejančiose projekcijose.
M. Plepio nuotr.
9. VELNIŠKAI GRAŽI POPIETĖ
Birželio 30 dienos būtina užsukti į legendinį Kauno muziejų – Velnių muziejų. O jei tiksliau – į jo vidinį kiemelį, kuris atveriamas itin retai. Ten rasite progą pailsėti nuo miesto šurmulio ir pabendrauti su Kauno jaunimu. Fotografijos menas, gyva muzika bei laisva vieta mieste atsigulti medžių pavėsyje. Viso renginio metu lokacijoje funkcionuos „Minčių stotelė“, kurioje kiekvienas galės pasidalinti savo potyriais kvapą gniaužiančiame sodelyje.
8. DŪZGIŲ DŪZGĖS LIZDE
Patyrę festivalininkai žino – geriausias festivalis įvyksta būtent tada, kai jis baigiasi. Visi mieste užsilikę bičiuliai iš užsienio, atlikėjai ar atostogautojai praleis sekmadienio vakarą ir naktį „Lizde“. Čia įtvirtinsim užsimezgusias pažintis ir pratęsim šviežią festivalio programą su vienu aktualiausių šių metų didžėjų – Guy Contact.
L. Žemgulio nuotr.
7. ĄŽUOLYNAS OPEN AIR
Daugelis apsilankiusių festivalyje pernai sako – šokiai Ąžuolyne dieną buvo bene jaukiausia ir smagiausia „Audros“. Dvi scenos. Dvi temos. Tačiau viskas šiltai ir vasariškai. Diskotekinėje „Tarp Dviejų Aušrų“ scenoje triumfuos DJ Qu su Simu Slabačiausku, o tuo tarpu gyvų koncertų scenoje – Afrodelic, Kedrostuburas, Superkoloritas ir olandai Yin Yin.
6. REIVO IŠTAKOS VIRTUALIOJE REALYBĖJE
Vienas iš paskutinių programos papildymų – VR patirtis/filmas iš legendinės grupė Underworld bendrakūrėjo Darren Emerson. „In Pursuit of Repetitive Beats“ leis atsidurti reivo kultūros pionierių kailyje, tyrinėjant aplinką nuo plakatais apklijuotų miegamųjų iki piratinių radijo stočių, nuo policijos nuovadų iki slaptų sandėlių. Tai filmas apie Midlandsą, kuris 90-ųjų pradžioje pritraukdavo tūkstančius reivinančių jaunuolių iš visos Jungtinės Karalystės kiekvieną savaitę.
5. VIENOS DIENOS BERLYNAS LAUKE
Kaip ir pernai, taip ir šiemet – „Lauko“ terasą prie M. Žilinsko galerijos prieigų okupuos Berlyno gyventojai. Šį kartą tai dar viena radijo stotis – „Refuge Worldwide Radio“. Jie bendradarbiauja su įvairiomis socialinėmis asociacijomis, solidarizuojasi su ne pelno siekiančiomis organizacijomis, remia meninius, muzikinius projektus ir visą parą transliuoja atlikėjų pasirodymus iš viso pasaulio. Jų šokiai-transliacija prasidės 18 val., birželio 29 dieną.
4. MENO KIRČIAI PRIE SOBORO
M. Plepio nuotr.
Praėjusiame festivalyje maloniai nustebinęs susidomėjimas menine dalimi mus įpareigojo nenuleisti kartelės ir prisodrinti tiek būstine tapusią M. Žilinsko galeriją, tiek ir „Pergalės“ gamyklos erdves šiuolaikiniu menu.
Šį kartą meninę programą kuravo „Rupert“ centro kuratorius Tautyvdas Urbelis, o jo dėka savo akimis galėsite pasimėgauti Crosslucid, Studio Misti, Deivido Vytauto, Keiken, Mortos Jonynaitės ir daug kitų menininkų darbais.
3. KAUNO BOHEMOS ŠIRDIS
Apie Kauno menininkų namus kažką žino kiekvienas kaunietis. Ilgaamžė institucija, įsikūrusi įspūdingoje tarpukario Vatikano konsulo viloje, puošia vieną gražiausių Kauno gatvių – Putvinskio gatvę, todėl jos praeiti beveik neįmanoma. Nuo pat birželio 30 d. popietės iki vėlyvo vakaro čia virs ne viena ir ne dvi nemokamos veiklos, kuriose bus galima lengvai prarasti laiko nuovoką ir pailsėti nuo intensyvios muzikinės programos.
2. EKSKURSIJA PO KLUBŲ ISTORIJĄ
Pro mūsų akis nepraslydo visišku deficitiniu hitu tapęs Jono Oškinio ir Povilo Pauplio organizuojamas pasivaikščiojimas po kultines, seniai pamirštas, tačiau istoriją kūrusias Kauno naktinio gyvenimo įstaigas. „Audros“ proga, birželio 30 dieną, penktadienį, nuo senosios Kauno Rotušės (Rotušės a. 15) startuos dvi analogiškos ekskursijos „Kauno klubų istorija plius“ – 19 iki 21.30 val. ir nuo 22 iki 0.30 val.
S. Tertelytės nuotr.
1. KARTU IKI GALO, IKI „PERGALĖS“
Jei nebūsite čia – nebūsite festivalyje apskritai. Čia susitiksime visi, nes čia smogs pats didžiausias „Audros“ ciklonas. Jei buvote pernai, šį kartą „Pergalės“ gamyklos erdvės tikrai nebus atpažįstamos. Pasikeitęs erdvių išdėstymas, scenų lokacijos, meno instaliacijos, šviesos efektai. Viskas visiškai kitaip. Tačiau taip, jog dviejų naktų ten pasirodys tikrai per mažai.
Šie dešimt punktų – tai tik maža dalelė to, ką per visas festivalio „Audra“ dienas bus galima pamatyti Kaune.
Visą renginių programą galite rasti čia: www.audrafestival.lt
-
„Audra“ apims visą miestą: nuo Ąžuolyno iki Velnių muziejaus
Pirma festivalio diena pakvies į nemokamą renginį galerijos aplinkoje.
Ketvirtadienį, M. Žilinsko galerijos prieigose, įsikurs Berlyno radijo stoties „Refuge Worldwide“ būstinė. Praėjusiais metais besisvečiavusią „HÖR“ radijo stotį pakeisiantys berlyniečiai žada ne ką mažiau spalvingą įžanginį vakarėlį, čia pat, Soboro papėdėje. „Refuge Worldwide“ renginyje pasirodys vienas iš jos įkūrėjų Richardas Akingbehinas, Berlyne reziduojantis britų didžėjus Gramrcy bei lietuvaičiai Aistė Regina ir Roe Deers. Viso šio renginio metu galima bus aplankyti čia pat atsivėrusią pop-up galeriją arba įsitraukti į „Kylančio Kauno“ jaunimo kuruojamas „Nepatogaus kino“ naktines perklausas.
Organizatorių nuotr.
Penktadienį didysis festivalio fokusas persikels į „Pergalės“ fabriką, buvusios metalo gamyklos patalpas. Aktyvesniems vakarėlių lankytojams jau pažįstamos erdvės šiais metais pakeis savo veidą, o be muzikos čia bus galima išvysti ir meninę instaliaciją bei performansą. Niūrą industrinę aplinką tiek penktadienio, tiek ir šeštadienio naktį nuspalvins tokie atlikėjai kaip Anetha, Hectoras Oaksas, I.Jordanas, Loraine James, Benas UFO, Kode9, Manfredas, Avalon Emerson.
Šeštadienio dieną Ąžuolynas taps didelio, šilto ir jaukaus vakarėlio po atviru dangumi zona. Žaliuojančios augmenijos apsuptyje, kur bus galima paužkandžiauti ir atsigaivinti, vėl atsivers dvi scenos: viena – šokiams, o kita – koncertams. Čia pasirodys grupės „YĪN YĪN“, „Superkoloritas“, „Kedrostubùras“, „Afrodelic“, o didžėjaus DJ Qu, Simas Slabačiauskas, B. GODSun bei „Tarp Dviejų Aušrų“ komanda. O saulei nusileidus, vėl viskas sugrįš į erdvius „Pergalės“ skliautus, kuriame vakarėlis tęsis iki sekmadienio ryto.
Organizatorių nuotr.
Tiems, kurie į darbus neskubės, festivalis tęsis ir sekmadienio vakarą. Atsisveikinimas su festivaliu įvyks „Lizdo“ klube dūzgėse, kuriose pasirodys tokie didžėjai kaip Guy Contact, Bored Lord, Mamiko Motto, Onis ir Elboe.
Be aukščiau išvardintų muzikinių pasirodymų erdvių – visą savaitgalį įvairiomis kultūrinėmis veiklomis bei menais knibždės visas Kaunas: bus galima apsilankyti ekskursijoje po Kauno naktinių klubų istoriją, madų šou Muzikinio teatro sodelyje, ar veiklose Kauno menininkų namuose.
Šias nemokamas veiklas, akcijas ir renginius bus galima sutikti ir gerai pažįstamose erdvėse, tačiau dalis jų slėpsis ir kiek mažiau ištyrinėtuose Kauno kampeliuose, kurių vienas – plika akimi iš gatvės nematomas, tačiau įspūdingai atrodantis Velnių muziejaus kiemelis Putvinskio gatvėje.
Daugiau informacijos apie festivalį: www.audrafestival.lt
-
Kviečia į festivalį „Japonijos dienos Kaune“
Japonijos ambasadorius Lietuvoje Tetsu Ozaki teigė: „Labai džiaugiuosi ilgus metus besitęsiančiomis kauniečių iniciatyvomis skatinti kultūrinius mainus su Japonija. O šis festivalis yra juo svarbesnis, kad vyksta jubiliejiniais metais, kuomet minime abiejų šalių draugiškų santykių šimtmetį“.
Japonų kalboje skiemuo WA yra daugiaprasmis. Pirmiausia, jis simbolizuoja japonų kultūrą ir gyvenimo būdą, bet taip pat jis reiškia darną ir sugyvenimą tarpusavyje.
„Žodis WA gali reikšti ir ratu sustojusius draugus. O tokie ir yra šio festivalio organizatoriai ir partneriai, kartu susibursiantys iš Lietuvos ir Japonijos tam, kad dovanotų Kaunui mažą stebuklą. Nekantriai laukiu šių renginių“, – sakė „Kaunas 2022“ direktorė Virginija Vitkienė.
Tarp laukiamiausių festivalio pasirodymų – garsaus choreografo iš Japonijos Ryū Suzuki kartu su Kauno šokio teatru „Aura“ specialiai festivaliui kuriamas spektaklis, įspūdingas pasaulyje žinomos kaligrafės Aoi Yamaguchi kaligrafijos meno performansas, So Kanno ir Takahiro Yamaguchi pasaulinio garso instaliacija „Bejausmis piešiantis robotas”, kviesianti pamatyti roboto gyvai kuriamus piešinius, žymios jiutamai šokio atlikėjos Tokijyo Hanasaki pasirodymai, sakurų stebėjimo šventė hanami, tradicinio instrumento liutnios atlikėjos Tanaka Kyokusen koncertas, parodos, paskaitos, koncertai ir kiti nemokami renginiai. Ypatingas dėmesys festivalyje bus skiriamas ir vienos seniausių Japonijoje ainų etninės mažumos kultūrai.
„Šis festivalis, kuriam ruošiamės jau antrus metus, vyksta išskirtiniame kontekste: dar nesibaigus pandemijai Europoje išgyvename karą. Todėl mums tai tampa ne tik proga pristatyti japonišką kultūrą Lietuvoje, bet kartu ir kalbėti apie taiką, prisidėti prie paramos Ukrainai“, – sakė Japonijos dienų vadovė Emilija Šakalienė.
Vasario mėnesį prasidėjus Rusijos invazijai, Japonija išreiškė palaikymą Ukrainai ir pasirašė susitarimą pažadėdama tiekti šiai šaliai gynybinę įrangą, kuri padės priešintis Rusijos agresijai. Visoje šalyje vyksta demonstracijos smerkiančios šį karą, o Jaocu miestelyje (kuris yra Kauno miesto partneris) esantis Č. Sugiharos muziejus yra apšviečiamas geltona ir mėlyna šviesomis.
Festivalio Japonijos dienos Kaune WA renginiai vyks BLC (K. Donelaičio g. 62), Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) ir kitose miesto erdvėse. Festivalio naujienas sekite: https://www.facebook.com/JapanDaysWA ir www.kaunas2022.eu/wa. Renginiai nemokami.
-
Istorijų festivalio išvakarėse Kaunas pasipuošė naujais gatvės meno kūriniais 2
„Šie darbai sukurti taip, tarsi nubyrėjęs pastatų tinkas slėptų sluoksnį Ramybės parko istorijos, o gyvybės medžio motyvai sustiprina parko idėją ir jį puošia. Man tai – įdomus iššūkis išbandyti ne dekoratyvų, o istorinį gatvės meną,“ – pasakojo freskų autorius, menininkas Tadas Šimkus.
T. Šimkaus kuriami darbai mums primins tris parko istorijas: 1956-1958 metų įvykius, kuriuos inspiravo Vengrijos revoliucija; Henry Parlandą – suomiams ir švedams svarbų rašytoją, sukūrusį modernistinį romaną Kaune ir palaidotą šiose kapinėse, ir 6 dešimtmečio pabaigoje prasidėjusį kapinių perkėlimą.
Atsisveikinimo bučinys
Pasakojama, kad viena šeima čia buvo palaidojusi mergaitę, kuri mirė labai jauna. Kai kapų perkėlimo metu karstą atkasusi mama jį atidarė, savo dukrą rado kaip užmigusią. Labai labai graži buvo. Čia daug žmonių tuo metu dirbo – daug kas tai pamatė, didelis įvykis buvo. Ir tiktai tuo metu, kai mama mergaitę palietė, jos kūnas į dulkes pavirto, o ilgi, nuostabūs plaukai liko palaidi karste gulėti. Visi paskui matė, kaip mama su šukomis šukavo tuos plaukus, ir verkė, ir verkė sulig kiekvienu braukimu...
„Atsisveikinimas“ / Organizatorių nuotr.
Ši istorija, menanti kapinių perkėlimą, pasitinka lankytojus ant Vytauto prospekte esančio pastato sienos. Tai – tik viena iš istorijų, savo autentiškumu įkvėpusių festivalio organizatorius jas įprasminti gatvės meno kūriniais.
Istorijų vieta – Ramybės parkas – pasirinkta neatsitiktinai. Kauno senosios kapinės savo kultūrine įvairove ir istorija yra viena įdomiausių, turtingiausių Kauno vietų. Čia seniau amžino poilsio vietą rado keturių religijų tikintieji, žymiausi Kauno gyventojai, o gyvieji rengė ir mitingus.
Simboliai iš kasdienybės
Gatvės meno kūrinys „Vėlinės, 1956 m.“ pasakoja apie vieną svarbių datų, paskatinusią kapinių pavertimą parku. Vėlinių vakarą prie paminko „Žuvusiems už Tėvynę“ susibūrė apie 10 000 žmonių minia. Įkvėpta vakarų radijo stočių pranešimų apie Vengrijoje vykstančią revoliuciją, ji virto improvizuota demonstracija už laisvę.
„Vėlinės, 1956 m.“ / Organizatorių nuotr.
Suskambėjus tautinėms giesmėms ir šūkiams „Šalin rankas nuo Vengrijos“, „Laisvę Lietuvai“ minia pasigedo trispalvės. Ant paminklo užlipęs jaunuolis paprašė raudonos, žalios ir geltonos spalvos šalikų. Netrukus iš jų surišta trispalvė buvo diržu pritvirtina paminklo viršuje, o demonstracijos dalyviai patraukė į Vytauto prospektą. Ši demonstracija buvo nutraukta Laisvės alėjoje, netoli Centrinio pašto – susigrumti su ten išsirikiavusia kareivių kolona minia neišdrįso.
„...skersgatviuos saulės klanai“
Trečiąja gatvės freska „Henry Parland (1908-1930)“ pristatomas vienas žymiausių Suomijos švedų modernizmo atstovų, suomių-švedų rašytojas Henry Parland.
Tėvynėje ką tik modernios poezijos rinkiniu išgarsėjusį H. Parland tėvai buvo išsiuntę į Kauną, dėdės filosofo profesoriaus Vosyliaus Sezemano globai, kuo toliau bohemiško gyvenimo. Tačiau rašytojas rado bohemą ir Kaune – greitai su ja susibičiuliavo ir į ją įsitraukė.
Gyvendamas čia H. Parland pradėjo savo pirmąjį romaną „Sudužo“, kurio stiliui įtaką darė ir kosmopolitiška Kauno aplinka. Deja, rašytojas jo pabaigti nespėjo – dėl ūmios ligos mirė ir buvo palaidotas buvusiose senosiose Kauno kapinėse, dabartiniame Ramybės parke.
„Pavasaris Kaune/ purvas/ ir skersgatviuos/ saulės klanai...“ – gyvenimą Kaune H. Parlando akimis perteikia jo paties eilėraštis, virtęs viena iš parko freskų.
Netikėtos formos
Gatvės meno kūriniai – ne vienintelė forma, kuria parke bus galima pajusti istorijas. Istorijų festivalio atidarymo dieną istorijų įkvėptą muzikinę kantatą „Ramybės, ramybės...“ atliks „Istorijų choras“, festivalio metu parke bus galima patirti Jenny Kagan interaktyvią šviesų ir garso instaliaciją „Pavėjui“.
Susipažinti su parko istorijomis ir patirti šią vietą muzikaliai bus galima su TepTep Music mobilia programėle „Keturių konfesijų sankryža“, o T. Šimkaus darbai atsidurs ir interaktyviame žaidime „Ramybės mįslės“ (aut. Gytis Dovydaitis, T. Šimkus).
Aštuonias dienas truksiančios istorijų kelionės metu lydės patyrę Kauno ir Kauno rajono istorijų pasakotojai – muziejų gidai, teatralai, menininkai. Istorijų festivalis kvies į beveik 50 skirtingų renginių, skirtų šeimoms, žmonėms su negalia, lietuviškai nekalbantiems kauniečiams, jaunuoliams ir senjorams.
Nors pagrindiniai Istorijų festivalio renginiai vyks Ramybės parke, istorijos pasklis ne tik mieste, bet ir pasieks tokias vietas kaip Batniava, Saliai, Šlienava, Karmėlava.
Kauno miesto ir rajono istorijas bei daugiau informacijos apie fesitvalį galite rasti čia.