Dokumentinis filmas „Laisvės vaikai“ (rež. A. Rudaitis, 2020 m.) – tai didelis nuotykis ir nostalgiškas sugrįžimas į laikmetį, kai buvo ką tik atgauta Lietuvos nepriklausomybė.

Filme pasakojama apie dešimtmečio berniuko Tado ir jo tėčio Igno Minioto kelionę aplink pasaulį jachtoje „Laisvė“. Per šią kelionę jie, iškėlę Lietuvos vėliavą, aplankė daugiau nei 20 lietuvių bendruomenių visame pasaulyje ir pirmieji įveikė buriuotojų kapinynu vadinamą Horno rago iškyšulį.

LRT Klasikos laidoje „Pilno metro“ filmo režisierius A. Rudaitis sakė, kad kino juosta virtusi istorija jam buvo netikėtas atradimas. „Aš nieko nežinojau apie tą plaukimą ir vieną dieną man parašė scenaristė Vėjūnė Tamuliūnaitė su pasiūlymu prisidėti prie šio filmo. Perskaičius scenarijų nekilo jokių abejonių dėl bendro darbo su „Laisvės vaikų“ filmu“, – mintimis apie naujojo filmo atsiradimo aplinkybes dalijasi režisierius A. Rudaitis.

Jis sako, kad Kovo 11-ąją įvyksiančios premjeros eteryje laukia su džiugesiu ir nekantrumu: pasak režisieriaus, svarbu, kad apie šią istoriją išgirstų kuo daugiau žmonių, nes ji – ne tik įspūdinga, bet ir labai įkvepianti. Filmą žiūrovai išvys 15.25 val.

Vakare lietuviško kino žiūrovų lauks T. Vengrio drama „Gimtinė“ (2019 m.). Pagrindinė juostos herojė Viktorija, nukritus geležinei uždangai ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, grįžta į gimtinę drauge su Amerikoje gimusiu sūnumi Kovu. Kelionės, kurioje Viktoriją lydi buvęs mylimasis, tikslas – troškimas atsiimti savo tėvo žemę. Filmo herojės laukia sprendimas, kaip toli žengti, norint susigrąžinti savo praeitį. „Visada norėjau sujungti gyvenimą Amerikoje ir Lietuvoje. Būtent kinas gali šiuos du tolimus pasaulius suvienyti, nes kino kalba nepaiso ribų“, – sako ir antrąjį savo vaidybinį filmą gimtinėje pasirengęs kurti išeivijos režisierius T. Vengris. Jo filmą „Gimtinė“ televizija rodys 18.30 val.

Tarptautinę „Gimtinės“ premjerą režisierius šventė 2019 metais konkursinėje Busano tarptautinio festivalio programoje, filmas pristatytas Liubeko ir Kotbuso festivalių publikai Vokietijoje, dalyvavo oficialioje Denverio (JAV) kino festivalio programoje, rodytas tarptautiniuose Klivlando (JAV), Šanchajaus (Kinija), Sofijos (Bulgarija) kino festivaliuose, Europos Sąjungos filmų festivalyje Vietname, kino operatorių meistrystės sklaidai skirtame tarptautiniame „Camerimage“ festivalyje Lenkijoje ir kituose.

Net 45 Europos šalių gyventojams internete buvo atviros visų festivalio filmų peržiūros. Aktyviausiai geriausius europietiškus „ArteKino“ festivalio atrinktus filmus žiūrėjo Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Vengrijos, Lenkijos, Portugalijos publika. 2020 metų gruodį „ArteKino“ filmus pažiūrėjo 47 proc. daugiau žiūrovų nei 2019 metais.

„ArteKino“ rengti buvo pradėtas prieš keturis metus, remiatis ARTE kanalo nuostata, jog „kultūra prasminga tik tuo atveju, jei ji yra atvira visiems, ypač tiems, kurie neturi galimybės prie jos priartėti arba gali jaustis atstumti“. Toks požiūris ir paskatino įkurti festivalį „ArteKino“, kuris siekia populiarinti Europos arthouse‘inį kiną.

Režisieriaus T. Vengrio ilgametražiam vaidybiniam filmui „Gimtinė“ – tai jau 20-tasis tarptautinis festivalis. Tarptautinę „Gimtinės “ premjerą režisierius šventė 2019 metais konkursinėje Busano tarptautinio festivalio programoje, filmas pristatytas Liubeko ir Kotbuso festivalių publikai Vokietijoje, dalyvavo oficialioje Denverio (JAV) kino festivalio programoje, rodytas tarptautiniuose Klivlando (JAV), Šanchajaus (Kinija), Sofijos (Bulgarija) kino festivaliuose, Europos Sąjungos filmų festivalyje Vietname, kino operatorių meistrystės sklaidai skirtame tarptautiniame „Camerimage“ festivalyje Lenkijoje ir kituose. „Gimtinė“ pateko tarp pirmųjų 32 filmų, pretendavusių į 33-ųjų Europos kino apdovanojimų nominacijų, sąrašą.

Ypatinga sėkmė „Gimtinę“ lydėjo 2019 metais tarptautiniame Talino kino festivalyje. Čia filmas pelnė geriausio Baltijos šalių filmo apdovanojimą. Taip pat ir 2020-aisiais, festivalyje WorldFest Hjustone (JAV), kur T. Vengriui atiteko platininis „Remi“ apdovanojimas už geriausią debiutą.

2021 metais filmas „Gimtinė“ bus platinamas kino teatruose Airijoje, Japonijoje.

Pagrindinė filmo „Gimtinė“ herojė Viktorija, nukritus geležinei uždangai ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, grįžta į gimtinę drauge su Amerikoje gimusiu sūnumi Kovu. Ji nori atsiimti savo tėvo žemę. Šioje kelionėje į kaimą ją lydi buvęs mylimasis. Atvykusi į sodybą, Viktorija randa vargingai gyvenančias šeimas, ji ir jos palydovai turi nuspręsti, kaip toli yra pasirengę žengti, kad susigrąžintų savo praeitį.

„Visada norėjau sujungti gyvenimą Amerikoje ir Lietuvoje. Būtent kinas gali šiuos du tolimus pasaulius suvienyti, nes kino kalba nepaiso ribų“, – sako ir antrąjį savo vaidybinį filmą gimtinėje pasirengęs kurti išeivijos režisierius T. Vengris.

„Gimtinėje“ pagrindinius vaidmenis sukūrė aktorė Severija Janušauskaitė, Matas Metlevski, Darius Gumauskas. Filmą prodiusavo Uljanos Kim studija.

Kaip festivalio žiūrovai priims itin kinematografiniu vadinamą išeivijos lietuvio filmą bus aišku po tarptautinės premjeros. O kaip „Gimtinę“ vertina žinomi kino gerbėjai Lietuvoje? 

Drabužių dizainerė Julija Janus sakė pamačiusi visomis prasmėmis kokybišką filmą. „Gimtinėje“ viskas dera ir skamba. Galiu drąsiai sakyti, kad šis filmas yra naujas lygmuo Lietuvos kine“, – teigė Julija.

Televizijos laidų prodiuserė, kino žinovė ir daugelio kino festivalių dalyvė Lolita Bytautaitė pasakojo, kad filmas ją panardino į svaigią vaikystės išgyvenimų atmosferą, kurią dar labiau sustiprino filmo muzika. „Šviesios atminties kino operatoriaus Audriaus Kemežio užfiksuoti stambūs planai – fantastiški. Kaip gaila, kad netekome šio talentingo kūrėjo“, – kalbėjo ji.  Filme Lolitą ypatingai nustebino visiškai kitame amplua pasirodę talentingi aktoriai Dainius Gavenonis ir Darius Gumauskas.

Jaukiu ir labai gražiu filmu „Gimtinę“ pavadino filosofas, rašytojas, kino scenarijų kūrėjas Kristupas Sabolius. Jam įspūdį paliko puiki aktorių vaidyba, o ypač – tiksliai išdėliotos scenarijaus linijos. „Scenarijus – paprastas, bet tiksliai, gerai sukurtas, gal net vienas geriausių, ką pastaruoju metu mačiau Lietuvos kine“, – sakė Kristupas ir pridūrė filme atpažinęs ženklų, būdingų nepriklausomam amerikietiškam kinui.

Diplomatas ir politikas Vygaudas Ušackas filme išgyveno ir savo šeimos istoriją. „Rodėsi, viskas labai arti – atimtą mano senelių dvarą panašiu metu taip pat norėta užgrobti. Režisierius itin taiklus, rodydamas to laiko atmosferą“, – sakė diplomatas. 

„Gimtinė“ nostalgiškų jausmų sukėlė ir drabužių dizaineriui Juozui Statkevičiui. Žiūrėdamas filmą jis prisiminė istoriją, kuri nutiko Palangos paplūdimyje: „Gulėjome su mama pliaže, staiga girdime:  „Ponia Vanda Statkevičiene, pas jus atvyko giminaitė iš Amerikos. Iš garsiakalbio, per visą pliažą. Visas pajūris mums pavydėjo“.

Festivalio „Kino pavasaris“ vadovė Vida Ramaškienė filmo režisierių T. Vengrį gyrė už tai, kad jis ėmėsi nagrinėti kine iki šiol mažai rodytą Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikotarpį. „Režisierius su didžiule meile gimtinei žiūrovus meistriškai vedžioja po jau spėtą užmiršti Lietuvą, supažindina su to meto žmonėmis ir aplinkybėmis, kurias jiems teko išgyventi. Nuostabūs aktorių Severijos Janušauskaitės, Dariaus Gumausko, Dainiaus Gavenonio ir jaunojo Mato Metlevski personažai“, – sakė ji.  

„Gimtinė“ yra bene pirmasis bandymas mūsų kine pažvelgti iš laiko ir gyvenimo patirties atstumo į atkurtos Nepriklausomybės pradžią. Pagrindinė „Gimtinės“ herojė Viktorija, „nukritus „geležinei uždangai“, grįžta į Lietuvą  su Amerikoje gimusiu sūnumi Kovu atsiimti savo tėvo žemės. Į gimtąsias vietas juos lydi buvęs Viktorijos mylimasis. Visi jie turi nuspręsti, kaip toli yra pasirengę žengti, kad susigrąžintų savo praeitį. „Gimtinė“ – paskutinysis kino operatoriaus, pernai Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanoto A. Kemežio filmuotas filmas. Filmo dailininkas – Ramūnas Rastauskas, garso režisierius – Saulius Urbanavičius, kompozitorius – Kārlis Auzāns.

Pagrindinį Viktorijos vaidmenį „Gimtinėje“ vaidina aktorė Severija Janušauskaitė („Anarchija Žirmūnuose“, „Žvaigždė“, „Emilija iš Laisvės alėjos“, „Babilonas Berlynas“), jos sūnų Kovą – Matas Metlevski. Buvusį Viktorijos mylimąjį Romą vaidina aktorius Darius Gumauskas, jo dukrą Mariją – Barbora Bareikytė. Kituose vaidmenyse galima pamatyti Viktoriją Kuodytę, Dainių Gavenonį, Pranciškų Brazdžiūną, Liną Ryškų, Ričardą Vitkaitį, Renatą Vėberytę-Loman, Valentiną Krulikovskį ir kitus.  

„Gimtinė” yra bene pirmasis bandymas mūsų kine pažvelgti iš laiko ir gyvenimo patirties atstumo į atkurtosios Nepriklausomybės pradžią. Pagrindinė „Gimtinės” herojė Viktorija, nukritus „geležinei uždangai”, grįžta į Lietuvą  su Amerikoje gimusiu sūnumi Kovu atsiimti savo tėvo žemės. Į gimtąsias vietas juos lydi buvęs Viktorijos mylimasis. Visi jie turi nuspręsti, kaip toli yra pasirengę žengti, kad susigrąžintų savo praeitį.

„Tapatybė yra nuolat jaudinanti tema, ypač Vakarų pasaulyje. Visąlaik klausiame, kaip šalis, kurioje gyvename, keičia mus – mūsų istoriją, mūsų savastį? Žinau, kokią galią žmonėms turi praeitis, ypač tiems, kurie paliko savo namus. Tiems, kurie padarys bet ką, kad tik sugrįžtų į savo Gimtinę” – apie filmo idėją kalba režisierius Tomas Vengris.

Tai – paskutinis operatoriaus Audriaus Kemežio, pernai po mirties apdovanoto Nacionaline kultūros ir meno premija, filmuotas filmas. Filmo dailininkas - Ramūnas Rastauskas, garso režisierius - Saulius Urbanavičius, kompozitorius - Kārlis Auzāns.

Pagrindinį Viktorijos vaidmenį „Gimtinėje” vaidina aktorė Severija Janušauskaitė („Anarchija Žirmūnuose”, „Žvaigždė”, „Emilija iš Laisvės alėjos”, „Babilonas Berlynas”), jos sūnų Kovą – Matas Metlevski. Buvusį Viktorijos mylimąjį Romą vaidina aktorius Darius Gumauskas, jo dukrą Mariją – Barbora Bareikytė. Kituose vaidmenyse pamatysime Viktoriją Kuodytę, Dainių Gavenonį, Pranciškų Brazdžiūną, Liną Ryškų, Ričardą Vitkaitį, Renatą Vėberytę-Loman, Valentiną Krulikovskį ir kitus.  

„Gimtinė” yra pirmasis ilgametražis T. Vengrio filmas. Režisierius Kolumbijos universitete įgijo Menų bakalauro laipsnį, mokėsi Vilniaus Dailės akademijoje, kur studijavo Fotografiją ir medijos meną. 2012 m. Amerikos filmų institute Los Andžele T. Vengris baigė kino režisūrą, įgijo magistro laipsnį. 

T. Vengris sukūrė kelis trumpametražius filmus, sulaukusius tarptautinės sėkmės – „Voveraitės” (2015) europietiška premjera įvyko Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje, „Kalifornijos” (2012) premjerą režisierius šventė Tarptautiniame Sietlo festivalyje, filmas pateko tarp prestižinių Kino meno ir mokslo akademijos studentų apdovanojimų finalininkų ir buvo išskirtas kaip vienas iš geriausių vaidybinių studentiškų filmų JAV. „Abigailei, su meile Bendžamenas” (2012) pelnė geriausios dramos apdovanojimą Forster kino festivalyje, JAV. Įspūdinga „Gimtinės” autoriaus patirtis dirbant montažo režisieriumi JAV – tarp aštuonių jo sumontuotų filmų du yra sukurti vieno garsiausių autorinio kino režisieriaus Terence’o Maliko („Knight of Cups”, „Song to Song”).

Pagrindinė „Gimtinės” prodiuserė Uljana Kim („Uljanos Kim studija”), koprodiuseriai Roberts Vinovskis („Locomotive Productions”), Sebastian Weyland, Knut Jäger („Heimathafen Film”), Christos V. Konstantakopoulos („Faliro House”).

Filmo vystymą ir gamybą finansavo Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, Europos Tarybos fondas „Eurimages”, Latvijos nacionalinis kino centras, ES programa „Kūrybiška Europa – MEDIA”, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Premjeros dieną kūrybinė grupė gavo dovanų. Paskelbta, kad spalio pradžioje tarptautinė filmo premjera įvyks garsiajame  Busano (Pietų Korėja) kino festivalyje. Lietuvos žiūrovai filmą pamatys pirmieji - jau nuo rugsėjo 6 dienos.

Tarptautinis Busano festivalis yra didžiausias ir garsiausias Azijos kino renginys, kuris šįmet vyks spalio 3-12 dieną.

Kasmet festivalis žiūrovams pristato apie 300 filmų. Renginys sulaukia daugybės kino garsenybių iš viso pasaulio – Busane filmus yra pristatę Lucas Bessonas, Oliveris Stone‘as, Wimas Wendersas, Hou Hsiao Hsien, Wong Kar-wai, Jeremy Ironsas, Tilda Swinton, Juliette Binoche, Neilas Jordanas ir kiti kūrėjai. 

Tomo Vengrio filmas “Gimtinė” pakviestas dalyvauti festivalio konkursinėje „Flash Forward“ programoje, kurioje pristatomi ne Azijoje sukurti kūrybiški, kino kalbos ieškojimus atspindintys filmai.

Per festivalį vyksta ir didžiausia Azijoje kino mugė, kurioje “Gimtinės” platinimu bei filmo sklaida tarptautiniuose festivaliuose rūpinsis patyrę filmų platintojai iš Prancūzjos “Alpha Violet”. Jie sukūrė ir tarptautinei auditorijai skirtą filmo plakatą.

„Gimtinė” yra bene pirmasis bandymas mūsų kine pažvelgti iš laiko ir gyvenimo patirties atstumo į atkurtosios Nepriklausomybės pradžią. Pagrindinė „Gimtinės” herojė Viktorija, nukritus „geležinei uždangai”, grįžta į Lietuvą  su Amerikoje gimusiu sūnumi Kovu atsiimti savo tėvo žemės. Į gimtąsias vietas juos lydi buvęs Viktorijos mylimasis. Visi jie turi nuspręsti, kaip toli yra pasirengę žengti, kad susigrąžintų savo praeitį.

„Tapatybė yra nuolat jaudinanti tema, ypač Vakarų pasaulyje. Visąlaik klausiame, kaip šalis, kurioje gyvename, keičia mus – mūsų istoriją, mūsų savastį? Žinau, kokią galią žmonėms turi praeitis, ypač tiems, kurie paliko savo namus. Tiems, kurie padarys bet ką, kad tik sugrįžtų į savo Gimtinę” – apie filmo idėją kalba režisierius Tomas Vengris.

Tai – paskutinis operatoriaus Audriaus Kemežio, pernai po mirties apdovanoto Nacionaline kultūros ir meno premija, filmuotas filmas. Filmo dailininkas - Ramūnas Rastauskas, garso režisierius - Saulius Urbanavičius, kompozitorius - Kārlis Auzāns.

Pagrindinį Viktorijos vaidmenį „Gimtinėje” vaidina aktorė Severija Janušauskaitė („Anarchija Žirmūnuose”, „Žvaigždė”, „Emilija iš Laisvės alėjos”, „Babilonas Berlynas”), jos sūnų Kovą – Matas Metlevski. Buvusį Viktorijos mylimąjį Romą vaidina aktorius Darius Gumauskas, jo dukrą Mariją – Barbora Bareikytė. Kituose vaidmenyse pamatysime Viktoriją Kuodytę, Dainių Gavenonį, Pranciškų Brazdžiūną, Liną Ryškų, Ričardą Vitkaitį, Renatą Vėberytę-Loman, Valentiną Krulikovskį ir kitus.  

„Gimtinė” yra pirmasis ilgametražis T. Vengrio filmas. Režisierius Kolumbijos universitete įgijo Menų bakalauro laipsnį, mokėsi Vilniaus Dailės akademijoje, kur studijavo Fotografiją ir medijos meną. 2012 m. Amerikos filmų institute Los Andžele T. Vengris baigė kino režisūrą, įgijo magistro laipsnį. 

T. Vengris sukūrė kelis trumpametražius filmus, sulaukusius tarptautinės sėkmės – „Voveraitės” (2015) europietiška premjera įvyko Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje, „Kalifornijos” (2012) premjerą režisierius šventė Tarptautiniame Sietlo festivalyje, filmas pateko tarp prestižinių Kino meno ir mokslo akademijos studentų apdovanojimų finalininkų ir buvo išskirtas kaip vienas iš geriausių vaidybinių studentiškų filmų JAV. „Abigailei, su meile Bendžamenas” (2012) pelnė geriausios dramos apdovanojimą Forster kino festivalyje, JAV. Įspūdinga „Gimtinės” autoriaus patirtis dirbant montažo režisieriumi JAV – tarp aštuonių jo sumontuotų filmų du yra sukurti vieno garsiausių autorinio kino režisieriaus Terence’o Maliko („Knight of Cups”, „Song to Song”).

Pagrindinė „Gimtinės” prodiuserė Uljana Kim („Uljanos Kim studija”), koprodiuseriai Roberts Vinovskis („Locomotive Productions”), Sebastian Weyland, Knut Jäger („Heimathafen Film”), Christos V. Konstantakopoulos („Faliro House”).

Filmo vystymą ir gamybą finansavo Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, Europos Tarybos fondas „Eurimages”, Latvijos nacionalinis kino centras, ES programa „Kūrybiška Europa – MEDIA”, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

„Tapatybė yra nuolat jaudinanti tema, ypač Vakarų pasaulyje. Visada klausiame, kaip šalis, kurioje gyvename, daro mums įtaką – mūsų istorijai, mūsų savasčiai? Mūsų šeimai? O gal mus formuoja socialinis statusas?“ – apie filmo „Gimtinė“ idėją kalba režisierius T. Vengris.

Jis prisimena, kad vaikystėje, kaip ir daugelis JAV lietuvių diasporos vaikų, jautėsi tarsi gimęs tremtyje. „Užaugau girdėdamas pasakojimus apie mitinę Amžinojo grožio šalį. Kai po Sovietų Sąjungos griūties, 1992 metais pirmą kartą perskridau Atlantą, Lietuvoje susidūriau su netikėta tikrove. Atvykau į mažą šalį, kuri yrėsi per galybę problemų, kad taptų nepriklausoma ir savarankiška. Ji buvo panaši į vaiką, susidūrusį su sunkumais, žengiantį pirmuosius suaugusiojo žingsnius,“ – mintimis dalijasi režisierius.

Pasak T. Vengrio, nepritekliai niekaip negalėjo užtemdyti šalies grožio, kuris kiekvieną akimirką brovėsi į pirmąjį planą. Režisierius neabejoja, kad daugybė vasarų, vėliau praleistų Lietuvoje, leido jam suprasti pagrindinę, jo filme „Gimtinė“, atskleistą potekstę: neįmanoma atskirti idealizuotų prisiminimų nuo vietos, kur laimę ir laisvę jautėme stipriausiai.

Pagrindinė filmo herojė Viktorija, nukritus geležinei uždangai ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, grįžta į gimtinę drauge su Amerikoje gimusiu sūnumi Kovu. Ji nori atsiimti savo tėvo žemę. Šioje kelionėje į kaimą, ją lydi buvęs mylimasis. Atvykusi į sodybą, Viktorija randa vargingai gyvenančias šeimas, ji ir jos palydovai turi nuspręsti, kaip toli yra pasirengę žengti, kad susigrąžintų savo praeitį.

„Žinau, kokią galią žmonėms turi praeitis, ypač tiems, kurie paliko savo namus. Tiems, kurie padarys bet ką, kad sugrįžtų į savo gimtinę“, – sako režisierius.

„Gimtinė“ – tai filmas apie nesamo rojaus paieškas. Toks rojus gali egzistuoti tik mūsų svajonėse. Kartėlio, ironijos ir nostalgijos kupinus įdėmius Viktorijos ir jos dvylikamečio sūnaus žvilgsnius į šią istoriją palydi ir pasakojimas apie judviejų brandą.

Filmas yra paskutinis operatoriaus Audriaus Kemežio, pernai po mirties apdovanoto Nacionaline kultūros ir meno premija, darbas. Filmo dailininkas Ramūnas Rastauskas, garso režisierius Saulius Urbanavičius, kompozitorius Kārlis Auzāns.

Pagrindinį Viktorijos vaidmenį „Gimtinėje“ sukūrė aktorė Severija Janušauskaitė („Anarchija Žirmūnuose“, „Žvaigždė“, „Emilija iš Laisvės alėjos“, „Babilonas Berlynas“), jos sūnų Kovą suvaidino Matas Metlevski. Buvusį Viktorijos mylimąjį Romą vaidino aktorius Darius Gumauskas, jo dukrą Mariją – Barbora Bareikytė. Kituose vaidmenyse žiūrovai išvys Viktoriją Kuodytę, Dainių Gavenonį, Pranciškų Brazdžiūną, Liną Ryškų, Ričardą Vitkaitį, Renatą Vėberytę-Loman, Valentiną Krulikovskį ir kitus.

„Gimtinė“ yra pirmasis ilgametražis T. Vengrio filmas. Režisierius Kolumbijos universitete įgijo menų bakalauro laipsnį, mokėsi Vilniaus dailės akademijoje, kur studijavo fotografiją ir medijos meną. 2012 metais Amerikos filmų institute Los Andžele baigė kino režisūros studijas, įgijo magistro laipsnį. T. Vengris sukūrė kelis trumpametražius filmus, sulaukusius tarptautinės sėkmės –„Voveraitės“ (2015) europietiška premjera įvyko Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje, „Kalifornijos“ (2012) premjerą režisierius šventė Tarptautiniame Sietlo festivalyje, filmas pateko tarp prestižinių Kino meno ir mokslo akademijos studentų apdovanojimų finalininkų ir buvo išskirtas kaip vienas iš geriausių vaidybinių studentiškų filmų JAV. „Abigailei, su meile Bendžamenas“ (2012) pelnė geriausios dramos apdovanojimą Forster kino festivalyje, JAV. Įspūdinga „Gimtinės“ autoriaus patirtis dirbant montažo režisieriumi JAV – tarp aštuonių jo sumontuotų filmų du yra sukurti vieno garsiausių autorinio kino režisieriaus Terence’o Maliko („Knight of Cups“, „Song to Song“).

Pagrindinė filmo „Gimtinė“ prodiuserė – Uljana Kim („Uljanos Kim studija“), koprodiuseriai – Roberts Vinovskis („Locomotive Productions“), Sebastian Weyland, Knut Jäger („Heimathafen Film“), Christos V. Konstantakopoulos („Faliro House“).

T. Vengrio filmas „Gimtinė“ šalies kino teatruose pasirodys rugsėjo 6 dieną. Filmo vystymą ir gamybą finansavo Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, Europos Tarybos fondas „Eurimages“, Latvijos nacionalinis kino centras, ES programa „Kūrybiška Europa – MEDIA“, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

„Tapatybė yra nuolat jaudinanti tema, ypač Vakarų pasaulyje. Visąlaik klausiame, kaip šalis, kurioje gyvename, įtakoja mus – mūsų istoriją, mūsų savastį? Mūsų šeimą? O gal mus formuoja socialinis statusas?“ – apie „Gimtinės“ idėją kalba režisierius T. Vengris.

Jis prisimena, kad vaikystėje, kaip ir daugelis JAV lietuvių diasporos vaikų, jautėsi tarsi gimęs tremtyje. „Užaugau girdėdamas pasakojimus apie mitinę Amžinojo grožio šalį. Kai po Sovietų Sąjungos griūties, 1992 metais, pirmą kartą perskridau Atlantą, Lietuvoje susidūriau su netikėta tikrove. Atvykau į mažą šalį, kuri yrėsi per galybę problemų, kad taptų nepriklausoma ir savarankiška. Ji buvo panaši į vaiką, susidūrusį su sunkumais, žengiantį pirmuosius suaugusiojo žingsnius“, – dalijasi mintimis režisierius.

Pasak T. Vengrio, nepritekliai niekaip negalėjo užtemdyti šalies grožio, kuris kiekvieną akimirką brovėsi į pirmąjį planą. Režisierius neabejoja, kad daugybė vasarų, vėliau praleistų Lietuvoje, leido jam suprasti pagrindinę, jo filme „Gimtinė“ atskleistą potekstę: neįmanoma atskirti idealizuotų prisiminimų nuo vietos, kur laimę ir laisvę jautėme stipriausiai.

Pagrindinė filmo herojė Viktorija, nukritus geležinei uždangai ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, grįžta į gimtinę drauge su Amerikoje gimusiu sūnumi Kovu. Ji nori atsiimti savo tėvo žemę. Šioje kelionėje į kaimą ją lydi buvęs mylimasis. Atvykusi į sodybą, Viktorija randa vargingai gyvenančias šeimas, ji ir jos palydovai turi nuspręsti, kaip toli yra pasirengę žengti, kad susigrąžintų savo praeitį.

„Žinau, kokią galią žmonėms turi praeitis, ypač tiems, kurie paliko savo namus. Tiems, kurie padarys bet ką, kad sugrįžtų į savo gimtinę“, – sako režisierius.

„Gimtinė“ – tai filmas apie nesamo rojaus paieškas. Toks rojus gali egzistuoti tik mūsų svajonėse. Kartėlio, ironijos ir nostalgijos kupinus įdėmius Viktorijos ir jos dvylikamečio sūnaus žvilgsnius į šią istoriją palydi ir pasakojimas apie judviejų brandą.

Filmas yra paskutinis operatoriaus Audriaus Kemežio, pernai po mirties apdovanoto Nacionaline kultūros ir meno premija, darbas. Filmo dailininkas Ramūnas Rastauskas, garso režisierius Saulius Urbanavičius, kompozitorius Kārlis Auzānsas.

Pagrindinį Viktorijos vaidmenį „Gimtinėje“ sukūrė aktorė Severija Janušauskaitė („Anarchija Žirmūnuose“, „Žvaigždė“, „Emilija iš Laisvės alėjos“, „Babilonas Berlynas“), jos sūnų Kovą suvaidino Matas Metlevskis. Buvusį Viktorijos mylimąjį Romą vaidina aktorius Darius Gumauskas, jo dukrą Mariją – Barbora Bareikytė. Kituose vaidmenyse pamatysime Viktoriją Kuodytę, Dainių Gavenonį, Pranciškų Brazdžiūną, Liną Ryškų, Ričardą Vitkaitį, Renatą Vėberytę-Loman, Valentiną Krulikovskį ir kitus.

„Gimtinė“ yra pirmasis ilgametražis T. Vengrio filmas. Režisierius Kolumbijos universitete įgijo Menų bakalauro laipsnį, mokėsi Vilniaus Dailės akademijoje, kur studijavo Fotografiją ir medijos meną. 2012 metais Amerikos filmų institute Los Andžele baigė kino režisūrą, įgijo magistro laipsnį. T. Vengris sukūrė kelis trumpametražius filmus, sulaukusius tarptautinės sėkmės – „Voveraitės“ (2015) europietiška premjera įvyko Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje, „Kalifornijos“ (2012) premjerą režisierius šventė Tarptautiniame Sietlo festivalyje, filmas pateko tarp prestižinių Kino meno ir mokslo akademijos studentų apdovanojimų finalininkų ir buvo išskirtas kaip vienas iš geriausių vaidybinių studentiškų filmų JAV. „Abigailei, su meile Bendžamenas“ (2012) pelnė geriausios dramos apdovanojimą Forsterio kino festivalyje, JAV. Įspūdinga „Gimtinės“ autoriaus patirtis dirbant montažo režisieriumi JAV – tarp aštuonių jo sumontuotų filmų du yra sukurti vieno garsiausių autorinio kino režisieriaus Terence’o Maliko („Knight of Cups“, „Song to Song“).

Pagrindinė filmo „Gimtinė“ prodiuserė – Uljana Kim („Uljanos Kim studija“), koprodiuseriai – Robertsas Vinovskis („Locomotive Productions“), Sebastianas Weylandas, Knutas Jägeris („Heimathafen Film“), Christosas V. Konstantakopoulosas („Faliro House“).

T. Vengrio filmas „Gimtinė“ šalies kino teatruose pasirodys rugsėjo 6 dieną. Filmo vystymą ir gamybą finansavo Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, Europos Tarybos fondas „Eurimages“, Latvijos nacionalinis kino centras, ES programa „Kūrybiška Europa – MEDIA“, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.