Sutartis su bendrove pasirašyta balandžio pabaigoje, įrangą tikimasi gauti iki liepos vidurio, skelbia centriniame viešųjų pirkimo portale pateikta ataskaita.

Konkurse taip pat dalyvavo Estijos „Eurosec“, įrangą siūliusi už 1,5 mln. eurų, informacinių technologijų sprendimų grupės „Atea Baltic“ bendrovė „Atea“ (0,54 mln. eurų) ir mokslinis-techninis susivienijimas „Novatex“ (0,82 mln. eurų).

Pernai rudenį paskelbtą konkursą Vilniaus apygardos teismas buvo sustabdęs „Eurosec“ prašymu – ji skundėsi sąlyga, jog pretendentams reikia pateikti 25 tūkst. eurų garantiją, bei prašė ją panaikinti.

Sausį teismui konstatavus, kad sąlyga yra teisėta, konkursas buvo atnaujintas.

Perkama įranga bus naudojama pasienyje, ji pasislėpusius žmones aptinka fiksuodama širdies dūžius.

VSAT, be to, pažymėjo, kad įrangos pirkimo atidėliojimas nėra naudingas valstybei, nes Lietuvos ir Baltarusijos sieną užtvėrus tvora, o migrantų srautui nemažėjant, didesnis krūvis teks patikrai pasienio punktuose.

Nauja robotizuota optoelektroninės biometrinės registracijos sistema bus skirta į Lietuvą atvykstančių trečiųjų šalių piliečių registravimui.

Vilniaus apygardos teismas lapkričio 8 dieną atmetė „Fimos“ ieškinį, kuriuo bendrovė siekė panaikinti VSAT sprendimą. Teismas taip pat netenkino „Fimos“ reikalavimo išviešinti Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro raštus, kuriais atmesdama pasiūlymą rėmėsi VSAT.

„Esant pagrindui manyti, jog ieškovas („Fima“ – BNS) naudoja Baltarusijoje, Minske įsikūrusios įmonės „Regula Ltd.“ sukurtus siūlomos įrangos elementus, atsakovas (VSAT– BNS), atsižvelgdamas į perkamos įrangos svarbą visuomenės saugumui, turėjo pagrindą konstatuoti, jog ieškovo siūlomos prekės kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – rašoma teismo nutartyje.

Ginčas tarp VSAT ir „Fimos“ kilo po to, kai gegužę pasieniečių paskelbtame tarptautiniame konkurse bendrovė pasiūlė pasienio kontrolės punktuose įdiegti Baltarusijoje sukurtus ir pagamintus „Regula“ skenerius. VSAT teigimu, jie keltų grėsmę šalies saugumui.

Teisme „Fima“ aiškino, jog dokumentų skeneriai yra autonominiai įrenginiai, neturintys informacijos kaupiklių, perdavimo ar apdorojimo įrangos, be to, jie gaminami Latvijoje, todėl yra saugūs.

VSAT teigimu, „Fimos“ partnerė Latvijos įmonė „Regula Baltija“ tik surenka šiuos skenerius, o jų svarbiausia dalis – motininė plokštė, atliekanti visus informacinių technologijų procesus, – pagaminta  Minsko įmonėje „Regula Ltd.“.

Teismas taip pat nurodė, kad net ir patenkinus „Fimos“ ieškinį, jis neturėtų įtakos galutiniams konkurso rezultatams. VSAT rugsėjo pabaigoje konkurso laimėtoja pripažino 7,3 mln. eurų vertės Prancūzijos įmonės „Idemia Identity & Security France“ pasiūlymą.

Antroje vietoje su 8,8 mln. eurų liko IT infrastruktūros ir sprendimų grupė „Atea“, o „Fimos“ sistemos įrengimo kaina buvo 13,9 mln. eurų.

Preliminari projekto vertė siekė 19 mln. eurų. Sistemą numatoma įrengti Medininkuose, Lavoriškėse, Šalčininkuose, Kybartuose, Vilniaus ir Kauno oro uostuose bei Vilniaus geležinkelio stotyje.

Teismo sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Tai yra hibridinis eismo pažeidimų kontrolės įrenginys, kuris veikia kaip tradicinis momentinio greičio matuoklis, o du tokie įrenginiai gali atlikti ir vidutinio greičio kontrolę kelio ruože. Šis įrenginys taip pat atpažįsta transporto priemonės valstybinius numerius bei gali fiksuoti raudono šviesoforo signalo ir A juostos pažeidimus“, - bendrovės „Fima“ pranešime cituojamas Technologijų ir inovacijų departamento direktorius Rokas Šlekys.

Išbandomas įrenginys taip pat gali atlikti neleistinų manevrų kontrolę, tikrinti, ar transporto priemonė apdrausta, ar nepasibaigęs techninės apžiūros galiojimas ir pan. Šio įrenginio atliekamas nuotraukų fiksavimo faktas vairuotojams nėra matomas, nes naudojama akiai nematoma blykstė.

Pasak R. Šlekio, tokie pažeidimų kontrolės įrenginiai galėtų būti naudingi pavojingose vietose, tokiose kaip sankryža, autobusų stotelė, pėsčiųjų perėja, o juos sujungiant, būtų galima suformuoti ir vidutinio greičio kontrolės ruožą. Be to, jis gali būti naudojamas ir kaip mobilus, lengvai iš vienos vietos į kitą perkeliamas greičio matuoklis.

Naujasis įrenginys turi variklį, kuris dėl sistemos gebėjimo mokytis iš realių pavyzdžių leidžia atpažinti deformuotus, apgadintus numerius ir atlikti išsamesnę eismo srauto analizę. Jis taip pat analizuoja kiekvieną transporto priemonę ir priskiria ją vienai iš 5-ių transporto klasių.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo atmestas „Fimos“ ieškinys Policijos departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Sprendimas byloje skelbiamas po to, kai pasibaigus dešimtmetį galiojusiai sutarčiai Lietuvoje šią savaitę buvo išjungti 139 senieji momentiniai „Fimos“ greičio matuokliai. Teismas pernai spalį „Fimos“ prašymu buvo sustabdęs policijos skelbta konkursą – preliminari jo vertė buvo 1,372 mln. eurų. Procedūros šiuo metu nėra atnaujintos.

Teisme „Fima“ tvirtino, kad Policijos departamentas nepagrįstai atmetė bendrovės pasiūlymą konkurse įsigyjant greičio matuoklius ir programinę įrangą. Policija tvirtino, kad pasiūlyti greičio matuokliai neatitiko konkurso reikalavimų turėti patvrtinimo sertifikatą, išduotą bent vienoje Europos Sąjungos valstybėje.

Bendrovė įrodinėjo, kad jos siūlomas gamintojo „Janoptik ROBOT GmbH“ modelio „TraffiStar SR350“ greičio matuoklis yra Europoje sertifikuoto modelio „TraffiStar S350“ modifikacija su platesnėmis programinės įrangos galimybėmis. Anot bendrovės, minėto modelio sertifikatas galioja ir modeliui SR350.

Teismo nuomone, „Fima“ neįrodė, modeliai yra tapatūs.

„Bendrovė viešojo pirkimo procedūrų metu nepateikė greičio matavimo prietaiso modelio, kurį siūlė įsigyti policijai, patvirtinimo sertifikato, todėl Policijos departamentas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso techninės specifikacijos reikalavimų“, – sprendimą aiškino teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos pirmininkė Aldona Tilindienė.

Nutartis įsigalioja ketvirtadienį, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Dar neišjungė

Nors buvo skelbiama, jog greičio matuokliai bus išjungti nuo vasario 11-osios, pasibaigus nuomos sutarčiai, tačiau aiškėja, jog šią savaitę įrenginiai vis dar veiks.

Pasak įmonės "Fima" Serviso centro direktoriaus Justino Grigaliūno, keliuose esantys greičio matuokliai bus išmontuojami palaipsniui pagal su Automobilių kelių direkcija suderintą planą.

"Įrangos išmontavimo planas turėtų būti suderintas iki vasario pabaigos. Greičio viršijimo pažeidimų fiksavimo funkciją išjungsime šią savaitę", – patikino įmonės atstovas.

Vairuotojai socialiniuose tinkluose skundžiasi, jog prieš išjungiant šiuos matuoklius Klaipėdos rajone buvo pastebėta, jog vadinamieji radarai veikė neįprastai dažnai.

Esą kai kurie matuokliai mirksėjo net ir pro juos važiuojant vos kelių dešimčių kilometrų per valandą greičiu.

"Mūsų sistema greičio matuoklių gedimų pastaruoju metu nebuvo užfiksavusi, tad tiksliau atsakyti apie įrangos veikimą galėtume tik žinodami, apie kokį konkretų greičio matuoklį ir kokį laiką kalbama. Į mūsų bendrovę jau kreipėsi keli asmenys, teigdami, jog juos nepagrįstai fiksuoja greičio matuokliai. Pasitikslinus detales, paaiškėjo, kad kalbama čia apie Klaipėdos mieste įrengtus greičio matuoklius, o tai nėra bendrovės "Fima" įrengta ir prižiūrima įranga", – tikino J.Grigaliūnas.

Senuosius keis nauji

Automobilių kelių direkcija iki kitų metų planuoja nupirkti dar 100 vidutinio greičio matuoklių.

Šiuo metu šalies keliuose veikia pusšimtis sektorinių greičio matuoklių.

Remiantis pirminiais paskaičiavimais, jie Klaipėdos apskrityje turėtų atsirasti beveik tose pačiose vietose, kur iki šiol buvo įrengti stacionarūs matuokliai.

Naujieji greičio matuokliai numatyti kelyje Palanga–Kretinga. Vienas įrenginys turėtų atsirasti ties Vydmantais, kitas – ties posūkiu į Kretingsodį, Kretingoje.

Kiti du matuokliai bus įrengti ties Rimkais ir Dituva. Dar vienas matuoklis įsikurs už Kartenos, važiuojant Plungės link.

Taip pat prieš posūkį į Plungę numatytas dar vienas toks įrenginys.

Kelyje Vėžaičiai–Plungė taip pat atsiras du nauji matuokliai – vienas Varkalių gyvenvietės ribose, kitas – netoli Vieštovėnų.

Iškels į kitą vietą

Klaipėdos mieste taip pat numatyta naujovių.

Kol kas uostamiestyje tebeveikia trys seno tipo greičio matuokliai.

Juos ateityje turėtų pakeisti vadinamieji naujos kartos išmanūs įrenginiai.

Baigėsi Šiaurės prospekte esančio matuoklio nuomos sutartis. Veikiausiai sutarties pratęsimas šiek tiek užtruks.

Šioje vietoje buvęs senos kartos stacionarus matuoklis sugedo, o tiekėjas Klaipėdos savivaldybei buvo įsipareigojęs teikti paslaugą, todėl kuriam laikui čia buvo įkurdintas išmanusis matuoklis.

Dar viena naujiena laukia mėgstančių uostamiesčio gatvėmis palėkti didesniu greičiu.

Žadama perkelti išmanųjį matuoklį iš Mokyklos gatvės į Taikos prospektą.

"Matuoklį policija norėtų matyti kažkurioje Taikos prospekto vietoje tarp Sausio 15-osios ir Kauno gatvės", – perspėjo Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.

Greitį viršija nuolat

Pasak M.Poimanskio, išmaniųjų matuoklių pateikti duomenys nuo sausio 22-osios iki 29-osios rodo, jog klaipėdiečiai vis dar neišmoko padoriai vairuoti.

Liepų gatvėje per aštuonias dienas užfiksuoti 1 114 greičio viršijimų.

"Liepų gatvėje per aštuonias dienas užfiksuoti 1 114 greičio viršijimų. Statistika labai įdomi. Važiuojant iš uostamiesčio Palangos plento link padaryti tik 49 pažeidimai. O štai visi likusieji pažeidimai yra padaryti nuvažiuojančių automobilių vairuotojų. Vadinasi, nuvažiuojantieji dažniausiai viršija greitį. Lyg ir kalbame bei rašome, jog matuoklis fiksuoja greitį į abi puses. Dažniausiai lekiama 70–90 kilometrų per valandą greičiu", – pastebėjo M.Poimanskis.

Į abi puses šiuo keliu per numatytą laikotarpį važiavo 171 123 automobiliai.

Vidutinis greitis išvažiuojant iš miesto siekė vos 47,36 km/val.

Mokyklos gatvėje išmanusis matuoklis suskaičiavo, jog gatve važiavo per 126 tūkst. automobilių.

Užfiksuoti 633 Kelių eismo taisyklių pažeidimai.

"Ir čia situacija tokia pati. Tie, kurie važiuoja veidu į matuoklį, sumažina greitį, o nuvažiuojantieji spaudžia, kiek gali. Važiuojantys matuoklio link greitį viršijo tik 58 kartus, o visi likusieji pažeidimai padaryti tolstant nuo matuoklio", – pasakojo M.Poimanskis.

Dažniausiai vidutinis greitis viršijamas važiuojančiųjų Priestočio gatvės link ir judančių antrąja juosta.

Kaina mažės?

Viliamasi, jog greičio matuoklių nuomos kaina nebebus tokia aukšta.

Stacionarius vairuotojų "inkilais" pramintus matuoklius kelių direkcija nuomojo kone po 100 tūkst. eurų už vienetą.

Tai buvo labai brangus malonumas.

"Prieš kurį laiką tokias paslaugas teikė vos viena įmonė. Šiuo metu galima rinktis iš trijų tiekėjų. Technologijos taip pat keičiasi. Praktika byloja, jog geriausias pasirinkimas – naujos kartos matuokliai, kurių dislokacijos vietą galima būtų keisti. Prieš dešimt metų rinkoje buvę greičio matuokliai atrodė lyg pasaulio stebuklas. O šiuo metu  matome, jog jų fiksuotos nuotraukos kokybe jau gerokai atsilieka", – pastebėjo M.Poimanskis.

Klaipėdos savivaldybė yra numačius virš 80-ies tūkst. eurų sumą vienam išmaniajam matuokliui nuomoti.

"Pirmoji sutartis, pasirašyta 2007 m., miestui kainavo 1,3 mln. litų. Tai buvo labai brangus malonumas", – prisiminė M.Poimanskis.

Vilniaus apygardos teismas gruodžio 4 dieną atmetė „Fimos“ ieškinį, kuriuo bendrovė prašė panaikinti Policijos departamento sprendimą atmesti jos pasiūlymą Transporto priemonių greičio matavimo mobilios įrangos konkurse.

„Teismo vertinimu, „Fimos“ pasiūlymas buvo atmestas ne dėl jos siūlomo įrenginio pavadinimo ar rezultatų informacijos interneto paieškos svetainėse apie minėtą įrenginį nepateikimo, bet dėl techninės specifikacijos neišpildymo“, – rašoma nutartyje.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.

Kol teismo sprendimas neįsigaliojo, konkursas lieka sustabdytas - tokias laikinąsias apaugos priemones „Fimos“ prašymu spalio pabaigoje yra pritaikęs teismas. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis BNS yra sakęs, kad konkurse dalyvavo 3 bendrovės, tačiau nugalėtojas dar neišrinktas.

Konkursas paskelbtas šių metų birželį, vokai su pasiūlymais turėjo būti atplėšti liepos mėnesį, nurodoma centriniame viešųjų pirkimų portale.

Iš konkurso pašalintos inžinerinių sprendimų bendrovės „Fima“ prašymu Vilniaus apygardos teismas spalio 23 dieną taip pat įpareigojo departamentą nepasirašyti sutarties su konkurso laimėtoju, o jei ji pasirašyta – sustabdyti jos vykdymą.

„Fima“ prašė teismo panaikinti Policijos departamento sprendimą atmesti jos pasiūlymą Transporto priemonių greičio matavimo mobilios įrangos ir integravimo į administracinių nusižengimų registrą programinės įrangos konkurse.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis BNS sakė, jog konkurso  procedūros sustabdytos, tačiau daugiau informacijos teigė negalintis suteikti.

„Daugiau papildomų komentarų šioje stadijoje būti negali, nes tai gali būti traktuojama kaip nepatenkintos pusės tam tikros gynybinės strategijos formavimas būsimiems ieškiniams ir bylinėjimuisi“, – BNS sakė R.Matonis.

Vėliau jis nurodė, kad konkurse dalyvavo 3 bendrovės, tačiau nugalėtojas dar neišrinktas. „Fimos“ pasiūlymas, anot R. Matonio, buvo atmestas, nes neatitiko konkurso reikalavimų.

Tačiau „Fima“ tvirtina, kad jos pasiūlymas atitiko reikalavimus. „Fimos“ pardavimų departamento direktorius Jonas Jablonskis BNS sakė, kad jos pasiūlyta Vokietijos gamintojo įranga atitiko konkurso sąlygas.

„Šiam konkursui kruopščiai ruošėmės, įvertinę įvairių gamintojų įrangos galimybes, tad esame tikri, kad mūsų pasiūlyto Vokietijos gamintojo, kuris yra vienas žymiausių šios srities gamintojų pasaulyje, įranga visiškai tenkina Policijos departamento iškeltas sąlygas. Tą patvirtino ir papildomos konsultacijos su įrangos gamintojo ekspertais“, – BNS teigė J. Jablonskis.

Konkursas paskelbtas šių metų birželį, vokai su pasiūlymais turėjo būti atplėšti liepos mėnesį, nurodoma centriniame viešųjų pirkimų portale.

Teismo nutartis gali būti skundžiama Apeliaciniam teismui.

Susisiekimo ministerija pirmadienį pranešė sustabdžiusi konkursą, įtarusi, kad jo sąlygos pritaikytos vienai įmonei. BNS žiniomis, įtariama, kad tai inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“, pernai laimėjusi kitą direkcijos konkursą.

Kaip BNS aiškino VPT Projektų administravimo ir ekspertinio vertinimo skyriaus vedėja Jovita Petkuvienė, konkurencija konkurse buvo apribota pirmiausia dėl reikalavimo turėti licenciją įrengti specialią bagažo rentgeno įrangą.

„Yra reikalavimas turėti bent vieną specialistą, turintį patirtį, diegiant siūlomą pagrindinę įrangą bei gamintojo suteiktą teisę ją montuoti ir teikti garantinį aptarnavimą. (...) Viskas remiasi į vienos ar dviejų įmonių kvalifikaciją, visų kitų įmonių galimybės dalyvauti konkurse yra apribotos“, - BNS sakė J. Petkuvienė.

BNS žiniomis, tokius reikalavimus atitinka tik „Fima“ ir „Atea“ - abi jos dalyvauja direkcijos konkursuose.

Pasak J. Petkuvienės, siekiant padidinti konkurenciją, konkursą reikia išskaidyti į atskiras dalis - pastato statybos ir įrangos įsigijimo.

„Išskaidžius pirkimą į dalis, kad statybos darbai yra tik statybos darbai, o specifinė įranga būtų perkama atskirai, tokiu atveju konkurencija būtų gerokai didesnė“, - sakė ji.

Konkurenciją konkurse ribojo ir kita reikalavimas - įmonės statybos vadovas per pastaruosius penkerius metus turėjo būti statęs panašų objektą - šią sąlygą, BNS žiniomis, atitiko tik „Fima“, pernai laimėjusi 16,04 mln. eurų vertės Rambyno pasienio kontrolės punkto modernizavimo konkursą.

J. Petkuvienė teigė, kad VPT atkreipė dėmesį į šią sąlygą, tačiau atsižvelgiant į pastato svarbą, nekėlė pretenzijų.

Susisiekimo ministerija jau pradėjo direkcijos veiklos auditą. Įstaigos direktoriaus pavaduotojas ir pirkimų komisijos pirmininkas Rimantas Šatkauskas BNS teigė, kad, jo nuomone, konkursas organizuotas skaidriai, jame nebuvo korupcijos galimybės.

„Tikrai negalėčiau vertinti, mes manome, kad mes viską darėme teisingai, prieš konkursą skelbiant, šiuos dokumentus matė ir vertino Viešųjų pirkimų tarnyba, jie visad siunčia, jeigu kažkas yra negerai. Aš sutinku, jeigu ministerija nori daugiau skaidrumo, mes galbūt irgi nesame visiškai idealūs, kai kuriose vietose galime šiek tiek to skaidrumo įnešti daugiau“, - BNS sakė R. Šatkauskas.

Jo nuomone, konkurso sąlygos nebuvo pritaikytos tik vienam dalyviui: „Kadangi ministerija taip pasakė, aš negalėčiau komentuoti, bet aš taip tikrai nemanau“.

Pasak jo, konkurso sąlygos per artimiausius du mėnesius turėtų būti suderintos su ministerija ir atnaujintos. Jis neįvardijo, kiek kainuos Kybartų punkto modernivazimas, kuriam bus naudojamos ir Europos sąjungos lėšos. R. Šatkausko teigimu, pasienyje su Kaliningrado sritimi esantis punktas nebeatitinka dabartinių poreikių.

„Kai jis buvo statytas, daugiau buvo saugomas išvažiavimas negu įvažiavimas. Šiuo laiku labiau turi būti saugomas įvažiavimas, nes išvažiavimo pusėje yra ir veterinarija, ir fitosanitarija, ir detalaus tikrinimo infrastruktūra, ir rentgeno infrastruktūra. Reikia sukeisti srautus, kad labiau būtų apsaugomas ne išvažiuojantis, o įvažiuojantis transportas. Šis punktas pastatytas, berods, 1998 metais, jis jau yra morališkai ir fiziškai susidėvėjęs ir pasenęs“, - teigė jis.

Pernai „Fima“ laimėjo 16 mln. eurų vertės Rambyno pasienio kontrolės punkto modernizavimo konkursą. Tuomet „Kauno tiltų“, „Narestos“ bei „Conrestos“ pasiūlymai buvo atmesti kaip neatitinkantys kvalifikacijos.

2013 metais „Fima“ laimėjo 3,885 mln. eurų vertės Tverečiaus pasienio kontrolės punkto statybos konkursą. Tuomet konkurse taip pat dalyvavo „LitCon“ (4,1 mln. eurų) ir „Conresta“ (2,9 mln. eurų), tačiau pastaroji neatitiko jo sąlygų.

Susisiekimo ministerija skelbia, kad konkurso sąlygos galėjo būti pritaikytos konkrečiam tiekėjui, tačiau įmonės neįvardija. Konkurso sąlygose reikalaujama, kad jo dalyviai per pastaruosius penkerius metus būtų statę panašų objektą į Kybartų pasienio kontrolės punktą - šią sąlygą, BNS žiniomis, atitinka tik „Fima“, mat ji patirtį įgavo pernai laimėjusi 16,04 mln. eurų Rambyno pasienio kontrolės punkto modernizavimo konkursą.

„Ministerijos auditoriai nustatė, kad pirkimo organizatoriai neužtikrina sąžiningos konkurencijos. Buvo imtasi priemonių nedelsiant stabdyti pirkimo procedūras“, – pranešime spaudai sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Anot pranešimo, Susisiekimo ministerijos atliekamo direkcijos finansinio audito metu konstatuota, kad pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai per griežti rinkos dalyviams, dėl ko jau šiandien galima nuspėti galimą pirkimo laimėtoją. Ministerija nurodė pirkimą stabdyti dviem mėnesiams, kad būtų patikslintos pirkimo sąlygos. Pakoregavus technines pirkimo sąlygas, pirkimo procedūros bus tęsiamos toliau.

Įstaigoje bus pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Pernai „Fima“ laimėjo 16 mln. eurų vertės Rambyno pasienio kontrolės punkto modernizavimo konkursą. Tuomet „Kauno tiltų“, „Narestos“ bei „Conrestos“ pasiūlymai buvo atmesti kaip neatitinkantys kvalifikacijos reikalavimų ir vienintele dalyve liko „Fima“.

2013 metais „Fima“ laimėjo 3,885 mln. eurų vertės Tverečiaus pasienio kontrolės punkto statybos konkursą. Tuomet konkurse taip pat dalyvavo „LitCon“, kurios pasiūlymo kaina buvo 4,1 mln. eurų, o pigiau darbus pasiūliusi atlikti „Conresta“ (2,9 mln. eurų) neatitiko konkurso sąlygų.

Geležinkeliams Lietuvoje modernizuoti pasitelkti įrenginiai, kokių iki šiol nėra nei kitose Baltijos šalyse, nei Lenkijoje. Naujoji technika skirta tiesti kontaktinį tinklą elektrifikuojame geležinkelio ruože.

Žinomos Austrijos bendrovės „Palfinger“ bei Italijos gamintojo „SVI S.p.A“ techniką įsigijo bendrovė „Fima“, atliekanti geležinkelio nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos elektrifikavimo darbus.

„Tai viena didžiausių mūsų investicijų į šį projektą, bet tikime, kad ji bus naudinga, nes su šia įranga darbus galime atlikti greičiau, efektyviau ir tiksliau. Techniką įsigijome ir įvertinę planus ateityje elektrifikuoti daugiau geležinkelio ruožų ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse“, – sako „Fima“ generalinis direktorius Gintaras Juknevičius.

Moderni technika gali tiesti kontaktinį tinklą tiek „rusiškos“, tiek ir Europinės vėžės geležinkelyje. Pasitelkus šiuos įrenginius viename geležinkelio ruože per dieną nutiesiami daugiau nei kilometrai nešančiojo lyno ir kontaktinio laido.

Priekyje važiuoja platforma su ritėmis, kuri vienu metu išvynioja kontaktinį laidą bei nešantįjį lyną ir palaiko nuolatinę reikiamą kontaktinio tinklo įtempimo jėgą. Iš paskos rieda platforma su kreipiančiosiomis alkūnėmis bei keltuvu darbininkams, pritvirtinantiems kontaktinį tinklą prie gembių ant atramų, stovinčių kas 50 – 60 metrų. Taip vienu metu tinkamame aukštyje sumontuojamas ir nešantysis lynas ir kontaktinis laidas.

Galimybes vienu metu įrengti ilgesnį ruožą riboja sudarytų geležinkelio eismo pertraukų trukmė, kuomet darbininkai gali saugiai dirbti viename kelyje, o traukiniai nukreipiami kitu.

Kontaktinis tinklas tiesiamas maždaug kilometro ilgio atkarpomis. Pradėjus tiesti vieną atkarpą darbai negali būti nutraukti, kol laidai nebus nutempti iki galo. Vienu metu įrenginyje ir šalia dirba 10 – 15 žmonių.

„Tai vienas pažangiausių tokio tipo įrenginių rinkoje. Jis naudojamas geležinkeliams elektrifikuoti tokiose pažengusiose šalyse, kaip Vokietija, Italija ar Anglija. Ši kontaktinio tinklo montavimo mašina palaiko tinkamą kontaktinio tinklo įtempimą ir tiksliai nukreipia jį prie gembių, darbininkams belieka jį pritvirtinti“, – sako bendrovės „Palfinger Lietuva“ vadovas Kęstas Gylys.

Šiuo metu elektrifikuojamo geležinkelio ruožuose tarp Naujosios Vilnios, Kyviškių, Kenos stočių ir sienos su Baltarusija link jau išlieti visi pamatai ir sumontuotos beveik visos kontaktinio tinklo atramos. Pradėtas tiesti kontaktinis tinklas žymi naują darbų etapą.

Pamatų įrengimo darbai pradėti ir pačiose stotyse, kur šis procesas yra sudėtingesnis. Visi pamatai bus išlieti iki gruodžio, kad būtų galima montuoti atramas ir tiesti kontaktinį tinklą. Šį balandį pradėtą įgyvendinti projektą planuojama užbaigti kitąmet.

Savo ruožtu Baltarusija elektrifikuoja geležinkelio ruožą nuo Molodečno sienos su Lietuva link. Elektriniai traukiniai važiuos greičiau, efektyviau ir mažiau terš aplinką.

Jau planuojama elektrifikuoti kelią iki svarbaus geležinkelio mazgo Radviliškyje, o vėliau ir iki pat uostamiesčio.