Programoje, kurioje tikslai keliami iki 2030 metų, numatyta didinti šalies mokslo konkurencingumą ir tarptautiškumą, kelti ir stiprinti mokslo lygį, jo pagrindu grįsti ekonomikos vystymąsi, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Be suplanuotų 350 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų numatyta patrigubinti valstybės finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.

„Turime didelių ambicijų ir galimybių šiose srityse, tad labai svarbu sutelkti finansinius išteklius auginti mokslo potencialą. Nuo jo priklausys ir mūsų šalies ekonomikos vystymasis, mokslo žiniomis grįsti inovatyvūs verslo sprendimai“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Numatoma didinti mokslo darbuotojų atlyginimus iki 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, pritraukti daugiau savo patirtimi besidalijančių tyrėjų iš užsienio, Lietuvos tyrėjus skatinti aktyviau dalyvauti ES bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje, plėsti doktorantūros vietų skaičių ir kt.

Išskirta būtinybė skatinti mokslo žinių perdavimą bei bendradarbiavimą su verslu, parama plėtojant mokslui imlų verslo sektorių.

Numatoma, kad mokslo ir studijų institucijų pajamos už mokslinius ir eksperimentinius tyrimus įmonėms sieks 21 mln. Eur (2020 metais buvo 13,9 mln. eurų). Prie šio tikslo prisidės ir planuojamas įsteigti mokslo ir inovacijų pareigūnų tinklas, apimsiantis visas ministerijas ir Vyriausybės kanceliariją.

Už programų planavimą ir įgyvendinimą kartu atsakingos bus Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.

Pasak prezidento patarėjo Pauliaus Baltoko, kitąmet planuojamas rekordinis švietimo finansavimas, tačiau rugsėjį partijų pasirašytas nacionalinis susitarimas dėl jo didinimo nėra vykdomas „visa apimtimi“.

Pasak jo, mokslo plėtrai kitąmet numatyta apie 23 mln. eurų, tačiau dar trūksta apie 44 mln. eurų.

„Dabartinis biudžeto projektas reikalauja daugiau lėšų, kad būtų įgyvendinta nuostata dėl 2024 metų rodiklio – 0,75 proc. bendrojo vidaus produkto skyrimo. Mokslo tiriamajai ir eksperimentinei plėtrai kitąmet yra numatyta apie 23 mln. eurų, tai tas likutis arba trūkumas, kiek reikėtų, kad augimas būtų tolygus kasmet – dar apie 44 mln. eurų“, – po prezidento susitikimo su švietimo, mokslo ir sporto bei ekonomikos ir inovacijų ministrėmis, aukštųjų mokyklų atstovais trečiadienį žurnalistams sakė patarėjas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pripažino, kad kitąmet švietimo biudžetas didėja apie 280 mln. eurų, tačiau mokslo finansavimas tebėra nepakankamas. Ar Vyriausybė jį didins, galutinai nenuspręsta.

„Taškai nėra sudėti. Diskusija dar vyks. Dėl šito dar spręs Vyriausybė“, – sakė švietimo ministrė.

Susitarimas dėl švietimo numato didinti finansavimą moksliniams tyrimams – 2030 metų pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai tam turėtų siekti ne mažiau kaip 1 proc. BVP, iki 2024 metų pabaigos – ne mažiau kaip 0,75 procento.

Vyriausybė skelbė, kad kitąmet mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas didės nuo 119,5 mln. eurų iki 300,1 mln. eurų.

Šis sprendimas SAM iniciatyva įrašytas trečiadienio Vyriausybės darbotvarkėje.

„Mokslas valdomas pagal tam tikras finansavimo struktūras, kurios vyksta per Švietimo ir mokslo ministeriją, Lietuvos mokslo tarybą, Mes esame toje kategorijoje įstaigų, t.y. esame institutas, kuris gauna biudžetinį finansavimą. Tai mes bijome tos grėsmės, kad mūsų mokslas praras biudžetinį finansavimą“, – spaudos konferencijoje Santariškėse antradienį sakė laikinoji vėžio instituto vadovė profesorė Sonata Jarmalaitė.

Anot jos, instituto vykdomi biobankų projektai, įsiliejimas į tarptautinius mokslinius tinklus taip pat koordinuojamas ŠMSM, o sveikatos apsaugos ministerijos misija yra sveikatos priežiūra.

S. Jarmalaitė pabrėžia, kad institutas atlieka dvigubą funkciją – vykdo ir mokslinę, ir sveikatos priežiūros veiklas, čia dirba ir mokosi rezidentai, studentai dirba laboratorijose, lankosi slaugos studentės. Todėl įstaiga norėtų dvigubo pavaldumo, t.y. kad ją valdytų Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos ministerijos.

„Mes tikimės išmintingo sprendimo ir, ko labiausiai visame šiame procese norisi, tai dialogo – kad kalbėtų ir su sergančiųjų organizacijomis, kalbėtų su pačia įstaiga, jos administracija. Tas pavaldumas – vienoje plotmėje pakeitus jį, sprendimas gali būti geras, po metų – jau nebegeras (...). Manau, dar reikėtų šį klausimą išdiskutuoti, jis iškeltas ūmai“, – sakė ji.

Anot jos, paskutinįkart su Vyriausybės atstovais dėl instituto tolesnės veiklos kalbėta pernai spalį, tačiau iš ŠMSM įstaiga jaučia „nuolatinį palaikymą ir supratimą“. S. Jarmalaitė sako, kad institutas, be kita ko, siekia įsigyti automatizuotą vaistų skiedimo įrangą – investicijas galėtų patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerija, bet sprendimai šiuo ir kitais atvejais stringa.

„Turime Nacionalinį vėžio institutą, kuris funkcionuoja galbūt ne 100 proc. pajėgumu, nes dažnai iš ministerijų girdime, kad tai – ne mūsų kompetencijos sritis“, – problemą įvardijo instituto vadovė.

Pasak profesorės, pasaulyje vėžiu suserga 18 mln. žmonių ir jie visi siekia geriausio gydymo. Ji tvirtina, kad  Europos valstybės, turi bent po vieną įstaigą, skirtą moksliniams, klinikiniams vėžio tyrimams, jų teikiamos gydymo paslaugos yra „iki 20 procentų geresnio pasiekimo lygio“, o jų pavaldumas yra labai įvairus: nuo universitetų iki dviejų ministerijų valdomų įstaigų, kaip yra Portugalijoje. 

„Esame du viename – ir onkologinę paslauga teikianti gydymo įstaiga, ir mokslo institutas, todėl pavaldumas nėra paprastas (...). Iki šiol girdėjome, kad dvigubas pavaldumas nerealu. Bet aš manau, kartais išimtys juk galimos“, – tvirtino S. Jarmalaitė.

A. Veryga institutą siūlys valdyti ir VU 

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad ministerija tikrai „nenori nieko sugriauti“ ir pabrėžia, kad SAM perėmus įstaigą vienu iš dalininkų būtų siūlomas Vilniaus universitetas – būtent jam įstaiga buvo pavaldi iki 2014-ųjų.

„Mes tikrai nesiruošiame ten nieko sugriaut, sunaikinti, tikslas yra turėti sisteminį matymą ir dar daugiau – jeigu Vyriausybė apsispręstų, kad tas institutas perkeliamas į ministerijos pavaldumą, mes tikrai teiktume siūlymą, kad vienu iš dalininkų taptų Vilniaus universitetas“, – spaudos konferencijoje Seime trečiadienį teigė ministras.

A. Veryga pabrėžia, kad įstaigos pagrindinė veikla yra sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Jis sako pasigendantis nuoseklumo planuojant investicijas, nes tai daro ŠMSM, kuriai tai „nebūdingos investicijos“.

Tuo metu Nacionalinio vėžio instituto Mokslo tarybos narys, Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovas profesorius Kęstutis Sužiedėlis ragina nepamiršti, kad onkologija šiandieniniame pasaulyje „nėra tik sveikatos paslaugų teikimas pacientams“, tad ministro akcentas, jog įstaiga iš esmės finansuojama iš ligonių kasų, nėra argumentas jos perėmimui.

„Mus neramina tokie bandymai, nes nuo tokių bandymų gali nukentėti mokslas, vykdomas išskirtinėje onkologijos krypties mokslo įstaigoje, o tuomet, labai tikėtina, nukentės ir paslaugos, teikiamos pacientams“, – pareiškė jis.

Vėžio instituto chirurgas profesorius Valerijus Ostapenko, vadovaujantis Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriui, pabrėžia, kad nuo 2014-ųjų, kai iš Vilniaus universiteto pavaldumo perėjo į Vyriausybės rankas, įstaiga gavo tarptautinę akreditaciją, tapo lydere Baltijos šalyse pagal prostatos ir krūties vėžio gydymo pasiekimus, taip pat pirmauja pagal mokslinius tyrimus.

„Vienintelis klausimas – ar iš tikrųjų yra laikas dabar kalbėti apie mūsų įstaigos reorganizaciją, kai visa Lietuva, kaip ir visas pasaulis, kovoja su COVID-19? Ir jeigu tai yra daroma, klausimas, kodėl?“, –  svarstė V. Ostapenko.

Atidėti reorganizavimą bei „nesugriauti onkologijos“ spaudos konferencijoje ragino ir onkologinius pacientus atstovaujanti Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė.

Pasak jos, pacientai tik vėžio institute gauna visą reikiamą pagalbą: nuo pirminių konsultacijų, diagnostikos, gydymo iki vėlesnio ilgalaikio stebėjimo „visą gyvenimą“, kai žmogus pasveiksta. 

„Tai – labai didelis pasiekimas, kadangi šios įstaigos medikai dirba kartu su mokslininkais (...).  Jie yra ne vieną pacientą ištraukę iš mirties, jie sėkmingai gyvena, dirba, Manau, sugriovus įstaigą, nebus gerai“, – kalbėjo A. Bružienė.

Planai reorganizuoti – nuo 2017 pabaigos

Dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė dar 2017 metų gruodį bandė iš Švietimo ministerijos perimti Nacionalinį vėžio institutą, tam pritarė ir premjeras Saulius Skvernelis, bet noras liko neįgyvendintas.

Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė 2014 metų liepą Vilniaus universiteto Onkologijos institutą pervadino į Nacionalinį vėžio institutą ir pavedė instituto savininko teises bei pareigas įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerijai.

Prieš tai Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį Vyriausybė buvo įpareigota atlikti minėtą reorganizaciją.

Pagal įstatymą, Nacionalinis vėžio institutas atlieka mokslinius tyrimus, sveikatos priežiūros įstaigoms teikia metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą vėžio kontrolės klausimais, koordinuoja vėžio kontrolės veiklą, diegia onkologijos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus į kasdienę praktiką, teikia aukščiausio lygio specializuotas ir individualizuotas onkologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, tvarko Vėžio registrą ir pan.

Institutas kartu turi ligoninę ir teikia gydymo paslaugas.