Kaip vieną tokios rizikos pavyzdžių jis nurodė šių metų pabaigoje Lietuvoje veiklą pradėsiančią platformos „Vinted“ antrinę elektroninių pinigų įstaigą, kuri bus didžiausia finansų įstaiga pagal klientų skaičių – apie 60 milijonų. 

„Jų rizika yra mažesnė, kadangi pardavimai yra mažomis sumomis. Tačiau ir mažų sumų skaičius gali būti didelis“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė A. Valeika.

„Verslas vystosi, bet kartu tai iššūkis mums“, – pridūrė jis. 

Pasak FNTT atstovo, pranešimų padaugės ir šių metų pabaigoje įsigaliojus virtualių valiutų keityklų bei depozitinių virtualių valiutų piniginių operatorių (VASP) Europos kripto turto rinkų reglamentui (MiCA). 

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta pripažino, kad ne visas finansų sektorius brandus dėl rizikų vertinimo. 

FNTT vadovo Rolando Kiškio teigimu, kitos institucijos turėtų prisiimti daugiau atsakomybių, labiau efektyvinti veiklą įgyvendinant pinigų plovimo prevenciją.

„Mes (FNTT – BNS) neturime pajėgumų vienodai prižiūrėti, tikrinti ar vertinti kiekvieną įpareigotą (privalančią teikti informaciją teisėsaugai apie įtartinas operacijas – BNS) įmonę, kiekvieną sektorių. Taikomės ten, kur didžiausia rizika“, – komitete tvirtino jis.

A. Valeika pripažino nematantis „per didelio aktyvumo“ iš kitų institucijų ar įmonių siekiant užkardyti įtartinus sandorius.

„Reikia aktyvinti darbą – ir priežiūrai, ir verslui, kad po kažkokio laiko nebūtų vieno ar kito skausmingo įvykio. Mano prašymas – išgirsti, neieškoti išlygų“, – teigė FNTT atstovas, atsakydamas į M. Lingės klausimą, kaip pareigūnai vertina įmonių, kurios yra įpareigotos teikti teisėsaugai informaciją apie įtartinus sandorius, gebėjimus tinkamai įvertinti rizikas.

Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad 2022 metais tik 35 pranešimai gauti iš kitų sektorių – aktyviausi buvo notarai, tuo metu vartojimo kreditų ir lizingo įmonės, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformos, advokatai ir verslo įmonės nepateikė nė vieno pranešimo.

„Advokatai, asmenys, kurie verčiasi tauriųjų metalų, brangakmenių arba automobilių prekyba, auditoriai, nekilnojamojo turto agentai – nuliai nuliai nuliai. Ar ten objektyviai ir negali būti tokių situacijų ar atvejų, kad kiltų poreikis pranešinėti, ar gali rodyti spragas ar kad kompetencijos nėra išvystytos“, – komitete svarstė jis. 

FNTT pernai gavo 98,56 tūkst. pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, užpernai – 99,9 tūkst., o 2021-aisiais – beveik 46,4 tūkst. 

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė pabrėžė, kad įstaigoje finansų sektoriaus atstovai kelia kompetencijas pinigų plovimo prevencijos srityje, dalyvauja mokymuose.

„Didžiąją dalį, apie 30 proc. sudaro bankinio sektoriaus darbuotojai, iš elektroninių pinigų mokėjimo įstaigų 25 proc. ir apie 10 proc. – kredito unijų. Tai rodo, kad tie, kurie pakankamai stiprūs, dar ir papildomai mokosi, o tie, kam trūksta, (žinių – BNS) jų yra vienetai“, – komitete teigė ji. 

Numatomų patikrinti įstaigų sąrašas skelbiamas viešai, tai, anot LB valdybos nario Simono Krėpštos, padeda suprasti, kurioms sritims bus skiriama daugiausiai dėmesio.

„Viešai skelbiami patikrinimai suteikia finansų rinkai atvirumo ir daugiau aiškumo, kurioms priežiūros sritims teikiame prioritetus“, – pranešime sakė S. Krėpšta.

Patikrinimų metu dėmesys bus skiriamas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai ir su informacinėmis technologijomis bei kibernetiniu saugumu susijusių rizikų valdymui, LB taip pat tikrins, kaip valdoma kredito rizika, įgyvendinami tarptautinių sankcijų reikalavimai, teikiamos investicinės paslaugos, siūlomi draudimo produktai ir užtikrinami vidaus kontrolės reikalavimai.

Iš viso planuojama patikrinti 17 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, penkias draudimo įmones, keturis bankus, tris nepriklausomus kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, tarpininkus, du emitentus, po vieną kredito uniją, finansų maklerio ir valdymo įmonę.

Tarp planuojamų tikrinti įstaigų yra JK finansinių technologijų startuolio „Revolut“ grupės Lietuvos finansų maklerio įmonė „Revolut Securities“, SEB antros pakopos pensijų valdymo įmonė „SEB investicijų valdymas“, Medicinos bankas, bankas „Finora Bank“, ne gyvybės draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, elektroninių pinigų įstaigos „ConnectPay“, „Zen.com“ ir kitos.

Patikrinimui taip pat bus pasirinktas dar vienas bankas, kredito unija, draudimo bendrovė, elektroninių pinigų

ar mokėjimų įstaigos, kurių pavadinimai neskelbiami – šios įstaigos bus pasirinktos vėliau.

Be planinių, LB taip pat tikrina ir be išankstinio perspėjimo, taip pat galimi Europos Centrinio Banko tiesiogiai prižiūrimų bankų patikra.

„Kitaip tariant, finansų įstaigos pripažįsta, kad yra nepakankamai įsitraukusios į vartotojų švietimą, siekiant užkardyti sukčiavimą. Pavyzdžiui, beveik trečdalis finansų įstaigų neskelbia informacijos apie galimas ar žinomas sukčiavimo schemas“, – pranešime teigė LB.

LB apklausa parodė, kad jo lūkesčius atitinka 90 proc. finansų rinkos dalyvių, skelbia LB, paprašęs jų pačių vertinimo. Iš dalies lūkesčius skelbia atitinkančios 7,5 proc. įstaigų, o 2,5 proc. – neatitinkančios. 

Apklausos metu taip pat buvo keliami klausimai dėl lūkesčių, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija.

„Visi apklausos dalyviai teigė, kad kilus neaiškumų dėl prašomos informacijos pateikimo, klientams lengva susisiekti su finansų įstaiga ir gauti tikslinę konsultaciją, tačiau ketvirtadalis apklaustųjų neturėjo DUK ar panašios atskiros skilties savo interneto svetainėje“, – nurodė LB.

Finansų įstaigos pripažįsta, kad yra nepakankamai įsitraukusios į vartotojų švietimą, siekiant užkardyti sukčiavimą.

 

Beveik visos finansų įstaigos nurodė, kad savo iniciatyva sutartį nutraukia tik tada, kai tam yra svarių priežasčių, o prieš nutraukdamos pirmiausia apsvarsto kitas galimas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo priemones.

Daugiau nei 80 proc. apklaustųjų nurodė, kad nedelsdamos informuoja klientus apie sąskaitų blokavimą ir operacijų stabdymą.

Kaip vieną iš problemiškų sričių finansų įstaigos išskyrė lūkesčius dėl kliento pažinimo anketų, kad jos nėra pritaikytos skirtingoms vartotojų grupėms, bet teigia, kad trūkumą kompensuoja teikdamos paaiškinimus ir patarimus.

Dauguma įstaigų skubiais atvejais vizitą į padalinius paskiria ne vėliau kaip per dvi darbo dienas, o kitais atvejais – per penkias darbo dienas.

„Vis dėlto Lietuvos bankas nustatė, kad finansų įstaigoms nepavyksta tinkamai įgyvendinti lūkesčio dėl galimybės klientams užsiregistruoti vizitui tiek telefonu, tiek internetu, tiek atvykus į klientų aptarnavimo padalinį, o negalią turintiems asmenims atskirą tvarką taiko du trečdaliai apklaustųjų. Taigi, šioje srityje finansų įstaigoms reikia pasitempti“, – pranešime teigė LB.

Pasak jos, didžiąją dalį, beveik 94 proc., šių pranešimų sudarė iš finansų, elektroninių pinigų įstaigų ir kitų mokėjimo įstaigų gauti pranešimai.

FNTT duomenimis, lyginant su praėjusių metų devynių mėnesių rodikliais, šiemet virtualiųjų valiutų operatoriai pateikė net 70 kartų daugiau pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius. FNTT naudojamai sistemai automatiškai įvertinus pranešimų rizikingumą, dėl pusės jų FNTT pareigūnai atliko papildomą analizę.

„Šiuo metu Lietuvoje veikia 788 virtualiųjų valiutų operatoriai, spartus jų skaičiaus augimas Lietuvoje lėmė ir žymų teikiamų pranešimų apie įtartinas operacijas skaičiaus didėjimą. FNTT pareigūnai atidžiai vertina šio sektoriaus bendrovių teikiamą informaciją, net pusė pateiktų pranešimų buvo papildomai analizuojami“, – teigia FNTT direktorius Rolandas Kiškis.

Jis žada, kad tarnybos dėmesys šiai sričiai didės.

Per šių metų devynis mėnesius beveik 1,8 karto daugėjo ir pranešimų, gautų iš komercinių bankų ar jų filialų. Beveik 2,3 karto daugiau pranešimų teikė ir kiti įstatyme nustatyti įpareigotieji subjektai – specializuoti bankai, prekeiviai automobiliais, unijos, notarai. Šiek tiek daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį pranešimų gauta iš užsienio finansinės žvalgybos padalinių.

FNTT taip pat informavo, kad per minimą laikotarpį 2,3 karto išaugo pranešimų apie sustabdytas lėšas sąskaitose. Šiemet sustabdytų lėšų suma pasiekė daugiau nei 131 mln. eurų – tai keturis kartus daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį.

Įstatymai numato, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos, privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti.

Išimtys taikomos tik atvejams, kai dėl piniginės operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių to padaryti objektyviai neįmanoma. FNTT įstaigos privalo pranešti apie įtartiną operaciją per tris valandas nuo piniginės operacijos sustabdymo.

Pasak Lietuvos banko, padidėjęs rizikos apetitas signalizuoja, kad finansų įstaigos gali rinktis rizikingesnes investicijas siekdamos didesnės grąžos, o kredito davėjai didina skolinimo apimtis.

„Finansų įstaigų atsargumą atspindintis norimos prisiimti rizikos lygis rodo, kad apklaustų įstaigų veikla pamažu grįžta į įprastas vėžes, t.y. rizikos apetitas grįžta į priešpandeminį lygį. Tokią tendenciją patvirtina ir tai, kad trigubai išaugo apklaustų įstaigų dalis, kurios teigė, jog pandemija šių metų antrąjį pusmetį jų nepaveikė“, – aiškina Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys.

Visos apklausoje dalyvavusios finansų įstaigos mano, kad jų norimos prisiimti rizikos lygis yra mažesnis nei kitų finansų įstaigų. Be to, 84 proc. teigia, kad jų polinkis rizikuoti per ateinantį pusmetį nesikeis. 86 proc. mano, kad nesikeis ir kitų Lietuvos finansų įstaigų polinkis rizikuoti.

Jos ir toliau mato didžiausią apgyvendinimo ir maitinimo bei kūrybinės, meninės ir pramogų organizavimo įmonių bankroto riziką. Žemės ūkio ir informacijos bei ryšių veiklų įmonių bankroto rizikos lygis yra žemiausias. Per pusmetį gamybos ir statybos veiklų įmonių bankroto rizika šiek tiek padidėjo.

COVID-19 pandemijos poveikis apklaustoms finansų įstaigoms mažėja. Trečdalio (35 proc.) pandemija pastarąjį pusmetį nepaveikė, tokių įmonių dalis per pusmetį padidėjo trigubai.

Per pusmetį reikšmingai didėjo finansų įstaigų, nemanančių, kad įmonių nemokumo tikimybė yra padidėjusi, dalis. Taip nemokumo tikimybę antrąjį pusmetį vertino 72, o praėjusį pusmetį – 39 proc. įstaigų. 13 proc. prognozuoja padidėsiančius nuostolius dėl įmonių nemokumo per ateinančius metus. Per artimiausius dvejus metus išaugsiančių nuostolių tikisi 9, o ilgiau – 6 proc. įstaigų.

Apklaustų finansų įstaigų vertinimu, antrąjį pusmetį svarbiausio rizikos Lietuvos finansų 87 proc. įstaigų mano, kad būsto kainos ateinančiais metais toliau kils, o penktadalis (22 proc.) tikisi spartesnio nei 10 proc. augimo tempo.

„Finansų įstaigų atsargumą atspindintis norimos prisiimti rizikos lygis rodo, kad apklaustų įstaigų veikla pamažu grįžta į įprastas vėžes, t. y. rizikos apetitas grįžta į priešpandeminį lygį. Tokią tendenciją patvirtina ir tai, kad trigubai išaugo apklaustų įstaigų dalis, kurios teigė, jog pandemija šių metų antrą pusmetį jų nepaveikė“, – sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys.

Apklausos dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai apžvalgoje pateikiama informacija apie Lietuvos finansų sistemos dalyvių požiūrį į finansų sistemos stabilumą ir galimus iššūkius tvariai finansų rinkų raidai ateityje, apie tai, kaip bankų, draudimo bendrovių, investicinių fondų ir kitų finansų įstaigų atstovai vertina galimas grėsmes ir jų išsipildymo tikimybę.

Ji skelbiama du kartus per metus.

„Per visą apklausos vykdymo laikotarpį įmonių finansinės būklės pablogėjimo rizika dar niekada nebuvo vertinama taip prastai. Didžiausią įmonių bankroto riziką finansų įstaigos mato viešbučių ir maitinimo sektoriuje. Kaip itin rizikingi taip pat įvertinti transporto ir meninės veiklos sektoriai“, – pranešime sako Lietuvos banko valdybos narys Gediminas Šimkus.

Apklausos duomenimis, dauguma finansų įstaigų netolimoje ateityje tikisi didesnių nuostolių dėl išaugusio įmonių nemokumo: 40 proc. apklausos dalyvių prognozuoja padidėjusius nuostolius per ateinančius 12 mėnesių. Dar maždaug tiek pat apklausos dalyvių (38 proc.) tikisi didesnių nuostolių, tačiau nedrįsta prognozuoti laikotarpio, kada jų bus patirta.

Klausiamos apie pandemijos poveikį jų veiklai, finansų įstaigos dažniausiai nurodė sumažėjusį pelningumą (40 proc.), peržiūrėtus strateginius tikslus (33 proc.), padažnėjusius vėluojančiųjų vykdyti įsipareigojimus atvejus (22 proc.). Tačiau 14 proc. respondentų nurodė, kad pandemijos sąlygomis jų veiklos pelningumas išaugo.

LB nurodo, kad, palyginti su ankstesniu pusmečiu, šiek tiek sumažėjo tuo metu grėsmingiausia laikytos galimo eksporto kritimo rizikos vertinimas. Nors apklausoje dalyvavusios finansų įstaigos teigė per praėjusį pusmetį nepatyrusios finansinių nuostolių dėl kibernetinių atakų, aštuonios įstaigos išskyrė pastebėjusios gerokai išaugus kibernetinių atakų skaičių karantino laikotarpiu.

„Nors kibernetiniai nusikaltimai matomi kaip didžiausia rizika finansų sistemai, tik keturios iš daugiau nei trisdešimt apklaustų finansų įstaigų per pastarąjį pusmetį buvo susidūrusios su kibernetiniu nusikaltimu, o nuostolių teigė nepatyrusi nė viena“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Apklausos dalyviai kibernetinių nusikaltimų ir netvarios NT rinkos raidos pasireiškimo tikimybes įvertino ne tik kaip aukščiausias, bet taip pat ir kaip didžiausią neigiamą poveikį visai rinkai galinčias sukelti rizikas, sakoma Lietuvos banko pranešime.

Iš dvylikos apklausoje vertintų rizikų šalies finansų sistemai septynios įvardytos kaip truputį padidėjusios, o penkių vertinimas nepakito, palyginti su praėjusiu pusmečiu. Tiesa, pasak apklausos dalyvių, per pusmetį nesumažėjo nė vienos rizikos vertinimas. Tarp padidėjusios svarbos rizikų – Lietuvos eksporto kritimas dėl prekybos partnerių augimo sulėtėjimo, ne finansų įmonių finansinės būklės pablogėjimas, Europos bankų sektoriaus problemos ir galimas jų poveikis šalies finansų sistemai, Lietuvos finansų įstaigų pelningumo sumažėjimas ilgai tebesilaikančių mažų palūkanų normų aplinkoje ir kt. Tačiau visų šių rizikų svarba vis dar vertinama kaip ne didesnio nei vidutinio lygmens.

Tomas Garbaravičius. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Paprašyti įvertinti svarbiausią riziką savo pačių veiklai, o ne visai šalies finansų sistemai, apklausos dalyviai dažniausiai minėjo ne finansų įmonių finansinės būklės pablogėjimo riziką. Per pusmetį gerokai išaugo gyventojų finansinės padėties pablogėjimo rizikos suvokimas. Ši rizika dabar laikoma antra svarbiausia finansų įstaigų vidaus rizika. Ji ypač aktuali kredito unijoms.

Paklaustos apie įvykį, kuris galėtų labiausiai neigiamai paveikti Lietuvos finansų sistemą per artimiausią pusmetį, finansų įstaigos dažniausiai įvardijo galimus išorės sukrėtimus ir su tuo susijusį lėtesnį ekonomikos augimą, pavyzdžiui, „Brexit“, prekybos karus, karinius konfliktus. Šiek tiek rečiau buvo minimas politinis nestabilumas Lietuvoje, rizika dėl galimų Skandinavijos šalių bankų šokų. Apklausoje dalyvavę šalies finansų rinkos dalyviai taip pat įvardijo rizikas, susijusias su pinigų plovimo skandalais, išorės finansų rinkų sukrėtimais.

Apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai Lietuvos bankas atlieka du kartus per metus. Bankai, draudimo ir finansinės nuomos (lizingo) bendrovės, kredito unijos, investicijų valdymo įmonės ir kitos finansų įstaigos įvertina svarbiausių rizikų Lietuvos finansų sistemai galimus šaltinius, nepalankių įvykių pasireiškimo tikimybę ir galimą jų poveikį šalies finansų sistemai per artimiausius 6 mėnesius.

Finansų įstaigoms nerimą taip pat kelia ir kibernetinių nusikaltimų grėsmė bei netvari nekilnojamojo turto rinkos raida.

„Pastaruosius dvejus metus per apklausas respondentai nurodo tas pačias tris svarbiausias rizikas Lietuvos finansų sistemai, bet dėl dinamiškos vidaus ir tarptautinės aplinkos kinta jų rikiavimo eilė. Rinkos dalyviai dabar labiau pabrėžia rizikos priedų padidėjimo tikimybę, nes tai lemtų didesnes palūkanas, skolos vertybinių popierių kainų sumažėjimą ir brangesnį skolinimąsi“, - pranešime cituojamas Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Kaip ir anksčiau kibernetinių nusikaltimų riziką atsargiausiai vertino bankai, o draudimo bendrovės ir kitos finansų įstaigos kibernetinių nusikaltimų riziką vertino nuosaikiau. Per pastarąjį pusmetį, kaip matyti iš apklaustųjų atsakymų, trys finansų įstaigos iš 24 apklaustų susidūrė su kibernetinių nusikaltimų rizika, tačiau nė viena iš jų nepatyrė nuostolių, rašoma pranešime.

Pasak apklausos dalyvių, netvarios nekilnojamojo turto kainų raidos ar disbalansų nekilnojamojo turto rinkoje rizikos svarba per pastarąjį pusmetį nesikeitė, o galimybės šią riziką mažinti buvo vertinamos kaip gana ribotos. Palyginti su bankais ar draudimo bendrovėmis, kitos finansų įstaigos išsiskyrė didesniu galimo neigiamo šios rizikos poveikio vertinimu.

Pasak apklaustųjų, Lietuvos rinkoje galinčių kilti rizikų svarba sumažėjo, o išorėje, priešingai, padidėjo. Lygindami rizikas, kurių šaltinis yra išorėje, finansų rinkos dalyviai daugiau svarbos 2018 metų antrąjį pusmetį teikė rizikoms, susijusioms su Europos valstybių skolų tvarumo pablogėjimu ir iš to kylančiu galimu neigiamu poveikiu Lietuvos finansų sistemai. Taip pat tebėra svarbios rizikos, susijusios su Lietuvos eksporto sumažėjimu dėl pagrindinių prekybos partnerių ekonominės raidos sulėtėjimo ir disbalansais Skandinavijos šalyse.