Karantinas išmokė planuoti finansus

Bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorė Giedrė Štuopė sako, kad pirmieji pokyčiai paskolų rinkoje buvo jaučiami vos paskelbus karantiną – žmonės kur kas atsargiau skolinosi, sumažėjo prašomos sumos. Gyventojai buvo linkę atidėti didesnius pirkinius, tokius, kaip automobilis ar brangesnis buities įrenginys. Verslas taip pat nebuvo linkęs skolintis. Tam įtaką darė jaučiama grėsmė dėl pranašautos ekonominės krizės, fizinių parduotuvių uždarymas, prarastos pajamos, neaiški padėtis dėl darbo vietos išsaugojimo.

Finansų ekspertės teigimu, karantinui besibaigiant buvo aiškiai juntamas atsigavimo laikotarpis. Jau birželio pabaigoje Lietuvoje į darbą buvo priimta gerokai daugiau žmonių, nei pavasario pradžioje buvo atleista, o antrąjį vasaros mėnesį priimtų darbuotojų skaičius buvo net 14 tūkst. vienetų didesnis, nei atleistųjų. Vasarą taip pat gerokai ūgtelėjo naujų įmonių skaičius – net 20 proc. daugiau, nei praėjusią vasarą. Dalis jų buvo finansuotos vartojimo kreditų, siekiančių iki 15 tūkst. eurų, pagalba.

„Vasarą stebėjome ne tik finansinį gyventojų bei įmonių atsigavimą, bet ir besikeičiančius skolinimosi tikslus. Pavyzdžiui, fiziniai asmenys buvo linkę skolintis buities gerinimui, o juridiniai – verslo steigimui arba plėtrai. Būtent tokių paraiškų skaičius išaugo labiausiai“, – aiškina G. Štuopė.

Smulkūs verslininkai renkasi mažiau kintančią kainodarą

Anot G. Štuopės, sveikintina tai, kad karantino metu sumažėjus daugelio gyventojų pajamoms ar praradus darbą, kai kurie rinkosi patys susikurti sau darbo vietą, todėl augo naujų verslų skaičius. Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos mėnesį savarankišką veiklą pradėjo 10,5 tūkst. gyventojų, kurių 10,3 proc. sudarė 18–29 m. jaunimas.

Pastebima tai, kad bankams padidinus palūkanas bei kreipiantis dėl verslo paskolos prašant pateikti daug papildomos informacijos, taip gerokai pailginant procesą, smulkūs verslininkai dažniau rinkosi alternatyvas, pavyzdžiui, vartojimo kreditų bendroves.

„Krizinėje situacijoje verslas turėjo prisitaikyti žaibiškai, tad ir finansavimo partnerius rinkosi tuos, kurie gebėjo greitai ir efektyviai pasiūlyti pagalbą“, – aiškina G. Štuopė.

Į antrąją pandemijos bangą žvelgiama optimistiškai

Finansų ekspertės teigimu, paskolų rinkos atstovai su pirmąja COVID-19 banga susitvarkė be didesnių iššūkių: „Su gyventojais, kurie karantino metu neteko pajamų ir jau turėjo paskolą, buvo derinamos įmokų atidėjimo sąlygos. Įsivyravus finansinei nežinomybei, besiskolinantieji elgėsi atsakingai ir teikė paraiškas paskolai tik tuomet, kai tai buvo būtina. Buvo prašoma mažesnių sumų arba pasirenkami ilgesni paskolos mokėjimo terminai, kad mėnesio įmoka būtų mažesnė ir sudarytų tik nedidelę dalį šeimos mėnesio išlaidų“.

Prisitaikymas prie kintančių situacijų ir atsižvelgimas į gyventojų finansinės būklės pokyčius pelno ne tik klientų lojalumą ir pasitikėjimą, bet ir gerina ekonominius šalies rodiklius. Pasak finansų ekspertės G. Štuopės, tikėtina, kad užklupus pranašaujamai antrajai COVID-19 bangai, rinkos tendencijos bus panašios.

Parlamentarai pažymi, kad Gynybos ministerija „nesugeba apskaičiuoti programų kainos pagal ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo planą“, todėl faktinis finansavimo deficitas iki 2028 metų gali išaugti iki 14,8 mlrd. svarų (16,9 mlrd. eurų).

Ataskaitoje pažymima, kad Gynybos ministerija reikšmingų biudžeto taupymo rodiklių tikėjosi pasiekti be „patikimo plano“ išlaidoms stebėti.

„Mes vis dar skeptiškai vertiname ministerijos pareiškimus, kad ji netrukus suderins visa, ko reikia, su turimomis lėšomis“, – sakoma ataskaitoje, kurią citavo „The Guardian“.

Gynybos ministerija savo ruožtu išreiškė įsitikinimą, kad ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo planą šiais metais pavyks įvykdyti neviršijant skirto biudžeto.

Bendruomenių Rūmų komitetas pareikalavo, kad ministerija pateiktų daugiau informacijos apie riziką, susijusią su dideliais projektais, įskaitant amerikietiškų naikintuvų F-35 ir 31 tipo fregatų pirkimą.

„Blogo finansinio planavimo požiūriu Gynybos ministerija ne pirmą kartą kartoja savo klaidas“, – sakė parlamento komiteto pirmininkė Meg Hillier (Meg Hiljer).

„Ministerija paprasčiausiai negali leisti sau visko, kas, pasak jos, jai būtina, o pareigūnams neleistina ir toliau atidėlioti būtinų sprendimų“, – pridūrė ji.

„Naujų metų pradžioje daugelis iš mūsų apmąsto ateinančius metus, nusimato pagrindinius tikslus bei susiplanuoja potencialias finansines gaires. Dažnas siekia mažiau išlaidauti, taupyti ir geriau valdyti savo finansinę situaciją. Vienas iš būdų tai pasiekti – efektyviau planuoti ir kontroliuoti savo išlaidas“, - sako „Credit24“ klientų aptarnavimo vadovė Donata Stoškuvienė.

Šios įmonės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad net 85 proc. lietuvių planuoja visas ar bent didesnes savo šeimos išlaidas. Tačiau didelė dalis žmonių vis tiek susiduria su pinigų stygiumi ir poreikiu pasiskolinti – 38 proc. kreipėsi į finansines institucijas dėl paskolos praėjusiais metais. Dažniau tai buvo vyrai.

Kitų tyrime dalyvavusių šalių vidurkis labai panašus, tačiau išsiskiria Lenkija su Rumunija. Šiose šalyse gauti paskolą siekė net pusė respondentų, nors būtent Lenkijoje ir Rumunijoje žmonės savo šeimos biudžetą planuoja labiausiai iš kitų tirtų šalių – atitinkamai 86 ir 91 proc. visuomenės.

„Panašiai kaip ir užsienyje, nemaža dalis lietuvių nusprendžia pasiskolinti pinigų, nors didžioji dauguma planuoja savo biudžetą. Tačiau praktiškai kas dešimtas paskoloms atviras lietuvis kreditu naudojasi būtent kaip įprasta savo biudžeto valdymo priemone, o visų tyrime dalyvavusių šalių duomenimis, taip elgiasi beveik kas penktas paskoloms atviras žmogus“, - komentuoja D. Stoškuvienė.

Proporcijų taisyklė ir išmaniojo telefono pagalba

Pasiryžus taupyti ir labiau kontroliuoti savo išlaidas, tai pasidaro sunkiau, nei gali pasirodyti iš pradžių.

„Dar sunkiau pradėti taupyti, jei nesimato bendro išlaidų vaizdo ir kurias iš jų būtų galima sumažinti. Lengviau tai padaryti ribojant smulkesnes, nepastebimas ir greitai pamirštamas išlaidas – tai impulsyviai įsigyjami ir trumpalaikį malonumą patenkinantys daiktai, „nusipelnyti“ desertai, vienkartiniai mokesčiai ir pan. Pastangos sumažinti tokias išlaidas gali turėti daugiau įtakos, nei stengiantis suvaldyti didesnes ar būtinas išlaidų kategorijas“, - sako finansų specialistė.

Prieš pradedant atidžiau sekti ir valdyti savo biudžetą, vertėtų reguliariai įsivertinti, kiek išleidžiate kiekvienai išlaidų kategorijai – maisto produktams, restoranams, drabužiams, transportui, pramogoms, sveikatos priežiūrai, mokesčiams, abonementams, prenumeratoms ir t. t. Išlaidoms suskirstyti ir analizuoti sukurta daugybė išmaniųjų programėlių, kurios jau susietos ir su mokėjimo kortele, todėl atskirai išlaidų suvedinėti nebereikės.

Matant savo mėnesio išlaidų išklotinę, lengviau atpažinti perteklines išlaidas ir pradėti jas mažinti. Visas išlaidų kategorijas reikėtų suskirstyti į dar tris grupes: svarbiausias gyvenimo reikmes – būsto nuomą, maistą, komunalinius mokesčius, turimas paskolas; nebūtinus poreikius ir norus – keliones, pramogas, naujus drabužius ar išmaniuosius įrenginius; ir dalį finansiniam stabilumui palaikyti – santaupas, investicijas ir pan.

Priklausomai nuo atlyginimo dydžio ar turimų finansinių įsipareigojimų, šias išlaidas galima dalinti proporcijomis „50-30-20“ ar „70-20-10“. Tačiau, kad ir kokios jos bebūtų, efektyvių rezultatų galima pasiekti tik nusistačius šių išlaidų kategorijų limitus pagal turimą biudžetą ar norimą sutaupyti sumą ir juos kas mėnesį stebėti, o prireikus - koreguoti.

Įdomu, kad, lyginant su prieš dvejus metus daryta reprezentatyvia apklausa, taupančių moterų dalis beveik nepakito, o vyrų – sumažėjo. Tuo tarpu investuojančių dalis per tą patį laikotarpį panašiai didėjo tarp abiejų lyčių atstovų.

Moterys linkusios daugiau taupyti ir planuoti

Į klausimą, ar asmeniškai taupo, šiemet teigiamai atsakė 66,3 proc. moterų ir 57,6 proc. vyrų. Nors taupančių moterų yra daugiau, tačiau jos sutaupo kiek mažesnes sumas nei vyrai. 31,4 proc. moterų nurodė per mėnesį sutaupančios 21-50 eurų, dar beveik 30 proc. moterų pavyksta sutaupyti 51-100 eurų. Tuo tarpu vyrų, per mėnesį sutaupančių 21-50 eurų, buvo 26,1 proc., o sutaupančių 51-100 eurų – 38,6 proc.

Moterys ne tik yra labiau linkusios taupyti, bet ir atidžiau bei ilgesniam laikotarpiui planuoja finansus. Jos, palyginti su vyrais, geriau žino, kiek per mėnesį išleidžia savo ar šeimos svarbiausiems poreikiams: teigiamai į šį klausimą atsakė 82,8 proc. moterų ir 78,4 proc. vyrų. Be to, kiek daugiau moterų nurodė, kad turi sudariusios savo ir šeimos finansinį planą – 23,8 proc., o taip atsakiusių vyrų dalis siekė 21,4 proc.

Apklausa rodo, kad moterys Lietuvoje yra taupesnės ir kiek labiau planuoja savo bei šeimos finansus nei vyrai.

Net beveik dukart didesnė moterų dalis (21,3 proc.) turi ilgiau nei 10 metų siekiantį finansinį planą (tokių vyrų – tik 10,9 proc.). Didžiausia dalis apklaustų finansinį planą turinčių vyrų (30,7 proc.) atsakė, kad jų planas siekia iki 2 metų (tokių moterų – beveik 30 proc.), beveik 29 proc. turi finansinį planą iki 5 metų (moterų dalis – 27,6 proc.), 16,8 proc. – iki 10 metų (moterų – 13,4 proc.).

„Apklausa rodo, kad moterys Lietuvoje yra taupesnės ir kiek labiau planuoja savo bei šeimos finansus nei vyrai. Savo ruožtu norime atkreipti dėmesį, kad planuoti finansus verta kuo ilgesniam laikotarpiui – tai leidžia efektyviau siekti finansinių tikslų ir būti geriau pasirengus ir lauktiems, ir netikėtiems gyvenimo įvykiams“, – pastebi „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Vertinant ir 2016 metais atliktą apklausą, taupančių moterų buvo 65,7 proc., tuo tarpu vyrų – 65,9 proc.

Dažniausiai investuoja į pensijų fondus

Jeigu moterys yra taupesnės, tai vyrai yra aktyvesni investuodami: šių metų apklausos duomenimis, Lietuvoje yra 19,3 proc. vyrų ir 15,9 proc. moterų, kurie investuoja savo lėšas. Į klausimą, ko reikia, kad pasiryžtų investuoti, ir vyrai, ir moterys pirmiausia nurodė, kad jiems reiktų didesnių pajamų (atitinkamai 71,1 ir 70,4 proc.).

Tarp kitų paskatų investuoti moterys dažniau nurodė, kad reiktų geriau išmanyti finansų rinkas – beveik 32 proc., o 29 proc. moterų nurodė norinčios garantuotos investicinės grąžos. Geresnio rinkų išmanymo poreikis buvo aktualus 24 proc. vyrų, o garantuota investicinė grąža paskatintų investuoti 23,4 proc. vyrų.

Tuo tarpu vyrai dažniau nurodė, kad norint investuoti, reikia turėti aiškų tikslą – tai svarbu 21,5 proc. vyrų ir beveik 19 proc. moterų. Kaip pagrindinį tikslą, kam tikisi arba tikėtųsi sukaupti lėšų investuodami, beveik pusė apklaustųjų (49,2 proc. vyrų ir 47,6 proc. moterų) nurodė papildomas pajamas šalia pagrindinio uždarbio, kiek mažiau – lėšas pensijai (apie 47,5 proc. ir vyrų, ir moterų). Kitas pagal svarbą tikslas – vaikų studijos (apie ketvirtadalis vyrų ir moterų), ketvirtoje vietoje – būstas (23 proc. vyrų, 21 proc. moterų).

Pagrindiniai investavimo tikslai lemia ir dažniausiai pasirenkamus investavimo įrankius. Daugiausia šiuo metu investuojama į pensijų fondus – juos renkasi 56 proc. vyrų ir beveik 52 proc. moterų. Antroje vietoje – kaupiamasis gyvybės draudimas (44 ir 45,9 proc.). Trečiojoje vietoje – indėliai, į kuriuos investuoja apie trečdalis apklaustųjų, ketvirtoje – nekilnojamasis turtas – jį renkasi 24,2 proc. vyrų ir 22,4 proc. moterų.

Vertinant 2016 metais atliktą apklausą, investuojančių vyrų buvo 15,5 proc., o moterų – 10,5 proc.

„Džiugina, kad investuojančių pastaraisiais metais daugėja. Nors dauguma jų renkasi tokį investicinį produktą kaip pensijų fondai, visgi dar nedaug gyventojų žino trečios pakopos pensijų fondus, nors juose rekomenduojama kaupti kartu su antros pakopos pensijų fondu, norint priartėti prie 80 proc. ligtolinių pajamų pensijoje. Be to, trečios pakopos pensijų fondai leidžia papildomai kaupti itin lanksčiai – pačiam pasirenkant įmokos dydį ir dažnumą, taip pat juose kaupiant suteikiama mokestinė lengvata“, – sakė D. Kolmatsui.

Bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų vasarį reprezentatyvų šalies gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Tik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas šventines išlaidas padengia iš einamojo mėnesio pajamų. Likusieji šventes pasitinka taupydami, ribodami planuotus pirkinius ar skolindamiesi, atskleidė įsigijimo per nuomą bendrovės „Be kredito“ organizuotas tyrimas.

„Tvarkydami savo šventinius finansus lietuviai vengia elgtis priešingai nei elgėsi jų tėvai. Net ir tais atvejais, kai dėl to patiria nepatogumų, negali atsipalaiduoti ir mėgautis artėjančiomis šventėmis. Tačiau tėvai augo ir brendo laikais, kai alternatyvų tiesiog nebuvo. Šiandien galime naudoti pažangius finansinius įrankius, kurie net neturi įtakos kredito istorijai. Visgi tyrimas rodo, kad lietuviai tik svajoja apie gausias Kalėdas, o elgiasi kiek kitaip“, – sako įsigijimo per nuomą bendrovės „Be kredito“ direktorė  Žydrūnė Putelytė.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad 35 proc. šalies gyventoju per šventes neišlaidauja ir riboja savo pirkinius. 27 proc. respondentų teigė, kad šventines išlaidas planuoja iš anksto ir taupo, kad pinigų pakaktų. Kas dešimtas apklausos dalyvis pripažino, kad skolinasi iš savo draugų ar artimųjų, o dar 4 proc. norimus daiktus perka išsimokėtinai arba šventėms pasiima vartojimo kreditą.

Šventiniu laikotarpiu neišlaidaujantys ir ribojantys savo išlaidas dažniau teigė vyrai ir asmenys, gyvenantys miestuose. Apklausoje dalyvavusios moterys pasirodė esančios geresnės planuotojos. Jos trečdaliu dažniau nei vyrai šventines išlaidas padengia iš einamojo mėnesio pajamų.

Dažniausiai šventiniams pirkiniams bei vaišėms iš draugų ir artimųjų skolinasi 18-25 m. amžiaus jaunuoliai. 36-45 m. apklausos dalyviai dažniau nei kitos amžiaus grupės šventėms panaudoja einamojo mėnesio pajamas. Vyriausieji respondentai dažniausiai prisipažino neišlaidaujantys bei ribojantys save ir išlaidas planuojantys iš anksto.

Iš draugų bei artimųjų dvigubai dažniau nei kiti skolinasi žmonės, kurių pajamos vienam šeimos nariui nesiekia 500 litų. Didžiausias pajamas gaunantys respondentai kur kas labiau yra linkę pasiimti kreditą. Jiems nesunku jį greitai grąžinti ir padengti susikaupusias palūkanas.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad santuokinių saitų neužmezgę asmenys rečiau planuoja savo išlaidas. Kas trečias šeimą sukūręs apklausos dalyvis teigė iš anksto apgalvojantis išlaidas pirkiniams ir vaišėms. Šį atsakymą pasirinko tik 23 proc. respondentų, iki šiol nesukūrusių savo šeimų.

Gyventojų finansinės padėties šventiniu laikotarpiu apklausą atliko „Spinter tyrimai“. Joje dalyvavo 1009 vyrai ir moterys vyresni nei 18 metų amžiaus. Tyrimas atliktas 2014 m. lapkričio pabaigoje.