Filmų ir operos vaidinimų kūrėjas „ramiai mirė po ilgos ligos, pasunkėjusios pastaraisiais mėnesiais“, nurodė Italijos žiniasklaida, cituodama jo artimuosius.

„Nenorėjau, kad kada nors ateitų ši diena. Franco Zeffirelli užgeso šį rytą. Vienas iš puikiausių žmonių kultūros pasaulyje. Prisidedame prie jo gedinčių artimųjų. Sudie, didis Meistre, Florencija tavęs niekada neužmirš“, – per „Twitter“ parašė F. Zeffirelli gimtojo miesto meras Dario Nardella (Darijus Nardela).

Režisierius, scenarijų autorius ir prodiuseris F. Zeffirelli yra sukūręs apie 20 meninių filmų.

Pasaulyje jis geriausiai žinomas dėl 1968 metais išleistos savo režisuotos Williamo Shakespeare'o (Viljamo Šekspyro) pjesės „Romeo ir Džuljeta“ (Romeo and Juliet) ekranizacijos, už kurią buvo nominuotas JAV Kino akademijos apdovanojimui.

1992 metais jis išleido W. Shakespeare'o „Hamleto“ ekranizaciją, kurioje pagrindinius vaidmenis sukūrė Melas Gibsonas ir Glenn Close (Glen Klouz). Iš didžiojo Anglijos bardo lobyno F. Zeffirelli sėmėsi įkvėpimo ir kurdamas 1967 metų juostą „Užsispyrėlės sutramdymas“ (The Taming of the Shrew), kurioje vaidino Elizabeth Taylor (Elizabet Teilor) ir Richardas Burtonas (Ričardas Bertonas).

Sėkmingai adaptavęs W. Shakespeare'o pjeses, ji susidomėjo religine tematika ir sukūrė filmą „Brolis saulė, sesuo mėnulis“ (Brother Sun, Sister Moon), dedikuotą Šv. Pranciškaus Asyžietčio gyvenimui.

Be to, F. Zeffirelli režisavo daugiau kaip 30 pjesių ir operų pastatymų.

Jis buvo dukart nominuotas „Oskarui“, pelnė premiją „BAFTA“, du prizus „Emmy“ ir penkias Italijos nacionalinės kino akademijos premijas.

2004 metais karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) įšventino jį į Didžiosios Britanijos riterius: tuomet F. Zeffirelli tapo pirmuoju italu, pelniusiu šį prestižinį titulą.

1923 metais gimęs režisierius 1941-aisiais baigė Florencijos meno akademiją, vėliau įstojo į Florencijos universitetą, kur studijavo vaizduojamąjį meną ir architektūrą.

Antrojo pasaulinio karo laikais F. Zeffirelli kariavo Italijos pasipriešinimo judėjimo pusėje. Po karo jis dirbo scenos apipavidalintoju viename Florencijos teatre, o 1946 metais persikraustė į Romą, kur tapo teatro dailininku ir aktoriumi. 1994–2001 metais F. Zeffirelli ėjo įstatymų leidėjo pareigas Italijos Senate.