V. Putinas neatvyko į šių metų susitikimą Indijos sostinėje Naujajame Delyje, taip išvengdamas galimos politinės gėdos ir sulaikymo pagal Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) orderį rizikos.

Brazilija yra TBT narė, bet L. I. Lula da Silva savaitgalį nustebino Indijos naujienų kanalui „Firstpost“ pasakęs, kad V. Putinas bus pakviestas į kitų metų renginį.

„Jei man esant Brazilijos prezidentu jis atvyktų į Braziliją, jis jokiu būdu nebūtų sulaikytas“, – tvirtino L. I. Lula da Silva.

Pirmadienį jis žurnalistams kalbėjo kitaip: „Nežinau, ar Brazilijos teisingumas jį sulaikys. Sprendžia teismų sistema, ne vyriausybė.“

V. Putinas nedalyvavo pastarojo meto tarptautiniuose susitikimuose. Į rugsėjo 9–10 dienomis Naujajame Delyje vykusį G-20 susitikimą jis atsiuntė užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, nors Indija ir nėra TBT signatarė.

Kovą TBT išdavė V. Putino ir jo vaiko teisių kontrolierės arešto orderius dėl kaltinimų karo nusikaltimu – neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus. Kremlius šiuos orderius laiko niekiniais.

Šeštadienį G-20 narės priėmė deklaraciją, kurioje Maskva nebuvo pasmerkta dėl savo plataus masto karo Ukrainoje, tačiau visos valstybės paragintos susilaikyti nuo jėgos naudojimo teritorijoms užgrobti.

Kitas G-20 viršūnių susitikimas planuojamas 2024 metų lapkritį Rio de Žaneire. L. I. Lula da Silva išreiškė viltį, kad iki to laiko karas baigsis.

Tačiau jis taip pat iškėlė klausimą dėl Brazilijos narystės TBT ir pareiškė, kad kylančios šalys dažnai pasirašo sau žalingų dalykų.

„Noriu žinoti, kodėl mes esame nariai, o Jungtinės Valstijos, Rusija, Indija, Kinija nėra, – sakė L. I. Lula da Silva. – Nesakau, kad pasitrauksiu iš šio Teismo, tiesiog noriu žinoti, kodėl Brazilija yra signatarė.“

G-20 buvo sukurtas 2008 metų finansų krizės metu kaip vienas būdų tvarkyti pasaulio ekonomikai.

Tačiau pastaraisiais metais vis sunkiau rasti sutarimą tarp narių.

Keli lyderiai jau yra atvykę į Naująjį Delį, kuris prieš šeštadienį prasidėsiantį susitikimą buvo labai sutvarkytas ir iš dalies ištuštėjo.

Susitikimo šeimininkė Indija stengiasi rasti bendrą sutarimą dėl tokių klausimų kaip ilgiau nei pusantrų metų besitęsiantis Rusijos karas Ukrainoje, klimatas ir pasaulinis valdymas.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis) šį aukščiausiojo lygio susitikimą apibūdino kaip savo šalies diplomatijos brandos atėjimą – Naujojo Delio įtakos ir prestižo pasaulinėje arenoje įrodymą.

Tačiau abejonių tuo sukėlė kinų lyderis Xi Jinpingas, kuris pabrėžtinai nusprendė praleisti susitikimą ir vietoj savęs atsiųsti premjerą Li Qiangą (Li Čiangą).

Oficialios jo neatvykimo priežastys nebuvo nurodytos, tačiau Xi Jinpingas yra peikęs N. Modi dėl kruvino Kinijos ir Indijos pasienio ginčo ir atvirai kalbėjęs apie tai, kad JAV vadovaujamos grupės, tokios kaip G-20, turėtų būti palankesnės Pekino interesams.

Tuo metu, kai vyks aukščiausiojo lygio susitikimas, Xi Jinpingas Pekine priims Venesuelos ir Zambijos vadovus.

„Putino destrukcija“

N. Modi, jausdamas galimybę pagerinti savo, kaip valstybininko, reputaciją prieš kitų metų pradžioje vyksiančius rinkimus, užima svarbią vietą susitikime.

Jo atvaizdas puošia daugybę G-20 reklaminių stendų ir plakatų, išklijuotų visame Naujajame Delyje.

Vladimiras Putinas ir vėl nesugeba parodyti savo veido G-20 susitikime.

Jei G-20 šalių vadovams nepavyks susitarti dėl bendro viršūnių susitikimo pareiškimo, kuris paprastai yra įprastas diplomatinis reikalas, tai gali būti traktuojama kaip gėda Indijai ir N. Modi siekiui suvienyti besivystančias ir turtingesnes nares.

Atrodo, kad N. Modi žengs bent vieną konkretų žingsnį šia linkme – keli lyderiai išreiškė paramą bloko išplėtimui iki G-21 ir Afrikos Sąjungos kaip nuolatinės narės įtraukimui.

Tačiau atrodo, kad pagrindinis nesutarimų objektas yra Ukraina ir tai, kas sumokės už pastangas kovoti su klimato kaita.

„Turėkite šiek tiek kantrybės“, – penktadienį sakė Indijos aukšto rango diplomatas Amitabhas Kantas, tvirtindamas, kad bendros deklaracijos tekstas bus pateiktas vadovams, kad jie galėtų apsispręsti.

Diplomatinė nesantaika ir kaltinimai karo nusikaltimais taip pat neleidžia Rusijos vadovui Vladimirui Putinui dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime, nors Maskva ir toliau spaudžia sąjungininkus sušvelninti tarptautinį jos invazijos į Ukrainą pasmerkimą.

V. Putinas į Naująjį Delį vietoj savęs išsiuntė savo užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

„Vladimiras Putinas ir vėl nesugeba parodyti savo veido G-20 susitikime“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas (Rišis Sunakas).

„Jis yra savo paties diplomatinės tremties architektas, izoliuojantis save savo prezidentūroje ir blokuojantis kritiką bei realybę, – teigė jis. – Tuo tarpu likusios G-20 šalys demonstruoja, kad mes pasirodysime ir dirbsime kartu, kad surinktume Putino destrukcijos gabalus.“

„Atidžiai stebime“

Į aukščiausiojo lygio susitikimą vykstantis JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) taip pat tvirtino, kad susitikimas vis tiek duos rezultatų, nors rinkos nerimavo, kad dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos karas gali paaštrėti.

Pastarosiomis dienomis vis garsiau kalbama, kad Kinija gali būti pasirengusi išplėsti plačiai naudojamų „Apple“ telefonų „iPhone“ draudimą po pranešimų, kad Pekinas uždraudė naudoti juos vyriausybinėse įstaigose.

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas), kalbėdamas į aukščiausiojo lygio susitikimą skrendančiame lėktuve „Air Force One“, atmetė klausimus apie šias kalbas.

Jis sakė, kad Pekinas turėtų atsakyti į tokius klausimus kaip „kas juos skatina, koks bus to mastas ir koks, jų manymu, bus grynasis to poveikis“.

Daugelis G-20 šalių vadovų baiminasi, kad, didiesiems pasaulio prekybos žaidėjams suremiant ietis, jų ekonomikoms jau dabar gresia netiesioginė žala.

Ekonomistai teigia, kad JAV apribojimai dėl jautrių technologijų perdavimo Kinijai dar labiau sulėtino antros pagal dydį pasaulio ekonomikos augimą.

Tačiau jie taip pat atkreipia dėmesį į rimtas Kinijos struktūrines problemas, pavyzdžiui, mažėjančią darbo jėgą, lėtėjantį našumą ir perkaitusią nekilnojamojo turto rinką.

Penktadienį kalbėdama Naujajame Delyje, JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) perspėjo, kad Kinijos ekonomikos sulėtėjimas kelia pavojų visam pasauliui.

„Kinija susiduria su įvairiais tiek trumpalaikiais, tiek ilgalaikiais pasauliniais iššūkiais, ekonominiais iššūkiais, kuriuos mes atidžiai stebime“, – sakė ji.

„Vis dėlto Kinija turi gana daug politinės erdvės šiems iššūkiams spręsti“, – teigė pareigūnė.

Tai pirmas indų kilmės R. Sunako vizitas šalyje nuo tada, kai jis pernai pradėjo eiti ministro pirmininko pareigas. Į šalį jis atvyko kartu su žmona Akshata Murty (Akšata Murti), vieno turtingiausių Indijos žmonių dukra.

R. Sunaką, einantį raudonuoju kilimu Naujojo Delio oro uoste, pasitiko šokančių moterų trupė.

Pasak britų premjero, aukščiausiojo lygio susitikimo metu daugiausia dėmesio bus skiriama paramai Ukrainai po praėjusių metų vasarį Rusijos pradėtos invazijos ir pasaulio ekonomikai.

Tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių dėl karo Ukrainoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus G-20 susitikime ir net neplanuoja pasisakyti vaizdo įrašo formatu.

„Putinas vėl nepasirodys G-20 susitikime, bet mes pasirodysime palaikydami Ukrainą“, – prieš pakeliui į Indiją socialiniame tinkle „X“ nurodė R. Sunakas.

„Deklaracija buvo užblokuota, o diskusijų rezultatai bus aprašyti santraukoje, apie kurią kalbės pirmininkaujanti Indija“, – po derybų Naujajame Delyje žurnalistams sakė S. Lavrovas.

Indijos užsienio reikalų ministras patvirtino, kad bendros deklaracijos nepavyko priimti dėl nesutarimų karo Ukrainoje klausimu.

„Šiuo klausimu, kuris, atvirai kalbant, buvo susijęs su Ukrainos konfliktu, buvo nesutarimų, skirtumų... Jų negalėjome suderinti tarp įvairių šalių“, – žurnalistams sakė Subrahmanyamas Jaishankaras (Subrahmanjamas Džaišankaras).

Karo Ukrainoje klausimas dominavo ketvirtadienio susitikime.

Pasak S. Lavrovo, diskusijos dėl bendros deklaracijos strigo dėl kelių klausimų, įskaitant Rusijos primygtinį reikalavimą ištirti „Nord Stream“ dujotiekių sabotažą praėjusiais metais.

Dėl rugsėjo sprogimų Rusija kaltina Vakaraus, o šie – Rusiją.

Tačiau kol kas Švedijos, Danijos ir Vokietijos pareigūnai, atlikę tyrimus, neapkaltino jokios šalies ar veikėjo.

„Kalbame apie manieras. Na, o mūsų kolegų Vakaruose jos tikrai labai blogos“, – sakė S. Lavrovas po ketvirtadienio derybų.

„Jie nebegalvoja apie diplomatiją; dabar jie tik šantažuoja ir grasina visiems kitiems“, – pareiškė jis.

„Didžiojo dvidešimtuko šalims būtina pasisakyti už grūdų iniciatyvos pratęsimą ir išplėtimą, kad būtų sustiprintas pažeidžiamiausių grupių aprūpinimas maistu“, – Naujajame Delyje susirinkusiems G-20 užsienio reikalų ministrams sakė A. Blinkenas.

„Rusija sąmoningai ir sistemingai sulėtino patikrinimų tempą, todėl laivai, kurie šiandien galėtų gabenti pasauliui maistą, vėluoja“, – pridūrė jis.

Praėjusių metų liepą JT ir Turkija tarpininkavo įgyvendinant vadinamąją Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, padėjusią sumažinti sparčiai augančias maisto kainas, dėl kurių besivystančiose šalyse trūksta maisto. Susitarimas nustos galioti šį mėnesį

Jis buvo pratęstas lapkritį, tačiau JT humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas) įspėjo, kad iki kovo 18 dienos, kai baigsis jo galiojimas, bus sunku užtikrinti dar vieną pratęsimą.

Pagal šį susitarimą buvo eksportuota apie 20 mln. tonų grūdų. 2022-ųjų vasarį prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą sulaikė laivus iš pagrindinės šio produkto eksportuotojos.

Pagal praėjusių metų susitarimą Rusijai buvo pažadėta teisė eksportuoti trąšas netaikant Vakarų sankcijų. Maskva tvirtina, kad šios susitarimo dalies nesilaikoma.

Jungtinės Valstijos teigia, kad, įvesdamos Rusijai plataus masto sankcijas, jos nesitaikė į trąšas ar kitus žemės ūkio produktus.

Rusijos „savų maisto produktų ir grūdų eksportas viršija prieš invaziją buvusį lygį, o trąšų eksportas grįžo į praėjusių metų vasarį buvusį lygį“, sakė A. Blinkenas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dalyvauja derybose Naujajame Delyje, tačiau JAV valstybės sekretorius teigia atsisakysiantis susitikti su juo asmeniškai, nes mano, kad Maskva nesiima rimtų diplomatinių veiksmų karui nutraukti.

„Deja, šį susitikimą vėl aptemdė neišprovokuotas ir nepagrįstas Rusijos karas prieš Ukrainą, tyčinė civilinių taikinių naikinimo kampanija ir kėsinimasis į pagrindinius JT chartijos principus“, – G-20 delegatams sakė A. Blinkenas.

Savo „laiko patikrintos draugės“ Rusijos invaziją į Ukrainą pasmerkti atsisakiusi šalis atsidūrė nepatogioje padėtyje šiais metais turėdama pirmininkauti G-20 susitikimams.

Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, jog Indija norėjo, kad žodis „karas“ nebūtų įtrauktas į jokį galutinį dvi dienas truksiančio ir šeštadienį Bengalūre pasibaigsiančio ekonomiškai stipriausių valstybių finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimo pareiškimą.

Rusija yra G-20 narė, tačiau į susitikimą neatvyko jos ministrų lygmens atstovas. Visgi kitą savaitę Sergejus Lavrovas turėtų dalyvauti galingųjų valstybių užsienio reikalų ministrų susitikime Naujajame Delyje.

„Jau metus esame šio siaubingo karo Ukrainoje, kurį pradėjo Rusija, liudininkai. Ypač tokią dieną, kaip ši, ir tokia proga, kaip G-20 renginys, mums reikia visiško aiškumo“, – sakė Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris), turėdamas omenyje vasario 24-ąją minimas pirmąsias Maskvos invazijos metines.

„Tai karas. Ir šis karas turi priežastį, t. y. turi vieną priežastį – Rusiją ir (Rusijos prezidentą) Vladimirą Putiną. Tai turi būti aiškiai išreikšta šiame G-20 finansų ministrų susitikime“, – spaudos konferencijoje sakė Ch. Lindneris.

Jis sakė, kad Vokietijai būtų nepriimtina, jei lapkričio mėnesį Indonezijoje vykusiame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame V. Putinas nedalyvavo, vadovų deklaracijos formuluotė būtų susilpninta.

Toje Balyje paskelbtoje deklaracijoje teigiama, kad „dauguma narių griežtai pasmerkė karą“.

„Neabejoju, kad pirmininkaujanti Indija taip pat laikysis Balio kalbos“, – sakė Ch. Lindneris.

„Kalbant apie Rusiją, negali būti jokių įprastų veiksmų. Ateityje su Rusija nebus jokių įprastų reikalų, kol bus tęsiamas šis žiaurus karas“, – pridūrė jis.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as (Bruno Le Meras) antrino Ch. Lindneriui sakydamas, kad Paryžius „priešinsis bet kokiam žingsniui atsitraukti nuo Balio lyderių pareiškimo šiuo karo Ukrainoje klausimu“.

„Visiškai pasitikime Indija, kad ji pasieks tvirtą komunikatą“, – per spaudos konferenciją sakė B. Le Maire’as.

Kol kas neaišku, ar susitikime Bengalūre apskritai bus paskelbtas koks nors bendras pareiškimas, nes anksčiau per panašius susitikimus jų nepavyko parengti.

Dedamos pastangos „išnagrinėti galimybę rytoj ryte surengti diskusiją vadovų lygmeniu... atsižvelgiant į tai, kad G-20 susitikime, kuriame dalyvauja E. Macronas, dalyvauja visi mūsų pagrindiniai Europos partneriai ir mūsų pagrindiniai sąjungininkai“, pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje valstybės sekretorė Sonia Backes (Sonia Bakes) deputatams perdavė ministrės pirmininkės Elisabeth Borne (Elizabet Born) pranešimą: „Vyriausybė kartu su mūsų sąjungininkais lenkais labai atidžiai stebi padėtį vietoje.“

„Bet kuriuo atveju Lenkija gali tikėtis Prancūzijos solidarumo ir mes jus informuosime, kai gausime informacijos“, – sakė ji.

Keletas parlamento narių paprašė informuoti juos realiuoju laiku, vykstant diskusijoms dėl saugumo įstatymo projekto.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Rusiją apšaudžius NATO narę Lenkiją raketomis, o įtariamą ataką pavadino „labai reikšminga eskalacija“.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) sušaukė neeilinį nacionalinio saugumo tarybos posėdį.

Lenkų vyriausybės atstovas Piotras Muelleris (Piotras Miuleris) antradienio vakarą patvirtino, kad šalyje prie Ukrainos sienos įvyko dviejų gyvybių pareikalavęs sprogimas, ir nurodė, kad didinamas kai kurių kovinių dalinių parengties lygis.

Tuo metu rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas anksčiau antradienį paliko Balyje vykstantį G-20 aukščiausiojo lygio susitikimą, pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros. Savo šaliai dabar atstovaus finansų ministras.

Prieš išvykdamas iš Turkijos R. T. Erdoganas sakė, kad „bjaurus išpuolis“, per kurį miesto centre žuvo mažiausiai šeši žmonės, turėjo „teroro kvapą“.

Sekmadienį sprogimas, per kurį žuvo šeši žmonės ir dešimtys buvo sužeisti, nugriaudėjo judrioje Stambulo prekybos gatvėje.

Turkijos vidaus reikalų ministras apkaltino Kurdistano darbininkų partiją (PKK) atsakomybe už sprogimą.

PKK, Ankaros ir jos Vakarų sąjungininkių įtraukta į teroristinių organizacijų sąrašą, nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio tęsia mirtiną sukilimą už kurdų savivaldą pietryčių Turkijoje.

„Asmuo, padėjęs bombą, buvo suimtas“, – sakė vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu (Siuleimanas Soilu) pareiškime, kurį transliavo oficialioji naujienų agentūra „Anadolu“.

Ši grupuotė, prieš kurią nuolat vykdomos Turkijos karinės operacijos, taip pat yra Švedijos ir Turkijos, nuo gegužės mėnesio blokuojančios Stokholmo stojimą į NATO, kaltindama jį nuolaidžiavimu PKK, nesutarimų centre.

J. Bidenas atskrido į Kambodžos sostinę Pnom Penį susitikti su Pietryčių Azijos šalių lyderiais, o pirmadienį Indonezijos Balio saloje įvyks pirmas jo ir Xi Jinpingo susitikimas akis į akį.

Dviejų supergalių susitikimas rengiamas po rekordinės Šiaurės Korėjos raketų bandymų virtinės, privertusios nuogąstauti, kad Pchenjanas gali netrukus įvykdyti savo septintą branduolinį bandymą.

Pirmadienį per derybas G-20 susitikimo kuluaruose J. Bidenas pasakys Xi Jinpingui, kad Kinija – svarbiausia Pchenjano sąjungininkė – „yra suinteresuota vaidinti konstruktyvų vaidmenį sulaikant blogiausias Šiaurės Korėjos tendencijas“, žurnalistams sakė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas).

J. Bidenas taip pat pasakysiąs, kad jei Šiaurės Korėja toliau didins savo raketų ir branduolinius pajėgumus, „tai paprasčiausiai reikš tolesnį Amerikos įsitraukimo regione, karinėje ir saugumo srityse, sustiprinimą“.

J. Sullivanas pažymėjo, kad J. Bidenas nekels reikalavimų Kinijai, tik išdėstys Xi Jinpingui „savo požiūrį“.

Ar didinti spaudimą Šiaurės Korėjai, „žinoma, priklauso nuo“ Kinijos, pridūrė jis.

Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) prisidėjo prie raginimų imtis suderintų tarptautinių veiksmų Pchenjano raketų programai sustabdyti.

Tokijas ir Seulas vis labiau nerimauja dėl Šiaurės Korėjos pastarojo meto bandymų, įskaitant tarpžemyninės balistinės raketos paleidimą.

J. Bidenas ir Xi Jinpingas – dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų lyderiai – nuo 2021 metų sausio, kai J. Bidenas tapo prezidentu, ne kartą kalbėjosi telefonu, tačiau dėl COVID-19 pandemijos ir Xi Jinpingo nenoro keliauti į užsienį jiems nepavyko susitikti asmeniškai.

Varžymasis regione

Abu lyderiai turi daug ką aptarti, Vašingonui ir Pekinui nesutariant įvairiais klausimais, nuo prekybos iki žmogaus teisių Kinijos Sindziango regione ir savarankiško Taivano statuso.

Prieš G-20 susitikimą J. Bidenas per susitikimus su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) lyderiais akcentuos JAV įsipareigojimus šiame regione siekiant atsverti čia augančią Pekino įtaką ir ambicijas.

J. Bidenas į Pnom Penį atskrido su darbotvarke, atspindinčia jo administracijos politiką stiprinti JAV buvimą regione kaip stabilumo garantiją, sakė J. Sullivanas.

JAV lyderis įrodinės, jog reikalingi „laivybos laisvė teisėtai nekliudomai prekybai“ ir JAV „konstruktyvus vaidmuo palaikant taiką ir stabilumą regione“.

Xi Jinpingas pasirodo, V. Putino nebus

G-20 viršūnių susitikimas bus dar vienas Xi Jinpingo sugrįžimo į diplomatijos sceną po pandemijos žingsnis. Mažiau nei prieš dvi savaites jis Pekine priėmė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą).

Xi Jinpingas taip pat susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu), o vėliau kitą savaitę nuvyks į Bankoką, į Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) grupės aukščiausiojo lygio susitikimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurį Vakarai ignoruoja dėl invazijos į Ukrainą, neatvyks į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą Indonezijoje.

Balio saloje lapkričio 15–16 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime Rusijai atstovaus užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Jis deklaruos Maskvos poziciją, kad JAV savo konfrontaciniu požiūriu „destabilizuoja“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis G-20 viršūnių susitikime turi dalyvauti virtualiai. Jo prašymas leisti jam kreiptis į ASEAN susitikimą buvo atmestas.

Dvidešimties didžiųjų ekonomikų finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai susitiko vykstant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko metiniams susitikimams, o daugiausia dėmesio buvo skirta karui, sparčiai augančia infliacijai ir klimato krizei.

Visgi G-20 nepavyko savo susitikimo pabaigoje paskelbti bendro komunikato, kaip ir per ankstesnius du susitikimus. Pasak vieno šaltinio, Rusijos pareigūnai dalyvavo vaizdo ryšio priemonėmis.

Nepaisant sutarimo trūkumo, pareigūnai pažymėjo, kad G-20 tebėra naudingas forumas, tuo tarpu valstybių ir vyriausybių vadovai kitą mėnesį susitiks Indonezijos saloje ir provincijoje Balyje.

„Visos šalys narės pabrėžė, kad labai svarbu ir toliau išlaikyti G-20 kaip pagrindinį ekonominį bendradarbiavimo forumą“, – spaudos konferencijoje teigė Indonezijos finansų ministrė Sri Mulyani Indrawati (Šri Muljani Indravati), kurios šalis šiemet pirmininkauja G-20.

Ministrė pripažino, kad grupė susiduria su „daugybe iššūkių“ ir „požiūrių skirtumų“, „stiprėjančiais geopolitiniais konfliktais bei karu Ukrainoje, kuris paaštrino ir pablogino ekonominę situaciją“.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) prieš susitikimą pareiškė, kad „geriau turėti forumą, kuriame būtų galima kalbėti, nei jokio forumo“.

„Net jei yra skirtingų nuomonių – įskaitant tas, kurių nepalaikote, o kai kurių net ir nesuprantate – tai vis tiek tai yra geras forumas pokalbiui“, – žurnalistams sakė Ch. Lindneris.

„Galėtume parengti komunikatą, kuriame neminimas karas Ukrainoje, bet mes nenorime komunikato, kuriame problemos būtų slepiamos po kilimu“, – naujienų agentūrai AFP teigė su diskusijų eiga susipažinęs šaltinis.