Penny Pritzker apie tai kalbėjo pirmąją metinio pasaulinio elito susitikimo Davose (Šveicarija) dieną kuluaruose, kur karas Ukrainoje yra labai svarbus darbotvarkės klausimas.

Ukraina siekia, kad Vakarai konfiskuotų 300 mlrd. vertės įšaldyto Rusijos turto ir skirtų šias lėšas Ukrainos atstatymui apmokėti.

Tačiau G7 šalys teigia, kad bet koks konfiskavimas atneša daugybę teisinių problemų.

Diplomatai sako, kad JAV palaiko tokį žingsnį, tačiau susiduria su europiečių pasipriešinimu, kurie baiminasi, kad Rusija ir kitos valstybės nustos pasitikėti Vakarais kaip saugia vieta.

„Visas šis klausimas yra labai sudėtingas“, – pripažino P. Pritzker.

Anot jos, Jungtinės Valstijos to nesiims veiksmų vienos ir turi būti priimtas „bendras sprendimas“.

„Vyksta tikras darbas, tikros pastangos ir yra tikrų ketinimų, bet mes dar toli nuo išvados“, – paaiškino ji.

Tame pačiame pokalbyje Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiuntinys Ukrainos atstatymui Pierre'as Heilbronnas pažymėjo, kad du trečdaliai apskaičiuoto 300 mlrd. JAV dolerių Rusijos turto yra sutelkti Europoje.

„Iš esmės mums visiškai aišku, kad dėl to G7 valstybės turėtų sutarti dėl daugiau ar mažiau vieningos pozicijos“, – sakė P. Heilbronas.

Norima padėti šaliai užpildyti finansavimo spragą ir užtikrinti pagrindinių paslaugų teikimą gyventojams, sakoma pirmadienį paskelbtame G7 valstybių pareiškime. Nėra aišku, ar lėšos bus skiriamos dotacijų ar paskolų forma.

G7 finansų ministrų susitikime gegužės pabaigoje buvo kalbama apie 19,8 mlrd. dolerių sumą. Į ją įskaičiuoti ir pinigai, jau sumokėti nuo metų pradžios.

Ukraina prašė po 5 mlrd. dolerių trims mėnesiams. Praėjus trims mėnesiams, gali būti reikalinga tolesnė parama, teigta tada.

„Šiuo metu labai svarbu, kad išlaikytume spaudimą Vladimirui Putinui tiekdami Ukrainai daugiau ginklų, didindami sankcijas“, – sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, atvykusi antrąją derybų dieną su G7 kolegomis. „Per šią krizę G7 vienybė gyvybiškai svarbi“, – pridūrė ji.

Svarbu, kad išlaikytume spaudimą Vladimirui Putinui tiekdami Ukrainai daugiau ginklų.

Savo ruožtu Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock G7 užsienio reikalų ministrų susitikimo pradžioje išreiškė abejones dėl Ukrainos reikalavimo aprūpinti ją Vakarų naikintuvais.

A. Baerbock atkreipė dėmesį, kad Vakarų valstybės atmetė Ukrainos raginimą nustatyti  neskraidymo zoną virš šalies. Ji pridūrė, kad „mes taip pat užėmėme aiškią poziciją“ dėl medžiagų tiekimo lėktuvams. Užsienio reikalų ministrė sakė, kad antradienį lankydamasi Kyjive ji „kalbėjo apie tai, kaip galime paremti Ukrainą, ypač stiprinant jos atsparumą, gebėjimą apsiginti, bet neprisidedant prie to, kad NATO taptų šio karo dalyve“.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Yves'as Le Drianas sakė, kad G7 šalys „labai stipriai vieningos“ savo valia „tęsti ilgalaikę paramą Ukrainos kovai už jos suverenitetą iki Ukrainos pergalės“.

Užsienio reikalų ministrai tris dienas renkasi Vangelso kurorte Vokietijoje, kuri šiuo metu yra grupės pirmininkė. Karas Ukrainoje yra pagrindinė darbotvarkės tema, o svečių sąraše taip pat yra Ukrainos ir Moldovos užsienio reikalų ministrai Dmytro Kuleba ir Nicu Popescu.

J. Y. Le Drianas taip pat atkreipė dėmesį į „užsitęsusio konflikto“ padarinius pasauliui, ypač maisto saugumo srityje. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį taip pat pabrėžė didėjantį karo poveikį skurdesnėms šalims. „Mes, kaip stipriausios industrializuotos demokratijos, turime ypatingą atsakomybę“ padėti skurdesnėms valstybėms atlaikyti karo sukeltus maisto ir energijos trūkumus, sakė ministrė.

Dalyvauti penktadienio derybose pakviestas Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmyto Kuleba. Neseniai lankydamasis Vokietijoje, jis ragino tiekti jo šaliai modernius reaktyvinius lėktuvus ir priešraketinės gynybos sistemas.

Apgultis ir kliudymas teikti humanitarinę paramą yra netoleruotina, po Didžiojo septyneto konsultacijų pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. Vokietija šiuo metu pirmininkauja G7 grupei, kuriai dar priklauso Prancūzija, Italija, Japonija, Kanada, JAV ir Didžioji Britanija.

G7 šalys įsipareigojo smarkiai padidinti humanitarinę paramą, nes ukrainiečių poreikiai dėl Rusijos agresijos kasdien didėja. Konkretūs skaičiai nebuvo įvardyti. Kitos šalys esą prisijungs prie šių pastangų.

Būtina stipresnė tarptautinė parama ir Ukrainos kaimynėms, kurios priglaudė iki šiol neregėtą pabėgėlių skaičių, sakoma toliau pareiškime.

„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad šį savaitgalį lyderiai pažadėjo paaukoti daugiau nei vieną milijardą dozių tiesiogiai ar per finansavimą COVAX programai“, – sakė britų premjeras, turėdamas omeny tarptautinę dalijimosi vakcinomis priemonę.

Toks pareiškimas padarytas pasibaigus tris dienas Pietvakarių Anglijoje vykusiam G7 viršūnių susitikimui.

Lyderiai taip pat oficialiai sutarė imtis bendrų veiksmų aktyviau kovoti su klimato kaita ir labiau saugoti gamtą bei pažadėjo šiemet drastiškai riboti investicijas į anglių gavybą bei šį dešimtmetį apsaugoti didelius žemės ir vandenynų plotus.

„Įsipareigojame ... perpus sumažinti mūsų bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mastą iki 2030, iki 2025 metų didinti ir gerinti finansavimą kovai su klimato kaita bei iki 2030 metų konservuoti ar apsaugoti mažiausiai 30 proc. mūsų žemės ir vandenynų“, – nurodoma pranešime.

G7 lyderiai taip pat pritarė iniciatyvai, kuria siekiama sukurti „sąžiningesnę mokesčių sistemą“, nustatant minimalų pasaulinį pelno mokestį ir numatant priemones kovai su mokesčių vengimu, kas, kaip teigiama, padės kovoti su nelygybe.

Lyderiai per viršūnių susitikimą sutarė „užtikrinti mūsų būsimą klestėjimą sukuriant laisvesnę ir sąžiningesnę prekybą, kuri būtų dalis reformuotos prekybos sistemos, atsparesnės pasaulinės ekonomikos, sąžiningesnės pasaulinės mokesčių sistemos“.

G7 lyderiai taip pat sekmadienį paragino Kiniją bendradarbiauti su Pasaulio sveikatos organizacija atliekant „skaidrų“ antros fazės tyrimą, dėl to, kaip prasidėjo pasaulinė koronaviruso pandemija.

„Mes ... raginame laiku ir skaidriai ekspertų lygmenyje atlikti mokslu paremtą ir PSO vadovaujamą antrosios fazės COVID-19 kilmės tyrimą, kuris, kaip rekomenduojama ekspertų išvadoje, apimtų ir Kiniją“, – galutiniame pareiškime po trijų dienų viršinių susitikimo pareiškė G7 šalys.

Jame taip pat žadama reikalauti Rusijos „atsakyti“ dėl kibernetinių išpuolių, kurie vadinami „skubia ir augančia grėsme“.

Galutiniame pareiškime nurodoma, kad G7 „reikalaus atsakyti asmenų savo teritorijos ribose, kurie vykdo išpirkos reikalaujančias kibernetines atakas, piktnaudžiauja virtualiomis valiutomis reikalaudami išpirkos ir vykdo kitus kibernetinis nusikaltimus“.

Paragino Baltarusijos valdžią surengti naujus rinkimus, perspėjo dėl sankcijų

Didžiojo septyneto (G7) šalių vadovai sekmadienį paskelbė pareiškimą, kuriuo paragino Baltarusijos valdžią surengti naujus ir sąžiningus šalies prezidento rinkimus, pasmerkė su žmogaus teisių principais nesuderinamus šios šalies vadovybės veiksmus, perspėjo dėl naujų sankcijų.

„Mes raginame režimą: pakeisti kursą ir įgyvendinti visas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nepriklausomos ekspertų misijos rekomendacijas pagal Maskvos mechanizmą; užmegzti konstruktyvų dialogą su visomis visuomenės grupėmis; surengti naujus laisvus ir sąžiningus rinkimus “, – teigiama baigiamajame G7 aukščiausiojo lygio susitikimo pranešime.

Jame pabrėžia, kad G7 lyderiai „yra labai susirūpinę dėl nuolatinių Baltarusijos valdžios išpuolių prieš žmogaus teises, pagrindines laisves ir tarptautinę teisę, kurio pavyzdys – reiso FR4978 priverstinis nutupdymas nusileidimą bei  nepriklausomo žurnalisto bei jo palydovės sulaikymas“.

„Mes dirbsime kartu, kad kalti asmenys už savo veiksmus atsakytų, įskaitant per sankcijas, ir toliau remsime pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą bei sieksime žmogaus teisių principų paisymo Baltarusijoje“, – teigiama prenešime.

Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka gegužės 23-ąją įsakė pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvo, kuriame tarp keleivių buvo opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius bei jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Po pernai rugpjūtį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais, Baltarusiją kelis mėnesius purtė beprecedenčiai masiniai protestai. To balsavimo nugalėtoju buvo paskelbtas ir šeštą kadenciją užsitikrino A. Lukašenka.

Rinkimuose A. Lukašenkai iššūkį metusi S. Cichanouskaja po jų buvo priversta pasitraukti į Lietuvą. Malšindami masinius protestus Baltarusijos pareigūnai sulaikė tūkstančius žmonių, daugeliui jų buvo skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmes.

G7 šalių paskelbtoje ataskaitoje įspėjama, kad tokios kriptovaliutos, kaip „Libra“, kelia grėsmę pasaulinei finansų sistemai. Ataskaitoje pateikiamos iš viso 9 pagrindinės grėsmės.

G7 šalys taip at perspėja, kad „Libra“ gali nesulaukti centrinių bankų malonės, net jei projekto rėmėjai pagerins saugumo padėtį. Prieš kelias dienas „Facebook“ kriptovaliutai buvo suduotas dar vienas smūgis – iš projekto pasitraukė mokėjimo kortelių milžinai „Mastercard“ ir „Visa“.

G7 šalių ataskaitą rengė pareigūnai iš centrinių bankų, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Finansinio stabilumo valdybos, koordinuojančios Didžiojo dvidešimtuko (G20) ekonomikų taisykles.

Ataskaitoje teigiama, kad tokių kriptovaliutų, kaip „Libra“, projektai turi būti teisiškai patikimi, saugoti klientus ir užtikrinti, kad kriptovaliuta nesinaudojama plaunant pinigus ar finansuojant terorizmą.

„Libra“ kiek skiriasi nuo įprastų kriptovaliutų, kaip bitkoino, nes naujoji kriptovaliuta bus „pririšta“ prie gerai žinomų valiutų, kaip dolerio ir euro.

Nors taip siekiama išvengti didelių valiutos kurso šuolių ir nuosmukių, G7 ataskaitoje tvirtinama, kad pasaulinės kriptovaliutos, kaip „Libra“, gali kelti daugybę problemų, įskaitant ir palūkanų normas nustatinėjantiems centriniams bankams

„Libra“ esą taip pat gali pakenkti konkurencijai ir net kelti grėsmę finansiniam stabilumui, jei daugelis naudotojų staiga prarastų pasitikėjimą šia skaitmenine valiuta.

Tiesa, G7 ataskaitoje taip pat pripažįstama, kad kriptovaliutos gali leisti greičiau ir pigiau pervesti pinigus, o dabartinė sistema esą yra „lėta, brangi ir neaiški“.

„Libra“ asociacija, kurią sudaro keliasdešimt bendrovių, tarp jų – „Facebook“, pirmąjį valdybos posėdį organizuoja pirmadienį Ženevoje.

Prieš kelias dienas iš asociacijos pasitraukė ne tik „Mastercard“ ir „Visa“, bet ir „eBay“ bei „Paypal“.