„Stengiuosi, kad pusryčių patiekale būtų visų pagrindinių maisto grupių – angliavandenių, baltymų, riebalų, skaidulų. Jeigu renkuosi saldžius ar pusryčius, kuriuose gausu angliavandenių, šalia nepamirštu ir gerųjų riebalų ar baltymų: riešutų ar jų sviesto, natūralaus jogurto. Jeigu lėkštė atrodo nuobodžiai, ją papildau skonio suteikiančiais priedais – įvairiausiais sūriais, žolelėmis, prieskoniais, sėklomis, traškučiais ar net ančiuviais“, – pasakoja G.Žutautaitė.

Tinklaraštininkė pastebi, kad lietuvių pusryčių mados keičiasi į gerąją pusę – klasikiniai sumuštiniai su sūriu ar kumpiu nebėra tai, ką įprastai valgome rytais.

„Žmonių pusryčių meniu vis įvairesnis. Anksčiau daugelis rinkosi klasikines saldžias košes, o šiandien jau nebijo išbandyti sūrių variacijų su keptais kiaušiniais, žuvimi, daržovėmis. Tas pats ir su sumuštiniais. Šie nebūtinai turi būti su juoda duona ar servelatu – sumuštinį galima tepti ir ant prancūziško batono ar kruasano“, – sako G.Žutautaitė ir dalijasi pusryčių idėjomis.

Pernakt brinkinta šokoladinė košė

1⁄2 stiklinės visų grūdo dalių avižinių dribsnių,

1⁄2 stiklinės ekologiško sojų gėrimo,

1 šaukštelis ispaninių šalavijų sėklų,

1⁄2 šaukštai tamsios kakavos,

1 šaukštelis agavų sirupo (nebūtinai),

mėgstamų uogų, juodojo šokolado gabalėlių, riešutų sviesto pagardinti.

Visus ingredientus, išskyrus skirtus pagardinti, sudėkite į stiklainį, užsukite ir sukratykite. Viską palikite brinkti šaldytuve pernakt arba bent 6 valandas. Košę valgykite šaltą arba pašildytą. Jei norite, pagardinkite priedais.

Pusryčių skrebutis su pesto padaže keptu kiaušiniu

1 riekė mėgstamos duonos,

2–3 šaukštai grūdėtos varškės,

2 šaukštai pesto padažo,

1 česnako skiltelė,

1 kiaušinis,

žiupsnelis druskos pagal skonį,

žiupsnelis aitriųjų paprikų dribsnių,

kanapių ar sezamų sėklų, bazilikų lapelių pagardinti.

Duoną paskrudinkite keptuvėje ar skrudintuve. Dubenėlyje sumaišykite kelis šaukštus grūdėtos varškės, smulkiai pjaustytą arba tarkuotą česnako skiltelę, šiek tiek druskos. Įkaitinkite keptuvę nesvylančiu paviršiumi ir joje paskirstykite pesto padažą. Ant pesto padažo įmuškite kiaušinį ir kepkite jį tol, kol baltymas iškeps, o trynys liks skystas. Duoną padenkite sūdyta grūdėta varške, ant viršaus guldykite pesto padaže keptą kiaušinį. Skrebutį barstykite aitriosios paprikos dribsniais, mėgstamomis sėklomis, bazilikų lapeliais.

Vyšninių pomidorų ir kiaušinių apkepas

400 g vyšninių pomidorų,

1⁄2 šaukštelio stambios druskos,

3 šaukštai alyvuogių aliejaus,

3 šviežių čiobrelių šakelių,

3–4 kiaušiniai.

Orkaitę įkaitinkite iki 200 °C. Pomidorus sudėkite į kepimo indą, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, apibarstykite druska ir čiobreliais. Viską gerai išmaišykite ir kepkite 20–30 min., kol pomidorai išleis sultis. Ištraukite kepimo indą iš orkaitės, pomidorus paskirstykite taip, kad juose liktų kelios duobutės kiaušiniams. Atsargiai įmuškite kiaušinius ir kepimo indą grąžinkite į orkaitę. Kepkite apie 10–12 min., kol iškeps kiaušinių baltymai. Iškeptą patiekalą apibarstykite stambia druska, jei trūksta sūrumo, ir aitriųjų paprikų dribsniais. Skanaukite su mėgstama duona.

Nepristikime išradingumo

Daugeliui mūsų pusryčius atstoja paskubomis suteptas sumuštinis su sūriu ar dešra. Juk laiko gaminti rytais nebelieka. Vis dėlto G.Žutautaitė tai vadina mitu. Pasak jos, puikius pusryčius galima pasiruošti iš vakaro. Be to, yra gausybė greitai paruošiamų, daug laiko neatimančių receptų.

"Vienas paprasčiausių pusryčių variantų yra įvairios kruopos, pavyzdžiui, per naktį brinkintos avižos. Taip pat galima ruošti ir grikius. Juos sudėkite į stiklainį ir užplikykite vandeniu, taip pat iš vakaro išsivirkite kiaušinį. Ryte turėsite maistingus pusryčius, kurių nereikės ruošti. Jei mėgstate saldžiau, iš vakaro galite augaliniu pienu ar vandeniu užpilti avižinius dribsnius, į juos įdėti šaukštą riešutų sviesto, įpjaustyti banano ir per naktį palaikyti šaldytuve", – pataria ji.

Dažnu lietuvių pusryčių pasirinkimu tampa tradiciškai keptas ar virtas kiaušinis. G.Žutautaitė ragina nepamiršti, kad kiaušinius galima paruošti ir kitaip: kepti omletą arba neplaktą kiaušinienę, kiaušinius ruošti orkaitėje, juos virti su lukštu ar be jo. Kalbant apie kitą dažną pusryčių maistą – sumuštinius, pašnekovė taip pat skatina pasitelkti išradingumą.

"Ant duonos galima dėti ne tik dešros, bet ir šviežių daržovių, tepti įvairių užtepėlių, naminio ar parduotuvėje pirkto humuso. Yra gausybė būdų įdomiau paruošti puikiai žinomus patiekalus, tačiau mes linkę rinktis vieną žinomą receptą ir per daug neeksperimentuoti, – pastebi maisto tinklaraštininkė. – Tad skatinu ieškoti naujų receptų, į maisto gamybą įtraukti netikėtų ingredientų ir pusryčius paversti nedidele švente. Iš savo patirties žinau, kad sugalvojus, kas skanaus bus valgoma kitą rytą, rytojaus laukiama su nekantrumu."

Populiarėja netgi pusryčių pasimatymai, juos su draugais dažnai propaguojame. Susitinkame ne per pietus ar vakare, bet ryte ir einame į kavinę skaniai papusryčiauti.

Padrąsino draugai

Kartais manoma, kad, norint pasigaminti ką nors įdomesnio, būtina turėti daug įmantrių ingredientų. Anot pašnekovės, geriau turėti mažiau produktų ir žinoti, kaip juos paruošti, nei iš gausybės ingredientų sukurti chaosą lėkštėje. Be to, tikina Gabrielė, nuostabų patiekalą tarsi restorane galima paruošti netgi iš labai paprastų produktų.

"Jeigu namie turite kokybiško aliejaus, miltų, grūdinės kilmės produktų, tikrai nebūtina lėkti į parduotuvę, kad paruoštumėte ką nors ypatingo. Dažnai užtenka duonos ir kiaušinio, kad galėtume pagaminti labai skanų skrebutį. Iškepkite kreminę plaktą kiaušinienę ir paskrudinkite duoną. Tai puikus derinys. O jei dar šalia atsiras šviežių daržovių, bus išvis nuostabu", – pataria tinklaraštininkė.

G.Žutautaitė pusryčiams daugiau dėmesio ėmė skirti studijų metais. Pašnekovė juokiasi po mokyklos iš tėvų namų išsikrausčiusi su labai minimaliomis maisto gaminimo žiniomis. Norint iki tinkamo kietumo  išvirti kiaušinį, merginai kitados netgi teko naudotis "Google" paieška. Tačiau greitai prasidėjo eksperimentai virtuvėje, nuvedę iki asmeninio maisto tinklaraščio.

"Pirmiausia maistą gaminti mokiausi tam, kad nereikėtų nuolat lakstyti po kavines ar valgyti pusfabrikačių. Pradėjus daugiau gaminti, atsirado ir gilesnių žinių bei malonumo. Įsitraukusi į eksperimentus, ėmiau gaminti vis įdomesnius patiekalus, kurių receptais pasidalijau socialiniuose tinkluose. Ilgainiui iš draugų sulaukdavau vis daugiau raginimų pradėti rašyti tinklaraštį. Tad prieš trejus metus tai virto realybe", – atskleidžia Gabrielė.

Besikeičianti pusryčių kultūra

Tinklaraštininkei džiugu, kad laikai keičiasi, ir žmonės šiandien pusryčiams skiria daugiau dėmesio. Tai ypač pasijuto karantino laikotarpiu, kai dauguma pradėjo dirbti iš namų ir nebeliko greito gyvenimo ritmo.

"Pusryčių kultūrą Lietuvoje prieš keletą metų įvedė ir įvairios kavinės bei restoranai, pradėję tiekti pusryčių meniu, lankytojus kviesti pasimėgauti vėlyvaisiais pusryčiais. Tad lietuviai ėmė ragauti įmantresnių patiekalų – Benedikto kiaušinių, šakšukos. Taip atsirado noras šių patiekalų ir patiems pasigaminti namuose, – atkreipia dėmesį pašnekovė. – Pavyzdžiui, anksčiau vadinamieji turkiški kiaušiniai – šaltas jogurtas su keptu ar virtu kiaušiniu – man atrodė labai keistas derinys. Tačiau šiandien šį pusryčių patiekalą Lietuvoje gamina nemažai žmonių. Dabar labai populiari ir izraelietiška kiaušinienė – šakšuka. Žmonės iš naujo atranda pusryčius. Populiarėja netgi pusryčių pasimatymai, juos su draugais dažnai propaguojame. Susitinkame ne per pietus ar vakare, bet ryte ir einame į kavinę skaniai papusryčiauti."

G.Žutautaitė prisipažįsta esanti sūrių pusryčių mėgėja. Saldžius pusryčius – blynus ar vaflius – ji gamina nebent savaitgaliais, kai turi daugiau laiko.

Nors pašnekovės dienotvarkėje pusryčiai užima svarbią vietą, ji stengiasi savęs neįsprausti į griežtus rėmus. Dirbdama iš namų G.Žutautaitė gali pavalgyti tada, kai pasijaučia alkana. Norinčiuosius atrasti pusryčių malonumą ji taip pat ragina pusryčiauti taip, kaip patogiausia. Juk vieni mėgsta pusryčiauti ilgai, apmąstydami visus dienos darbus, o kitiems pavalgyti užtenka kelių minučių.

"Mūsų įpročiai labai skiriasi, daug kas priklauso ir nuo gyvenimo ritmo. Anksčiau mėgdavau pusryčiauti vos atsikėlusi. Bet pastaruoju metu pusryčiauju jau atlikusi keletą darbų – apie 10–11 val. Tada sau skiriu ramų pusvalandį pagaminti maistui, išgerti kavos, gal netgi paskaityti knygą. Valgydama stengiuosi nedirbti, nes pusryčiaujant svarbu susikoncentruoti į maistą, – pabrėžia mergina. – Patarčiau kiekvienam atrasti sau tinkamą režimą. Kai atrasite, pusryčiauti taps kur kas maloniau."

Tvarios virtuvės principai

G.Žutautaitė įkvėpimo semiasi iš įvairių šaltinių. Kartais ją įkvepia restorane ragautas maistas, kartais – skaityta knyga, įrašas užsienio tinklaraštyje ar matyta kulinarinė laida.

Neretai įkvėpimas atkeliauja ir tada, kai lieka maisto likučių. Norint juos sunaudoti, gimsta netikėčiausi receptai. Gabrielė tikina, kad tvarumas virtuvėje jai išties svarbus.

"Didžiąją dalį žolelių, daržovių, uogų ir vaisių, kartais net mėsos produktų, galima užšaldyti šaldiklyje ir vėliau panaudoti. Pavyzdžiui, atlikusius brokolių kotus galima panaudoti sultiniui. Daržovių likučiai puikiai tinka troškiniams. Tad, jei matote, kad kažko suvalgyti nespėjate, dėkite maistą į šaldiklį ir užšaldykite, – pataria pašnekovė. – Žalumynai ir įvairiausios prieskoninės žolelės puikiai išsilaiko pamerktos stiklinėje vandens ir įdėtos į šaldytuvą. Salotų lapus, špinatus, gražgarstes galima laikyti sandariame plastikiniame ar stikliniame indelyje, išklotame drėgnu popieriniu rankšluosčiu. Galima šaldyti ir duoną. Tad, jei matote, kad ji netrukus pradės pelyti, supjaustykite ir riekeles įdėkite į šaldymo kamerą. Vėliau duoną po gabalėlį atšildykite arba pasidarykite džiūvėsėlių."

Pasirinkimas: "Malonumas pusryčiauti nepriklauso nuo žadintuvo", – tikina maisto tinklaraštininkė G.Žutautaitė, pasiryžusi gerinti pusryčių kultūrą Lietuvoje.

Rašydama tinklaraštį G.Žutautaitė nevengia ir iššūkių. Tinklaraštininkė buvo priėmusi 28 dienų veganiškų pusryčių iššūkį, kurio metu rytais valgė tik augalinės kilmės maistą. Nors iš pradžių atrodė, kad bus sudėtinga sugalvoti beveik trisdešimt veganiškų pusryčių receptų, pasirodė, kad tai yra kur kas lengviau, nei tikėtasi.

"Svarbus mano pusryčių pagrindas yra kiaušiniai, tad sunkiausia buvo sugalvoti alternatyvą jiems. Tačiau perpratus veganiškos mitybos principus, viskas tapo lengviau. Pavyzdžiui, į kepinius vietoje kiaušinių galima dėti trinto banano, linų sėmenų ar brinkintų ispaninių šalavijų sėklų. Išmokus alternatyvų, galima gaminti tuos pačius patiekalus, kuriuos gamindavai ir anksčiau, tik su kitais ingredientais, – atskleidžia pašnekovė. – Pavyko paneigti mitą, kad augalinės kilmės pusryčiai yra nuobodūs. Man taip patiko eksperimentuoti, kad ir šiandien vieną dieną per savaitę maitinuosi tik veganiškai."

Ieško naujų skonių

Ne tik G.Žutautaitės, bet ir daugelio lietuvių pusryčių pagrindą sudaro kiaušiniai. Tad kartais būna sunku sugalvoti, kuo juos būtų galima pakeisti. Pašnekovė ragina daugiau eksperimentuoti gaminant košes.

"Avižinę košę dauguma žmonių mėgsta virti saldžią, o aš rekomenduoju išbandyti sūrius jos variantus. Pati dažnai verdu avižinę košę sultinio pagrindu, ant viršaus uždedu keptų daržovių. Labai skanu kepti pievagrybiai ar pomidorai, – vardija variantus. – Pusryčiams populiarūs ir vaisių kokteiliai. Norint, kad jie būtų sotesni, maistingesni, taip pat galima įdėti avižų. Neretai pamirštame sorų kruopas. Iš jų galima pagaminti daug patiekalų."

Pasak pašnekovės, jos tinklaraštyje daugiausia populiarumo sulaukia dviejų kategorijų receptai. Tai greiti pusryčiai, kuriems pagaminti nereikia daug laiko ir pastangų, ir receptai, įtraukiantys įdomesnius, nenusibodusius ingredientus.

"Praėjusį savaitgalį pasidalijau skrebučio su virto kiaušinio salotomis ir ančiuviais receptu. Jis labai paprastas: tereikia išvirti kiaušinį, jį sumaišyti su kitais ingredientais ir užtepti ant duonos. Receptas sulaukė populiarumo. Daugelis linkę išbandyti naujienas ir netikėtus ingredientus. Pavyzdžiui, nebesibodi į savo racioną įtraukti mano mėgstamų ančiuvių, kurie patiekalui suteikia savito skonio, – pasakoja maisto tinklaraštininkė ir ragina: – Net ir darbo dieną jūsų pusryčiai neprivalo būti nuobodūs. Tad nebijokite eksperimentuoti ir į savo pusryčių stalą įsileisti naujų skonių!"

Turkiški kiaušiniai

6–7 šaukštai graikiško jogurto,

1 skiltelė česnako,

šviežių krapų, petražolių ir kitokių žalumynų,

1 šaukštas alyvuogių aliejaus,

1 šaukštas sviesto,

0,5 šaukštelio saldžiosios paprikos,

0,5 šaukštelio rūkytos paprikos,

1–2 kiaušiniai,

čiabatos arba raugintos tešlos (sourdough) duonos.

Į dubenėlį dėkite jogurtą, įtarkuokite / įspauskite skiltelę česnako, įmaišykite smulkiai pjaustytus žalumynus (Gabrielė naudoja krapus ir svogūnų laiškus, bet tinka ir mėtos, petražolės). Kuriam laikui dubenėlį palikite, kad skoniai susigertų. Mažame prikaistuvyje užvirkite vandenį be lukšto virtam kiaušiniui virti. Kiaušinį įmuškite į mažą puodelį arba indelį. Vandeniui užvirus, prisukite ugnį iki silpnos, kad vanduo neburbuliuotų, ir atsargiai (laikant indelį / puodelį prie pat vandens) įleiskite kiaušinį. Virkite 3,5–4 min., o išvirtą kiaušinį dėkite ant sauso popierinio ar medžiaginio rankšluosčio, kad nuvarvėtų. Kiaušinį galima ir kepti. Įkaitinkite keptuvę, ištirpinkite sviestą su alyvuogių aliejumi. Įdėkite prieskonių, šiek tiek pakepkite, kol sviestas paruduos ir prieskoniai ištirps. Serviruokite: dubenėlyje – sluoksnis jogurto, centre – išvirtas (arba keptas) kiaušinis, aplink – padažas, ant viršaus – žalumynai. Šalia padėkite čiabatos ar raugintos tešlos duonos.

Kiaušinių salotos

3 kiaušiniai,

1 skiltelė česnako,

1 gabalėlis parmezano,

1–2 ančiuviai,

2–3 šaukštai majonezo,

druskos ir pipirų,

2 skrudintos duonos riekės.

Kiaušinius kietai išvirkite. Visus ingredientus, išskyrus duoną, sutarkuokite arba supjaustykite, išmaišykite su majonezu, įdėkite šiek tiek druskos (ančiuviai gana sūrūs savaime) ir gausiau pipirų. Masę užtepkite ant duonos.

Amerikietiški blyneliai

2 kiaušiniai,

2–3 šaukštai cukraus,

0,5 šaukštelio druskos,

150 ml pieno,

0,5 šaukštelio kepimo miltelių,

15–16 šaukštų miltų,

3 šaukštai išlydyto sviesto (maždaug 2 pirštų pločio gabalėlis),

mėgstamo kumpio,

klevų sirupo.

Išlydykite sviestą. Pagrindinė purių blynų paslaptis – atskirai plakami kiaušinio tryniai ir baltymai. Tad baltymus atskirkite nuo trynių ir išplakite iki putų, kol pakabinti baltymai nebekris nuo šaukšto. Trynius, cukrų, druską, pieną išplakite atskirai. Po truputį įmaišykite miltų ir kepimo miltelių masę, bet neperplakite – geriau keli gumulėliai nei perplakta tešla. Atsargiai įmaišykite išlydytą sviestą. Į visą masę labai atsargiai įsukite išplaktus baltymus. Jie į visą masę turėtų įsisukti keliais įsukimais. Blynus kepkite nepridegančioje keptuvėje be jokių papildomų riebalų. Iškepus blynams, keptuvėje pakepinkite mėgstamo kumpio, blynus valgykite su juo ir klevų sirupu.

Avižinė košė su bananais ir riešutų sviestu

50 g viso grūdo avižų dribsnių,

200 ml mėgstamo augalinio pieno,

1 šaukštelis kokosų aliejaus,

0,5 šaukštelio druskos,

1 žiupsnis cinamono,

1 bananas,

1 šaukštas riešutų sviesto.

Puode ištirpinkite kokosų aliejų, į jį suberkite avižų dribsnius. Trumpai paskrudinkite, kol šie ims skleisti riešutinį aromatą. Supilkite augalinį pieną, įdėkite druskos, cinamono. Užvirus košei, virkite ją 3 min. Šakute sutrinkite pusę banano, likusį supjaustykite. Į išvirusią košę įmaišykite trintą bananą ir riešutų sviestą. Išjunkite kaitrą, uždenkite dangčiu ir leiskite košei pastovėti dar 2 min. Košę patiekite su likusiu pjaustytu bananu ir dar šiek tiek riešutų sviesto.