Užsienio reikalų ministrų susitikimas vyks Italijoje, Turine. Jam pirmininkaus Italijos diplomatijos vadovas Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas).

Sesijoje ministrai taip pat svarstys valstybių narių bendros atsakomybės už demokratijos saugumą Europoje, Europos Tarybos bendradarbiavimo su Europos Sąjunga klausimus.

Ministras G. Landsbergis pasisakys sesijos debatuose bei susitiks su Moldovos užsienio reikalų ministru Nicu Popescu (Niku Popesku) ir Juodkalnijos užsienio reikalų ministru Ranko Krivokapičiumi.

Europos Taryba kovą dėl invazijos į Ukrainą pašalino Rusiją iš šios pagrindinės Senojo žemyno žmogaus teisių organizacijos, vienijančios 46 valstybes.

Rusijos pašalinimas iš Europos Tarybos reiškia, kad Rusija nebėra Europos žmogaus teisių konvencijos signatarė, o jos piliečiai nebegali teikti skundų Europos Žmogaus Teisių Teismui.

Ginčas kilo dėl 2018 metų rugsėjį tuomet opozicijoje dirbusio parlamentaro G. Landsbergio portalo „Delfi“ laidoje apie tuometinį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininką S. Jakeliūną pasakytų žodžių, jog pastarasis lankėsi Konstituciniame Teisme, kur grasino teisėjams.

Antradienį paskelbtoje trijų teisėjų kolegijos nutartyje rašoma, kad kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ginčo teiginiais G. Landsbergis išreiškė savo subjektyvų gautos nepatvirtintos informacijos apie S. Jakeliūno lankymąsi Konstituciniame Teisme ir grasinimą teisėjams, jeigu tokia informacija pasitvirtintų, vertinimą.

„Atsakovo teiginių struktūra, teismo analizuotų aplinkybių kontekstas leidžia daryti išvadą, jog tai atsakovo išsakyta nuomonė apie turimą informaciją, kurios tikrumas duomenų paskleidimo metu dar nebuvo aiškus“, – paskelbė teismas.

Ieškovas S. Jakeliūnas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sausio 7 dieną sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

S. Jakeliūnas teigė, kad bylą nagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja buvo šališka. Pasak politiko, teismo sprendimo motyvuose teismas daug dėmesio skyrė kontekstui, kurį suformavo pagal atsakovo pateiktą informaciją ir vertinimus, tačiau bylos nagrinėjimo metu sąmoningai neleido jam pateikti konteksto ir jo neaptarė savo sprendime.

Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vadovavosi abiejų šalių nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

„Esminė bylos aplinkybė buvo ne ieškovo susitikimo su Konstitucinio Teismo pirmininku faktas ar laikas, o tai, kad atsakovo pasirašytą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą Seimo narių grupė didžiąja dalimi perrašė iš suinteresuotų verslo atstovų pateikto ir, be kita ko, Konstitucinio Teismo teisėjos D. Petrylaitės sesers advokatės Vidos Petrylaitės parengto teksto, o medžiagą Konstitucinio Teismo bylos nagrinėjimui rengė būtent Konstitucinio Teismo teisėja D. Petrylaitė“, – apeliaciniame skunde rašė S. Jakeliūnas.

Pasak apelianto, tai ir yra priežastis, kodėl atsakovas pasistengė „užglaistyti“ savo ir kitų Seimo narių veiksmais sukeltą skandalą dar didesniu viešu skandalu apie tariamą jo grasinimą teisėjams.

Apygardos teismui S. Jakeliūnas skundėsi, kad apylinkės teismas netenkino ieškovo prašymo apklausti Konstitucinio Teismo teisėją Daivą Petrylaitę, neleido užduoti klausimų atsakovui apie jo pasirašyto kreipimosi į Konstitucinį Teismą atsiradimo aplinkybes. Jos, ieškovo įsitikinimu, galėjo padėti teismui suprasti G. Landsbergio išsakytą kaltinimą grasinus Konstitucinio Teismo teisėjams.

Anot europarlamentaro, pirmosios instancijos teismas vengė minėti ir nešališkai aptarti visas jo pateiktas bylos aplinkybes, o tai rodo teismo šališkumą.

Tačiau skundą nagrinėjęs apygardos teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas, manydamas, kad bylą nagrinėjusi apylinkės teismo teisėja yra šališka, prašymo dėl teisėjos nušalinimo pirmosios instancijos teisme nereiškė.

„Kita vertus, teisėjų kolegija nepritaria apelianto išdėstytai nuomonei, kad teisėja teismo sprendime aptartą su atsakovo teiginiais susijusį kontekstą suformavo tik pagal atsakovo pateiktą informaciją bei vertinimus. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vadovavosi abiejų šalių nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovo bei liudytojo parodymais“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.

Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas neprašo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo ar apeliacinės instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą.

„Tai leidžia spręsti, jog apelianto įsitikinimu, byloje surinktų duomenų pakanka ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimui. Kaip minėta, šališkumo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais“, – mano apygardos teismas.

Nors apeliantas teigia, jog jo susitikimas su Konstitucinio Teismo pirmininku buvo oficialiai suderintas, tačiau duomenų, kad tokia informacija buvo viešai paskelbta, nenurodo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent S. Jakeliūno skunde paminėtos G. Landsbergio frazės akivaizdžiai leidžia suprasti, kad informacija nėra pateikiama kaip neginčytinas faktas, teiginys, kuris neturi būti tikrinamas.

„Nors apeliantas teigia, jog jo susitikimas su Konstitucinio Teismo pirmininku buvo oficialiai suderintas, tačiau duomenų, kad tokia informacija buvo viešai paskelbta, nenurodo. Tai patvirtina atsakovo poziciją (teiginius), kad atitinkama informacija, kurią komentavo atsakovas, jam buvo suteikta, nepaisant to, kad atsakovas neatskleidė, kas ją suteikė“, – rašoma nutartyje.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ginčo teiginiais atsakovas išreiškė savo subjektyvų gautos nepatvirtintos informacijos apie ieškovo lankymąsi Konstituciniame Teisme ir grasinimą teisėjams, jeigu tokia informacija pasitvirtintų, vertinimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant, ar atsakovo nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą, ar ji yra sąžininga, ir pan., vertintina iki teiginių paskleidimo atsakovo žinoma informacija, o ne vėliau ieškovo ar Konstitucinio Teismo paskelbti paneigimai, ir tokį vertinimą pirmosios instancijos teismas atliko tinkamai bei teisingai.

Apygardos teismo verdiktas įsiteisėjo paskelbimo dieną, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Tuo metu opozicijoje dirbęs G. Landsbergis 2018 metų rugsėjį „Delfi“ laidoje sakė, kad „mane pasiekė žinios, kad BFK pirmininkas lankėsi Konstituciniame Teisme ir grasino Konstitucinio Teismo teisėjams“.

Konstitucinį Teismą tuo metu buvo pasiekęs grupės Seimo narių kreipimasis dėl kaupiamosios pensijų sistemos reformos.

S. Jakeliūno teigimu, tuometinis Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas du kartus paneigė bet kokio grasinimo ar spaudimo jam faktą.

Politikas bylinėdamasis teigė, kad G. Landsbergis jį sulygino su Vengrijos ir Lenkijos valdžios veiksmais, kuriais kenkiama šių šalių teismų sistemų nepriklausomumui, o tai kenkė jo reputacijai.

Diskusijoje taip pat dalyvavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly.

Lietuvos užsienio reikalų ministras akcentavo, kad Ukraina pagalbos turi sulaukti tiek, kiek jai jos reikia.

„Tik Ukraina gali pasakyti, kokios ir kiek pagalbos jai reikia. Mes privalome padaryti viską, kad atlieptume šį poreikį. Daugiau sankcijų, daugiau sunkios ginkluotės, maksimali pagalba, atstatant sugriautą valstybę. Tai, kaip Europa elgsis ir kaip parems Ukrainą dabar, nulems mūsų visų ateitį ilgus dešimtmečius į priekį", – kalbėjo ministras G. Landsbergis.

Anot ministro, kalbant apie globalias karo pasekmes, itin svarbu suvokti ir Ukrainos svarbą pasauliui gresiančios maisto krizės kontekste.

„Pasauliui gresianti maisto, pirmiausia grūdų, krizė yra Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, jos vykdomos Ukrainos žemės ūkio produkcijos ekspropriacijos ir Ukrainos jūrų uostų blokados pasekmė. Išeitis yra - arba mes padedame Ukrainai užtikrinti Juodosios jūros uostų saugumą, arba Ukraina gauna tiek ginkluotės, kad galėtų tai padaryti pati – užtikrinti išgabenamų ir pasauliui taip reikalingų grūdų saugumą. Tik nuo mūsų priklauso, ar Ukraina galės ir toliau tiekti pasauliui savo grūdus", – sakė G. Landsbergis ir pabrėžė, kad, siekiant išvengti globalios maisto krizės, būtina sustabdyti Rusijos agresiją ir užtikrinti Juodosios jūros uostų saugų veikimą.

Vengrija priešinasi daugumos ES narių remiamam Briuselio siekiui uždrausti Maskvai labai svarbų rusiškos naftos importą. Toks draudimas būtų esminis elementas bloko šeštajame sankcijų Rusijai pakete, bet Vengrija įrodinėja, kad tai labai smarkiai pakenktų jos ekonomikai.

„Deja, bet dabar visa Sąjunga yra laikoma vienos šalies, kuri negali padėti mums rasti konsensuso, įkaite“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Anot jo, Europos Komisija pasiūlė priėjimo prie jūros neturinčiai Vengrijai atsisakyti rusiškos naftos iki 2024 metų pabaigos.

„Tai labai labai plati galimybė, – sakė jis. – Todėl manau, kad visi tikėjosi, jog to pakaks. Ir aš negaliu jums paaiškinti, kodėl taip nėra.“

Deja, bet dabar visa Sąjunga yra laikoma vienos šalies, kuri negali padėti mums rasti konsensuso, įkaite.

Airijos diplomatijos vadovas Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) pripažino, kad šalims, kurios yra priklausomos nuo rusiškos naftos, embargas yra sunki perspektyva, tačiau pabrėžė, jog „mes turime tai padaryti“.

„Politinė žinia yra aiški, – sakė jis. – ES nori tai padaryti, ir mes norime tai padaryti kuo greičiau.“

Briuselis desperatiškai siekia išvengti susiskaldymo, Kremliui tęsiant puolimą Ukrainoje, todėl kuluaruose dedamos intensyvios pastangos rasti kompromisą dėl šio gegužės 4 dieną pateikto pasiūlymo.

„Diskutuosime apie tai ir padarysime viską, kas įmanoma, kad būtų rasta išeitis iš susidariusios padėties“, – sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), pradėdamas susitikimą Briuselyje.

„Negaliu užtikrinti, kad tai įvyks, nes pozicijos yra gana tvirtos“, – pridūrė jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė: „Dar yra keletas dalykų, kuriuos reikia išsiaiškinti paskutiniais etapais. Galutinio aiškumo šiandien čia nebus.“

Tačiau ji pridūrė, jog yra įsitikinusi, kad „per kelias ateinančias dienas pasieksime bendrą rezultatą“.

Portugalijos užsienio reikalų ministras Joao Cravinho (Žuaunas Kravinjas) mano, kad susitarimui dėl sankcijų pasiekti gali prireikti „poros savaičių“. Tokiu atveju debatai vyktų iki kito ES lyderių susitikimo.

Briuselis pasiūlė Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai ilgus pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos jos palaipsniui atsisakytų naftos importo iš Rusijos. Tačiau kol kas tai neįtikino Budapešto nusileisti.

Budapeštas didina kainą

Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas, kurio pozicija neretai neatitinka Briuselio bendrojo kurso, reikalauja, kad jo šaliai mažiausiai ketveriems metams būtų suteikta išlyga nesilaikyti rusiškos naftos embargo. 

Be to, Vengrija nori gauti 800 mln. eurų ES lėšų savo naftos perdirbimo įmonei pertvarkyti ir padidinti su Kroatija jungiančio naftotiekio pajėgumus.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) pirmadienį, regis, didino rusiškos naftos importo draudimo kainą. Jo teigimu, kad būtų galima parengti ekonomiką tokiam draudimui, reiktų 15–18 mlrd. eurų.

„Teisinga vengrams tikėtis pasiūlymo“ iš Europos Komisijos tokiam smūgiui sušvelninti, socialiniame tinkle „Facebook“ sakė P. Szijjarto.

„Reikia visiško Vengrijos energijos infrastruktūros modernizavimo“, o jis atsieitų „nuo 15 iki 18 mlrd. eurų“, sakė jis.

Pirmadienį V. Orbanas pareiškė, kad jo šalis nepalaikys jokių sankcijų, kurios neigiamai paveiktų Vengrijos energetinį saugumą.

Vengrijos parlamente sakydamas kalbą V. Orbanas teigė, kad Vengrija neblokuos ES sankcijų, jei jos „neperžengs raudonos Vengrijos ekonominės apsaugos linijos. Tai yra, jei jos nekels pavojaus Vengrijos energetiniam saugumui“.

V. Orbanas kalbėjo, kad ES vadovai „įsitikinę, jog Europos sankcijos gali parklupdyti Rusiją,.. bet kad ir kaip stengčiausi, neprisimenu, kad žemyno blokada kada nors būtų buvusi sėkminga“.

Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba, atvykęs į Briuselį susitikti su ES ministrais, paragino bloką greitai nutraukti mokėjimus Maskvai už energiją.

„Visi norime sužinoti, kaip baigsis ši saga“, – sakė jis.

„Kasdien Europos šalys toliau moka milijonus eurų Rusijai už dujas ir naftą, ir kaip tik šie pinigai paskui naudojami Rusijos karo mašinai finansuoti“, – pabrėžė jis.

ES taip pat planuoja šiemet dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų, bet nenori uždrausti importo, nes tokiam žingsniui priešinasi Vokietija.

„Dėl šių sprendimų mes būsime prisimenami kaip Bendrija, kuri sugeba judėti į priekį ir pasiųsti labai aiškią žinutę Rusijai. Arba kaip ta, kuri stringa“, – pirmadienį Briuselyje atsakinėdamas į žurnalistų klausimus kalbėjo G. Landsbergis.

„Deja, šiuo metu visa Bendrija laikoma vienos šalies narės įkaite, kuri nepadeda mums rasti sutarimo“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, įstrigusias derybas būtų galima išjudinti tiesiog sutariant dėl Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai, siekiančiai tapti nepriklausoma nuo energetikos išteklių iš Rusijos.

„Vienas iš sprendimų galėtų būti pagalba Ukrainai atsijungiant nuo rusiškos naftos ir dujų. Kadangi valstybė narė, kuri negali mums padėti rasti sutarimo, yra priklausoma nuo tiekimo iš Ukrainos. Taigi, jeigu tiekimas iš Ukrainos būtų sustabdytas, sankcijų klausimas taip pat būtų išspręstas“

ELTA primena, kad Vengrija ir toliau reikalauja, kad jai būtų taikoma išimtis dėl planuojamų ES sankcijų rusiškos naftos importui.

„Vengrijos vyriausybė parems naftos embargą, jei jis neturės įtakos mums“, – praėjusią savaitę pareiškė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas.

Vengrijos vyriausybė parems naftos embargą, jei jis neturės įtakos mums.

Pasiūlymas dėl sankcijų Vengrijai būtų priimtinas, jei, pavyzdžiui, embargas nebūtų taikomas visai vamzdynais iš Rusijos atkeliaujančiai naftai, teigė ministras.

ES šalys kol kas nepasiekė susitarimo dėl naftos embargo Rusijai. Europos Komisija pasiūlė dėl Ukrainos karo per šešis mėnesius atsisakyti rusiškos žaliavinės naftos importo. Kaip kompromisą Komisija siūlo Vengrijai ir Slovakijai duoti laiko iki 2024 metų pabaigos, o Čekijai iki 2024-ųjų vidurio naftos importo draudimui įgyvendinti.

Vyriausybei Budapešte šis pasiūlymas nėra pakankamas. Vengrija 65 proc. savo naftos gauna iš Rusijos. Šis kiekis šalį pasiekia tik vamzdynais. Perėjimas prie ne rusiškos naftos būtų pernelyg brangus, teigė P. Szijjartas.

Jei būtų pateiktas sankcijų paketas be Vengrijos reikalaujamos išimties dėl naftos tiekimo vamzdynais, Budapeštas jam pritars tik tada, jei ES Vengrijai „visiškai kompensuos“ (kaštus), pažymėjo ministras. Atitinkami kaštai esą siektų „milijardus eurų“.

Kad sankcijų paketas būtų priimtas, jam turi pritarti visos ES šalys.

ES užsienio reikalų ministrai su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir Kanados užsienio reikalų ministre Melanie Joly (Melani Žoli) aptars karinę, finansinę ir humanitarinę paramą Ukrainai, bus kalbama apie karo siaubiamos šalies rekonstrukciją.

Taip pat ES ministrai diskutuos apie koordinuotą veikimą tarptautinėse organizacijose, atskaitomybę už padarytus karo nusikaltimus bei Rusijos karo Ukrainoje įtaką pasaulinei maisto krizei, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Užsienio reikalų tarybos darbotvarkėje numatyta aptarti ir ES vaidmenį Vakarų Balkanų regione, ypatingą dėmesį skiriant stiprinti bendradarbiavimą politikos ir saugumo srityse, didinti regiono šalių atsparumą, ypač strateginės komunikacijos ir dezinformacijos klausimais.

ES užsienio reikalų ministrai neformaliai susitiks su Vakarų Balkanų šalių užsienio reikalų ministrais.

Briuselyje taip pat vyks jungtinis ES ir Kanados ministrų komiteto susitikimas. Per jį bus aptarti bendri užsienio ir saugumo politikos prioritetai − Rusijos agresija prieš Ukrainą, įsitraukimas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, saugumo ir gynybos politika.

„Mano nuomone, tai labai neblogas rezultatas, žinant, kad Taivanas yra 20 mln. gyventojų valstybė, o santykiams atkurti su šia šalimi skiriame tik apie metus“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė Lietuvos diplomatijos vadovas, atsakydamas į „darbiečio“ Artūro Skardžiaus klausimą, ką Lietuvai pavyko „nuveikti su Taivanu“.  

„Ką nuveikėte, kad ateitų investicijos, koks yra eksportas, kokią naudą pavyko gauti iš bendradarbiavimo su Taivanu“, – ministro klausė A. Skardžius.

„Turiu lūkestį, kad mums pavyks aplenkti tai, ką mes dešimtmečiais kūrėme su nedemokratine, autoritarine Kinija, kur mūsų eksportas buvo apie 300 mln. eurų. Šiandien į Taivaną turime beveik 50 mln. eurų“, – sakė G. Landsbergis.

Jis pripažįsta, kad anksčiau ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Taivanu ir kitomis Azijos šalimis buvo silpni.  

„Eksportas į Taivaną yra išaugęs, visgi – skaičiuojame nuo žemos bazės. Siekia ketvirtadalį (šeštadalį – BNS) to, ką turėjome į Kiniją (...) Lietuvos vardas Azijoje girdimas kaip niekada garsiai, susidomėjimas prekybiniais ryšiais yra kaip niekada didelis“, – pridūrė ministras.

Lyginant su prieš mėnesį (2022 m. kovą) vykusia apklausa 4 procentiniais punktais išaugo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio palankus vertinimas, 5 procentiniais punktais padidėjo ir palankus Seimo nario Mindaugo Puidoko vertinimas.

Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai per paskutinį mėnesį nepakito.

Palankiausiai visuomenė vertina prezidentus

Kaip rodo balandžio mėnesį vykusios apklausos duomenys, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (palankiai 81 proc., nepalankiai 10 proc.) ir šalies vadovą Gitaną Nausėdą (palankiai 62 proc., nepalankiai 28 proc.).

Visuomenė taip pat labiau pasitiki nei nepasitiki dvi kadencijas Lietuvai vadovavusia prezidente Dalia Grybauskaite (palankiai 55 proc., 36 proc.), krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku (palankiai 54 proc., nepalankiai 27 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininku Sauliumi Skverneliu (palankiai 52 proc., nepalankiai 38 proc.), Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu (palankiai 51 proc., nepalankiai 31 proc.), eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi (palankiai 50 proc., nepalankiai 25 proc.) ir socialdemokratų lydere Vilija Blinkevičiūte (palankiai 49 proc., nepalankiai 34 proc.). Kitus politikus ir visuomenės veikėjus gyventojai vertina daugiau nepalankiai, nei palankiai.

ELTOS informacija.

Tarp nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų – premjerė ir ministrai

Tarp nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų patenka ir Ministrų Kabineto nariai: ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė (palankiai 14 proc., nepalankiai 77 proc.), užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (palankiai 20 proc., nepalankiai 73 proc.), sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys (palankiai 27 proc., nepalankiai 64 proc.). Tarp nepalankiausiai vertinamų politikų patenka ir Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė (palankiai 32 proc., nepalankiai 62 proc.).

Nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų sąraše – ir profesorius Vytautas Landsbergis (palankiai 21 proc., nepalankiai 71 proc.), Seimo narys Petras Gražulis (palankiai 18 proc., nepalankiai 70 proc.), europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (palankiai 11 proc., nepalankiai 65 proc.).

Nepalankiausiai vertinamos institucijos – Seimas ir Vyriausybė

Balandžio mėnesį vykusi apklausa parodė, kad apklausti 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Bažnyčia (67 proc. pasitiki, 23 proc. nepasitiki), Prezidento institucija (63 proc. pasitiki, 29 proc. nepasitiki) bei savivaldybėmis (59 proc. pasitiki, 34 proc. nepasitiki).

Tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustų gyventojų nepasitiki šalies žiniasklaida (43 proc. pasitiki,  52 proc. nepasitiki), Vyriausybe pasitiki kas trečias ir nepasitiki šeši iš dešimties (33 proc. pasitiki, 63 proc. nepasitiki), o Seimu pasitiki tik vienas iš keturių ir nepasitiki septyni iš dešimties šalies gyventojų (25 proc. pasitiki, 71 proc. nepasitiki). Lietuvos Seimas ir toliau išlieka institucija, kuria gyventojai nepasitiki labiausiai.

Kaip parodė tyrimas, per pastarąjį mėnesį institucijų vertinimai nepakito.

ELTOS informacija.

Apklausa vyko 2022 m. balandžio 13 – 28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.