-
G. Landsbergis: ES sankcijos – režimui, ne Baltarusijos žmonėms 30
„Europa privalo suprasti, kad už visko, ką daro A. Lukašenka, realiai stovi V. Putinas. Kremliaus tikslas akivaizdus – prisijungti Baltarusiją. Todėl ES turi labai vieningai pasakyti, kokie ateityje bebūtų šių režimų susitarimai ar Baltarusijos konstitucijos pakeitimai, Europa jų niekada nepripažins“, – sakė ministras ir pabrėžė, kad Baltarusijos režimas tampa vis agresyvesnis kaimyninių valstybių, aktyviai reiškiančių paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, atžvilgiu.
Kalbėdamas apie gegužės 24–25 dienomis Europos Vadovų Tarybos priimtų išvadų įgyvendinimą, ministras G. Landsbergis pasidžiaugė, kad ES baigia susitarti dėl ES sektorinių sankcijų, ir pabrėžė, kad svarbu kuo greičiau parengti teisinę sankcijų įvedimo bazę bei kuo greičiau pradėti praktinį jų taikymą.
Europa privalo suprasti, kad už visko, ką daro A. Lukašenka, realiai stovi V. Putinas. Kremliaus tikslas akivaizdus – prisijungti Baltarusiją.
„Tvirtai remiame ketvirtą sankcijų paketą, kuris galutinai patvirtintas šiandien. Itin svarbiu laikome ir sektorinių sankcijų susitarimą, kurio laukiame jau šią savaitę. Tai sankcijos režimui – ne Baltarusijos žmonėms. Kremlius finansuoja A. Lukašenkos skolas ir praradimus. Tad kainą, kurią mokės Baltarusijos premjeras, mokės ir V. Putinas“, – sakė ministras.
Taryba patvirtino ES ketvirtąjį tikslinių sankcijų paketą Baltarusijai, kuris sankcionuoja 78 individus ir 8 juridinius subjektus – teisėjus, prokurorus, tyrėjus, dalyvavusius arba tiesiogiai prisidėjusius klastojant rinkimus, vykdant represijas ir kankinimus bei kitus žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, įskaitant nepriklausomų žurnalistų ir tinklaraštininkų persekiojimą. Sankcijos pritaikytos ir universitetų rektoriams, išmetusiems prieš režimą protestavusius studentus, taip pat asmenims, finansiškai remiantiems A. Lukašenką ir jo režimą. Į pirmadienį tvirtinamų sankcijų sąrašą įtraukti ir 7 asmenys bei 1 įmonė, atsakingi už „Ryanair“ lėktuvo, skridusio reisu FR4978, perėmimą ir priverstinį nutupdymą Minske bei žurnalisto Ramano Pratasevičiaus ir jo draugės Sofijos Sapegos sulaikymą.
Prieš Užsienio reikalų tarybą valstybių narių užsienio reikalų ministrai susitiko su ES vyriausiojo įgaliotinio Josepo Borellio kvietimu į Liuksemburgą atvykusia demokratinės opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja.
-
G. Landsbergis ragina politikus nedalyvauti „Kremliaus provokacijoje“ dėl Ž. Pavilionio 55
Pasak jo, politikai neturėtų dalyvauti „Kremliaus provokacijose“.
„Aš manau, kad visa ta ataka, mėginimas atšaukti Žygimantą iš komiteto pirmininko pozicijos yra to paties Kremliaus žaidimo tąsa, – BNS ketvirtadienį sakė G. Landsbergis. – Strategams, pradėjusiems tuos apsimestinius skambučius, tai idealus rezultatas, jeigu būtų keičiami politikai“.
„Tikrai raginu nedalyvauti šitame žaidime ir atskirti Kremliaus provokaciją, jose dalyvauti politikams nederėtų“, – pridūrė jis.
Seimo opozicija trečiadienį parlamento pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įteikė surinktus parašus dėl nepasitikėjimo Ž. Pavilioniu dėl jo pasisakymų pokalbyje su provokatoriais iš Rusijos.
Aš manau, kad visa ta ataka, mėginimas atšaukti Žygimantą iš komiteto pirmininko pozicijos yra to paties Kremliaus žaidimo tąsa.
Anot opozicijos, jeigu politikas liks poste, jos atstovai pasitrauks iš URK.
G. Landsbergis teigė, kad yra pasirengęs politikams pagelbėti diskutuojant su Ž. Pavilioniu dėl „darbo principų“.
„Galiu padėti ieškoti sutarimo taškų. Tą darėme iki šiol ir tai pavykdavo“, – sakė ministras.
Pasak jo, opozicijos grasinimas trauktis iš Seimo Užsienio reikalų komiteto „tampa tokia nugrota plokštele“.
„Prisimenu pasitraukimus iš Seimo, iš posėdžių salės, iš darbo grupių. (...) Kai tą darai penktą ar šeštą kartą per pusę metų, akivaizdu, kad tai tėra priemonė timptelti virvutes“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Jeigu jie nuspręs nedalyvauti komitete, tai jų teisė“, – teigė jis.
Opozicija siekia siekia atstatydinti Ž. Pavilionį po jo pasisakymų pokalbyje su Rusijos provokatoriais, apsimetusiais Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis anksčiau teigė, kad pokalbis su rusų provokatoriais nebuvo vienintelė Ž. Pavilionio klaida užsienio politikoje.
Paviešintame pokalbyje Ž. Pavilionis dėsto savo ir valdančiųjų požiūrį įvairiais užsienio politikos klausimais, o pokalbio pabaigoje paragina pašnekovą nekreipti dėmesio į prezidento Gitano Nausėdos požiūrį ir pavadino prezidentą „simboliniu“.
Į apsimetėlių iš Rusijos spąstus patekęs Ž. Pavilionis teigė esąs įsitikinęs, kad nepadarė žalos Lietuvos interesams. Jo teigimu, po šios atakos būtina solidžiai reaguoti – išmokti pamokas ir pasiruošti galimoms būsimoms atakoms.
-
Po JAV ir Rusijos lyderių susitikimo G. Landsbergis laukia deeskalacijos regione 4
Taip jis kalbėjo po JAV ir Rusijos prezidentų Joe Bideno (Džo Baideno) ir Vladimiro Putino susitikimo Šveicarijoje.
„Jeigu tai atneštų daugiau deeskalacijos bendrai, sumažintų įtampas, tai būtų gerai. Reikia stebėti, ar po susitikimo bus veiksmų po to“, – ketvirtadienį BNS sakė G. Landsbergis.
„(Norime), kad Rusija nustotų žvanginti ginklus prie Ukrainos, čia pirmas dalykas. Iš tokių smulkių reikalų pradėtume matyti to susitikimo pasekmes“, – pridūrė jis.
Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad po susitikimo taip pat stebės Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos elgesį.
Klausimas, ar A. Lukašenka gaus naujų komandų, ar ne. Jeigu matytume, kad jo tonas keičiasi, tai irgi yra deeskalacija.
„Klausimas, ar A. Lukašenka gaus naujų komandų, ar ne. Jeigu matytume, kad jo tonas keičiasi, tai irgi yra deeskalacija“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Po Ženevoje vykusio susitikimo JAV ir Rusijos prezidentai tvirtino, kad jo metu vyravo „konstruktyvus“ ir „pozityvus“ tonas, tačiau liko nesutarimų dėl žmogaus teisių ir kibernetinio saugumo.
Prieš susitikimą J. Bidenas žadėjo nubrėžti Rusijai „raudonas linijas“, tačiau G. Landsbergis sakė, jog šalių lyderių spaudos konferencijose detalių apie jas girdėjo nedaug.
„Matyt, toks ir buvo tikslas specifiškai nedetalizuoti“, – tvirtino ministras.
Pasak jo, šalių vadovai viešai nedaug kalbėjo apie Vidurio ir Rytų Europos reikalus.
„Kita vertus, gal ir gerai, kad apie mus kalbamasi su mumis, o ne su Putinu. Mes patys pakalbėsime su Amerika apie mūsų regioną“, – sakė G. Landsbergis.
„Nė viena valstybė nemėgsta, kai apie ją kalbama be jos“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, didžiausias laimėjimas šiuo metu yra tai, jog JAV ir Rusijos dialogui „vadovavo ne Putinas“.
„Tai nebuvo V. Putino taisyklės. Vis dėlto Amerika grįžo ir sudėliojo žaidimo taisykles pagal save. Kaip kolegos sako, Putinas nebeturėjo jam įprastos ironiškos šypsenos“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Tai buvo pirmasis J. Bideno vizitas į Europą. Prieš susitikdamas su Rusijos prezidentu jis dalyvavo G-7 bei NATO viršūnių susitikimuose. Lankydamasis Briuselyje JAV prezidentas atskirai susitiko su Baltijos šalių vadovais.
