„Balsavau už stipriausią kandidatę – Ingridą Šimonytę. Žmogus, kuris yra ne apie save, o apie valstybės reikalą ir gebėjimą už jį stovėti. Ingrida niekada nesišvaistė tuščiais pažadais, krizių laikotarpiais niekam nepataikavo, o tvirtai žengė ir priėmė sudėtingus, bet būtinus sprendimus valstybės saugumui“, – ketvirtadienį BNS perduotame komentare sakė G. Landsbergis.

„Šią kandidatę atpažįsta ne tik Lietuva, bet ir Europa. Ji patikima, sąžininga ir už Lietuvos stiprėjimą“, – pridūrė partijos pirmininkas.

Jis taip pat teigė balsavęs už dvigubos pilietybės įteisinimą referendume.

„Referendumas – dar viena galimybė susitarti dėl pilietybės išsaugojimo, dar vienas žingsnis globalios Lietuvos link. Šiuo metu užsienyje gyvena beveik 400 tūkstančiai balsavimo teisę turinčių piliečių. Ir visai nesvarbu, kurioje šalyje jie šiuo metu kuria savo gyvenimą“, – teigė G. Landsbergis.

Pilietybę jis vadino jungtimi, padedančia kurti tvirtesnį ryšį su Lietuva, stiprinti valstybę.

Ketvirtadienį iš anksto balsavo ir pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.

„Balsuojam už ką reikia, negaištam kur nereikia“, – feisbuke rašė jis.

Įprastai politinių partijų lyderiai, šalies vadovai apie išankstinį balsavimą rinkimuose žiniasklaidai praneša anksčiau, tačiau G. Landsbergis ir V. Landsbergis tai padaryti atsisakė.

Referendumu siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikia dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks sekmadienį, gegužės 12 dieną.

Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.

„Džiaugiuosi, kad Lietuva ir Jungtinė Karalystė yra bendramintės paramos Ukrainai klausimais. Visos mūsų pastangos nukreiptos Ukrainos pergalei prieš agresorę užtikrinti“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas G.Landsbergis.

Per susitikimą ministrai aptarė karinės, finansinės, humanitarinės pagalbos Ukrainai klausimus, G. Landsbergis ir D. Cameronas pasisakė už tolesnį sankcijų režimo Rusijai stiprinimą.

„Mūsų žinia Putinui – laikas nėra jo sąjungininkas. Reikia stiprinti sankcijų spaudimą Rusijai, ieškoti būdų užkirsti kelią sankcijų apėjimui. Vakaruose įšaldyti Rusijos aktyvai turi būti perduoti Ukrainos gynybos ir atstatymo reikmėms. Labai svarbu, kad mūsų gynybos pramonė pajustų mūsų įsipareigojimą remti Ukrainą ir užtikrinti Europos apginamumą sudarytų ilgalaikių kontraktų forma“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas. 

Anot URM, daug dėmesio ministrai skyrė liepos 9–11 dienomis Vašingtone vyksiančiam NATO Viršūnių susitikimui.

Taip pat numatyti susitikimai su JK parlamento nariais.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos diplomatijos vadovas vizito metu planuoja aptarti paramos Ukrainai, sankcijų Rusijai, pasirengimo NATO Viršūnių susitikimui Vašingtone ir kitus klausimus.

Taip pat numatoma surengti seriją Lietuvos diplomatijos vadovo interviu britų žiniasklaidai.

„Ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka. Todėl turime būti pasirengę pakankamai anksti atgrasyti šias grėsmes ir atsispirti šiam augančiam pavojui, keliančiam grėsmę ne tik ekonominei tvarkai, bet ir tarptautinių santykių prigimčiai“, – prasidėjus konferencijai Vilniuje, žurnalistams teigė G. Landsbergis.

Jis pabrėžė, kad Lietuva jau ilgą laiką susiduria su tokiu spaudimu iš Rusijos, pastaraisiais metais, pažymėjo jis, prie spaudimo prisidėjo ir Kinija.

„Kai ekonominė galia derinama su autoritariniu režimu, didėja prievartos ir konfliktų potencialas. Diplomatiniai sprendimai tampa sunkiau įgyvendinami, o eskalacija – labiau tikėtina“, – kalbėjo ministras.

G. Lansbergiui pritarė ir Lietuvoje viešintis Jungtinių Valstijų Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Jose W. Fernandezas.

„Valstybės turi ir privalo pasipriešinti ekonominei prievartai. JAV joms padės, jos nėra vienos. Kinija gali bandyti paveikti, tačiau mes susivienijame ir pasipriešinsime tai ekonominei prievartai“, – kalbėjo J. W. Fernandezas.

Kai ekonominė galia derinama su autoritariniu režimu, didėja prievartos ir konfliktų potencialas.

ELTA primena, kad pirmadienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksianti tarptautinė konferencija, skirta aptarti pasipriešinimą ekonominei prievartai.

Pirmąją konferencijos „Atsparios ekonomikos kūrimas ir pasipriešinimas ekonominei prievartai“ dieną tarptautinės politikos formuotojai, verslo ir akademinių bendruomenių atstovai diskutuos apie didėjantį ekonominės prievartos naudojimą ir būtinybę stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

Kaip pranešė konferenciją organizuojanti Užsienio reikalų ministerija, renginyje dalyvaus Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Valstijų, Japonijos, Australijos ir kitų valstybių atstovai.

Antroji renginio diena bus skirta ekspertams iš ES institucijų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir nacionalinių administracijų. Jie aptars užsienio ir saugumo politikos sričių rekomendacijas dėl kovos su ekonomine prievarta.

„Su dideliu susirūpinimu stebime nebe pirmą kartą pasirodančius melagingus pranešimus ir reiškiame protestus Baltarusijos vyriausybei mums prieinamomis priemonėmis. Tačiau tai galima vertinti ir kaip hibridinio veikimo formą prieš savo kaimynę, todėl kad tų melagingų kaltinimų gausa nemanau, kad yra atsitiktinė“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Ministras svarsto, kad tokiais veiksmais režimas greičiausiai siekia sukelti sumaištį ir daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems politiniams procesams.

„Dėl to atsakas turi būti, visų pirma, griežtas sakant tiesą ir patikslinant arba paneigiant informaciją, kuri buvo paskleista. Ir taip pat – ką aktyviai darome – informuoti partnerius, dėl to kad Lietuva nėra vienintelė valstybė, kuri susiduria su panašaus pobūdžio hibridiniais veiksmais“, – sakė jis, pažymėdamas, kad su panašia dezinformacija susiduria ir didžiosios Vakarų Europos valstybės.

G. Landsberis hibridine veikla vadina ir Rusijos rengiamas branduolines pratybas, kuriose dalyvaus netoli Ukrainos dislokuoti kariai.

„Aš tai pavadinčiau tiesiog hibridiniais veiksmais, hibridine veikla, kurios slypi politiniai ketinimai, siekiant paveikti tam tikras politines diskusijas, politinius sprendimus, sukelti sumaištį. Ir jeigu ta situacija rimtės, jeigu tokių žinučių iš Minsko ir iš Maskvos daugės, mes turėsime daugiau kalbėtis su sąjungininkais, kadangi tai nėra įprasti istoriniai laikai“, – apibendrino ministras.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) taip pat neigia praėjusį ketvirtadienį Baltarusijoje paskleistą informaciją apie neva Lietuvoje reziduojančių grupuočių mėgintą surengti dronų ataką prieš Minską.

Pasak NKVC, tokios Baltarusijos tarnybų žinutės yra vertinamos kaip tęstinė provokacija.

„Šiandien taip pat darsyk pabrėžiame, kad Europos šeima dar nėra pilna. Turime padaryti viską, kad Ukraina, Moldova, Vakarų Balkanų šalys, tikiuosi, ir Sakartvelas, kuo greičiau prie mūsų prisijungtų, o Rusija, desperatiškai siekianti tam sutrukdyti, būtų įveikta Ukrainoje“, – teigiama Lietuvos diplomatijos vadovo sveikinime.

„Laisvos, suvienytos ir taikios Europos projektas dar nėra baigtas. Jo užbaigimas – mūsų tikslas ir atsakomybė“, – pabrėžė jis.

Anot G. Landsbergio, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę narystė ES buvo vienas svarbiausių siekių, nes ji reiškė grįžimą į laisvų ir demokratinių Europos šalių šeimą, istorinio teisingumo atstatymą.

Laisvos, suvienytos ir taikios Europos projektas dar nėra baigtas. Jo užbaigimas – mūsų tikslas ir atsakomybė.

„Per šiuos 20 metų reikšmingai pasikeitė ir pati Europos Sąjunga. Šiandien ji pradeda vis labiau virsti geopolitine galia, o Lietuvos įtaka formuojant ES politikas ir sprendimus – dešimtis, jei ne šimtus kartų didesnė, nei galėtume pasiekti, veikdami vieni“, – tvirtino ministras.

ES nare Lietuva su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis tapo 2004 metų gegužės 1-ąją. 

Pasak ministro, šis žingsnis įgyvendina Lietuvos strateginį sprendimą – plėsti ryšius su Indijos ir Ramiojo vandenynų regionu.

„Šios vyriausybės kadencijos metu jau atidarėme ambasadas Australijoje ir Singapūre, taip pat ir prekybos atstovybę Taivaneׅ“, – pranešime cituojamas Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergis sveikinimo kalboje teigė, kad Lietuvos atstovybės atidarymas – tai dar vienų vartų atvėrimas į Aziją, kuris skatins ekonomikos plėtrą ir inovacijas tarp valstybių.

„Matome Korėjos Respubliką kaip vieną svarbiausių bendraminčių šalių Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“, – teigė G. Landsbergis.

Ambasados atidaryme dalyvavusius svečius pasitiko Lietuvos menininkų brolių Gataveckų 26 metrų ilgio laivo „Independence“ interpretacija ant naujosios ambasados sienos.

G. Landsbergis teigė, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas laivas „Independence“ yra šalių bendrystės ir nepriklausomybės simbolis, nuo kurio prasidėjo spartus abiejų valstybių bendradarbiavimo augimas ekonomikoje, energetikoje, išmaniųjų technologijų srityse.

Matome Korėjos Respubliką kaip vieną svarbiausių bendraminčių šalių Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

Ambasadorius Ričardas Šlepavičius tvirtino, kad Pietų Korėją matome kaip patikimą tarpininką žvelgiant į kitas Azijos rinkas.

„Lietuva siekia strateginės diversifikacijos, kurios tikslas – stiprinti ekonominius santykius su panašiai mąstančiomis Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalimis, todėl Korėjos Respubliką matome kaip labai svarbią partnerę“, – sakė R. Šlepavičius.

Lietuva ambasadą Pietų Korėjoje oficialiai įkūrė 2021 metais, pirmasis Lietuvos ambasadorius šioje šalyje R. Šlepavičius paskirtas prieš dvejus metus. 

Apie tai skelbiama po abiejų valstybių diplomatijų vadovų susitikimo, kuriame Gabrielius Landsbergis ir Cho Tae-yulas (Čo Tejulas) aptarė dvišalius santykius, paramą prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai, Šiaurės Korėjos keliama grėsmę ir geopolitinius procesus Europoje bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

Lietuvos ministras padėkojo Pietų Korėjai už paramą Ukrainai, kuri siekia 300 mln. JAV dolerių, ir sprendimą artimiausiais metais skirti dar 2 mlrd. JAV dolerių.

„Nepaisant geografinio atstumo tarp mūsų valstybių, Rusijos agresijos Ukrainoje poveikis neapsiriboja Europa, todėl labai vertiname Korėjos Respublikos paramą Ukrainai ir siekį stiprinti taisyklėmis grindžiamą tvarką regioniniu ir pasauliniu mastu”, – teigė G. Landsbergis.

Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė smerkiantis neteisėtą Šiaurės Korėjos (DPRK) branduolinę programą ir ginklų tiekimą Rusijos agresijai prieš Ukrainą.

Laukiame Pietų Korėjos ambasados Vilniuje, tai istorinis momentas abiem šalims.

Susitikime aptartas ir dvišalis ekonominis bendradarbiavimas aukštos pridėtinės vertės srityse, tokiose kaip gyvybės mokslai, puslaidininkių, gynybos pramonės technologijos.

„Lietuvos ir Pietų Korėjos prekybos apyvarta 2023 metais buvo daugiau nei 189 mln. eurų, Pietų Korėja yra tarp daugiausiai lietuviškų lazerių importuojančių Azijos valstybių. Lietuva yra pasiruošusi naujiems bendriems projektams su Pietų Korėjos  įmonėmis“, – teigė G. Landsbergis.

Šalių ministrai taip pat aptarė Lietuvoje steigiamą Pietų Korėjos ambasadą.

„Laukiame Pietų Korėjos ambasados Vilniuje, tai istorinis momentas abiem šalims. Ambasada neabejotinai sustiprins draugiškus santykius tarp Lietuvos ir Pietų Korėjos, atvers duris abiejų valstybių verslams ir skatins žmogiškuosius ryšius bei kultūrinį pažinimą“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos diplomatiniai santykiai su Pietų Korėja užmegzti 1991 metų spalio 14 dieną.

2021 metais Lietuva ir Korėja pažymėjo diplomatinių santykių 30-metį, tais pačiais metais Seule atidaryta Lietuvos ambasada. Lietuva siekia, kad Pietų Korėja savo ambasadą bei prekybos atstovybę atidarytų ir Vilniuje.

G. Landsbergis ir Cho Tae-yulas (Čo Tejulas) kalbėsis apie galimybes išnaudoti bendradarbiavimo potencialą aukštųjų technologijų, gynybos ir infrastruktūros srityse.

Vizito metu Seule ministras taip pat susitiks su „SK Group“ valdomų įmonių vadovais ir aptars potencialius įmonės siūlomus bendradarbiavimo su Lietuva projektus.

Lietuvos diplomatiniai santykiai su Pietų Korėja užmegzti 1991 metų spalio 14 dieną.

2021 metais Lietuva ir Korėja pažymėjo diplomatinių santykių 30-metį, tais pačiais metais Seule atidaryta Lietuvos ambasada. Lietuva siekia, kad Pietų Korėja savo ambasadą bei prekybos atstovybę atidarytų ir Vilniuje.

Vizito metu Lietuvos diplomatijos vadovas padėkojo už Filipinų poziciją remiant Ukrainą bei paragino ir toliau spausti Rusiją laikytis pamatinių tarptautinės teisės normų. Susitikimo metu jis taip pat išreiškė solidarumą dėl provokuojančio ir pavojingo Kinijos elgesio Pietų Kinijos jūroje, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

„Agresyvus Kinijos pajėgų elgesys prieš Filipinų laivus pažeidžia tarptautinio teismo sprendimą ir kelia grėsmę visam regionui. Teritorinis vientisumas ir suverenitetas yra universalūs principai, svarbūs ir Europoje, ir prie Filipinų krantų“, – sakė G. Landsbergis.

Susitikime su Filipinų nacionalinės gynybos pasekretoriumi Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat aptarė galimas bendras pratybas, jėgų sutelkimą kibernetinio saugumo srityje, gynybos technologijų vystymą.

Vizito metu G. Lansbergis susitiko ir su Filipinų verslo vadovų asociacijos nariais, su jais ministras aptarė galimybes bendradarbiauti aukštųjų technologijų sektoriuose.

Jis verslo atstovus taip pat pakvietė atvykti į Lietuvą su verslo delegacija.

„Lietuva siekia diversifikuoti eksporto rinkas ir daug dėmesio teikia partnerystėms dinamiškame Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Filipinai – sparčiai auganti, perspektyvi šalis, su kuria norime aktyvesnio bendradarbiavimo. Kviesčiau šalių verslus organizuoti verslo misijas, virtualius pristatymus“, – pranešime cituojamas ministras.

Filipinų verslininkams susitikimo metu pristatyti Lietuvos ekonomikos pasiekimai ir pažanga aukštųjų technologijų sektoriuose: informacinėse ir ryšių technologijose, lazerių gamyboje, gyvybės moksluose, atsinaujinančioje energetikoje, finansinėse technologijose.

Pasak ministerijos, Filipinų verslo vadovų asociacijos nariai susitiko su atvykusiomis Lietuvos įmonėmis „KN Energies“, „Teltonika“, „Technology LT“, kurios pristatė savo veiklą ir bendradarbiavimo galimybes. Susitikime pabrėžta, kad Filipinai – svarbi rinka Lietuvos žemės ūkio produktams. Šiuo metu Lietuva siekia gauti jautienos, paukštienos, kiaušinių ir kiaušinių produktų importo į Filipinus leidimus.

Praėjusiais metais Lietuvos ir Filipinų prekybos apyvarta, anot URM, siekė 24 mln. eurų (10,5 proc. mažiau nei 2022 metais). Paslaugų eksportas į Filipinus 2023 metais augo 95 proc. ir siekė 10,3 mln. eurų.

Susitikime su Filipinų informacinių ir ryšių technologijų ministru G. Landsbergis pabrėžė Lietuvos patirtį ir pasiekimus skaitmeninės transformacijos srityje, siūlė ieškoti bendradarbiavimo galimybių.

„Mus domina galimybės plėsti partnerystes Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Filipinai yra viena iš sparčiai augančių regiono šalių, daug dėmesio teikianti skaitmeninei infrastruktūrai – šioje srityje turime ką pasiūlyti“, – sakė jis.

Tai pirmasis istorijoje Lietuvos užsienio reikalų ministro vizitas Filipinuose.