„Šiaip ganėtinai optimistiškai vertinu. Manau, kad prezidentas įsivažiuoja, ieško savo vietos Lietuvos politinėje padangėje. Manau, kad didžiausi darbai dar ateityje. (...) Matome tikrai didelį jo aktyvumą ir vidaus politikoje. Pažiūrėsime, kokios bus pergalės“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Pirmas didysis mūšis, jo nuomone, nusimato dėl biudžeto. „Ar jam pavyks įtikinti Seimo daugumą palaikyti jo vieną ar kitą sprendimą – manau, kad tai irgi formuos nuomonę apie jį visuomenėje. Bet, kaip ir anksčiau sakiau, mes esame pasiruošę bendradarbiauti“, – sakė G. Landsbergis.

G. Paluckas: prezidentas nenutolo nuo savo pažadų

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, postą užimantis jau beveik šimtą dienų, savo veiksmais liudija, kad nuo rinkimų pažadų nenutolo, taip vertina Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Rinkimų kampanijos metu jis sakė, kad sieks didinti pensijas, mažinti atotrūkį tarp regionų, tai jis tuos dalykus nuosekliai daro. Per pirmąsias 100 dienų prezidentas nenutolo nuo savo pažadų“, – sako G. Paluckas.

Jis pabrėžė, kad kai kalbame apie G. Nausėdos pirmuosius tris mėnesius darbo, tai kai kurios replikos prezidento atžvilgiu dėl „rimtesnio turinio“ kol kas neturi pagrindo.

„Kai kas kritikuoja, kad jo siūlymai per mažos apimties, kad lyg ir trūksta rimtesnio turinio, tačiau nepamirškime, kad dar tik 100 dienų. Pačios tendencijos ir kryptys teisingos: bazinės pensijos didinimas, mokestinio „gyvulių ūkio“ mažinimas, naujos užsienio politikos gairės, jau sulaukusios aštrios kritikos iš konservatorių. Tų, kurie vykdė izoliacinę politiką“, – komentuoja G. Paluckas.

Čia pat LSDP pirmininkas pridūrė, kad pirmąsias 100 dienų prezidentas susidūrė ir su išbandymais.

„Kalbu apie Vyriausybės formavimo ir koalicijos reformavimo etapus. Nesutinku su kritika, kad šioje vietoje prezidentas buvo per minkštas. Jis pakankamai išmintingai išvengė gilaus ir atviro konflikto su valdančiaisiais. O tai Lietuvai būtų dar prastesnė žinia, nei daug kritikos sulaukianti, bet visgi veikianti valdančioji dauguma ir Vyriausybė“, – teigia G. Paluckas.

Seimo narės socialdemokratės Rasos Budbergytės nuomone, gerai, kad prezidentas pirmiausiai prioritetus ir pagarbą atiduoda senjorams, bet negalime gerovės valstybės kurti tik pensininkams ar vaikams.

„Gerovės valstybę kuria dirbantys žmonės, jie yra jos stuburas. Jeigu mes jiems sudarysime sąlygas uždirbti geras algas, gerai gyvens ne tik turtingieji – gerovės valstybė bus visiems žmonėms“, – sako parlamentarė.

Seimo opozicijos lyderis  socialdemokratas Julius Sabatauskas pastebi, kad G. Nausėda per tą 100 dienų buvo pakankamai veiklus ir iškart ėmėsi iniciatyvų, įgyvendinančių gerovės valstybės idėją.

„Kol kas tos iniciatyvos – tik nedidelės detalės visos koncepcijos, kuriai socialdemokratai tikrai turi ką pasiūlyti irgi. Sveikintina, kad prezidentas ir jo komanda palaiko ryšius, bendrauja su opozicija, bet sprendimai, susiję su Vyriausybės formavimu, valdančiųjų atžvilgiu atrodo kiek neryžtingi“, – mano  J. Sabatauskas.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas mano, kad prezidento parodytų iniciatyvų kryptis gera, tačiau pasirinktas sudėtingas kelias.

„Kalbant apie jau pateiktus įstatymų projektus, pavyzdžiui, susijusį su bazinės pensijos didinimu, – tai tikrai jį galima daryti paprasčiau teikiant siūlymą, o ne įstatymo projektą. Ten dabar sakoma – pensijos gali būti didinamos. Vadinasi, kiek konkrečiai žmonėms padidės pensijos, vis tiek paliekama spręsti Vyriausybei ir Seimui“, – pastebi A. Sysas.

„Paprasčiausiai manau, kad atsakomybę už rinkimus turi prisiimti partijos pirmininkas. Ne tik politinę, bet ir praktinę“, – BNS sakė konservatorių lyderis.

Šeštadienį partijos taryba taip pat aptarė pasiruošimą artėjantiems parlamento rinkimams – patvirtinta kandidatų kėlimo tvarką vienmandatėse apygardose.

Kandidatus partijos skyriai siūlys iki kitų metų vasario pirmos dienos, vėliau kandidatus siūlyti galės tik pirmininkas arba prezidiumas. Kandidatus patvirtinti partija turėtų iki liepos pirmosios.

Paprasčiausiai manau, kad atsakomybę už rinkimus turi prisiimti partijos pirmininkas. Ne tik politinę, bet ir praktinę.

Be kita ko, konservatorių taryba šeštadienį nusprendė steigti partijos skyrių Klaipėdoje.

„Manau, kad tai veiks efektyviau. Žmonių ten nėra aktyvių tiek daug“, – teigė G. Landsbergis.

Iki šiol uostamiestyje veikė Danės, Baltijos, Marių-Pajūrio skyriai ir miesto skyrių sueiga.

Šiuo metu paskirta naujai kuriamo skyriaus iniciatyvinė grupė.

Ji iki gruodžio pirmos dienos turės surengti visuotinį skyriaus susirinkimą, patvirtinti statutą, išsirinkti tarybą ir pirmininką.

Konservatorių partija skaičiuoja, kad Klaipėdos miesto skyrius turėtų vienyti apie 600 partijos narių.

„Pasigirdus kalboms apie Gerovės valstybės kūrimo pradžią sukirbo viltis, kad gal užstrigęs valstybės pertvarkų vežimas pajudės iš mirties taško. Prezidentas, laikydamasis žodžio, po rinkimų pateikė pirmąsias idėjas, kaip gerovės galėtų Lietuvoje rastis daugiau. Tačiau išgirdus, kad Vyriausybė „viskam pritaria“, bet niekuo prezidentui nepadės, galime suprasti, kad prezidento žadama gerovė bent metams bus padėta ant valstietiško ledo ir jos įgyvendinimas greičiausiai nepajudės nė per milimetrą (...)“, - sakė G. Landsbergis.

TS-LKD lyderis taip pat teigė, kad visos garsiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei senų-naujų koalicijos partnerių reklamuotos reformos ir pertvarkos absoliučiai žlugo arba jas dar teks perdaryti, o tuščių įstatymų leidimas – populiarus koalicijos darbų imitavimas.

„Tiesą sakant, turiu pripažinti vieną klaidą – esu pasakęs, kad valstiečių darbus reikės atšaukti. Atsiimu šitą pasakymą – atšaukti iš tikrųjų nereikės, nes nebus labai ką atšaukti. Pagalvokime – buvo ir šešios struktūrinės reformos, ir universitetų jungimas, ir vaučeriai, ir prekybos centrų kvietimas Lietuvon, ir viešojo sektoriaus pertvarka. Nepamirškime ir regioninių ligoninių pertvarkos. Viskas sustabdyta, užstrigę teismuose arba tyliai atšaukta. Netgi ta pati urėdijų reforma, kuria dar kažkiek laiko buvo mėginama pridengti nieko nenuveikimą, atšaukta Konstitucinio Teismo ir turės grįžti į Seimą naujam balsavimui (...)“, - sakė konservatorių partijos pirmininkas. Galų gale TS-LKD pirmininkas aiškiai įvardijo, kaip turi keistis politika ir kokie svarbiausiai klausimai vis dar neišspręsti.

Pirmiausiai turime stabdyti pliurpalų malūną. Gana kalbėti apie nuolatines reformas, pertvarkas, pokyčius.

„Pirmiausiai turime stabdyti pliurpalų malūną. Gana kalbėti apie nuolatines reformas, pertvarkas, pokyčius. Žmonės pavargo nuo nuolatinės netvarkos. Taip pat turime įgyvendinti tai, dėl ko jau esame susitarę. Kaip mes galime kalbėti apie naujus susitarimus dėl švietimo, jeigu nėra aišku, ar bus vykdomas susitarimas dėl gynybos. Kartu ir Astravo grėsmė. (...) Ir valstiečiai, ir socdemai, ir liberalai – visi pripažino, kad Astravas yra gyvybinė grėsmė Lietuvai. (...) Visos atsakingos partijos, įvertinusios savo politinės valios galimybes, turi sutarti, kiek ir kur jos gali įgyvendinti pokyčius (...)“, - TS-LKD tarybos posėdyje sakė G. Landsbergis.

Konservatorių partijos pirmininkas, kviesdamas „nepasiduot nei radikalizmui, nei pliurpalizmui, o nuosaikiai, ramiai užtikrinti, kad ir rytoj, taip kaip vakar, būtų Lietuva“, pažymėjo, kad „Lietuvai nebereikia dar vienos revoliucijos. Ar valstietiškos, ar kokios nors dar žadančios nepasiekiamus dalykus. Pagrindinis uždavinys – tausoti ir saugoti tai, kas sutarta ir kas pasiekta, po truputį tobulinant tai, dėl ko dar galima susitarti su galimais partneriais“.

Apie tai, kaip keisis Kauno konservatorių skyrius, kokie lyderiai ves partiją ateinančiuose Seimo rinkimuose bei apie dabartines valstybės problemas "Kauno dienos" kalbasi su TS-LKD partijos vadovu Gabrieliumi Landsbergiu.

– Ar partija jau pradėjo ruoštis ateinantiems Seimo rinkimams?

– Taip. Kaip tik geras pavyzdys yra Jurgita Šiugždinienė, kuri vadovauja programos rengimo grupei. Ir tai yra, ko gero, pagrindinis procesas, kuris partijoje dabar vyksta. Prieš galvojant šūkius, reklamas, mes rašome programą. Ne viskas nuo 2016 metų keičiasi, kai kurios idėjos, kurios jau buvo pristatytos, yra tinkamos ir pritaikomos dabar. Kai kurios aplinkybės reikalauja naujo požiūrio.

– Esate išrinktas Žaliakalnio apygardoje. Dabar, artėjant rinkimams, ar rinkėjai jus patį dažniau matys Kaune?

– Kaip partijos pirmininkas, aš turiu didelį iššūkį atstovauti visą partiją. Šis klausimas skamba visur, kur tik aš važiuoju. Aš stengiuosi būti tiek, kiek leidžia laikas ir Kaunui mano pažadas išlieka.

– Tiek praėję Seimo, tiek savivaldos rinkimai konservatoriams Kaune buvo labai nesėkmingi. Žadate daryti radikalius pokyčius Kauno skyriuje?

– Seimo rinkimai buvo tikrai toks šaltas dušas partijai. Bet pastarieji įvykiai tiek Prezidento, tiek Europos Parlamento rinkimai parodė, kad yra labai daug žmonių Kaune, kurie pasitiki Tėvynės Sąjunga. Ingridos Šimonytės atveju, buvo asmenybė, kuria galima pasikliauti ir pasitikėti. Tuomet grįžta pasitikėjimas ir partija.

Todėl pokyčių Kaune tikrai bus ir skyrius gali būti kitoks, nei jis buvo paskutinius keturis metus. Labai tikiuosi, kad Kauno skyrius po kelių mėnesių, kai rinks vadovą, pasitikės Jurgita Šiugždiniene ir ji taps Kauno vedle į kitų metų rinkimus.

Taip pat po ilgų diskusijų štabe, mes Kauno vienmandatininkų tvirtinimą išėmėme iš bendro partijos taisyklių rato. Kai visoje Lietuvoje mes kandidatus tvirtiname įprastine tvarka, bendradarbiaujame su skyriais ir išsirenkame žmones, Kaune esame nusprendę ieškoti žmonių, kurie skambėtų ir būtų verti kauniečių pasitikėjimo.

Kaune esame nusprendę ieškoti žmonių, kurie skambėtų ir būtų verti kauniečių pasitikėjimo.

– Maždaug tokio kaip Liudas Mažylis, kuris išrinktas į Europos Parlamentą?

– Jis yra labai geras pavyzdys. Bet yra ir daugiau žmonių, kurie yra mūsų partijos nariai, tačiau mažiau rodėsi ir reiškėsi kaip politikai. Kad ir Jurgita Šiugždinienė yra mūsų partijos narė nuo pat pradžios ir studentai ją daugiau matė kaip akademikę, o politinė pusė buvo primiršta.

Partija –  tai nėra vien tie žmonės, kuriuos matome 20–30 metų. Partija – tai labai didelė bendruomenė, kur žmonės yra ir versle, ir švietime, sporte ir pan. Todėl noriu atrasti tuos žmones ir juos padrąsinti, pakviesti dalyvauti.

– O kas Seimo rinkimuose ves visus konservatorius – jūs ar Ingrida Šimonytė?

– Po Prezidento rinkimų mano kvietimas Ingridai buvo susijęs su tuo, kad ji parodė didžiulį potencialą ir surinko 450 tūkst. balsų. To pritrūko laimėti Prezidento rinkimus, bet tos energijos, kurią ji turi, reikia neiššvaistyti. Pasiūliau Ingridai galimybę ateinančiuose Seimo rinkimuose vesti mūsų sąrašą. Manau, kad ji galėtų ne tik vesti sąrašą, bet ir į jį pasiūlyti žmonių, kurie su ja ėjo ir rėmė. Kol kas mes laukiame jos apsisprendimo.

Dabar dėl to, kas vadovaus pačiai partijai. Mes turime ganėtinai griežtas taisykles. Yra partijos rinkimai, vykdomas visuotinis balsavimas. Po kitų metų Seimo rinkimų, ko gero, lapkričio mėnesį, visi nariai bus kviečiami balsuoti. Ką jie matys partijos vadovu, už tą ir balsuos.

– Gal žinote, ar pati Ingrida svarsto apie stojimą į partiją?

– Geriausia būtų šį klausimą užduoti jai. Aš pakviečiau ir suteikiau jai erdvės priimti sprendimą. Jei ji nuspręs įstoti į partiją, mes visi labai džiaugsimės.

– Pakalbėkime valstybės valdymo klausimais. Ar pritariate prezidento Gitano Nausėdos išsakytai gerovės valstybės idėjai bei siūlymą perskirstyti 100 mln. eurų?

– Prezidentas ieško atsakymo į klausimą, kas yra gerovės valstybė. Uždavinys aiškus, tačiau kyla klausimų, kaip jį išspręsti. Manau, kad šie klausimai apie gerovės valstybę užduoti labai laiku. Prezidento patarėjai, pristatydami tai Seime, teigė, kad reikia žiūrėti į tai, kas yra skurdžiausi Lietuvoje ir pradėti didinti pajamas tiems, kurie gauna mažiausiai.

Ekspertai kalba, kad gerovės valstybė yra kuriama suteikiant daugiau galimybių žmonėms. Štai žmonės, gyvendami Vilniuje ar Kaune, turi didesnes galimybes gauti geresnį išsilavinimą, nes turi daugiau galimybių rinktis, yra bendruomenės, kurios jiems padeda, įvairūs užsiėmimai, bet tokią privilegiją turi tik didieji miestai. Regionuose galimybės yra gerokai mažesnės. Net elementariausios jungtinės klasės, kai kartu mokosi ir penktokai, ir aštuntokai. Tad yra manančių, kad pirmiau reikėtų ištaisyti tokius netikslumus. Manau, kad esame kelio pradžioje į atsakymą, ko mes iš tikrųjų siekiam.

Aišku, yra klausimas, kiek papildomai pinigų reikia tam skirti ir iš kur juos paimti. Prezidentas iškėlė keletą minčių apie galimą papildomą ūkininkų kuro apmokestinimą, tačiau aš sunkiai įsivaizduoju kaip toks pasiūlymas praeitų pro Seimo ūkininkų pasipriešinimą, juk didžiausioje frakcijoje jų yra nemažai. Diskutuotina ar tas 100 mln. išsprendžia problemas, ar tik pradeda jas spręsti. Palaikau diskusiją, esame pasiruošę joje dalyvauti. Tik šiek tiek nuogąstauju, kad ta diskusija toli nenueis, nes artėja rinkimai.

– Jeigu jau užsiminėte apie švietimą, kaip vertinate prof. Romo Lazutkos išsakytą mintį, kad nėra sąžininga mokinio krepšelį leisti perkelti į privačias mokyklas?

– Šiuo klausimu aš turiu deklaruotą interesų konfliktą ir bet koks mano atsakymas gali pasirodyti arba labai nenuoširdus, arba pažeidžiantis interesus. Profesorių labai gerbiu ir dažnai esu linkęs išgirsti, ką jis sako.

– Tiek jūs, tiek kai kurie partiečiai labai aršiai pasisakė apie sveikatos ministro Aurelijaus Verygos pasirinktą būdą palaikyti su onkologine liga kovojantį premjerą. Ar tokie pasisakymai neprasilenkia su krikščioniškosiomis vertybėmis? Ar šių vertybių partija laikosi?

– Mano kolegos pasisakymas buvo nekorektiškas. Matydamas visą kontekstą, ko gero, galiu sakyti, kad tokio ministro sprendimo iš viso nereikėjo vertinti. Žmonės pasirenka kaip jie nori solidarizuotis. Ar tai prasilenkia su vertybėmis? Gal tada visas gyvenimas prasilenktų su vertybėmis. Nereikia pamiršti, kad visi esame žmonės ir darome klaidų. Ne kur kitur, o tose pačiose krikščioniškose vertybėse yra parašyta, jog atleidimas taip pat yra vertybė.

Bendrai kalbant apie mūsų partiją reikia prisiminti, iš kur ji atsiradusi, kokias vertybes puoselėja. Pats aiškiai suvokiu, kad esame partija, gimusi iš valstybės idėjos. Didelė dalis žmonių, kurie kūrė mūsų partiją, kūrė kartu ir valstybę. Konservatoriška priesaika yra saugoti tai, ką gavai, ir perduoti nesužalotą tiems, kurie ateis po tavęs. Tai, ką mes gavome, yra valstybė ir atsakingas požiūris į jos valdymą. Konservatorius visada turi atsakyti į klausimą, ką jis saugo.

– Bet jei laikote save partija, kuri turi gilias vertybes, galbūt verta už jas tvirčiau pakovoti? Štai kai Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė nuimti karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą, iš konservatorių sulaukė kritikos, tačiau vis tiek partija sostinėje liko dirbti koalicijoje.

– Manau, kad yra daug daugiau klausimų, nei vien lentos nuėmimas. Jei koalicija griūtų dėl lentos, tai nebūtų principinga, tai būtų lengvabūdiška, o konservatoriai nėra lengvabūdiški, jie laikosi įsipareigojimų. Sugriauti įsipareigojimus labai lengva, bet būdamas koalicijoje jauti atsakomybę žmonėms. Mes siūlėme greitus sprendimus, kurie galėjo stabilizuoti padėtį po mero padarytos labai didelės klaidos.

Kuomet jis manė, kad kuria istorinį teisingumą, tačiau sukėlė dar didesnę priešpriešą ir dar didesnį neteisybės jausmą, nei jis buvo iki tol, mes partijos vardu kreipėmės į merą grąžinti lentą bibliotekai, kad ši pati galėtų nuspręsti, kur ją gali eksponuoti. Deja, įsiklausyta nebuvo, tad dabar ta lenta sudaužyta, suklijuota, dulkėmis apsitraukusi ir numesta kur nors rūsyje. Dabar pakabinta nauja lenta, diskusijos tęsiasi ar tai padaryta teisėtai. Tikiuosi, kad užteks išminties dar kartą jos nenukabinti.

– Ar iš jūsų partijos gretų pasitraukusio Rimanto Jono Dagio kuriamas naujas konservatoriškas politinis judėjimas nepaskatins partijos skilimo?

– Reikia paminėti pono Dagio politinę istoriją. Jis buvo socialdemokratas, su keliais žmonėmis vėliau išėjo, įkūrė politinį judėjimą, jam sužlugus atėjo į mūsų bendruomenę, dabar vėl mėgina kurti kažką naujo. Gal tai yra toks žmogaus veikimo modelis – ieškoti sau vietos po saule.

Manęs neapleidžia nuojauta, kad tai gali būti tam tikras "valstiečių" projektas. "Valstiečių" saulė - jau vakarop. Tą ypatingai parodė ir pastarieji trys rinkimai. Manau, kad tiek regione, tiek mieste jie nebeįkvėpia. Tuomet mes matome vieną įtakingų "valstiečių" lyderių patarėją, poną Vytautą Sinicą, kuris yra tarp administruojančių partijos steigimą. Kol kas tai tik nuojauta, pažiūrėsime ar tai nėra tam tikras gelbėjimosi ratas ir pripučiama valtis keliems "valstiečiams", prisidengus krikščioniška vėliava, iššokti iš skęstančio laivo ir nauju laiveliu pabandyti plaukti kitu keliu. Laikas parodys, gal tai ir nepasitvirtins.

– Tačiau ar naujai susikūrusi partija, turinti krikščioniškąsias vertybes, neatims dalies rinkėjų iš TS-LKD partijos? Ar nebus taip, kad dalis jūsų partijos narių taip pat bus pervilioti?

– Kol kas tokios rizikos nematau. Partijos skilimo tikrai dėl to nebus.

TS-LKD pirmininko manymu, „perlipti psichologinius barjerus“ opozicinėms partijoms leido Seime pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

„Vieninga opozicija veikia geriau, tai faktas. Tradicinės partijos, kurios susitelkia, tikrai gali nuveikti daugiau, mes kalbame stipriau, esame labiau girdimi, galime sustabdyti daugiau buldozerio, nei tai padarytumėme vieni. Antras dalykas yra parama ir pagalba vieni kitiems per rinkimus, tai ypač buvo matyti Gargžduose, Klaipėdos rajone, tai buvo labai akivaizdu Joniškyje“, – per spaudos konferenciją pirmadienį kalbėjo G. Landsbergis.

„Dėl to aš optimistiškai žiūriu į ateitį, galvodamas, kad bendradarbiavimo formos gali atsirasti įvairios, platesnės“, – sakė jis.

Apie galimybę kurti partijų sąrašų koaliciją su konservatoriais bei nuo Liberalų sąjūdžio atskilusia Laisvės partija savaitgalį svarstė Liberalų sąjūdžio pirmininko kadenciją baigiantis Eugenijus Gentvilas.

Sekmadienį vykusiuose rinkimuose į tris laisvas vietas Seime laimėjo dvi TS–LKD atstovės: Vilniaus Žirmūnų apygardoje – sostinės savivaldybės tarybos narė Paulė Kuzmickienė, Gargžduose pergalę pasiekė Rasa Petrauskienė. Į Seimą atėjus šioms politikėms, TS-LKD frakcija Seime padidės iki 36 narių.

Populistinė retorika, nesirinkimas metodų kampanijai, oponentų žeminimas nepasiteisina. Antras dalykas, kad valdančiųjų dabartinis palaikymas, manau, yra kur kas mažesnis.

Trečioje, Žiemgalos vienmandatėje apygardoje, į Seimą išrinktas socialdemokratas Liudas Jonaitis.

G. Landsbergis pabrėžė, kad konservatorių pergalė Gargžduose ir Vilniuje bei pernykštis laimėjimas Šakiuose taip pat parodė, jog konservatoriai gali būti stiprūs ir miestuose.

„Tai iš tikrųjų įkvepia ir leidžia su pasitikėjimu žvelgti į 2020 metus“, – sakė jis.

G. Landsbergis taip pat atkreipė dėmesį, kad visi trys laimėjusieji yra opozicijos atstovai, ir tai yra dar vienas rimtas signalas valdantiesiems.

„Populistinė retorika, nesirinkimas metodų kampanijai, oponentų žeminimas nepasiteisina. Antras dalykas, kad valdančiųjų dabartinis palaikymas, manau, yra kur kas mažesnis“, – tvirtino jis.

R. Petrauskienė: padėjo susivienijusi opozicija

Išrinktos Seimo narės skirtingai vertina pergalės priežastis. P. Kuzmickienė mano, kad rinkimų sėkmę lėmė jos tiesioginis bendravimas su rinkėjais ir mažesnis dėmesys kitoms agitacijos priemonėms.

Tuo metu R. Petrauskienė dėkojo kitų partijų atstovams, „kurie susivienijo ir nusprendė, kad vietinis atstovas yra žymiai geriau, nei žvaigždė iš televizijos ekranų“. Ji laimėjo rinkimus Gargždų apygardoje prieš Centro partijos kandidatą, televizijos laidų prodiuserį, vedėją Kristupą Krivicką.

R. Petrauskienė tiki, kad metai iki rinkimų yra „pakankamas laikotarpis vienam ar kitam dalykui išspręsti arba bent jau pradėti jį spręsti“.

Tuo metu P. Kuzmickienė pripažįsta, kad įsivažiuoti į darbus bus iššūkis, bet rinkėjams duotus pažadus taip pat tikisi įgyvendinti.

„2020-ųjų biudžetui turėsiu pasiūlymų. Akivaizdu, kad stinga dėmesio švietimui, mokyklai, mokytojams – ta bendruomenė laukia realių pokyčių (...), taip pat socialinės problemos, neįgaliųjų įtraukties stoka. Manau, laikas pradėti darbus“, – kalbėjo ji.

„Atsisiejant nuo politinių procesų ir kalbant apie teisę, tai mus įpareigoja EŽTT sprendimas ir galimos sankcijos, kurios įsigalioja nevykdant to sprendimo. Dėl to įstatymo projekte yra mano parašas. Vakar jį padėjau ir, ko gero, pasirašys dauguma Seimo narių“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė G. Landsbergis.

G. Landsbergis neatmeta galimybės, kad naujai įsikūrusi frakcija „Lietuvos gerovei“ gali bandyti išsaugoti senąją Tvarkos ir teisingumo partijos struktūrą.

„Politinė šito reikalo pusė taip pat egzistuoja. Naujai įsikūrusi frakcija, R. Žemaitaičio patraukimas, Tvarkos ir teisingumo (TT) ateitis, ypač likus metams iki rinkimų, tuo pačiu Konstitucijos pataisa dėl leidimo Paksui kandidatuoti Seimo rinkimuose gali sudaryti tokią mintį, kad visa tai yra šiek tiek koordinuotas dalykas. Siekiant labai grubiai pašalinti R. Žemaitaitį ir atkurti TT galbūt kitu pavadinimu, bet išsaugant tą pačią struktūrą“, – teigė jis.

ELTA primena, kad įvairioms frakcijoms atstovaujanti Seimo narių grupė ketvirtadienį įregistravo Konstitucijos 74 straipsnio pataisą, kuri atvertų R. Paksui kelią į Seimą.

Projektą savo parašais parėmė 95 Seimo nariai.

Projektu siūloma papildyti Konstitucijos 74 straipsnį nuostata, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo tokio asmens pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo.

Teikiamais Konstitucijos pakeitimais siekiama įgyvendinti EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus.

Siūlomomis Konstitucijos pataisomis siekiama užtikrinti teisės į laisvus rinkimus įgyvendinimą, taip pat įvykdyti EŽTT sprendimą ir išvengti tarptautinių sankcijų Lietuvos atžvilgiu taikymo.

Konstitucijos pataisų projektą planuojama pristatyti Seimo posėdyje rugsėjo 24 d.

„Niekas nesikeis, kaip buvo chaosas, taip bus ir toliau, nematau didelio proveržio dabar – frakcijų koalicija iš naujo daroma“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Konservatorių lyderio teigimu, Seime susiklosčiusi situacija yra keista – parlamento vadovai nepriklauso politinėms jėgoms.

„Viskas labai jau keista – Seimo pirmininkas, kuris niekam nepriklauso, Seimo vicepirmininkas niekam nebepriklauso, frakcijos, koalicijos naujos dėliojasi. Nesam tokių matę dalykų, bet tas mūšis didėja. Manau, kad tiesiog toliau didės, likus metams (iki rinkimų. – ELTA)“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Vis dėlto, sako TS-LKD pirmininkas, Seimo pirmininko V. Pranckiečio dienos užimame poste jau suskaičiuotos, nes valdantiesiems, sulaukus naujos Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ palaikymo, pakaks balsų atleisti parlamento vadovą.

„Manau, kad yra suskaičiuoti balsai, ir Pranckietis, ko gero, jau savo paskutines dienas skaičiuoja kaip Seimo pirmininkas dėl to, kad ir mūsų skaičiai rodo, kad yra 76 balsai, tai, net jeigu vienas atsiras kokioje komandiruotėje ar nepritaria Pranckiečio atleidimui, matyt, 71 balsą jie surinks. Tai yra ganėtinai jau saugus skaičius – 76“, – pridūrė G. Landsbergis.

Valdantieji kartu su nauja Seimo frakcija „Lietuvos gerovei“, su kuria ketvirtadienį planuoja pasirašyti tarpfrakcinę sutartį, Seime užsitikrina 76 balsus. Seimo pirmininko atleidimui pakaktų Seimo daugumos – 71 parlamentaro balso.