Susitikime dalyvavo europarlamentarai Petras Auštrevičius, Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius Aušra Maldeikienė, Liudas Mažylis, Juozas Olekas, Bronis Ropė ir Valdemaras Tomaševskis.

G. Landsbergis pasidalijo informacija iš savo pastarųjų vizitų į Ukrainą ir Moldovą. Pasak ministro, vienas didžiausių šių valstybių šiandienos rūpesčių – COVID-19 vakcinų įsigijimas.

„Lietuva siekia, kad greitai pradėtų veikti ES dalijimosi vakcina mechanizmas, nusistovėtų vakcinų tiekimas ir sulauktume, kol ES turės pakankamą kiekį vakcinos ir galės ja dalintis su Rytų partnerystės šalimis“, – sakė ministras ir padėkojo už aktyvų Europos parlamento narių įsitraukimą į ES Rytų partnerystės politikos formavimą.

„Kviečiame palaikyti ir viešinti Lietuvos poziciją dėl Rytų partnerystės ateities: siekiame, kad ji vėl taptų strateginiu ES prioritetu, o ne technokratinio bendradarbiavimo instrumentu. Remiame asocijuotų partnerių europinius siekius. Svarbu tęsti reformų procesą, ypač susijusį su ES-Ukrainos Asociacijos susitarimo įgyvendinimu“, – sakė G. Landsbergis.

Lietuva siekia, kad greitai pradėtų veikti ES dalijimosi vakcina mechanizmas, nusistovėtų vakcinų tiekimas ir sulauktume, kol ES turės pakankamą kiekį vakcinos ir galės ja dalintis su Rytų partnerystės šalimis.

Diskutuojant apie nerimą keliančius įvykius Sakartvele, ministras kvietė išnaudoti bendraminčių šalių ir Europos parlamento kontaktus su Sakartvelu, raginant visas politines jėgas siekti plataus konsensuso, kad būtų stabilizuota padėtis ir šalis grįžtų prie reformų, kurios reikalingos Sakartvelui siekiant ambicingų tikslų – narystės ES ir NATO.

Susitikime daug dėmesio skirta ir kaimyninei Baltarusijai. Pabrėžta, jog svarbu ir toliau išlaikyti Baltarusiją ir Astravo atominės elektrinės tematiką Europos parlamento darbotvarkėje.

Ministras padėkojo europarlamentarams už priimtą principingą deklaraciją Rusijos atžvilgiu ir sankcijas keturiems Rusijos pareigūnams bei „Nord Stream2“ dujotiekio užbaigimo sustabdymą.

„Esu pasiūlęs Briuselyje stabdyti dujotiekio veikimą iki rudenį šioje šalyje vyksiančių rinkimų, tokiu būdu siekiant suteikti Rusijai galimybę organizuoti rinkimus, dalyvaujant opozicijai“, – kalbėjo ministras G. Landsbergis.

G. Landsbergis, paklaustas apie vizitą į Sakartvelą, penktadienį neatmetė tokios galimybės, tik pabrėžė, kad jis vyktų platesniu formatu, atstovaujant daugiau Europos Sąjungos valstybių.

„Yra tokių planų (vykti į Sakartvelą), šiuo metu žiūrime, ar toks vizitas atneštų naudos. Yra buriama mediatorių grupė iš užsienio reikalų ministrų, tai tikrai būtų ne viena valstybė, būtų platesnė“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė ministras.

„Manau, labai svarbu, kad signalas Sakartvelui būtų ne tik Lietuvos, tai pirmiausia turi būti europinis signalas todėl, kad mes kalbame apie tolesnę Sakartvelo europinę ir transatlantinę integraciją, ir to signalo reikia platesnio“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Svarbu, kad signalas Sakartvelui būtų ne tik Lietuvos, tai pirmiausia turi būti europinis signalas.

Sakartvele pastaruoju metu pagilėjo po praėjusių metų parlamento rinkimų kilusi politinė krizė, kai dėl valdančiųjų planų suimti opozicijos lyderį N. Meliją atsistatydino ankstesnis premjeras Georgijus Gacharija.

Bandymas sulaikyti N. Meliją – eksprezidento Michailo Saakašvilio įkurto Vieningojo nacionalinio judėjimo pirmininką – išprovokavo opozicijos pasipiktinimą.

Įspėjimų Tbilisiui paskelbė ir kai kurios Sakartvelo sąjungininkės Vakaruose.    

Opozicija laiko suklastotais spalio 31 dieną vykusius parlamento rinkimus, juos nedidele persvara laimėjo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“.

Išplatintame komentare G. Landsbergis pabrėžia, kad „Lietuva buvo ir bus mūro siena, už kurios prieglobstį ras visos demokratinės jėgos, kurias persekioja režimai“.

„Tad visi, radę prieglobstį Lietuvoje, gali jaustis saugūs, kad jie nebus perduoti režimams – nei dėl savo kovos už demokratiją, nei už žodžio ar tikėjimo laisvę. O Baltarusijos režimui galime pasakyti – greičiau pragaras užšals, negu mes imsime svarstyti jūsų reikalavimus“, – sako G. Landsbergis.

Lietuva buvo ir bus mūro siena, už kurios prieglobstį ras visos demokratinės jėgos, kurias persekioja režimai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra penktadienį pranešė, kad išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti buvusią kandidatę į prezidentus Sviatlaną Cichanouskają, nes ją ketinama patraukti baudžiamojon atsakomybėn „už nusikaltimus valdymo tvarkai, visuomenės ir valstybės saugumui“.

S. Cichanouskaja po praeitų metų rugpjūčio 9-osios rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, pasitraukė į Lietuvą. Į Lietuvą dar prieš rinkimus buvo atvežti jos vaikai.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad Baltarusijos prezidento rinkimai buvo suklastoti. Nuo rinkimų Baltarusiją krečia masiniai opozicijos šalininkų protestai, kuriuos režimas stengiasi malšinti šiurkščiomis priemonėmis.

Politikas teigia, kad Lietuvos diplomatijos vadovas jį nepagrįstai įžeidė, kai komentavo jo viešą kreipimąsi į Seimo narius, raginant susivienyti ir ginti tradicines vertybes.

Kaip rašė portalas „Delfi“, G. Landsbergis „Žinių radijo“ laidoje paragino R. Karbauskį prieš bandant apsaugoti Lietuvos šeimas, pradėti nuo savosios.

„Aš pasirašiusiajam laišką pirmas dalykas, ką labai rekomenduočiau, tai pirmiausia pradėti nuo savos šeimos saugojimo ir užsiimti tuo, o po to jau pažiūrėti, ką galima padėti kitam“, – „Žinių radijuje“ kalbėjusį G. Landsbergį citavo „Delfi“.

„Jeigu sureaguočiau į Gabrieliaus Landsbergio, kaip užsienio reikalų ministro, teiginį – tai labai nuvilia, jei reaguočiau į jo, kaip konservatorių partijos pirmininko teiginį, – tai dar labiau nuvilia. Tačiau jeigu reaguočiau į Gabrieliaus Landsbergio, kaip asmens, teiginį, – tai nėra neįprasta man. Ketverius pastaruosius metus aš girdėjau pastovias pastabas savo atžvilgiu. Jos buvo patyčių lygio. Dabar eilinį sykį tai buvo padaryta“, – teigė R. Karbauskis.

„Į klausimą, kuris buvo labai rimtas, apie tai, ar mes ginsime valstybėje tradicines šeimos vertybes, atsakymas yra įžeidimas mano atžvilgiu. Įžeidimas, neturintis jokio pagrindo, nes, skirtingai nuo Gabrieliaus Landsbergio, aš turiu anūkų, ne tik vaikų. Tad nelabai suprantu, ką jis turi galvoje. Aš kalbėjau apie tradicinės šeimos vertybes, kuri turi vaikus ir taip toliau“, – aiškino R. Karbauskis.

Savo ruožtu G. Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė teigė, kad užsienio reikalų ministras tikrai nenorėjo įžeisti R. Karbauskio. Pasak jos, radijo eteryje G. Landsbergis kalbėjo bendrai, o ne apie „valstiečių“ lyderį.

Tokie šnekėjimai apie teisėsaugos institucijų kišimąsi yra bandymas užtildyti diskusiją, diskusija niekada nėra blogai.

„Ši G. Landsbergio citata buvo bendrinė ir tikrai niekaip negali būti priskirta verslininkui R. Karbauskiui“, – sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai V. Šmaižytė.

Tačiau R. Karbauskiui nerimą kelia ne tik šie G. Landsbergio komentarai. „Valstietis“ įtariai žvelgia ir į konservatorių lyderio išsakytą nuomonę, kad teisėsauga turėtų sekti įsismarkavusias diskusijas dėl Stambulo konvencijos ar partnerystės įstatymo.

ELTA primena, kad G. Landsbergis antradienį  po susitikimo su prezidentu pažymėjo, jog būtina įvertinti tai, jog viešojoje erdvėje įžeidimų ar net grasinimų susilaukė tiek vieną, tiek kitą poziciją dėl Stambulo konvencijos ginantys asmenys. Tad, sakė užsienio reikalų ministras, teisėsauga turėtų sekti diskusiją, kurioje neretai pasigirsta ir grasinimų.

„Man kelia nerimą asmeniškumai. Jie kartais perauga į grasinamą toną. Todėl tikrai tai reikėtų stabdyti. Kai kuriais atvejais (tą daryti galėtų – ELTA) gal ir teisėsauga. Nereikia leisti įsibėgėti diskusijai, kad ji taptų pilietiniu karu“, – antradienį žurnalistams teigė G. Landsbergis.

Tuo tarpu R. Karbauskis šiame G. Landsbergio nuogąstavime įžvelgė įspėjimą tiems, kurie priešinasi Stambulo konvencijos ratifikavimui. „Valstiečių“ šešėlinio premjero teigimu, apskritai nėra pagrindo raminti diskusiją, nes ji, akcentuoja politikas, nėra blogai.

„Tokie šnekėjimai apie teisėsaugos institucijų kišimąsi yra bandymas užtildyti diskusiją, diskusija niekada nėra blogai“, – teigė R. Karbauskis.

ELTA žurnalistui pažymėjus, kad užsienio reikalų ministras savo pasisakyme greičiau reiškė susirūpinimą dėl atvejų, kuomet viešojoje diskusijoje dėl Stambulo konvencijos dalyvaujantys asmenys ėmė grasinti kitaip mąstantiems, R. Karbauskis teigė, kad G. Landsbergio komentaras dėl tradicinės šeimos verčia tuo abejoti.

„Landsbergis vakar pasako, kad reikia diskutuoti, o šiandien atviru tekstu įžeidinėja kitos partijos vadovą. Man atrodo, kad jis į šį klausimą nepažiūri giluminiai ir jo mintis yra ne ta“,– teigė R. Karbauskis.

„Jeigu yra nusikaltimas, teisėsauga ir be politikų raginimų turi tirti nusikaltimus ir reaguoti į juos. Tad į šį Landsbergio pasakymą reaguoju kaip į bandymą pasakyti visuomenei – užsikimškite, nes tuoj jūsų pokalbius vertins teisėsauga“, – sakė R. Karbauskis.

Užsienio reikalų ministrui buvo surašytas protokolas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo – tokią informaciją portalui kauno.diena.lt sekmadienį patvirtino ir G. Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė.

Konservatorių lyderio vairuojamas „Audi S1“ buvo sustabdytas sostinės Kauno gatvėje apie 16.30 val. Pareigūnai užfiksavo, kad politikas vairavo transporto priemonę naudodamasis mobiliuoju telefonu, neturint laisvų rankų įrangos.

Gabrieliau Landsbergi, jei už šį pažeidimą numatyta didesnė bauda, tai gal norite / galite sumokėti 30 eurų?

„Informacija yra teisinga. G. Landsbergis žvilgtelėjo į telefoną, kai buvo sustojęs prie raudono šviesoforo signalo. Tuo metu jis į telefoną gavo trumpąją žinutę ir būtent tai užfiksavo gretimoje juostoje sustoję policijos pareigūnai. G. Landsbergis apgailestavo ir pripažino, kad pažeidė Kelių eismo taisykles. Jam skirta 15 eurų bauda“, – sekmadienį incidentą komentavo V. Šmaižytė.

Administracinių nusižengimų kodekse rašoma, kad už draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų.

Nepraslydo pro internautų akis

Akyli internautai sukluso ir pasipiktino: jeigu minimali bauda už šį pažeidimą – 60 eurų, kodėl G. Landsbergiui skirta vos 15 eurų?

„Visiems pasitaiko. Suklydo. Pripažįsta. Viskas ok... Bet kodėl 15 eurų? Gal ne už tai nubaudė? Gabrieliau Landsbergi, jei už šį pažeidimą numatyta didesnė bauda, tai gal norite / galite sumokėti 30 eurų? Taip pilietiškai?“ – klausė internautė Akvilė.

„Kodėl baudos nevienodos visiems nusižengusiems taisyklėms? – piktinosi Gražina.

„Kodėl tiek mažai? Ir čia nėra teisybės“, – feisbuke rašė internautas Česlovas.

Didžiausia sensacija Lietuvos mastu, kad ministras mažiausią baudelę gavo negu mes, eiliniai piliečiai.

„Didžiausia sensacija Lietuvos mastu, kad ministras mažiausią baudelę gavo negu mes, eiliniai piliečiai“, – ironijos negailėjo Mindaugas.

Įsivėlė klaida

Tačiau, panašu, kad savaitgalį pasirodžiusi informacija apie ministrui skirtą baudą buvo ne visai tiksli.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis portalo žurnalistams patikino, kad G. Landsbergiui buvo skirta didesnė bauda, nei kad viešojoje erdvėje skelbta savaitgalį. „Jam buvo skirtas 30 eurų bauda. Nėra tokios 15 eurų baudos. Yra nuo 60 iki 90 eurų, jeigu pirmą kartą žmogus pažeidė, skiriama pusė minimalios baudos, t. y. 30 eurų“, – teigė policijos atstovas.

R. Matonio teigimu, G. Landsbergis baudą, skirtą už naudojimąsi mobiliuoju telefonu, jau sumokėjo.

„Diskusija daugiausiai vyksta Seime. Aš manau, kad tai yra tinkama vieta šiai diskusijai plėtotis: apie tai, kaip turėtų būti atstovaujama, kas turėtų atstovauti. Tikiuosi, kad Seimas kažkokį kelią į priekį ir pasiūlys“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė šalies diplomatijos vadovas.

G. Landsbergis pažymėjo, kad ginčą dėl to, ar Lietuvai EVT turėtų toliau atstovauti prezidentas ar visgi šias funkcijas reikėtų perleisti premjerui, dar galima užbaigti diplomatiniu būdu – Vyriausybei bei Prezidentūrai susitarus. Parlamentas, pasak jo, įsijungtų tuo atveju, jei sutarimo tarp Lietuvos aukščiausių vadovų nepavyktų surasti.

„Jei nepavyks tokių rasti – gal Seimas pasiūlys kokį kelią į priekį“, – pridūrė jis.

Kaip skelbė portalas Delfi, konservatorių gretose bręsta iniciatyva dar pavasario sesijoje pateikti atskirą įstatymą, kuriuo būtų reglamentuojamas atstovavimas valstybei EVT.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė, kad netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai, pasak jo, Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.

Savo ruožtu G. Landsbergis teigia priešingai. Pasak jo, koronaviruso sukelta krizė kaip tik yra akstinas svarstyti, ar į Lietuvos atstovavimą EVT neturėtų įsijungti ir Vyriausybė.

„Ypač kai mes turime epidemiją, kai reikia spręsti neatidėliotinas problemas ir kai dalis tų problemų yra sprendžiama Europos Sąjungoje. Aš manau, kad šiame kontekste, tol, kol yra ekstremali situacija, tikrai būtų galima atrasti sutarimu grįstų sprendimų“, – apibendrino G. Landsbergis.

Pastaruoju metu klausimas, ar prezidentas turėtų toliau tęsti atstovavimą EVT, sukėlė nemažų diskusijų tarp Prezidentūros ir kai kurių konservatorių atstovų. Pastarieji tvirtina, kad į EVT turėtų važinėti premjerė, nes, pasak jų, ten sprendžiami labiau Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai.

Vyriausybės vadovė I. Šimonytė pastarąją savaitę teigė, kad su prezidentu yra aptarusi tolesnio atstovavimo EVT klausimą. Pasak politikės, Lietuvoje būtų galima vėl grįžti prie sistemos, kai aukščiausi vadovai dalijosi atstovavimo EVT funkcijomis.

Tuo metu prezidentas nepritaria premjerės išsakytai pozicijai. Jis tvirtina, kad ir toliau yra pasiryžęs atstovauti Lietuvai EVT. Tuo metu, jei Seimas priimtų atstovavimą EVT reglamentuojančias pataisas, prezidentas interviu LRT televizijai neslėpė, kad jas neabejotinai vetuotų.

„Mes esame kur kas geresnėje situacijoje nei buvome tuomet, kai Vyriausybė pradėjo dirbti gruodžio mėnesį. Manau, kad tai yra akivaizdu“, – „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.

„Kita vertus, situacija yra stipriai trapi“, – pažymėjo konservatorių lyderis. Pasak jo, situacijos trapumą labai gerai iliustruoja tai, kaip britiškosios atmainos koronavirusas paveikė kelias kitas ES valstybes.  

Kaip Vyriausybės atstovas labai kviečiu visus kantrybės – palaukime dar truputėlį.

„Mes matome, kas atsitiko Slovakijoje ar Čekijoje, kurios 3 mėnesius buvo uždarytos kaip ir Lietuva. Tačiau pradėjo siausti britiškoji atmaina, ir tai valstybes visiškai parklupdė ant kelių. Dabar yra dramatiška situacija abiejose valstybėse, jos kreipėsi pagalbos: joms trūksta medikų, priemonių“, – teigė politikas, kartu pažymėdamas, jog būtent dėl rizikos susidurti su panašiomis grėsmėmis Lietuva neturėtų skubėti atlaisvinti esamą karantino režimą.

„Tai kelia didelį ir pagrįstą nerimą, kad ir Lietuva, paskubėjusi atidaryti arba negalinti įtikinti žmonių, kad dar reikia šiek tiek kantrybės, mes galime atsidurti ten pat, kur buvome gruodžio mėnesį“, – teigė G. Landsbergis.

„Kaip Vyriausybės atstovas labai kviečiu visus kantrybės – palaukime dar truputėlį. Skiepų atvažiuoja daugiau, savivaldybės užtikrina neblogą skiepijimosi tempą, Europoje vis dar esame tarp pirmūnų, kurie gerai skiepijasi. Kai jau pakankamai daug žmonių turės imunitetą, tuomet galėsime atsikvėpti ir atsidaryti“, – sakė G. Landsbergis.

Kaimyninės šalies prezidentę Vilniaus oro uoste pasitiko užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Estijos vadovės darbo vizitas skirtas Lietuvos ir Estijos diplomatinių santykių de jure 100-mečiui paminėti.

J.Azanovo/URM nuotr.

Trečiadienį K. Kaljulaid susitikimuose su Lietuvos vadovais bus aptariama padėtis Baltarusijoje ir Rusijoje, Rytų partnerystės darbotvarkė, elektros energijos nepirkimo iš nesaugios Astravo atominės elektrinės klausimas, taip pat galimybės paspartinti sinchronizacijos projekto įgyvendinimą.

„Ribojamosios priemonės pritaikytos pagal 2020 metų gruodžio 7 dieną patvirtintą ES globalų žmogaus teisių sankcijų režimą, vadinamąjį ES Magnitskio įstatymą, atsižvelgiant į tai, kad Rusijoje nuolat ir šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės“, – sakoma antradienį URM paskelbtame pranešime.

Antradienį įsigaliojo Europos Sąjungos sankcijos įvestos Rusijos tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastyrkinui, Nacionalinės gvardijos vadui Viktorui Zolotovui, generaliniam prokurorui Igoriui Krasnovui ir Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) direktoriui Aleksandrui Kalašnikovui.

Atitinkamas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas ir vykdomasis reglamentas antradienį buvo paskelbti ES oficialiajame leidinyje. Ribojamosios priemonės apima draudimą atvykti ir ES esančio turto įšaldymą.

ES valstybės narės šią savaitę patvirtino sankcijas keturiems aukšto rango Rusijos teisingumo ir teisėsaugos pareigūnams, siejamiems su A. Navalno įkalinimu.

44 metų Kremliaus kritikas A. Navalnas sausio viduryje buvo sulaikytas vos sugrįžęs į Maskvą iš Vokietijos, kur kelis mėnesius buvo gydomas po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dėl šios atakos A. Navalnas kaltina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Federalinę saugumo tarnybą. Kremlius kaltinimus neigia.

A. Navalnas/Scanpix nuotr.