Susitikimas taip pat buvo skirtas aptarti pasirengimą balandžio pradžioje vyksiančiam NATO užsienio reikalų ministrų susitikimui bei artėjančiam Vilniaus NATO viršūnių susitikimui, vyksiančiam liepos 11–12 dienomis.

„Šiuo metu neatidėliotinos svarbos užduotis yra padėti Ukrainai pasirengti pavasario puolimui, tačiau negalime ties tuo sustoti. Vilniaus viršūnių susitikime privalome rasti formules gilesniam Ukrainos politiniam įtraukimui į NATO struktūras ir procesus“, – ministerijos pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Anot ministro, ruošiantis NATO viršūnių susitikimui, svarbu spartinti Aljanso strateginę adaptaciją, užtikrinti pasirengimą atremti bet kokią iš Rusijos kylančią grėsmę.

Ministrai taip pat diskutavo apie praėjusiais metais NATO viršūnių susitikime Madride priimtų sprendimų įgyvendinimą, įskaitant NATO atgrasymo ir gynybos sustiprinimą rytų flange, siektinus rezultatus būsimuose NATO užsienio reikalų ministrų ir vadovų susitikimuose.

Bukarešto devintuko iniciatyva yra devynių šalių politinio bendradarbiavimo platforma, skirta stiprinti euroatlantinį saugumą tarp Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos.

Formatas inicijuotas 2015-aisiais Bukarešte vykusiame vadovų susitikime.

„Mes dėl to griežtai pasisakome ir norime, kad šis sprendimas būtų persvarstytas iš naujo, ir būtų labai gerai, kad Vladimiras Putinas tą sprendimą atšauktų“, – žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos kolega Gabrieliumi Landsbergiu sakė Prancūzijos diplomatijos vadovė.

Pasak jos, Prancūzija smerkia Rusijos planus. Anot ministrės, jie susiję „su Europos destabilizavimu“.

Rusijos prezidentas V. Putinas praėjusią savaitę pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Anot jo, šiuo atveju Rusija elgiasi taip pat kaip JAV, savo taktinius branduolinius ginklus laikanti sąjungininkų teritorijoje.

Pasak G. Landsbergio, reaguojant į V. Putino sprendimą reikia diskutuoti, kaip papildomai stiprinti regiono saugumą, bet ir toliau stiprinti sankcijų režimą Rusijai ir Baltarusijai.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Ragina toliau daryti spaudimą „Rusijos karo mašinai“

Lietuvoje viešinti Prancūzijos užsienio reikalų ministrė C. Colonna ketvirtadienį paragino toliau spausti invaziją Ukrainoje tęsiančią Rusiją sankcijomis.

„Turime ir toliau daryti spaudimą Rusijos karo mašinai“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos kolega Gabrieliumi Landsbergiu sakė Prancūzijos diplomatijos vadovė.

Pasak ministrės, Rusija neturi laimėti karo Ukrainoje ir jos agresija turi liautis.

Iki šiol Europos Sąjunga (ES) yra patvirtinusi dešimt sankcijų paketų Rusijai.

Turime ir toliau daryti spaudimą Rusijos karo mašinai.

„Situacija reikalauja, kad būtų 11 paketas“, – kalbėjo C. Colonna.

„Svarbu ir naujos taisyklės, svarbu padaryti, kad nebūtų apeinamos ir tos sankcijos, kurios jau yra priimtos“, – sakė ministrė.

Karas Ukrainoje – ne tik europiečių karas

Ministrė kalbėjo, kad Prancūzija yra pasiryžusi ir toliau palaikyti Ukrainą taip, kaip tą darė nuo pirmos invazijos dienos.

„Naudodamasi proga, noriu išreikšti tvirtą ryžtingą Prancūzijos įsipareigojimą užtikrinant Lietuvos ir Baltijos regiono saugumą ir stabilumą“, – sakė ji.

Pasak jos, Europos Vadovų Tarybos (EVT) sprendimas dėl 2 mlrd. eurų vertės amunicijos tiekimo Ukrainai turėtų būti „vykdomas kuo greičiau“.

Ministrė sakė, kad karas Ukrainoje nėra tik europiečių karas, todėl su trečiosioms šalimis, kurios stebi situaciją ir turi kitokią nuomonę apie karą, reikia kalbėtis.

„Tai yra taip pat Europos kontinento karas, bet būtų klaidinga galvoti, kad tai tik europiečių karas. Tai yra karas, kuris susijęs su visais, nes atakuojami patys Jungtinių Tautų Chartijos principai, kurie užtikrina taiką ir stabilumą visame pasaulyje“, – pridūrė ministrė.

Vizito Kinijoje metu sieks priminti šalies vaidmenį

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) kito mėnesio pradžioje kartu su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) lankysis Kinijoje.

Anot C. Colonna, vienas iš susitikimo tikslų – priminti Kinijai jos vaidmenį kare bei paraginti šalį laikytis JT Chartijos principų.

„Reikia, kad Kinija laikytųsi tarptautinės teisės, JT Chartijos principų. Reikėtų vengti visko, kas gali prisidėti prie pagalbos Rusijai kariaujant“, – pridūrė ji.

Ministrė kalbėjo apie reikiamybę mažinti priklausomybę nuo Kinijos, kad „Europa būtų suvereni“.

Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK) šią savaitę paskelbus rekomendaciją dėl rusų ir baltarusių atletų neutralaus statuso varžybose, C. Colonna priminė, kad tai rekomendacija. Sprendimas, pasak jos, bus priimtas tik vasarą.

„Bet kuriuo atveju noriu pasakyti, kad situacija Ukrainoje tikrai neleidžia manyti, kad būtų galima sušvelnint sankcijas toms šalims“, – kalbėjo ji.

„Mane apskritai stebina tokia ataskaita. Toks jausmas, kad ekspertai, kurie tą ataskaitą rašė, nėra susipažinę su faktu, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos yra įvestos tiek produkcijai, tiek ir pačiai įmonei (Belaruskalij – BNS)“, – BNS trečiadienį Vyriausybėje sakė G. Landsbergis.

JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas kovą paskelbtose pastabose paragino Lietuvą peržiūrėti sprendimus dėl baltarusiškų trąšų tranzito draudimo, argumentuodamas trąšų trūkumu Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.

Anot komiteto, ribojimai „lėmė trąšų trūkumą ir neigiamai paveikė maisto saugumą šiose šalyse“.

Didžiąją dalį Baltarusijos trąšų eksporto dalį sudarė įmonės „Belaruskalij“ produkcija – šios trąšos į užsienį vežtos per Klaipėdos uostą, gabenant jas per Lietuvą geležinkeliais.

Toks jausmas, kad ekspertai, kurie tą ataskaitą rašė, nėra susipažinę su faktu, kad Europos Sąjungos sankcijos yra įvestos tiek produkcijai, tiek ir pačiai įmonei.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitą Lietuva nutraukė pernai vasarį, argumentuodama tarptautinėmis sankcijomis ir rizikomis nacionaliniam saugumui.

Sankcijas baltarusiškoms trąšoms per kelis kartus įvedė Europos Sąjunga, prekybos jomis ribojimus taiko ir Jungtinės Valstijos.

G. Landsbergis sakė, kad jo neįtikina argumentai, jog apribojus baltarusiškų trąšų eksportą kilo rizikų maisto saugumui.

Anot jo, Europos Sąjungos (ES) ūkininkai kaip tik kalba apie sumažėjusias grūdų kainas.

„Kažkokių iššūkių maisto saugumui, sprendžiant pagal ekonominius rodiklius, aš nematyčiau“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Šaltinių teigimu, sausį Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl sankcijų Baltarusijai taisymo, tam priešinasi Lietuvos pareigūnai.

Praėjusią savaitę į Briuselyje vykusią Europos Vadovų Tarybą buvo atvykęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antonijus Guterišas). Tai sukėlė Lietuvos pareigūnų nerimą, jog trąšų klausimas gali paaštrėti.

Po Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimo su A. Guterresu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad šis klausimas susitikime nekeltas.

Šalių užsienio reikalų ministrai taip pat kalbėsis apie dvišalius santykius, partnerystę Europos Sąjungos lygiu, bendradarbiavimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione bei Afrikoje, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Vizito metu C. Colonna ketina susitikti su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte, aplankyti šuo metu NATO oro policijos misiją Šiauliuose vykdančius Prancūzijos karius.

C. Colonna Lietuvoje yra viešėjusi 2005 metais, tuomet ji ėjo Europos reikalų ministrės pareigas.

Prieš C. Colonna Prancūzijos diplomatijos vadovo pareigas ėjęs Jeanas Yves‘as Le Drianas (Žanas Ivasas Le Drianas) Vilniuje su darbo vizitu lankėsi praėjusių metų balandį.

Prancūzija nuo gruodžio mėnesio dalyvauja lenkų vadovaujamoje NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, ji į Lietuvą pirmą kartą atsiuntė savo galingiausius naikintuvus „Rafale“.

Lietuvos kariuomenė pernai gruodį sutarė dėl 18 vienetų naujos kartos prancūziškų savaeigių ratinių haubicų „Caesar Mark II“ įsigijimo.

Sveikindamas ES tarpinstitucinį susitarimą G. Landsbergis pabrėžė, kad ES tapo stipresnė sutarus dėl „gyvybiškai svarbios priemonės siekiant atgrasyti nuo ekonominio bauginimo ir ginti ES interesus“.

„ES turės instrumentą, leidžiantį sustabdyti diktatorius, kurie ES atžvilgiu taiko neoficialias sankcijas. Lietuva, pasipriešinusi Kinijos specialiajai prekybos operacijai, paspartino ES teisėkūros procesą“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Pasak URM, antradienį paskelbta, kad po 11 valandų trukusių tarpinstitucinių Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos derybų pasiektas politinis susitarimas dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų šalių ekonominės prievartos.

2021 metų gruodžio mėn. Europos Komisija pasiūlė sukurti naują priemonę, skirtą kovai su trečiųjų šalių ekonominiu spaudimu. Pasak URM, šis pasiūlymas pateiktas tuo laiku, kai Kinijos ekonominė prievarta prieš Lietuvos eksportuotojus pasiekė maksimumą.

„Lietuvos patirtis tapo gyvu pavyzdžiu visoms ES šalims diskutuojant apie naujo teisės akto reikalingumą“, – skelbiama pranešime.

Anot URM, teisės aktas suteikia ES galimybę reaguoti į trečiųjų šalių ekonominę prievartą ir tuo pirmiausiai siekiama atgrasyti trečiąsias šalis nuo ekonominės prievartos arba nutraukti tokią prievartą, jei ji jau pradėta. ES taip pat turės teisę taikyti atsakomąsias priemones, kai nėra kito būdo kovoti su ekonominiu bauginimu.

Pranešime skelbiama, kad antradienį pasiektas preliminarus tarpinstitucinis susitarimas leis ES teisės aktų leidėjams per artimiausius mėnesius baigti teisėkūros procesą, o Europos Parlamentas ir Taryba turės formaliai patvirtinti naująjį reglamentą, kad jis įsigaliotų.

Lietuvos ir Kinijos santykiams pašlijo, kai 2021 metais Vilnius leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvos sostinėje. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą  – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to Europos Sąjunga praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

„Ukraina kovoja prieš nepaprastą priešą, mūsų įsipareigojimas Ukrainai neturi būti trumpalaikis, neturi būti vienai atakai, mes turime iš tikrųjų būti su jais, kol bus pasiekta pergalė“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas diplomatijos vadovas.

Susitikime V. Zelenskis įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministrui valstybinį apdovanojimą. Ministrui skirtas kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo ordinas už paramą Ukrainai.

V. Zelenskis padėkojo Lietuvai ir jos žmonėms už lyderystę telkiant paramą Ukrainai ir paragino Europos šalis nelėtinti paramos tempo – tankai, artilerijos sistemos ir kita sunkioji ginkluotė – visa tai priartins Ukrainos pergalę.

G. Landsbergis susitikime su Ukrainos prezidento administracijos vadovu Andriy Yermak pabrėžė, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtų pasiekta pažanga ne tik teikiant praktinę paramą Ukrainai, bet ir priartinant jos narystę NATO.

„Artėjant NATO susitikimui Vilniuje, itin svarbu su strateginiais partneriais ir draugais aptarti  galimus viršūnių susitikimo rezultatus ir sutarti, kaip galime stiprinti NATO-Ukrainos praktinę ir politinę partnerystę bei dar labiau sustiprinti Rytų flango saugumą. Ukraina tikrai yra pasiryžusi atitikti reikalavimus, kurie yra keliami Aljanso nariams, ir vieną dieną prisijungti prie šio ir Lietuvos saugumą užtikrinančio klubo“, – sakė ministras.

Ministras penktadienį taip pat susitiko su vicepremjere Olha Stefanyšina, užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir gynybos viceministru Andriy Shevchenko. Politikai aptarė Ukrainos atstatymą ir būtiniausias reformas, kurios padėtų Ukrainai kuo greičiau atsitiesti ir įveikti karo pasekmes.

Tai jau ketvirtas užsienio reikalų ministro vizitas Ukrainoje.

„Nepaisant to, kad sumos dabar tikrai atrodo įspūdingos, mes esame anksčiau dalyvavę – ir Lietuva taip pat – kariniuose veiksmuose, siekiant stabilizuoti padėtį viename ar kitame regione, tikrai didesniuose savo apimtimi“, – LRT radijui penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergio teigimu, 60 mlrd. eurų siekianti parama Kyjivui yra gerokai mažesnė nei, pavyzdžiui, Vakarai skyrė misijai Afganistane.

„Dar mes nesame viso to šulinio išsėmę“, – sakė ministras.

Taip jis kalbėjo po to, kai Europos Sąjungos (ES) narės šią savaitę patvirtino planą, pagal kurį per ateinančius 12 mėnesių šaliai bus išsiųsta 1 mln. artilerijos sviedinių.

Įvairiais vertinimais, Ukrainos pajėgos kasdien paleidžia 6–7 tūkst. artilerijos sviedinių – maždaug trečdalį to, kiek sunaudoja Rusija.

„Amunicija yra tai, ko šiandien reikia labiausiai Ukrainos kariams“, – sakė G. Landsbergis.

Kyjive Lietuvos ministras susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, šalies diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba.

Su jais G. Landsbergis aptarė karo eigą, Vilniaus NATO viršūnių susitikimo tikslus, įskaitant Kyjivo narystės Aljanse klausimą.

„Kaip ir kiti, laukiame Ukrainos kontratakos, akivaizdu, kad Ukraina jai ruošiasi, telkia jėgas. Įdomu, kokios pagalbos dar jai reikia, kokios ginkluotės, kuo Lietuva gali būti naudinga, idant ta ataka būtų sėkminga“, – kalbėjo ministras.

G. Landsbergiui lankantis Kyjive, šios šalies vadovas taip pat įteikė valstybinį apdovanojimą už paramą Ukrainai.

Teigiama, jog užsienio reikalų ministras Ukrainos sostinėje turėtų susitikti su šalies pareigūnais.

Pirmasis apie ministro vizitą pranešė LRT radijas.

Ministro atstovė Paulina Levickytė BNS kol kas nekomentavo šios informacijos.

Užsienio reikalų ministras su kitų šalių kolegomis Kyjive lankėsi praėjusių metų lapkritį.

„Niekaip kitaip negalime vertinti, kaip iš esmės besiformuojančius du pasaulio polius tam tikrus: vienas yra aplink dabar jau pripažintą karo nusikaltėlį Vladimirą Putiną besiformuojantis polius, kuriam priklauso Iranas, Šiaurės Korėja, na, ir Kinija lygiai taip pat pasirenka ir eina artyn prie to centro, kurį, matyt, būtų galima vadinti karo nusikaltimais kaltinamu centru“, – žurnalistams trečiadienį sakė šalies diplomatijos vadovas.

„Ir kitas polius yra demokratiško pasaulio, skirto išsaugoti pasaulį, kuris grįstas taisyklėmis, pagarbą žmogaus teisėms, teritoriniam vientisumui“, – pridūrė jis.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) trečiadienį išvyko iš Maskvos, kur buvo susitikęs su V. Putinu. Derybose lyderiai demonstravo vienybę prieš Vakarus ir išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio NATO buvimo Azijoje bei susitarė gilinti partnerystę, kuri tapo glaudesnė V. Putinui pradėjus puolimą Ukrainoje.

Pasak G. Landsbergio, šiame kontekste „daugiau negu simboliškas“ yra Japonijos premjero Fumio Kishidos (Fumijo Kišidos) vizitas Ukrainoje, primenantis, kad ir Lietuvos atsakomybė „nesibaigia ties mūsų sienomis“.

„Dėl to mūsų rūpestis iššūkiais, kurie kyla arčiau Japonijos krantų, ar tai būtų Šiaurės Korėjos balistiniai raketų bandymai, ar tai būtų Taivano salos situacijos keitimas ginklu arba karine kokia nors agresija, vėl gi taip pat tai atsiliepia ir mums. Ir mūsų atsakomybė taip pat yra ten reikalinga, ir rūpestis reikalingas“, – kalbėjo jis.

F. Kishida Ukrainos sostinėje netikėtai apsilankė antradienį, atitraukdamas dalį dėmesio nuo Xi Jinpingo vizito Rusijoje.

Japonijos ministras pirmininkas lankėsi Bučoje, kur Rusijos pajėgos kaltinamos masinėmis civilių žudynėmis, o vėliau susitiko Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.