Pirmadienį tarp Būtingės terminalo ir miško degė durpinga pieva bei krūmynai.

Ugnis slinko pastatų link, ugniagesiams reikėjo paplušėti, kad liepsną sustabdytų. Išdegė apie 300 arų plotas.

Prieš kelias dienas Palangos kopose taip pat buvo kilęs gaisras, bet jį užgesino patys poilsiautojai.

„Situacija ganėtinai įtempta, ypač – Kuršių nerijoje. Miškuose viskas džiūva ir braška. Sausa ir žemyne, bet tragedijos dar nėra. Jei lietaus prognozė pasitvirtins, situacija keisis. Bet jei nesulauksime kritulių, čia taip pat galime priartėti prie pavojingo lygio. Kol nebus paskelbta ketvirtoji gaisringumo klasė, neturime teisės drausti eiti į miškus“, – antradienį kalbėjo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Sigitas Kupšys.

Miškai nuolat stebimi, ar nekilo gaisrų.

Jei atsakingas už budėjimą darbuotojas mato, kad miškuose yra ypač sausa, nors duomenys rodo trečiąją klasę, budėjimas pratęsiamas.

Anot S.Kupšio, jei atsakingas už budėjimą darbuotojas mato, kad miškuose yra ypač sausa, nors duomenys rodo trečiąją klasę, budėjimas pratęsiamas.

Miškai stebimi antžemine miškų stebėjimo sistema, jos operatoriai, būdami Kretingoje, prižiūri tiek Kuršių nerijos, tiek žemyninės dalies miškus.

Neringoje visi stebėjimo bokštai išsidėstę vienoje linijoje, nėra jų apžvalgos susikirtimo, darbą sunkina raibuliuojantis jūros ir marių vanduo.

Kartais sunku atskirti, kur šviesos atšvaitai, o kur jau – dūmai, todėl kilusio gaisro priešgaisrinė stebėjimo sistema gali nefiksuoti.

„Prašytume žmonių sąmoningumo. Dabar miškuose nereikėtų kurti atviros ugnies. O deginti laužus leidžiama tik įrengtose laužavietėse. Be to, apie tai būtina pranešti kiekvienoje tokioje poilsio vietoje skelbiamais telefonais. Žinosime, kad ten ne gaisras, o tik laužas. Tada neteks pamačius dūmus be reikalo kelti ugniagesių“, – prašė S.Kupšys.

Į susirinkimą atvyks delegatai iš Brazilijos, Kolumbijos, Peru, Ekvadoro, Bolivijos ir Surinamo, skelbė Kolumbijos užsienio reikalų ministerijos atstovai. Šalių vadovai susitiks Letisijoje, Kolumbijos Amazonės regiono pagrindiniame centre.

Susitikime nedalyvaus tarptautinės bendruomenės dėl aplinkosaugos sprendimų kritikuojamas Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras – jis esą ruošiasi artėjančiai operacijai. Šaliai atstovaus užsienio reikalų ministras Ernesto'as Araujo'as, o J. Bolsonaras konferenciją stebės per vaizdo transliaciją.

Brazilijos Amazonėje šiemet užfiksuota dešimtys tūkstančių gaisrų. Manoma, kad dauguma atveju miškus padegė ūkininkai – prezidentas J. Bolsonaras ragino, kad miškų teritorijoje būtų atverta daugiau vietos žemės ūkiui ir kasybai.

Šiuo metu Pietų Amerikos miškuose siaučia didžiuliai gaisrai – labiausiai paveiktos Brazilija, Venesuela, Bolivija ir Kolumbija.

Gaisrai užsiplieskė šešiose provincijose, jie lemia didėjantį oro užterštumą, kuris kai kuriose teritorijose jau yra kenksmingas sveikatai, teigė Valstybinės nelaimių valdymo agentūros atstovas Agusas Wibowo'as.

„Pirmadienį buvo nustatyti mažiausiai 358 gaisro taškai“, – informavo A. Wibowo'as.

Miškų gaisrai yra kasmetinė Indoneziją sukrečianti problema, dėl jų pakylantis smogas dažnai paveikia kaimynines vietoves, Singapūrą, Malaiziją ir Tailandą, kur oro užterštumas pasiekia rizikingą lygį.

Scanpix nuotr.

Harvardo ir Kolumbijos universitetų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad 2015 metais daugiau nei 100 tūkst. Pietryčių Azijos gyventojų galėjo mirti anksčiau laiko dėl miškų gaisrų Indonezijoje padarinių.

G-7, kuriam priklauso Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos, taip pat sutiko paremti vidutinės trukmės miškų atkūrimo planą, rugsėjį ketinamą pristatyti Jungtinėse Tautose.

Apie tai pietvakarių Prancūzijoje vyksiančio G-7 viršūnių susitikimo kuluaruose paskelbė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Čilės vadovas Sebastianas Pinera (Sebastianas Pinjera).

Tačiau Brazilija ir vietos bendruomenės privalės sutikti su miškų atkūrimo planu, pažymėjo lyderiai.

Bjarico kurorte susitikę Didžiojo septyneto lyderiai, be kita ko, aptarė aplinkosaugos problemas, įskaitant Amazonijos regiono miškus niokojančius gaisrus.

E. Macronas pasistengė, kad ši tema taptų vienu iš susitikimo prioritetų ir pagrasino blokuoti didelės apimties naują Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos sutartį, jeigu Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru), griežtas klimato kaitos skeptikas, nesiims rimtų žingsnių Amazonės miškams apsaugoti.

„Privalome reaguoti į šiuo metu Amazonijoje degančių miškų šauksmą“, – kalbėjo jis.

Nuo metų pradžios Brazilijoje užfiksuota daugiau kaip 80 tūkst. miškų gaisrų; kiek daugiau nei pusė jų užregistruota Amazonės valstijoje.

Spaudžiant tarptautinei bendruomenei gelbėti klimato stabilumui gyvybiškai svarbias ekosistemas J. Bolsonaro sekmadienį galiausiai pasiuntė du priešgaisrinius lėktuvus „C-130 Hercules“ malšinti liepsnojančių miškų.

Gesinimo iš oro pastangos trečiadienį buvo sutelktos teritorijose, apaugusiuose tankiais pušynais, kuriuos sunku pasiekti antžeminio transporto priemonėmis. Su liepsnomis, įsiplieskusiomis antradienį apie 3 val. vietos (ir Lietuvos) laiku kovoja daugiau kaip 200 ugniagesių.

Dėl smarkaus vėjo ugnis sparčiai išplito, todėl gaisrą tapo sunku suvaldyti.

Dūmai buvo nešami iki pat Atėnų, kur iki vėlaus antradienio vakaro jautėsi stiprus degėsių kvapas.

Prognozuojama, kad trečiadienį vėjas bus silpnesnis, o priešgaisrinis departamentas nurodė, kad, palyginus su ankstesne diena, padėtis atrodo daug geriau.

Scanpix nuotr.

Atėnų naujienų agentūra (ANA) nurodė, kad Eubojos pušynai yra saugoma teritorija, įtraukta į Europos Sąjungos rūšių ir gamtinių buveinių apsaugos tinklą „Natura 2000“.

Graikijoje nuo praeito savaitgalio kilo virtinė didelių gamtinių gaisrų, pučiant smarkiems vėjams ir laikantis apie 40 laipsnių kaitrai.

Pirmadienį didelis miško gaisras sukėlė pavojų namams Atėnų rytiniame priemiestyje Peanijoje, bet jis vėliau buvo suvaldytas. Supleškėjo mažiausiai du namai, bet apie sužeistus žmones pranešimų nebuvo.

Sekmadienį Elafoniso salelėje Peloponeso regione siautęs gaisras buvo suvaldytas po dvi dienas trukusių intensyvių pastangų.

Dar du gaisrai šeštadienį buvo užgesinti Maratono vietovėje netoli pajūrio kurorto Mačio, kur pernai per didžiausią visų laikų su gaisrais susijusią tragediją Graikijoje žuvo 102 žmonės.

Prognozuojama, kad anomalūs karščiai pasieks Prancūziją, Ispaniją, Belgiją, Jungtinę Karalystę ir Vokietiją.

Europos meteorologijos tarnybos Prancūzijos ir Ispanijos gyventojus perspėjo apie itin didelį miško gaisrų pavojų dėl aukštos oro temperatūros. Portugalijoje, Italijoje, Belgijoje ir Vokietijoje miškų gaisrų grėsmė siekia „aukštą“ ir „labai aukštą“ lygį.

Paryžiaus pareigūnai išvakarėse aktyvavo specialų skubių priemonių planą, pagal kurį numatoma padėti „pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms“, tokioms kaip vaikai, pensininkai ir benamiai.

Be to, Prancūzijoje karščiausiu metu – nuo 13 iki 18 val. – uždrausta vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kuriose nėra klimato kontrolės sistemos.

Kaip pranešama, oro temperatūra Belgijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose šią savaitę gali pakilti iki 39 laipsnių pagal Celsijų, ir šiose šalyse gali būti pasiekti nauji temperatūros rekordai.

Neįprastai didelių karščių laukiama ir JK. Vietos sveikatos apsaugos tarnyba paragino gyventojus būti itin budrius ir kuo mažiau laiko praleisti lauke.

Trečiadienį Londone prognozuojama 34 laipsnių pagal Celsijų kaitra, nors liepą vidutinė oro temperatūra JK sostinėje siekia apie 23 laipsnius pagal Celsijų.

Šio regiono miškai per pastaruosius kelerius metus itin nukentėjo nuo liepsnų, ir baiminamasi, kad šią vasarą Kaliforniją gali nuniokoti nauja virtinė pražūtingų gaisrų.

Dėl didelės sausros kai kurių vakarinių valstijų pareigūnai prevenciškai uždarė nacionalinius parkus ir įspėjo regiono gyventojus, kad ruoštųsi blogiausiam scenarijui.

Kalifornijos valdžia pranešė, kad neįprastai karšti orai, stiprūs vėjai ir labai degi perdžiūvusi augalija sudarė sąlygas išplisti savaitgalį įsiplieskusiems gaisrams. Tokiomis pačiomis sąlygomis 2017-aisiais kilo pražūtingiausias per Kalifornijos istoriją miško gaisras.

Valstijos gubernatorius Jerry Brownas (Džeris Braunas) pirmadienį paskelbė nepaprastąjį padėtį Leiko apygardoje – per pastaruosius metus ypač nuo ugnies nukentėjusiame kaimiškame rajone. Vienas didelis gaisras jame liepsnoja maždaug už 190 km į šiaurę nuo San Fransisko.

Nepaprastoji padėtis suteiks pareigūnams galimybę gauti daugiau lėšų iš valstijos biudžeto kovai su gaisrais ir jų pasekmėmis.

Šeštadienį vakare išplitęs gaisras sunaikino mažiausiai 22 pastatus ir privertė 3 tūkst. gyventojų palikti namus. Per pastaruosius kelerius metus ugnies stichija jau ne kartą niokojo šią izoliuotą ir skurdžią apygardą, turinčią vos 65 tūkst. gyventojų.

2015 metais virtinė gaisrų sunaikino apie 2 000 pastatų ir nusinešė keturias žmonių gyvybes.

Kitais metais vienas padegėjas sukėlė gaisrą, nušlavusį 300 pastatų.

Leiko apygarda buvo vienas iš Šiaurės Kalifornijos rajonų, pernai nukentėjusių nuo virtinės gaisrų vyndaryste garsėjančiose teritorijose.

Gaisrininkų brigados vadovas Jonathanas Coxas (Džonatanas Koksas) informavo, kad Leiko apygardoje su ugnimi kovoja per 230 ugniagesių. Jie dirba raižytoje vietovėje, todėl prie degančio miško sunku nuvežti reikalingą įrangą.

Anot vieno miškininkystės specialisto, kol kas sunku prognozuoti, kokio intensyvumo šiemet bus gaisrai, tačiau perdžiūvusi augalija visoje valstijoje nieko gera nežada.

"Yra daug sausos žolės, ir tai kelia susirūpinimą", – pažymėjo Kalifornijos universiteto Berklyje aplinkos mokslų fakulteto dekanas Kiethas Gillessas (Kitas Džailsas).

Vietos valdžia pirmadienio popietę atšaukė evakuacijos planą Teheimos apygardoje, kur siautėja du miško gaisrai. Red Blafo mieste buvo sunaikinta daug namų ir įmonių.

Namų neteko ir vienas Red Blafo policijos pareigūnas, padėjęs evakuoti žmones. Policijos leitenantas Mattas Hansenas (Matas Hansenas) pranešė, kad gyventojai paaukojo jo šeimai, dabar ieškančiais nuomojamo būsto, apie 10 tūkst. JAV dolerių (8,5 tūkst. eurų), taip pat baldų ir drabužių.

Nuo miško gaisro teko bėgti ir Šastos apygardos gyventojams.

Nė vieno gaisro priežastis kol kas nenustatyta.