Nuo pavasario iki rudens regione vis dažniau kyla didžiuliai gaisrai. Jie labai prisideda prie klimato krizės, bet niekas jų negali užgesinti.

Šiais metais keli gaisrai, kaip teigia „The Independent“, liko degti, nes daugelis karinių dalinių, atsakingų už jų gesinimą, buvo išsiųsti kariauti Ukrainoje.

Klimato tyrėja iš Majamio universiteto Jessica McCarty sakė: „Kadangi didžiausiems gaisrams dažnai reikia karinių orlaivių, abejotina, kad šie pajėgumai bus prieinami net vasarą, jeigu karas tęsis“.

„Greenpeace Russia“ teigė, kad dabartinė miškų gaisrų zona šalyje jau yra dvigubai didesnė nei 2021 m. balandžio mėn.

Praėjusią vasarą Sibire per „nuolatinę karščio bangą“ poliariniame rate sausumos temperatūra pasiekė rekordinius 48 laipsnius šilumos.

Daugiau kaip 100 ugniagesių ir savanorių bandė gesinti liepsnas prie Jugorsko miesto Chantų-mansių autonominėje apygardoje. Tai tik vienas iš kelių paveiktų rajonų.

„Aplink gaisrą išarta priešgaisrinė juosta, tad ugnis grėsmės nekelia, bet pasisukus vėjui į miestą nešami dūmai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Jugorsko administracijos nepaprastųjų situacijų departamento vadovas Aleksejus Maksimeniukas.

Nuotraukose iš Jugorsko ir kitų miestų matyti balto smogo dengiami gyvenamieji namai.

Smarkiai kenčia pagrindinis Jakutijos (Sachos) respublikos miestas Jakutskas, kuriame gyvena per 300 tūkst. žmonių, rodo vietos operatoriaus Ivano Semionovo nufilmuota medžiaga, kurią jis trečiadienį paskelbė socialiniame tinkle „Instagram“.

„Kiekvienais metais ši problema didėja, – savo paskyroje parašė jis. – Ar ateityje šis klausimas bus išspręstas?“

Jakutijos aplinkos ministerija nurodė, kad dūmai sklinda nuo didelių miško gaisrų atokiose vietovėse, o sveikatos priežiūros specialistai liepė gyventojams neiti iš namų ir vengti intensyvios fizinės veiklos.

„Kiekvienais metais kartojasi ta pati situacija“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Jakutijai Rusijos parlamente atstovaujantis Fedotas Tumusovas. Pasak jo, regionui reikia daugiau pinigų iš nacionalinio biudžeto gaisrų problemai spręsti.

„Spėju, kad vėl turėsiu rašyti laiškus ir prašyti dėmesio šiai problemai, nes dūmai Maskvos nepasiekia“, – pridūrė jis.

Klimato kaitos nulemta karščio banga Sibiro šiaurėje šiemet padidino gaisrų mastą, bet aplinkosaugininkai taip pat atkreipia dėmesį į prastą miškų tvarkymą ir nepakankamą prevencijos finansavimą.

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas per vyriausybės posėdį ketvirtadienį sakė, kad vyriausybė skirs 2,6 mlrd. rublių (32 mln. eurų) regionams, miškų gaisrams gesinti.

Už gaisrų gesinimą iš oro atsakinga Rusijos vyriausybės agentūra „Avialesoochrana“ trečiadienį nurodė, kad 197 gaisrus visoje Rusijoje, įskaitant aštuonis gaisrus gamtos draustiniuose, apimančius per 40 tūkst. ha, gesina daugiau kaip 5 tūkst. žmonių.

Tačiau didžiausi miškų gaisrai, apėmę 382 436 ha, nėra gesinami pagal Rusijos politiką, kad atokius laukinės gamtos rajonus leidžiama vien stebėti iš kosmoso.

Ši politika sulaukė griežtos kritikos pernai vasarą, kai dūmai vargino kai kuriuos didžiausius Sibiro miestus, o daugiau kaip 1,2 mln. žmonių pasirašė peticiją su reikalavimu spręsti krizę.

Tarnybos duomenimis, tai yra didžiausios emisijos, išmatuotos per praėjusius 18 metų. Liepsnas kursto rekordinės temperatūros Rusijos arktyje ir sausra.

Ypač tai justi Jakutijos ir Čiukčijos regionuose. Mokslininkai dalyje Sibiro fiksavo iki 10 laipsnių aukštesnes birželio temperatūras nei vidurkis. Aplinkos organizacijos „Greenpeace“ duomenims, vietomis termometrų stulpeliai siekė 38 laipsnius.

„Nerimą kelia tai, kad Arktis šyla greičiau nei likęs pasaulis“, – sakė C3S atstovas Carlas Buentempas.

Miškų gaisrų situacija Rusijoje įtempta – liepos pradžioje liepsnojo daugiau kaip 2 mln. hektarų plotas. Šiuo metu pirmą kartą gaisrų teritorija susitraukė iki mažiau nei milijono hektaro.

„Žinoma, kad dabar visi susitelkę į kovą su koronaviruso plitimu. Tačiau tai negali sumažinti mūsų dėmesio kitoms potencialioms grėsmėms, - pirmadienį konferencijoje vaizdo ryšiu su atitinkamų tarnybų atstovais sakė prezidentas Vladimiras Putinas.

Situacija, anot jo, kol kas yra stabili, tačiau bet kuriuo metu gali greitai pasikeisti. Civilinės apsaugos duomenimis, iš viso šiais metais registruota jau beveik 3 500 miškų gaisrų, išdegė 475 000 hektarų plotas. Ypač liepsnos siautėja regionuose prie garsiojo Baikalo ežero netoli Krasnojarsko Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

Pernai dideli gaisrai pirmiausiai liepsnojo Sibiro miškuose – ypač taigoje, kuri labai svarbi pasaulio klimatui. „Greenpeace“ aktyvistų duomenimis, tada pelenais virto 15 mln. hektarų dydžio teritorija. Dabartinė situacija jau yra kritiška, teigia Civilinė apsauga. Kai kuriose vietovėse jau esą yra daugiau gaisrų nei pernai metais.

„Greenpeace“ įspėjo, kad gaisrai šiais metais dėl mažo sniego kiekio ir ankstyvo pavasario gali būti dar didesni. Ir gamtos apsaugos ministras Dmitrijus Kobylkinas pabrėžė, kad klimato kaita prisideda prie didelių gaisrų. Be to, jis įspėjo dėl neįprastai karštos vasaros.

Vasarą Sibire degė didžiuliai miškų plotai. Liepsnos persimetė ir į pasaulio klimatui svarbią taigą. Pastaruoju metu gesinti liepsnas visų pirma padėjo lietus. Gesinimo lėktuvus panaudojo ir Rusijos kariuomenė.

Žinybų vertinimu, išdegė daugiau kaip 9 mln. hektarų miško. Galutinių skaičių kol kas nėra. Tačiau aplinkosaugininkai iš „Greenpeace“ organizacijos spėja, kad gaisrų mastai daug didesni.

Sibire vasarą miškų gaisrai nėra reti. Tačiau šį kartą jie buvo didesni nei paprastai. Tai, be kita ko, lėmė sausra ir karščiai.

Pirmadienį Rusijos miškų priežiūros atstovai reporteriams teigė, kad vis dar dega ir mėginama gesinti maždaug 200 gaisrų – ugnyje skęsta maždaug 280 000 ha plotas. Paveikta teritorija yra didesnė už Liuksemburgą. Pastarąsias kelias dienas, pagal oficialius duomenis, ugnis ir toliau plito, nors ugniagesiai ir mėgino suvaldyti ugnį.

Dar didesnėje gaisro apimtoje teritorijoje – 2,7 mln. ha plote – šiuo metu ugnis net nėra gesinama, nes šie miškai yra labai tolimi.

Pasak aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ nuo metų pradžios sunaikinta daugiau nei 13,4 mln. ha miškų – tai už Graikijos teritoriją didesnis plotas.

Vis dėlto sekmadienį ugniagesiams pavyko užgesinti 50 gaisrų – maždaug 5 700 ha ploto.

Liepsnos paveikė ir taigą. Daugelyje rytų Rusijos regionų žmonės kenčia nuo dūmų ir smogo, nors pastaruoju metu situacija Irkutske ir netolimuose miestuose gerokai pagerėjo, nes pasikeitė vėjo kryptis.

Per visą Sibirą ir Rusijos Tolimuosius Rytus išplitus nevaldomam gaisrui, maždaug 1 000 Krasnojarsko miesto Sibire gyventojų ketvirtadienį pareikalavo regiono vadovo atsistatydinimo.

Pasak demonstrantų, ugniai tik įsiplieskus, gaisro pradžioje, esą vadovas teigė, kad kovoti su ugnimi nėra palanku ekonomiškai.

Ugnis išplito per tokį Rusijos plotą, kuris prilygtų Belgijos teritorijai. Rusijos „Greenpeace“ organizacijos skyrius paskelbė, kad gaisras Sibiro miškuose pasiekė ekologinės katastrofos lygį, o Rusijos nepaprastųjų padėčių ministerijos atstovai aiškino, kad ugnis miškuose intensyviai plito dėl to, kad „nebuvo imtasi pakankamų priemonių užgesinti gaisrą.“

Nors vyriausybės atstovai šiomis dienomis ėmėsi veiksmų, o prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė Rusijos armijos pajėgas padėti gesinti ugnies, aktyvistai ir protestuotojai teigia, jog tai, kaip vyriausybė iš pradžių reagavo į kritinę situaciją, yra tipinis pavyzdys, parodantis, kad nėra priimami tinkami prioritetai.

„Miškų gaisrai buvo tas taškas, kuris privertė žmones išeiti į gatves“, – sakė Krasnojarsko gyventojas Ruslanas Farmanovas, ketvirtadienį dalyvavęs proteste.

Ketvirtadienį grupė demonstrantų susirinko ir prie Gamtos išteklių ir ekologijos ministerijos Maskvoje.

Bendras degančių ruožų plotas penktadienį padidėjo iki 31 tūkst. kvadratinių kilometrų, informavo Rusijos aviacinės miškų apsaugos tarnyba „Avialesoochrana“. Pasak jos, su miškų gaisrais nekovojama, nes juos būtų sunku pasiekti.

Priežastis akivaizdi: tai yra jau vykstanti klimato kaita.

Didžiuliai gaisrai, kurių dūmai apgaubė šimtus miestų ir miestelių, kilo dėl sausros, kuri artimiausiu metu neturėtų susilpnėti, nors tam tikri Tolimųjų Rytų rajonai yra užtvindyti.

„Priežastis akivaizdi: tai yra jau vykstanti klimato kaita“, – per penktadienį surengtą spaudos konferenciją pareiškė M. Jakovenka.

„Šiandien vakare amerikiečių iniciatyva įvyko V. Putino pokalbis telefonu su D. Trumpu. JAV prezidentas pasiūlė pagalbą Rusijai kovojant su miškų gaisrais Sibire“, – trečiadienį naujienų agentūrai „Interfax“ nurodė Kremliaus spaudos tarnyba.

„Rusijos prezidentas pareiškė nuoširdžią padėką už parodytą dėmesingumą, pagalbos siūlymą ir paramą. V. Putinas pažymėjo, kad Rusija prireikus ja pasinaudos“, – sakoma pranešime.

Rusijos prezidentas JAV prezidento žingsnį įvertino kaip pažadą, kad ateityje pavyks atkurti visapusiškus santykius tarp abiejų šalių.

„Tuo pačiu V. Putinas informavo amerikiečių kolegą, kad Sibire jau sukurta galinga aviacijos grupuotė kovai su gaisrais. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos ataskaitos rodo, kad su tam tikrais sunkumais, bet sprendžiami lėktuvų ir sraigtasparnių degalų papildymo ir paskirstymo klausimai“, – nurodė Kremlius.

„Rusijos prezidentas JAV prezidento žingsnį įvertino kaip pažadą, kad ateityje pavyks atkurti visapusiškus santykius tarp abiejų šalių, – sakoma pranešime. – Rusijos ir JAV prezidentai susitarė kontaktuoti ir telefonu, ir per asmeninius susitikimus“.

Nepaisant neeilinių skubių priemonių, Rusijoje per parą atsirado 18 naujų miškų gaisrų židinių, ketvirtadienį pranešė tarnybos. Nurodoma, kad gaisrų židiniai aktyviai gesinami.

Iš viso miškų gaisrai apėmė daugiau kaip 3 mln. hektarų.

„Per praėjusią parą Rusijoje likviduoti 29 miškų gaisrai 404 ha plote. Rugpjūčio 1 dieną vidurnaktį RF teritorijoje degė 165 miško gaisrai 116 089 ha plote, dėl kurių vyko aktyvaus gesinimo darbai“, – ketvirtadienį „Interfax“ sakė aviacinės miškų apsaugos įstaiga „Avialesoochrana“.