„Baigtas ikiteisminis tyrimas Alytaus gaisro byloje. (...) Šiandieną byla bus perduota teismui“, – spaudos konferencijoje sakė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.
Bylą, kurią sudaro 90 tomų, nagrinės Alytaus apylinkės teismas. Planuojama pareikšti daugiau kaip 12 mln. eurų dydžio civilinį ieškinį, susidedantį iš žalos aplinkai bei valstybės patirtų nuostolių.
„Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, kad galėtume kalbėti apie aplinkybes, kurios lėmė ekologinę nelaimę Alytaus mieste. Viena iš tų aplinkybių buvo tai, kad įmonė, kuri vykdė padangų perdirbimo veiklą, sukaupė labai didelį kiekį padangų, kurias netinkamai sandėliavo, galimai pažeidė technologinius procesus“, – sakė prokuroras.
Pasak vyriausiojo prokuroro, gamykloje buvo dvigubai viršytas leistinas padangų kiekis.
Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo pernai spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.
Leistiną padangų kiekį viršijo daugiau nei dvigubai
Kaip sakė ikiteisminiam tyrimui vadovavusi bei jį organizavusi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė, gaisras kitų bendrovių vaizdo kameromis užfiksuotas apie 2 valandą nakties, praėjus dviem valandoms po to, kai įmonę paliko darbuotojai.
„Tyrimo metu nustatyta, kad gaisras kilo ir išplito nepilnai per dvi valandas“, – sakė prokurorė.
Gaisro priežastis tyrę ekspertai nustatė, kad to tiksliai pasakyti nėra galimybės.
„Įvertinus tai, kad įvykio vieta išdegusi, sudegusi, sugriuvusi, pastato dalis, kurioje vyko gaisras, buvo sugriuvusi, tiesioginės gaisro priežasties nėra galimybės nustatyti“, – sakė N. Urbonavičienė.
Vis dėlto ekspertai konstatavo tris galimas gaisro kilimo priežastis: elektros sistemų pažeidimai, technologinio proceso pažeidimai arba pašalinis atviros ugnies šaltinis.
„Ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių apskritai duomenų apie galimą tyčinį padegimą“, – pabrėžė prokurorė.
Gaisras kilo patalpoje, kurioje buvo sukauptas itin didelis kiekis naudotų padangų, čia buvo vykdomas pirminis jų apdirbimo procesas. Vėliau ugnis išplito į kitas patalpas.
Pagal taršos leidimą įmonės patalpose galėjo būti ne daugiau kaip 1,9 tūkst. tonų padangų. Gaisro dieną jų buvo virš 5 tūkst. tonų.
„Tyrimo metu nustatėme, kad gaisro metu sudegė virš 2 tūkst. tonų padangų“, – sakė prokurorė.
Padangos kaupėsi stringant įrengimams
Turimais duomenimis, „Ekologistika“ nuo 2017 metų pradžios iš įvairių juridinių asmenų priimdavo apdorojimui naudotas padangas, taip pat įsiveždavo kapotas padangas iš Estijos, kurias irgi laikė savo patalpose Alytuje.
Prokurorės teigimu, bendrovė atvežtas iš užsienio kapotas padangas fiksuodavo kitu nei leistina atliekų kodu arba fiksuodavo kaip sveikas padangas.
„Naudotos padangos į šią įmonę atvykdavo nuolat, kiekvieną dieną po tris-keturis vilkikus. Taigi, surinkdavo įmonė itin didelius kiekius padangų“, – sakė N. Urbonavičienė.
Jos vertinimu, didžiuliai kiekiai padangų susikaupė, nes nuolat jas vežant į bendrovę po kelis mėnesius neveikdavo apdorojimui skirti įrengimai.
„Ši įmonė padangų apdorojimui naudojo senus, sudėvėtus, nuolat gendančius aparatus, kurie nuolat strigdavo, po keletą mėnesių ir daugiau aparatai neveikdavo, padangų neapdorodavo ir kadangi buvo daug mėnesių, kai padangos nebuvo apdorojamos, o jos buvo nuolat kaupiamos ir vežamos, buvo sukaupta, kaip mes matome, būtent tokie itin dideli padangų kiekiai“, – sakė N. Urbonavičienė.
Žala siekia per 12 mln. eurų
Gaisro „Ekologistikoje“ valstybei padaryta 6 mln. eurų žala Lietuvos orui.
Taip pat nustatyti trys žmonių apsinuodijimai dūmais, todėl jiems konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Gaisras taip pat sunaikino šalia „Ekologistikos“ buvusias kitos bendrovės patalpas.
Gaisro padariniams šalinti buvo išmokėta dar beveik 6 mln. eurų iš valstybės rezervo.
„Žala gamtai – beveik 6 mln. eurų, yra reiškiamas ieškinys. Tada dar pareiškė kai kurie kiti nukentėję asmenys – yra dar ir kitos įmonės sužalotas turtas ir taip pat dėl 6 mln. eurų lėšų, išmokėtų iš valstybės rezervo, prokurorai reikš civilinį ieškinį“, – sakė N. Urbonavičienė.
Alytaus apskrities vyriausio policijos komisariato viršininkas Alvydas Jurgelevičius pasakojo, jog šiam tyrimui buvo sudaryta komanda iš visų specializuotų komisariato padalinių, gaisrą tyrė 47 pareigūnai.
Pareigūnai dar tebevykstant gaisrui apžiūrinėjo patalpas, apklausė daugiau kaip 150 asmenų, 33 asmenims taikė procesines prievartos priemones. Taip pat vykdytas eksperimentas, leidęs nustatyti, koks kiekis padangų buvo laikomas patalpose: jo metu buvo skaičiuojama, koks yra padangų svoris, kraunant jas į vilkiką su svarstyklėmis.
„Reikėjo pusiau konspiratyviai ieškoti kvalifikuotų, objektyvių ir sąžiningų pareigūnų, kurie galėtų suteikti specifinių žinių, paaiškinti tam tikrus veiklos niuansus“, – apie tyrimo iššūkius kalbėjo A. Jurgelevičius.
Jis taip pat pastebėjo, kad situacija su Aplinkos apsaugos departamentu ikiteisminio tyrimo metu buvo „specifinė ir gana komplikuota“, nes atsiradusią žalą gamtai turėjo vertinti to paties padalinio pareigūnai, kurių kolegoms vėliau pareikšti įtarimai.
Byloje galutiniai įtarimai pareikšti septyniems fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų – „Ekologistikos“ vadovas Juozas Cicėnas ir du darbuotojai – A. P. ir R. V. – bei pati bendrovė. Visi jie įtariami sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu. J. Cicėnas bei juridinis asmuo taip pat įtariami turto sunaikinimu dėl neatsargumo, o vadovas – ir dokumento suklastojimu.
Pasak N. Urbonavičienės, bendrovės vadovas, žinodamas, kad yra viršyti leistini padangų kiekiai, davė nurodymą jas toliau kaupti ir laikyti tam neleistinose vietose, nepasirūpino gaisro gesinimo sistemų įrengimu patalpose ir tuo, kad padangos būtų kraunamos laikantis priešgaisrinių reikalavimų.
„Siekdami nuslėpti itin didelį realiai laikomą sukauptų padangų kiekį, įmonės vadovas galimai davė nurodymus ir organizavo buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei pateikti duomenis neteisingus apie padangų apdorojimo apimtis bei atvykstančius krovinius iš užsienio valstybių“, – sakė prokurorė.
Vadovas iškėlė degančio graužiko versiją
J. Cicėnas kaltu neprisipažįsta ir apklausiamas kaip įtariamasis parodymų nė karto nedavė. Tačiau, pasak prokurorės, tuomet, kai jis buvo apklausinėjamas kaip specialusis liudytojas, iškėlė versiją esą gaisras galėjo kilti nuo užsidegusio graužiko, atbėgusio į bendrovės patalpas.
„Iškart po gaisro, spalio 29 dieną, apklausiamas kaip specialusis liudytojas, įmonės vadovas nurodė galimą gaisro kilimo priežastį: anot įmonės vadovo, gaisras galėjo kilti dėl to, kad gretimos įmonės patalpose kilo nedidelis gaisras, nuo kurio užsidegė graužikas ir degantis graužikas galėjo atbėgti ir atbėgo į įmonės patalpas ir, anot įmonės vadovo, būtent degantis graužikas galėjo sukelti tokį didelį padangų gaisrą“, – pasakojo prokurorė.
Vis dėlto, pasak jos, byloje nėra duomenų apie tokias galimas gaisro kilimo aplinkybes.
Sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei turto sunaikinimu dėl neatsargumo įtariamas dar vienas juridinis asmuo. Turimais duomenimis, ši su „Ekologistika“ susijusi bendrovė savo patalpose neturėdama leidimo taip pat laikė dalį padangų.
Įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo pareikšti dviem Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus darbuotojoms Aušrai Bružienei ir Aušrai Kričenienei.
Jos kaltinamos tuo, kad pernai tikrindamos įmonę ir apsilankę jos patalpose nesiėmė priemonių ir neatliko veiksmų, kad nustatytų realų laikomų padangų kiekį, ar faktinis laikomas kiekis atitinka taršos leidime numatytą kiekį bei nemėgino nustatyti, ar padangos laikomos vietose, kur buvo suteikta tam teisė.
Pasak prokurorės, tiek bendrovės vadovas, tiek pareigūnės savo kaltę neigia.
