Katedros rektorius Patrickas Chauvet (Patrikas Šovė) su naujienų agentūra „The Associated Press“ kalbėjo po Didžiojo penktadienio apeigų, vykusių  prie nuo liepsnų išgelbėto šventovės erškėčių vainiko, radusio laikiną prieglobstį netoliese esančioje Šv. Germano Oseriečio bažnyčioje.

„Galiu patikinti, kad ten yra darbo“, – pridūrė jis.

Po 2019 metų balandžio 15 dieną Paryžiaus gotikos perlą nusiaubusio gaisro Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Macronas) katedros atstatymui skyrė penkerius metus – iki 2024-jų, kai Paryžiuje vyks vasaros olimpinės žaidynės. Tačiau prancūzų pareigūnai suskubo pareikšti, kad nerealu įvykdyti tokio masto projektą per tokį trumpą laiką.

Per gaisrą nuo stogo į aplinką pasklido didelis kiekis nuodingo švino, ir tai apsunkina valymo darbus prieš prasidedant šventovės atstatymo darbams.

Per rekonstrukciją taip pat  ketinama perplanuoti katedros aikštę, kurią prieš gaisrą kasmet aplankydavo 20 mln. turistų.

Prancūzų tyrėjai tikrino daugybę versijų, „įskaitant elektros sistemos gedimą arba blogai užgesintos cigaretės sukeltą gaisrą“, sakoma pareiškime.

Jame nurodoma, kad nėra įrodymų, patvirtinančių gaisro dėl tyčinių nusikalstamų veiksmų teoriją.

Paryžiaus vyriausiojo prokuroro Remy Heitzo (Remio Heico) pasirašytame pareiškime sakoma, kad pirminės išvados pagrįstos daugiau nei 100 liudytojų duotais parodymais.

Vis tik pareiškime pabrėžiama, kad tyrėjai dar nenustatė tikrosios gaisro priežasties.

Kol kas neįmanoma daryti išvados, ar labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra elektros sistemos gedimas, ar neužgesinta cigaretė, priduriama jame.

„Dabar bus atliktas nuodugnesnis tyrimas, pasitelkiant specialias žinias“, – nurodė prokurorai.

Pranešime taip pat sakoma, kad dėl gaisro pradėtas pirminis tyrimas, tačiau įtarimai dėl žalos padarymo per aplaidumą niekam nepareikšti.

Balandžio mėnesį prie katedros restauravimo darbų prisidėjusios pastolių kompanijos „Le Bras Freres“ atstovas pripažino, kad darbininkai kartas nuo karto parūkydavo.

„Mes dėl to apgailestaujame“, – sakė atstovas, bet pridūrė: „Nuorūka jokiu būdu negalėjo būti gaisro Dievo Motinos katedroje priežastis.“

Didžiulis gaisras katedroje, kuri yra viena iš lankomiausių paminklų Europoje, kilo balandžio 15 dieną. Per gaisrą nugriuvo Prancūzijos sostinės simboliu laikomos katedros smailė, supleškėjo stogo gegnės.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) užsibrėžė ambicingą tikslą gaisro suniokotą bažnyčią restauruoti per penkerius metus.

Mišioms vadovavo Paryžiaus arkivyskupas Michelis Aupetit (Mišelis Opeti), saugumo sumetimais dėvėjęs šalmą. Ceremonija prasidėjo 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku.

Mišiose dalyvavo apie 30 žmonių, įskaitant dvasininkus, restauratorius, savanorius ir eilinius tikinčiuosius.

„Balandžio 15 dieną pastatą nusiaubęs gaisras išprovokavo jūrą emocijų, ir ne tik tikinčiųjų bendruomenėje“, – pareiškė arkivyskupas per ceremoniją, kuri buvo tiesiogiai transliuota per Prancūzijos televiziją.

„Ši katedra yra maldos vieta, tai jos tikroji ir vienintelė paskirtis.“

Mišios bus aukotos šoninėje koplytėlėje, kuri, kaip buvo patvirtinta, yra saugi.

Didžiulis gaisras katedroje, kuri yra viena iš lankomiausių paminklų Europoje, kilo balandžio 15 dieną.

Per gaisrą, kuris prasidėjo nuo pastolių, dėl restauracijos darbų įrengtų virš stogo, nugriuvo Prancūzijos sostinės simboliu laikomos katedros smailė, įgriuvo stogas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) užsibrėžė ambicingą tikslą gaisro suniokotą bažnyčią restauruoti per penkerius metus. Tačiau daugelis prancūzų architektų sako, jog tokiems darbams prireiks kur kas daugiau laiko.

Vyskupija kol kas laukia šalies pareigūnų sprendimo, ar galima visuomenei atverti prie katedros esančią erdvę. Gavus tokį leidimą, ateityje planuojama vakarine pamaldas rengti priebažnytyje, nurodė vyskupija.

Ši katedra yra maldos vieta, tai jos tikroji ir vienintelė paskirtis.

Kol vyks bažnyčios restauravimo darbai, prie katedros maldininkams ketinama pastatyti laikiną statinį.

Verslininkai ir eiliniai Prancūzijos gyventojai anksčiau pažadėjo katedros atstatymui skirti 850 mln. eurų. Tačiau kol kas buvo pervesta tik 10 proc. šios sumos.

Pačiame sostinės centre stovinti šventovė – vienas garsiausių Europos architektūros paminklų – buvo statoma Paryžiaus vyskupo Maurice'o de Sully (Moriso de Siuli) iniciatyva nuo 1163 iki 1345 metų.

XIX amžiuje gotikinė katedra buvo restauruota: sutvarkytos skulptūros, nukentėjusios per Prancūzijos revoliuciją, pastatyta nauja smailė.

Victoro Hugo (Viktoro Hugo) romane aprašytoje Paryžiaus Dievo Motinos katedroje kasmet apsilankydavo apie 14 mln. žmonių.

Išskirtinis dėmesys – trims

Kauno ugniagesiai gelbėtojai ramina, kad šių nelaimių pamokos išmoktos.

Apie tai "Kauno dienai" pasakojo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jovita Lapėnaitė.

– Kokių priemonių po sukrečiančio gaisro viename Paryžiaus simbolių – Švč.Dievo Motinos katedroje ketina imtis Kauno ugniagesiai gelbėtojai, kad tokios nelaimės nepasikartotų ir Kauno bei pakaunės bažnyčiose?

– Visos Kauno bažnyčios yra privalomai tikrinamos kas dvejus metus.

Visada po tokių neeilinių įvykių mes rengiame operatyvinius panašių objektų patikrinimus.

Tikrai dar kartą apvažiuosime visas 34 Kauno bažnyčias ir dabar.

Išskirtinės jų tik trys – Kauno šv.Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Prisikėlimo bažnyčia ir Pažaislio vienuolynas. Ir pastarąsias mes, pagal Vyriausybės rekomendacijas, aplankome kasmet, nes jos įtrauktos į Jono Pauliaus II piligrimų kelią.

Situacija pasikeitė

– Gana karti ir mūsų patirtis. 2012-aisiais Paštuvos ir Kulautuvos bažnyčias padegė psichikos sutrikimų turėjęs ligonis. 2013-aisiais ugnis nusiaubė Šv.Nikolajaus Stebukladario cerkvę Žaliakalnyje. Su kokiomis problemomis susidurta tada gesinant šiuos gaisrus? Kokios jų pamokos išmoktos?

– Po tų tragiškų gaisrų, kai sudegė šios medinės pakaunės bažnyčios, labai daug bažnyčių įsivedė priešgaisrinę signalizaciją.

Susirūpinta ir elektros instaliacija, kuri daugumoje bažnyčių – jau sena. Tačiau dėl didelių investicijų ji sutvarkyta dar ne visur, nors būtent netvarkinga elektra – daugumos gaisrų priežastis.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės J.Lapėnaitės teigimu, gesinti išskirtinei kategorijai priskiriamus gaisrus bažnyčiose jos kolegos yra pasirengę. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Be to, paties buvusio tuomečio Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus iniciatyva, buvo pravesti priešgaisrinės saugos mokymai kunigams. Ir dabar kartojame juos kasmet.

Į minėtus padegimus bažnyčios tikrai labai sureagavo ir pradėjo tvarkytis. Aišku, gaila, kad tam reikėjo tokių įvykių. Juk dauguma gaisrų kyla dėl mūsų pačių aplaidumo. Atrodo, tiek metų nedegė, tai to ir neatsitiks. Tačiau, kad tai neatsitiktų, reikia padaryti viską, kas priklauso nuo mūsų pačių. Ypač, kai prasideda bažnyčios renovacija. O tai padarius, tikimybė, kad joje kils gaisras, nedidelė.

Visa kita priklauso nuo aplinkybių – oro sąlygų, atsitikus tokiai nelaimei, ar greitai ji bus pastebėta ir pan.

Dabar, tikrinant bažnyčias, dažniausiai konstatuojami tik tokie pažeidimai kaip pasibaigęs gesintuvo galiojimo laikas arba yra jų per mažai.

Grįžtant prie sudegusių pakaunės bažnyčių, apie kai kuriuos gaisrus buvo pranešta per vėlai. Susidurta ir su tipiška kaimo vietovės problema – vandens hidrantų nebuvimu. Ir dėl to, aišku, buvo sugaišta laiko. O gaisrai plito žaibiškai, nes mediniai bažnyčių pastatai buvo labai išdžiūvę.

O greitai pastebėjus vidurdienio gaisrą Žaliakalnio cerkvėje, jo nuostoliai buvo minimalūs.

Žaliakalnio cerkvė/Artūro Morozovo nuotr.

Būtiniausia įranga apsirūpinta

– Ir Tytuvėnų bažnyčia bei vienuolynas, kuriuos 2012-aisiais nusiaubė ugnis, ir Paryžiaus Švč.Dievo Motinos katedra buvo restauruojamos. Dauguma Kauno bažnyčių, kaip ir Pažaislio vienuolynas, – taip pat seni istoriniai pastatai. Kaip dar Kauno ugniagesiai gelbėtojai yra pasirengę spręsti problemas, jeigu ugnis pradėtų šeimininkauti ir ten?

– Gavus pranešimą apie gaisrą bažnyčioje, iš karto yra skelbiamas antrasis pajėgų išsiuntimo numeris:  į gaisravietę vyksta penkios autocisternos ir vienas keltuvas. Toks pats pajėgų išsiuntimo numeris taikomas ir gavus pranešimų apie gaisrus senelių namuose, mokyklose, ligoninėse. Aišku, pakeliui – gavus pranešimų iš išvykusiųjų, pajėgos gali būti dar sustiprintos arba dalis jų atšaukta.

Kaune mes turime tris keltuvus – 42, 37 ir 26 m aukščio. Su jais buvome nuvykę prie visų Kauno bažnyčių, po to konstatavome, kad šių stogai su minėtomis mūsų turimomis priemonėmis yra pasiekiami.

Jau išspręsta ir anksčiau konstatuota problema dėl užmūrytų Pažaislio vienuolyno vartų, skirtų gaisrinės automobiliams. Dabar jau šie, jeigu prireiktų ugniagesių gelbėtojų pagalbos, pro juos įvažiuotų be problemų.

Po didelį atgarsį sukėlusio gaisro Šilainių daugiabutyje, iš kurio žmonės gelbėjosi šokdami iš septinto aukšto, o privažiuoti mūsų technikai trukdė kiemą užgrūdę automobiliai, savivaldybė nupirko mums šių evakuatorius, su kuriais jau galime tokias problemas išspręsti. Jie yra tose Kauno ugniagesių gelbėtojų komandose, kurios yra prie tankiai gyvenamų miesto rajonų.

Be to, prie daugumos Kauno bažnyčių esame surengę pratybas. Ir kartu su jomis esame parengę planus, kokias vertybes gaisro atveju pirmiausia iš jų gelbėti.

Vertė kaltę ateiviams

Per beveik penkis 2012-ųjų mėnesius 32-ejų pakaunės gyventojas D.B. surengė trylika išpuolių prieš Lietuvos bažnyčias.

Dvi iš jų – Paštuvos Šv.Barboros ir Kulautuvos Švč.Mergelės Marijos buvo visiškai sudegintos. Pirmąją puošė keturi kilnojamąja kultūros vertybe paskelbti paveikslai, kuriuos paveldosaugininkai įkainavo 75 tūkst. litų.

Paštuvos Šv.Barboros bažnyčia/Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Nors D.B. buvo pareikšti įtarimai dėl keturiolikos nusikaltimų – turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu – padegant, viešosios tvarkos pažeidimo – daužant langus ir bjaurojant sienas bei paveikslus ir pasipriešinimo policijai jį sulaikant, psichiatrai pripažino šį asmenį nepakaltinamu. Sulaikytas pareigūnų, jis pasakojo, kad dešinėje jo galvos pusėje esantis gumbas – ateivių iš kosmoso įmontuotas implantas. Ir per šią mikroschemą jis esą gauna komandas naikinti bažnyčios turtą. Neva ir šių sąrašą bei eiliškumą jam taip pat pateikia ateiviai.

Gaisras po Mišių

2013-ųjų gegužę Kapsų gatvėje, esančioje Šv.Nikolajaus Stebukladario cerkvėje vyko Mišios už mirusįjį, per kurias buvo uždegta apie 100 žvakių.

Po jų visi išvažiavo į kapines, todėl sargas užrakino cerkvės duris.

Po kurio laiko kaimynystėje daugiabutį renovavę darbininkai pastebėjo iš šių vienintelių sentikių maldos namų Kaune, pastatytų dar 1906 m., kylančius dūmus.

Nustatyta, kad nelaimę prišaukė po Mišių iki galo neužgesinta žvakė.

Žaliakalnio cerkvė/Artūro Morozovo nuotr.

Sužinoję apie gaisrą cerkvėje, į įvykio vietą atskubėjo ir Kauno paveldosaugininkai, sunerimę dėl vertingų jos ikonų, altoriaus, itin brangios evangelijų knygos bei kitų interjero detalių likimo.

Anot ugniagesių gelbėtojų, laiku pastebėjus šį gaisrą, jo padariniai nebuvo tokie dideli, kaip tikėtasi. Daugelį vertybių pavyko išsaugoti. Tačiau apdegė dalis vertingo altoriaus. Apsmilko, aprūko ar sušlapo nuo vandens ir kitos vertybės.

Gesinant šį gaisrą, terminį šoką patyrė ir vienas ugniagesys, nes cerkvės pastogėje, į kurią persimetė ugnis ir kurios konstrukcijos buvo apšiltintos šiaudais, buvo sunku ištverti nežmonišką karštį. Tai buvo paveldo saugoma konstrukcija, todėl, nenorėdami jos pažeisti, ugniagesiai gelbėtojai turėjo išardyti apie 50 kv. m stogo dangos.

Per plauką nuo naujų nelaimių

Skubėjo Kauno ugniagesiai gelbėtojai į Kauno bažnyčias ir 2017-ųjų pabaigoje, ir vos prasidėjus 2018-iesiems.

2017-ųjų gruodžio 11-osios popietę buvo pranešta, kad iš Petrašiūnų Šv.Vincento Pauliečio bažnyčios kamino kyla atvira liepsna. Atskubėjus į įvykio vietą, iš jo kilo žiežirbos. Atlikus žvalgybą bažnyčios viduje, palėpėje ir ant stogo, konstatuota, kad gaisras dėl nustatyto krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo pažeidimų neįsiplieskė.

2018-ųjų sausio 18-osios popietę buvo pranešta apie Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje smilkstančius audinius. Degusi porolono skiautė buvo užgesinta anksčiau, nei atvyko ugniagesiai gelbėtojai. Konstatuota, kad porolono šiukšlės užsidegė pažeidus priešgaisrinės saugos taisykles atliekant suvirinimo darbus. Nuostolių dėl to buvo išvengta.

Kai kas prabilo apie Apvaizdos pagrūmojimą, tačiau jei kas šiame gaisre ir yra apokaliptiška – tai ženklą, kad kraujagysles it kojines adantis, po kosmosą turistaujantis techno sapiens per kelias dešimtis minučių geba prarasti tai, kas buvo kurta šimtmečius.

Tokių ženklų pastaraisiais metais būta ne vieno, tad 13 mln. lankytojų kasmet sulaukdavusią katedrą nusiaubęs gaisras vargiai bus paskutinis. 2012-aisiais paauglių nuorūka sukėlė Slovakijos pasididžiavimą Krasna Horka pilį nusiaubusį gaisrą. Pernai liepsnos prarijo Brazilijos nacionalinį muziejų kartu su kone 20 mln. ypatingos vertės eksponatų. Ženklų matėme ir Lietuvoje: kai degė Tytuvėnai, Labanoro, Kulautuvos bažnyčios. Kai nuo Gedimino kalno it barzdą nuskutus medžius šis ėmė slinkti atverdamas savo lobynus – ir mūsų akis, kad statydami naujus rūmus rizikuojame prarasti senąjį, kur kas vertingesnį, – kultūros rūmą.

Kraujagysles it kojines adantis, po kosmosą turistaujantis techno sapiens per kelias dešimtis minučių geba prarasti tai, kas buvo kurta šimtmečius.

Pasaulyje sunkiai surastume vyriausybių, kultūros projektus vadinančias prioritetais. Ne išimtis ir pati Prancūzija, nerandanti lėšų savo bažnyčioms apsaugoti nuo vandalų ir sunykimo. Tačiau būtent kultūra sujungia suskaldytas tautas, per ją susitaikymo ženklus demonstruoja priešai, ji gali padėti prikelti ekonomiką, išmoko tikėti vizijomis ir paversti jas tikrove.

Dar neišsisklaidžius svilėsių kvapui, turtingiausios Prancūzijos šeimos it per aukcioną pranešė skiriančios viena už kitą didesnes sumas katedrai atstatyti: kas 100 mln. eurų, kas 200. Apie pagalbą prabilta ir Lietuvoje. Šis solidarumo su paryžiečiais aktas – puiki proga pagaliau pradėti mąstyti ir apie savuosius, kad ir dešimtis kartų mažesnius, bet dėl to ne ką menkesnius paveldo objektus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad nelaimė yra „neįtikima ir sukrečianti“.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad Paryžiaus katedra yra visos krikščioniškosios Europos simbolis, o užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tvirtino esąs sugniuždytas.

Žiniasklaidoje skelbiamose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti liepsnos ir didžiuliai dūmų debesys, besiveržiantys iš milijonų žmonių kasmet aplankomos gotikinės katedros, stogo ir smailės, o ugniagesiai sako nesantys tikri, kad gaisrą pavyks sustabdyti.

„Neįtikima ir sukrečiama. Meldžiamės už Švč. Dievo Motinos katedrą“, – tviteryje parašė D. Grybauskaitė.

Ministras pirmininkas sakė, kad jam „siaubinga matyti“ ugnies niokojamą „ne tik Prancūzijos, bet ir visos krikščioniškosios Europos simbolį“.

„Būtent tą, kuris giliai įsirėžęs į atmintį daugeliui europiečių. Tiek dėl skaitytų literatūros kūrinių, tiek dėl asmeninių patirčių“, – feisbuke parašė S. Skvernelis.

„Palinkėkime vieni kitiems stiprybės. Visų pirma – prancūzams ir paryžiečiams. Mes su jumis šią sielą raižančią valandą...“, – teigė jis.

Užsienio reikalų ministras teigė, kad 1163–1345 metais statytas pasaulio gotikos perlas gali būti sunaikintas.

Niekas negali sunaikinti mūsų meilės nuostabiajam Paryžiui.

„Esu sugniuždytas, matydamas degančią Švč. Dievo Motinos katedrą. Mano mintys yra su paryžiečiais ir Prancūzijos žmonėmis, Paryžiaus simboliui ir pasaulio gotikos perlui susiduriant su rizika būti sunaikintam“, – tviteryje rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Niekas negali sunaikinti mūsų meilės nuostabiajam Paryžiui“, – pridūrė L. Linkevičius.

Pareigūnai teigia, kad gaisras katedroje gali būti susijęs su šiame gotikiniame statinyje vykdomais renovacijos darbais. Pastaruoju metu čia buvo vykdomas 6 mln. eurų vertės smailės renovacijos projektas.

Pareigūnai šiuo metu skuba gelbėti visus katedroje esančius meno kūrinius ir bando neleisti ugniai išplisti.

Paryžiaus ugniagesiai gelbėtojai pareiškė nesantys įsitikinę, kad jiems pavyks suvaldyti katedrą pasiglemžti grasinantį gaisrą.

Ši nelaimė įvyko pasaulio katalikams ruošiantis švęsti Velykas.