LAT birželio 6 dieną patenkino V. Vasiliausko skundą ir panaikino dalį pernai rugsėjį priimtos Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria pripažinta, kad buvęs centrinio banko vadovas teiginiais apie S. Jakeliūną pažemino jo garbę ir orumą.

Tarp tokių teiginių nurodomi: „atskiras visuomenės atstovas, kuris nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjas“.

Aukščiausiojo Teismo nuomone, ar šie teiginiai buvo įžeidūs, iš naujo turėtų nagrinėti Vilniaus apygardos teismas, ginčą nagrinėjęs apeliacine tvarka.  

„Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog ieškovas (S. Jakeliūnas – BNS) įrodė atsakovą (V. Vasiliauską – BNS) paskleidus apie ieškovą nurodytus teiginius, vadovaudamasis vien tuo, kad atsakovas nepateikė visuotinių banko tarnautojų susirinkimų įrašų. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas neatitinka kasacinio teismo praktikos, (...) atitinkamai išvada dėl minėtų teiginių turinio padaryta netinkamai įvertinus įrodymus“, – rašoma LAT nutartyje.

Vilniaus apylinkės teismas pernai balandį atmetė S. Jakeliūno ieškinį V. Vasiliauskui pripažinęs, jog europarlamentaras neįrodė, kad būtent V. Vasiliauskas paskleidė nurodytus teiginius.

Tuo metu Vilniaus apygardos teismas pernai rugsėjį pripažino, jog centrinio banko tarnautojų susirinkimuose V. Vasiliausko išsakytos frazės yra S. Jakeliūną įžeidžianti nuomonė.

Konfliktas tarp jų kilo tuomet, kai buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas S. Jakeliūnas 2018 metų kovą vadovavo 2009-2010 metų ekonominės krizės aplinkybių tyrimui ir kreipėsi į Lietuvos banką dėl informacijos.

Anot S. Jakeliūno, tuometinis LB vadovas V. Vasiliauskas banko darbuotojams išsakė išankstinę skeptišką nuomonę apie tyrimą, vėliau jį lygino su „marodieriavimu“, „santykiais su lavonais“, o parlamentinio tyrimo vadovus vadino „atskirais visuomenės atstovais, kurie, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjais“, „plokščios žemės teorijos šalininkais“.

Pasak europarlamentaro, šie teiginiai buvo skirti būtent jam.

Seimo BFK atlikto tyrimo išvadose konstatuojama, kad 2009-2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, be to, 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę, o Vyriausybė užuot skolinusis iš tarptautinių institucijų pigiau, ėmė paskolas rinkoje su didesnėmis palūkanomis.

Išvadose, be kita ko, buvo siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti valstybinį komercinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais.

V. Vasiliauskas LB valdybos pirmininku dirbo nuo 2011 iki 2021 metų balandžio. Dabar jis yra premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas. 

S. Jakeliūnas į Seimą pateko 2016 metais, pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, tačiau kadencijos nebaigė, nes 2019 metais buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

Pasak teismo, S. Jakeliūnas neįrodė nei paties žinių paskleidimo fakto, nei to, kad V. Vasiliausko žodžiai buvo skirti būtent jam.

„Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, remdamasis byloje surinkta medžiaga, šalių paaiškinimais, sprendžia, jog byloje nepakanka įrodymų žinių paskleidimo faktui nustatyti ir pripažinti, jog žinios buvo apie ieškovą. Pastarajam neįrodžius nurodytų juridinių faktų viseto, būtino garbės ir orumo pažeidimo konstatavimui, ieškinys negali būti tenkinamas“, – rašoma teismo nutartyje.

Nustatęs, kad nebuvo įrodyti pirmieji du juridiniai faktai, teismas nevertino kitų teisinių argumentų dėl teiginių priskyrimo nuomonės ar žinios kategorijai, jų žeminančio pobūdžio ir argumentų apie saviraiškos laisvės ribas – jie laikyti nereikšmingais.

Ieškinyje buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas nurodė, kad komitetas nuo 2018 metų kovo vykdė 2009-2010 metų ekonominės krizės aplinkybių tyrimą ir kreipėsi į Lietuvos banką dėl informacijos pateikimo.

Anot S. Jakeliūno, tuometinis LB valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas banko darbuotojams išsakė išankstinę skeptišką nuomonę apie tyrimą, vėliau jį lygino su „marodieriavimu“, „santykiais su lavonais“, o parlamentinio  tyrimo vadovus vadino „atskirais visuomenės atstovais, kurie, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjais“, „plokščios žemės teorijos šalininkais“.

Anot S. Jakeliūno, tuometinis LB valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas banko darbuotojams išsakė išankstinę skeptišką nuomonę apie tyrimą, vėliau jį lygino su „marodieriavimu“, „santykiais su lavonais“.

Pasak europarlamentaro, šie teiginiai buvo skirti būtent jam.

S. Jakeliūnas tikino, kad tokie teiginiai neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą bei menkiną reputaciją. Jis teigė, kad dėl V. Vasiliausko išsakytų teiginių jam kilo sudėtingų situacijų, susijusių su jo profesine veikla ir viešųjų pareigų vykdymu.

Ieškinyje S. Jakeliūnas teigė patyręs didžiulę neturtinę žalą, tačiau sakė neturintis tikslo pasipelnyti iš situacijos, tad teismo prašė priteisti tik simbolinę vieno euro sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo vertinimu, V. Vasiliausko teiginiai buvo pasakyti skirtingu laiku ir skirtingose vietose, galbūt ir skirtingame kontekste, kuris, S. Jakeliūnui nepateikus pirminių ir nefragmentuotų šaltinių, nebuvo atskleistas.

„Atsižvelgiant į tai, kad būtent ieškovui kyla pareiga įrodyti ginčo teiginių paskleidimo faktą, o taip pat ir faktą, kad žinios yra apie jį, akivaizdu, kad ginčo teiginių kvalifikavimui toks selektyvus duomenų pateikimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad būtent tokie teiginiai, kuriuos ieškovas prašo pripažinti kaip žeminančius jo garbę ir orumą, atsakovo buvo paskleisti“, – pabrėžiama nutartyje.

Taip pat pažymėta, kad S. Jakeliūno nurodytų teiginių konstrukcija skiriasi nuo iš tiesų V. Vasiliausko pasakytų sakinių.

Be kita ko pabrėžiama, kad buvęs Seimo BFK pirmininkas ginčijo teiginius, kuriuos V. Vasiliauskas pasakė Lietuvos banko darbuotojų susirinkimo metu ir nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad jis tokius žodžius būtų pasakęs žiniasklaidai ar visuomenei.

Teismas taip pat konstatavo, kad pats S. Jakeliūnas vienoje spaudos konferencijoje V. Vasiliausko išsakytus žodžius įvardino kaip skirtus visam parlamentui, o ne konkrečiai jam.

„Kadangi visi esame protaujantys žmonės ir elementarios loginės dedukcijos būdu galime suprasti, kad kalbama apie tuos, kurie vykdo tą tyrimą, o šiuo atveju tai ir visas parlamentas, kad čia užsiimama marodieriavimu ir santykiavimu su lavonais“, – 2018-ųjų rugsėjį spaudos konferencijoje sakė jis.

Anot teismo, tai įrodo, kad S. Jakeliūnas „nepriskyrė minėtų ginčo teiginių sau asmeniškai ir tuo tik patvirtino, jog nurodytos frazės yra bendro pobūdžio ir nebuvo nukreiptos į konkretų asmenį“.

S. Jakeliūnas į Seimą pateko 2016 metais, pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, tačiau kadencijos nebaigė, nes 2019 metais buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

Lietuvos bankas dėl jo pasisakymų buvo kreipęsis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, tačiau ši atsisakė vertinti jo elgesį, nes išrinkus jį į Europos Parlamentą, jo, kaip Seimo nario įgaliojimai nutrūko.

Sulaukus centrinio banko skundo, tokį Seimo etikos sargų sprendimą šių metų vasarį patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Seimo BFK atlikto tyrimo išvadose konstatuojama, kad 2009-2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, be to, 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę, o Vyriausybė užuot skolinusis iš tarptautinių institucijų pigiau, ėmė paskolas rinkoje su didesnėmis palūkanomis.

Išvadose, be kita ko, siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti valstybinį komercinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais.

V. Vasiliauskas Lietuvos banko valdybos pirmininku tapo 2011 metais, antroji jo kadencija baigėsi prieš savaitę.

Apie tai trečiadienį pranešė naujienų portalas alfa.lt.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad homeopatui Antanui Juškevičiui buvo padaryta neturtinė žala, ji įvertinta 300 eurų, tačiau jis tokį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, siekdamas didesnės kompensacijos.

A. Januškevičius teismui nurodė, kad alternatyvios medicinos paslaugas teikia oficialiai, yra visateisis gydytojas homeopatas. J. Sejonienė portalui alfa.lt sakė mananti, kad veikla, kuria užsiima A. Januškevičius, yra neteisėta, o jos komentaras yra adekvatus.

Prieš tapdama Seimo nare J. Sejonienė buvo Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja. Į parlamentą ji išrinkta su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašu.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) spalio 1 dieną atmetė V. Sutkaus skundą, kuriuo jis prašė V. Šerio portalui 15min.lt 2018-ųjų rugpjūtį išsakytus teiginius pripažinti neteisingais ir žeminančiais buvusio LVK vadovo garbę ir orumą.

VAT taip pat tenkino V. Šerio skundą – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo šiemet priimtą sprendimą, kuriuo vienas iš teiginių buvo pripažintas neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu V. Sutkaus garbę ir orumą.

Apygardos teismo teigimu, teiginį „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga Sutkus oficialiame renginyje pradeda rėkti – daloj Šerį (rus. šalin)“ pripažindamas neatitinkančiu tikrovės, pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog frazė „daloj Šerį“ buvo pavartota ne oficialiame renginyje, o jam pasibaigus.

„Nustatyta, kad minėtą frazę V. Sutkus sušuko viešos diskusijos dalyviams esant Ryšių reguliavimo tarnybos patalpose, formaliai pasibaigus posėdžiui, bet pats renginys dar nebuvo pasibaigęs (....). Be to, net ir laikant, kad frazė „daloj Šerį“ buvo sušukta po oficialaus renginio, tai nesudarytų pagrindo ginčyto teiginio laikyti melagingu ir neatitinkančiu tikrovės, nes teismų praktikoje yra pasisakyta, kad duomenys neatitinka tikrovės, jei paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, tai yra iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių“, – rašoma VAT nutartyje.

Joje pažymima, kad aplinkybė, jog frazė „daloj Šerį“ buvo sušukta oficialaus renginio pabaigoje, o ne paties renginio metu, laikytina tik nereikšmingu netikslumu, bet ne melagingos informacijos teikimu.

„Tuo atveju, kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę“, – teigiama nutartyje.

Tuo metu dėl V. Šerio išsakytų teiginių „Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta“, „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose (LVK prezidento – BNS). Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“, „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“, VAT palaikė pirmos instancijos teismo poziciją, kad jie atitinka tikrovę ir nežemina V. Sutkaus garbės ir orumo.

„Pirmosios instancijos teismas savo išvadas padarė iš visumos nagrinėjant bylą ištirtų įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų, kitų aplinkybių ir duomenų, tarp kurių – S. Sutkaus asmenybę, jo veikloje naudojamus elgesio metodus ir kitas aplinkybes charakterizuojantys duomenys“, – rašoma VAT nutartyje.

VAT taip pat priteisė V. Sutkui atlyginti Telecentro ir R. Šerio patirtas bylinėjimosi išlaidas – atitinkamai 12,3 tūkst. ir 10,2 tūkst. eurų.

Buvęs politikas teismui ginčija žvalgybos informaciją, prieš pora metų pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). R. Šukio teigimu, komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.

Kaip BNS informavo teismo atstovė Lina Nemeikaitė, teisėjos nuo bylos nusišalino, nes užpernai nagrinėjo bylą, kurioje ieškinį VSD dėl toje pačioje pažymoje paskleistų faktų buvo pareiškęs koncernas „MG Baltic“.

Koncerno ieškinio dėl žalos atlyginimo už dalykinės reputacijos pažeidimą nagrinėjimo metu teisėjos jau pasisakė, kad pažymoje paskleista informacija negali būti laikoma žiniomis, svarstant tai civilinio kodekso straipsnio, nustatančio dalykinės reputacijos ar garbės ir orumo pažeidimo ribas, kontekste.

„Teisėjų vertinimu, abiem atvejais nagrinėtų klausimų (...) ryšys yra pernelyg artimas. Atsižvelgiant į tai bei į teismo nešališkumo kriterijus, tokia situacija objektyviai byloje asmenims gali sukelti abejonių dėl teisėjų šališkumo“, – sakė L. Nemeikaitė.

Pats R. Šukys BNS sakė nežinojęs, kodėl teisėjos nusišalino ir teigė tik gavęs teismo nutartį be jokios argumentacijos.

„Tada galbūt ir pagrįstas toks nusišalinimas, jei ten yra jau išsakyta jų pozicija ir ta pozicija gali sukelti abejonių dėl nešališkumo teismo, tuomet gal ir teisingas nusišalinimas“, – sakė buvęs politikas BNS perpasakojus teisėjų motyvus.

Tada galbūt ir pagrįstas toks nusišalinimas, jei ten yra jau išsakyta jų pozicija ir ta pozicija gali sukelti abejonių dėl nešališkumo teismo.

R. Šukys svarstė, ar buvo būtina tai daryti, tačiau sutiko, kad „sudėtingoje byloje su neeiline institucija“ geriau nesukelti jokių abejonių.

Šis ieškinys Vilniaus apygardos teismą pasiekė po to, kai buvęs ministras apeliacine tvarka apskundė birželio pradžioje priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas jo ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo tuomet atmetė.

Minėtoje VSD pažymoje R. Šukys minimas kaip proceso dalyvis, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai. Anot VSD, R. Šukys aptarinėtas kaip galimas kandidatas į Seimo pirmininkus, ministrus. VSD medžiagoje politikas minimas kaip Liberalų sąjūdžio narys, nors niekada tai partijai nepriklausė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas birželį nusprendė, kad VSD nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, nes ją pateikė išimtinai NSGK prašymu ir neatskleidė jos jokiems kitiems asmenims.

Teismo nutartyje pabrėžta, kad VSD visą informaciją rinko remdamasi Žvalgybos įstatymu, o pačioje pažymoje pateikta „apibendrinta informacija apie koncerno „MG Baltic“ bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti“.

Pasak teismo, tokia informacija negali būti patikrinama tiesos kriterijumi, nes ji savo prigimtimi labiau atitinka nuomonę ar prielaidą, ypač atsižvelgiant į formuluotę „VSD vertinimu“.

R. Šukys po šio sprendimo sakė, kad teismo argumentai jo neįtikino, tačiau skundo motyvų plačiau nekomentavo. Jis teigė neatmetantis galimybės po apeliacinės instancijos, jei sprendimas jo netenkins, kreiptis ir į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

Teismas nusprendė, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija tinkamai neišnagrinėjo A. Tapino šių metų sausį pateikto prašymo įvertinti Sauliaus Skvernelio žodžius apie jį ir įpareigoti premjerą atsiprašyti.

VAAT teigimu, Etikos komisijos elgesys, kai nepaisydama pirmojo teismo sprendimo, antrąkart atsisakė pradėti tyrimą dėl Vyriausybės vadovo, neatitinka gero administravimo principo.

„Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, nepagrįstai, nesant teisės aktuose nustatytų pagrindų, atsisakė pradėti tyrimą pagal A. Tapino skundą, nors tyrimas iš esmės jau buvo pradėtas, todėl 2019.07.24 sprendimą panaikino ir įpareigojo komisiją išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti sprendimą“, – rašoma teismo pranešime.

Be to, Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau antrą kartą privalės žurnalistui atlyginti  bylinėjimosi išlaidas.

A. Tapinas į Seimo etikos sargus kreipėsi dėl to, kad pernai gruodžio mėnesį S. Skvernelis per susitikimą su Liberalų frakcija paskelbė jo garbę ir orumą bei reputaciją žeminančias žinias.

Iš pradžių „Laisvės TV“ įkūrėjas reikalavo, kad premjeras paneigtų savo žodžius: „Dabar, kas vyks sekmadienį, nesuprantu kodėl mitingas kažkoks ar ten akcija, bet organizuoja ne profsąjungos, organizuoja ponas Tapinas, kuris dabar tampa politiku, nebe žurnalistu. Profesinės sąjungos yra įtrauktos į politiką. Tiesiog, jeigu tokio chaoso tikslas yra pakeisti šalyje teisėtai išrinktą valdžią, tai tą tikslą reikėtų ir įvardinti.“

Taip premjeras kalbėjo prieš profsąjungų paskelbtą protesto akciją „Paskutinis skambutis“.

S. Skverneliui atsisakius atsiprašyti, A. Tapinas kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją su skundu, kurio vienas iš reikalavimų buvo rekomenduoti ministrui pirmininkui viešai atsiprašyti A. Tapino.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija atsisakė pradėti tyrimą, rekomenduodama žurnalistui kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo arba į teisėsaugos institucijas dėl galimo šmeižto.

S. Skvernelis yra ne tik ministras pirmininkas, bet ir Seimo narys.

Šis VAAT sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nepakeistas“, – BNS sakė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Verslininkas buvo apskundęs pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys jo baudžiamąją bylą tyrusiam ir kaltinimą dabar teisme palaikančiam prokurorui Justui Lauciui.

Pernai Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad prokuroras J. Laucius tik išsakė savo nuomonę apie viešą asmenį, o pagal einamų pareigų skaičių viešu asmeniu esantis R. Kurlianskis turėtų būti pakantesnis kritikai.

Verslininkas prašė, kad teismas įvertintų prokuroro viešas pastabas apie jį kaip apie ligotą turtuolį ir konstatuotų, kad šie teiginiai netinkami, tačiau kompensacijų nesiekė.

Apeliantas apygardos teismo prašė prijungti prie bylos medžiagos naują įrodymą – 2017 metais liepos 3 dieną atliktą Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto išvadą. Šiuo įrodymu buvo siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo teiginį, kad bylos nagrinėjimo metu pateiktas 2017 metų balandžio 20 dienos Lietuvių kalbos instituto raštas yra neišsamus ir nepakankamas, rašte žinios ir nuomonės nustatymo klausimas buvo sprendžiamas nevertinant teiginių sekos, neatsižvelgiant į bendrą ginčo kontekstą.

Atvirkščiai, sergantis žmogus sukelia užuojautą, o turtingas, užimantis reikšmingas pareigas žmogus kelia pagarbą.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas naujo įrodymo nepriėmė. Jis konstatavo, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, R. Kurlianskis tinkamai nepagrindė, kad šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog advokatą turintis R. Kurlianskis privalėjo žinoti, kad sprendžiant klausimą dėl paskleistų duomenų pripažinimo žeminančiais garbę ir orumą analizuojamas visas kalbos kontekstas, o ne atskiri sakiniai.

„Taigi apeliantas turėjo visas sąlygas pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikti pakankamus ir išsamius rašytinius įrodymus, o ne tada, kai jo reikalavimai yra atmesti“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija.

Pats J. Laucius teigė išsakęs nuomonę, už kurią neturi būti persekiojamas. Anot jo, R. Kurlianskis skundą pateikė siekdamas jo nušalinimo nuo baudžiamosios bylos.

Vilniaus apygardos teisėjų kolegijos nutartyje rašoma, kad nei bendrinėje, nei specialioje teisinėje kalboje prokuroro pasakyti teiginiai „ligotas“, „turtingas“, „užimantis reikšmingas pareigas“ neturi jokio neigiamo atspalvio, žeminančios bei menkinančios prasmės.

„Atvirkščiai, sergantis žmogus sukelia užuojautą, o turtingas, užimantis reikšmingas pareigas žmogus kelia pagarbą. Taigi išanalizavus atsakovo pavartotų teiginių reikšmę, teisėjų kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad šie teiginiai yra vartojami bendrinėje laboje, jei nepažeidžia etikos normų ir negali būti suprantami kaip menkinantys ieškovo garbę ir orumą“, – rašoma teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės nutartyje.

Verslininkas neprašė neturtinės žalos atlyginimo, prašė tik paneigti paskelbtus žodžius. Vilniaus apygardos teismo taip pat prašyta pripažinti, kad pasisakymas buvo neetiškas ir netinkamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, prokuroro žodžiai nebuvo pasakyti žeminančiu tonu, tai buvo nuomonė. Teismas taip pat nustatė, kad J. Lauciaus žodžiai neperžengė visuomenės tolerancijos ribų. Prokuroro žodžiai vartojami bendrinėje kalboje.

Vykstant politinės korupcijos tyrimui R. Kurlianskis ir jo gynėjai kelis kartus nesėkmingai bandė nušalinti tyrimui vadovaujantį prokurorą J. Laucių. Teismas atmetė ne vieną kyšininkavimu įtariamo „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio ir jo gynėjų bandymą nušalinti J. Laucių nuo tyrimo.

Birželio 1 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad prokuroras J. Laucius tik išsakė savo nuomonę apie viešą asmenį, o pagal užimamų pareigų skaičių viešu asmeniu esantis R. Kurlianskis turėtų būti pakantesnis kritikai.

Verslininkas prašė, kad teismas įvertintų prokuroro viešas pastabas apie jį kaip apie ligotą turtuolį ir konstatuotų, kad šie teiginiai netinkami, tačiau kompensacijų nesiekia. Pats J. Laucius teigė išsakęs nuomonę, už kurią neturi būti persekiojamas, ir teigia, kad R. Kurlianskis  skundą pateikė siekdamas jo nušalinimo nuo baudžiamosios bylos. Už piktnaudžiavimą teise prokuroras prašė R. Kurlianskiui skirti baudą. Šis prašymas nepatenkintas, nes tesimas nenustatė akivaizdžių piktnaudžiavimo pagrindų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nebuvo galutinis – šalys jį galėjo apskųsti Vilniaus apygardos teismui. R. Kurlianskio advokatas Romualdas Mikliušas pirmadienį BNS sakė, kad šia teise pasinaudota – paduotas apeliacinis skundas.

„Prokurorui keliami aukštesni standartai“

„Jis paduotas ir priimtas nagrinėti teisme. Mes prašome patenkinti ieškinį. Manome, kad teismo motyvai truputėlį skiriasi nuo teismų praktikos. Mes buvome nurodę, kad prokurorui keliami aukštesni standartai, nurodėm konkrečias bylas. Manom, kad buvo pagrindas tenkinti ieškinį. Teismas to nepripažino, bet manome, kad mažai motyvavo, palyginti su tuo, kokius motyvus pateikėme mes. Prašome, kad ginčą įvertintų aukštesnės instancijos teismas,“ – BNS sakė R. Mikliušas.

Verslininkas neprašo neturtinės žalos atlyginimo, prašo tik paneigti paskelbtą pasisakymą. Vilniaus apygardos teismo taip pat prašoma pripažinti, kad pasisakymai buvo neetiški ir netinkami.

Jeigu teismas patenkintų verslininko skundą, korupcijos bylos kuruojantis Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Justas Laucius galėtų būti nušalintas nuo šios bylos.

„Turbūt logiška būtų, atsirastų galimybė nušalinti“, – BNS pripažino R. Mikliušas.

Kada bus nagrinėjamas R. Kurlianskio apeliacinis skundas, nežinoma. Pasak advokatų, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nagrinėjama daug bylų, geriausiu atveju šio skundo teismas imsis kitų metų pradžioje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, prokuroro žodžiai nebuvo pasakyti žeminančiu tonu, tai buvo nuomonė. Teismas taip pat nustatė, kad J. Lauciaus žodžiai neperžengė visuomenės tolerancijos ribų. Prokuroro žodžiai vartojami bendrinėje kalboje.

„Pirmiausia svarbiausia buvo atriboti, ar tai buvo žinia ar nuomonė. Teismas, įvertinęs tiek lingvistine, tiek sistemine prasme, kokiame kontekste buvo išsakyta atsakovo nuomonė, nustatė, kad iš tikrųjų buvo pasakyta nuomonė, buvo pavartota žodis „mano supratimu“. Tai sustiprino pasakymą ir teismas jį įvertino visame kontekste, neišimdamas atskirų dalių. Taip pat vertino, kaip bendrinėje kalboje buvo pavartoti šie žodžiai. Buvo teigiama, kad žodžiai buvo pasakyti su ironija ir pašaipa. Buvo išklausytas garso įrašas, teismas tokių aplinkybių nenustatė“, – tada sakė teisėja Lijana Visokavičienė.

R. Kurlianskis teisme sakė, kad prokuroras buvo nepatenkintas jo paleidimu iš suėmimo, todėl pasirinko „buitinę terminiją, kuri įaudrina visuomenę“.

Vykstant politinės korupcijos tyrimui R. Kurlianskis  ir jo gynėjai jau kelis kartus nesėkmingai bandė nušalinti tyrimui vadovaujantį prokurorą J. Laucių. Teismas atmetė ne vieną kyšininkavimu įtariamo „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio ir jo gynėjų bandymą nušalinti J. Laucių nuo tyrimo.

J. Lauciaus teigimu, R. Kurlianskis nori ne ginti savo garbę ir orumą, o siekia būtent jo nušalinimo politinės korupcijos byloje.

Anot J. Lauciaus, R. Kurlianskis  dėl garbės ir orumo įžeidimo į teismą kreipėsi 2016-ųjų gruodžio 19 dieną, o jau po dviejų savaičių – 2017-ųjų sausio 5-ąją kreipėsi dėl J. Lauciaus nušalinimo nuo politinės korupcijos bylos.

Penki įtariamieji

Iš viso dėl šioje byloje tiriamų nusikaltimų pranešimai apie įtarimus yra įteikti penkiems asmenims: buvusiam liberalų vadovui ir parlamentarui Eligijui Masiuliui, buvusiam Seimo nariui „darbiečiui“, Vytautui Gapšiui, buvusiam Seimo nariui ir buvusiam liberalui Šarūnui Gustainiui, taip pat dabartiniam parlamentarui liberalui Gintarui Steponavičiui ir R. Kurlianskiui. Tyrime dėl papirkimo ir prekybos poveikiu įtariamas ir pats koncernas kaip juridinis asmuo.

Teisėsauga sako turinti duomenų, kad buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas buvęs parlamentaras Eligijus Masiulis iš R. Kurlianskio  yra paėmęs 106 tūkstančių eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai. Tyrėjai įtaria, kad E. Masiulis kyšį gavo už įtaką parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje, Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas ir nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena.

Pareigūnai įtaria, kad G. Steponavičius su „MG Baltic“ viceprezidentu tarėsi dėl neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo. Prokurorams įtarimų sukėlė „MG Baltic“ 15 tūkst. eurų parama dviem organizacijoms – G. Steponavičiaus vardo paramos fondui ir „Laisvės studijų centrui“. Pasak pareigūnų, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms, G. Steponavičius balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo. Konkrečių teisės aktų projektų teisėsauga neįvardija.

Prokurorai taip pat įtaria, kad R. Kurlianskis  per tuometį Seimo narį, buvusį „darbietį“ V. Gapšį už politinėmis reklamos nuolaidomis gautą 25 tūkst. eurų kyšį siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat veiktų „MG Baltic“ interesų naudai.

Teisėsauga teigia, kad V. Gapšys galėjo veikti koncerno naudai Seime svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisas bei balsuojant dėl kelio Vilnius-Utena projekto. R. Kurlianskio advokatai teigia, kad įtarimai verslininkui ir V. Gapšiui taip pat yra susiję su buvusios kandidatės į generalinio prokuroro postą Editos Dambrauskienės skyrimo procedūra.

Prokuratūra skelbia, kad politinės korupcijos ikiteisminis tyrimas dėl stambaus masto korupcinių nusikaltimų artėja į pabaigą.

Vilniaus miesto apylinkės liepos 20 dieną kaip nepagrįstą atmetė premjero ieškinį Seimo narei. Sprendimas per 30 dienų galėjo būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundų byloje negauta.

„Sprendimas įsiteisėjo rugpjūčio 20 dieną“, – BNS sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Raimonda Jagminaitė.

A.Butkevičius yra sakęs, jog jei teismo sprendimas bus jam nepalankus, tai reikš, kad jis diskusijose galės panašiai kalbėti apie kitus politikus ir negalės būti baudžiamas. Jis tikino kyšio niekada negavęs ir už žodžius reikia atsakyti.

Sprendimą paskelbusi teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir pažymėjo, kad priimdama sprendimą rėmėsi galiojančia teismų praktika garbės ir orumo pažeidimo bylose. Ji sakė vertinusi ar žinią, ar nuomonę paskleidė A.Bilotaitė. Nuspręsta, kad buvo išreikšta subjektyvi Seimo narės nuomonė,o A.Butkevičius yra viešas asmuo, jam taikomi kiti kriterijai dėl garbės ir orumo pažeidimo.

Parlamentarė yra sakiusi, kad ji televizijos laidoje išsakė nuomonę, o Vyriausybės vadovo ieškinį teismui vertina kaip bandymą užgniaužti ją kaip Antikorupcijos komisijos narę.

Premjeras konservatorę apskundė dėl kalbų apie jo žento Evaldo Vaitasiaus verslą, iš kurio kilus skandalui pastarasis pasitraukė. Ieškinyje nurodoma, kad A. Bilotaitė paskleidė tikrovės neatitinkančią, ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją.

Premjeras teismui skundėsi dėl A. Bilotaitės teiginių pernai lapkritį televizijos laidoje: „Premjero žentas dovanų gauna akcijų“ ir „...mes matome žento istoriją – mes matome akcijų dovanojimą, aš matau kyšį“.

A.Butkevičius prašė priteisti jam 1 eurą neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Praėjusiais metais opozicija siekė aiškintis, kaip ir kokiomis sąlygomis įmonė „Ministerium“, kurios akcininku buvo E. Vaitasius, laimėjo stambius valstybinius viešinimo paslaugų konkursus. Konservatoriams įtarimų kėlė aplinkybės, kaip premjero žentas įsigijo pusę įmonės akcijų.

Ministro pirmininko žentas 50 proc. „Ministerium“ akcijų buvo įsigijęs iš likusias įmonės akcijas valdžiusio Manto Krasausko, kuris anksčiau jas įsigijo iš buvusios premjero visuomeninės patarėjos Dalios Kutraitės–Giedraitienės sūnaus Simono Giedraičio. Opozicija klausė, „ar tai nebuvo apsimestinis sandoris, kuris galėtų būti vertinamas kaip atsilyginimas ar dovana ministro pirmininko šeimai“.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, E.Vaitasius akcijas vėliau pardavė. Tuomet pranešta, kad jos parduotos už tą pačią kainą, už kokią pirktos, tačiau konkreti suma neatskleista.

Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius padavė parlamentarę konservatorę Agnę Bilotaitę į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo.

Premjeras konservatorę privataus kaltinimo tvarka apskundė dėl kalbų apie jo žento Evaldo Vaitasiaus verslą, iš kurio kilus skandalui jis pasitraukė. Ieškinyje nurodoma, kad A.Bilotaitė paskleidė tikrovės neatitinkančią, ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją.

Kaip BNS informavo premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė–Lazdauskienė, skundžiamasi dėl teiginių: „Premjero žentas dovanų gauna akcijų“ ir „...mes matome žento istoriją – mes matome akcijų dovanojimą, aš matau kyšį“.

Konservatorė A.Bilotaitė premjero elgesį vadina nesolidžiu ir sako, jog tokie veiksmai demonstruoja, kad dabartinė Vyriausybė turi problemų dėl galimos korupcijos.

„Premjeras privataus kaltinimo tvarka mane padavė į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo, tai susiję su tuo, kad aš išreiškiau nuomonę, jog ši Vyriausybė korumpuota, pirmiausia tai buvo susiję su žento istorija. Man iki šiol kyla abejonių, nes nėra atsakyti klausimai, kaip tos akcijos buvo įsigytos, už kokius pinigus. Kad ši Vyriausybė korumpuota, pasitvirtina, nes šiandien matome ne vieną įvykį, tiek Druskininkuose, tiek Sveikatos apsaugos ministerijoje. Tai rodo, kad yra problemų ir ne viskas gerai“, – antradienį BNS sakė A.Bilotaitė.

„Man atrodo keistokai, kad pats premjeras imasi iniciatyvos privataus kaltinimo tvarka, gina savo garbę ir orumą, man atrodo, kad nelabai solidu premjerui“, – kalbėjo Seimo narė.

Praėjusiais metais opozicija siekė aiškintis, kaip ir kokiomis sąlygomis įmonė „Ministerium“, kurios akcininku buvo E.Vaitasius, laimėjo stambius valstybinius viešinimo paslaugų konkursus. Konservatoriams įtarimų kėlė aplinkybės, kaip premjero žentas įsigijo pusę įmonės akcijų.

Ministro pirmininko žentas 50 proc. „Ministerium“ akcijų buvo įsigijęs iš likusias įmonės akcijas valdžiusio Manto Krasausko, kuris anksčiau jas įsigijo iš buvusios premjero visuomeninės patarėjos Dalios Kutraitės–Giedraitienės sūnaus Simono Giedraičio. Opozicija klausė, „ar tai nebuvo apsimestinis sandoris, kuris galėtų būti vertinamas kaip atsilyginimas ar dovana ministro pirmininko šeimai“.

Kilus triukšmui E.Vaitasius akcijas pardavė. Tuomet pranešta, kad jos parduotos už tą pačią kainą, už kokią pirktos, tačiau konkreti suma neatskleista.