Noriu pasakyti, kad "Gargždų švara", kuri mus aptarnaudavo, surinko visus konteinerius Dituvos soduose, sustatė juos vienoje vietoje – prie buvusios "Dituvos" bendrijos kontoros ir visiems sodininkams išsiuntinėjo po 23 eurų sąskaitas.

Kas jie – "ubagai", kad iš mūsų plėšia po 23 eurus per metus, tačiau jokios paslaugos neatlieka?

Nuvažiuoju aš į sodą "terbelėje" turėdama užkąsti virtų kiaušinukų, pienuko, grietinės.

Pavalgiusi kiaušinių lukštus pakasu po obelimi ar po slyva. O grietinės stiklainį vežuosi atgal – į Klaipėdą, kur irgi moku kitą šiukšlių surinkimo mokestį.

Tai čia man ir nesueina galai. O kas žmonėms Dituvoje lieka, todėl ir šiukšlina, kur papuolė.

Kitas sodininkas, turintis automobilį, gali iki tos sodo kontoros nuvažiuoti ir ten išpilti. O aš, neturėdama mašinos, net ir sudužusį savo stiklainį vežu namo, į Klaipėdą. Nors galiu rankas susipjaustyti.

Įstrigo autobusas

Po ilgojo savaitgalio, kai dėl laisvos Žolinės  dienos į sodus suvažiavo daugybė klaipėdiečių, situacija Dituvos soduose tapo nevaldoma.

"Taip jau nutiko, jog šiukšlių tuo metu niekas neišvežė. Ilgąjį savaitgalį soduose tikrai buvo daugybė žmonių. Visi jie tempė atliekas į konteinerius, kurie tuoj pat prisipildė. Netrukus pakelėje susidarė kelių sunkvežimių dydžio šiukšlių krūva", – pasakojo sodų bendrijos pirmininkas Tadas Vaitkus.

Pagrindinė įvaža į sodus skendėjo ir smarvės debesyje.

"Sulaukiau autobusų parko darbuotojų priekaištų, jog autobusas per šiukšles negali įvažiuoti į stotelę. Pasipiktinusiųjų skambučiai netilo net naktį", – pastebėjo bendrijos pirmininkas.

Pasipiktinusiųjų skambučiai netilo net naktį.

Brangiau mokėti nenori

Gyventojai liejo įtūžį ne tik telefonu, bet ir socialinio tinklo "Facebook" sodų bendrijos paskyroje.

"Tokia situacija susidarė dėl to, kad sodininkai vengia savo atliekomis rūpintis individualiai. Tai reiškia, jog kiekvienas sodininkas privalo pasirūpinti konteineriu, o tiksliau, trimis rūšiavimui skirtomis talpyklėmis. Dauguma net ir soduose gyvenančių žmonių jokiais būdais nenori pripažinti, jog jie čia gyvena. Nes užpildę prašymą bendrijos nariai vietoj 23 eurų per metus turėtų mokėti 43,5 euro. Tačiau jiems bus išduotas individualių rūšiavimo konteinerių komplektas – trys vienetai, taip pat kompostavimui skirta dėžė", – tvarkas aiškino bendrijos pirmininkas.

Pati sodų bendrija kasmet gyventojų atliekų sutvarkymui išleidžia 40–50 tūkst. eurų.

"O kodėl kažkas kitas turi mokėti? Tai bendrijai jau yra per brangu. Ilgą laiką joje stovėjo 138 šiukšlių konteineriai. Sodininkai tiesiog mesdavo šiukšles į juos, o išvežimu rūpinosi bendrija. Patys gyventojai rašė skundus, kad šių konteinerių nebūtų. Pastačius gatvelėje  konteinerį, artimiausio sklypo savininkas tuoj pat ima piktintis smarve. Po truputį konteinerius naikinome, liko 12", – priminė T.Vaitkus.

Bendrojo naudojimo konteineriai stovi tik tose vietose, kur nėra sodininkų sklypų.

"Reikia pripažinti, jog vienu metu gyventojams trūko individualių konteinerių, kuriuos išduoda viešoji įstaiga "Gargždų švara". Tačiau patys dalysime 50 konteinerių, kuriuos atvežė "Gargždų švara", – pasakojo T.Vaitkus.

Nuo spalio 1 d. – pokyčiai

Sodininkai socialiniame tinkle piktinosi, jog jie yra apmokestinami dvigubai. Esą gyvendami mieste ir taip moka už atliekų tvarkymą, o į sodus atvažiuoja retai, todėl konteinerių komplektų jie net nenori imti, esą jiems nereikia.

"Palauksime spalio pirmosios ir pažiūrėsime, ar tikrai soduose liks tik nuolatiniai gyventojai ir kiek jų bus. Tuomet iš viso panaikinsime bendrus konteinerius, gyventojai turės naudotis individualiais", – patikino T.Vaitkus.

Po Žolinės savaitgalio nuspręsta imtis kai kurių priemonių.

Visi nori, kad viskas būtų patogu ir dar nemokama.

"Žmonės nesupranta, jog atliekas jau laikas pradėti rūšiuoti. Anksčiau sodininkai viską sugebėdavo kompostuoti, nupjautų medžių šakų netempdavo prie konteinerių – esą kažkas kitas jas turi išvežti. Gyvename Europoje ir kiekvienas mūsų turi prisidėti prie atliekų tvarkymo. O kieno šiukšlės atsidūrė pakelėje? Juk ne mano ir ne sodų bendrijos administracijos. Jos yra  sodininkų. Sukasi uždaras ratas. Jie pyksta, kad bendrieji konteineriai smirdi, o individualių nenori imti. Visi nori, kad viskas būtų patogu ir dar nemokama", – aiškino T.Vaitkus.

Vežėjai tyli

Kol kas nuspręsta griežtai kontroliuoti atliekų tvarkymą soduose.

"Šiukšlės turi būti išvežamos tris kartus per savaitę. Šią paslaugą rajone teikia įmonė "Ekonovus". Ne tik mes vieni turėjome bėdų su šiuo vežėju – tai neveža šiukšlių, tai iš viso ragelių nebekelia. Aš negaliu pasakyti, kodėl šiukšlės nebuvo išvežtos, gal sugedo bendrovės transportas, gal laisvas dienas pasiėmė? Nuspręsta, kad bendrijos darbuotojai stebės ir fiksuos, ar nustatytomis dienomis atliekos išgabenamos tinkamai. Taip pat žiūrės, kiek konteinerių ištuština vežėjas. Visa informacija nustatytų dienų vakare bus perduodama įstaigai "Gargždų švara", kuri rūpinasi šios situacijos kontrole", – aiškino T.Vaitkus.

Įmonės "Ekonovus" padalinio vadovė Neringa Jasaitė, paprašyta pakomentuoti situaciją, per dvi dienas – trečiadienį ir ketvirtadienį – nesugebėjo to padaryti.

"Atsiųskite klausimus raštu. Aš atostogauju. Įmonės atstovai atsakys. Nebuvo taip, kad šiukšlės nebūtų buvusios išvežtos. Rašykite klausimus. Viso gero", – tiek tesugebėjo pasakyti įmonės atstovė.

Situaciją, kuri susidarė Dituvoje, nusprendė pakomentuoti Romas Draskinis, įmonės „Ekonovus“ generalinis direktorius.

„Dituvos sodų bendrija yra viena didžiausių Lietuvoje. Atliekas iš jos išveždavome du kartus per savaitę, o jau nuo šio pirmadienio teritoriją aptarnaujame net tris kartus per savaitę.

Visgi, esminė problema slypi ne tame – norint, kad situacija nepasikartotų, reikia ne tiesiog dažnesnio aptarnavimo, bet ir gyventojų sąmoningumo“, – tikino įmonės direktorius.

Bendrieji konteineriai, įmonės vadovo žiniomis, buvo tiek perpildyti, kad jų atliekų išvežimu besirūpinantys operatoriai net negalėjo pakelti.

„Taip nutiko dėl to, kad konteineriais naudojasi ne tik sodininkaujantys asmenys (kuriems jie ir priklauso), bet ir tie, kurie sodų bendrijoje gyvena nuolat – nors tokie gyventojai turėtų naudotis individualiais konteineriais. Kita problema – į bendruosius konteinerius buvo sumestos net statybinės, stambiagabaritės atliekos – kurioms išvežti turi būti organizuojami papildomi reisai. Jau nekalbant apie tai, kad mesti didžiagabarites atliekas į bendruosius konteinerius nėra teisėta. Šias atliekas galima nemokamai palikti stambiagabaričių atliekų aikštelėse, kurių Lietuvoje yra net 96.

Labai tikimės, kad ši situacija padės bendruomenei įvykdyti minimus pokyčius, o įmonė „Ekonovus“ stengsis ir toliau, kiek tai mūsų rankose, prisidėti prie švarios ir tvarkingos bendruomenės aplinkos“, – žadėjo bendrovės vadovas.

Konkurencijos taryba pranešė tokį sprendimą priėmusi paaiškėjus, kad rinkoje veikia daugiau šią paslaugą teikti galinčių įmonių.

Tarybos teigimu, savivaldybės organizuotos elektroninės užklausos, kurią ji išsiuntė šešioms pasirinktoms įmonėms, rezultatai parodė, kad yra bent trys įmonės, be „Gargždų švaros“, galinčios teikti pakelių šienavimo paslaugą savivaldybės teritorijoje.

„Be to, užklausa nebuvo organizuojama pagal savivaldybės iš anksto parengtą ir viešai paskelbtą tvarką, ji neatitiko viešumo ir skaidrumo principų. Apie šią užklausą žinojo tik tos įmonės, kurioms buvo išsiųsti elektroniniai laiškai, joje nebuvo nurodyti ir objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos savivaldybė vertins gautus komercinius pasiūlymus“, – rašoma Konkurencijos tarybos pranešime spaudai.

Nustačiusi šias aplinkybes, Konkurencijos taryba neleido savivaldybei savo įmonei patikėti pakelių šienavimo paslaugos teikimo.

Nuo praėjusių metų liepos savivaldybės gali steigti įmonę ar patikėti naują veiklą jau veikiančioms savo bendrovėms tik gavusios Konkurencijos tarybos leidimą. Pastarieji išduodami tik tuomet, jei paskelbus konkursą paaiškėja, kad kiti rinkoje veikiantys dalyviai nesuteiktų savivaldybėms būtinų paslaugų ar prekių.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba vakar vykusiame posėdyje ryžosi patvirtinti naujus atliekų rinkliavos tarifus. Politikai kelis kartus buvo atidėję šio klausimo sprendimą, o tai sukėlė rūpesčių.

Dėl to, kad vis buvo atidėliojamas klausimas dėl naujų rinkliavos už atliekų tvarkymą tarifų, susidarė skolos, nes pernai padidėjo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) nustatytas sąvartyno vartų mokestis.

KRATC valdybos posėdyje nutarta, kad nuo 2014 metų Klaipėdos rajono savivaldybei vartų mokestis už komunalinių atliekų priėmimą į sąvartyną nuo 56,07 lito su PVM už vieną atliekų toną didėja iki 135,4 lito su PVM.

Mokestis buvo didinamas dėl to, kad dalis atliekų vežama deginimui į įmonės „Fortum Klaipėda“ kogeneracinę jėgainę, kurioje už toną atliekų, priimamų sudeginti, reikia sumokėti 95,59 lito su PVM.

Atliekų deginimo imtasi paisant ES direktyvų, kuriose pabrėžiama, kad sąvartynuose gali atsidurti ne daugiau kaip 50 proc. atliekų. Likusios turi būti perdirbamos, o netinkamos perdirbti privalo būti naudojamos energijai gaminti.

Vakar rajono politikams Klaipėdos rajone atliekų rinkliavą administruojančios viešosios įstaigos "Gargždų švara" direktorius Rimantas Martinkus pristatė situaciją, kuris susidarė dėl savivaldybės tarybos narių delsimo priimti sprendimus.

„Dėl to, kad vyko teisminiai ginčai, taryba neapsisprendė keisti tarifų, ir dėl to susidarė skolos. KRATC jau padavė įstaigą į teismą, kad būtų išieškota 178 tūkst. litų skola už pernai nesumokėtą vartų mokestį. Ketvirtadienį teismas atmetė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos skundą. "Gargždų švaros" turtui jau yra taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės.

Per mėnesį susidaro vidutiniškai 100 tūkst. litų skola“, – situaciją paaiškino R.Martinkus.

Iki vasario 1 d. "Gargždų švara" KRATC buvo įsiskolinusi 348,5 tūkst. litų, atliekų vežėjui – per 236 tūkst. litų.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pabrėžta, kad teismai jau atmetė Palangos, Kretingos ir Skuodo rajonų savivaldybių ieškinius, kuriais jos siekė panaikinti KRATC valdybos sprendimus didinti vartų mokestį, tad opozicijos siūlymai dar pusmečiui nukelti šio klausimo sprendimą daugumos neįtikino.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba vakar patvirtino naujus rinkliavos tarifus, kurie išaugo apie 31 proc.

Politikai balsavo, kad vietinės rinkliavos kaina už toną didės iki 274 litų.

Metinė rinkliava gyvenamajam namui mieste nuo 204,74 lito kyla iki 270 litų. Kaime rinkliava nuo 144,14 lito padidės iki 190 litų.

Už butą mieste vietoje 153 litų teks mokėti 205 litus.

Už sodo sklypą su nesudėtingu statiniu teks mokėti 79 litus. Už šiukšles nuo šiol mokės ir sodo sklypą turintys asmenys – nustatyta 40 litų dydžio rinkliava.

Nauji rinkliavos tarifai įsigalios nuo kovo, kai bus paskelbti viešai.

Rinkliavą už komunalines atliekas Klaipėdos rajone administruojanti įmonė „Gargždų švara“ įspėja, kad nuo vasario imsis griežtesnių sankcijų prieš skolininkus.

Keičiasi tvarka

Nuo šių metų įsigaliojo keli pakeitimai, tad rajono gyventojų laukia pokyčiai. Siekiant didesnio vietinės rinkliavos mokėtojų dėmesio ir skatinant jų atsakingumą, griežtėja ne tik prašymų ir prie jų pridedamų dokumentų pateikimo tvarka, bet ir terminai.

Prašymai, kuriuose asmenys kreipsis dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokesčio už 2012 metus, nebebus priimami ir nagrinėjami.

„Todėl primename, kad prašymai su atitinkamomis pažymomis už 2013 metais nenaudotus, fiziškai pažeistus ar sunaikintus pastatus, išskyrus sodo paskirties nekilnojamojo turto objektus, turi būti pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės įmonei „Gargždų švara“ iki kovo 31 dienos“, – aiškino įmonės „Gargždų švara“ vadovas Rimantas Martinkus.

Pažymos dėl lengvatų

Lengvatų gali tikėtis nedirbantys senatvės pensinio amžiaus sulaukę asmenys, kurie vieni valdo ir naudojasi gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektais, išskyrus sodo paskirties pastatus. Pažymas pateikti taip pat turi teisę asmenys, netekę 60–100 proc. darbingumo ir gyvenantys vieni arba su vienu nedirbančiu senatvės pensinio amžiaus asmeniu.

Lengvata bus taikoma pristačius reikalingas pažymas iki kovo 31 d.

Jeigu asmuo sulaukia pensinio amžiaus arba netenka 60–100 proc. darbingumo po pažymų pristatymo termino, prašymą jis gali pateikti ir po aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių atsiradimo.

„Atkreipiamas dėmesys, kad remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu lengvatų taikymo tvarkos aprašu lengvatos yra taikomos tik Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims“, – pabrėžė R.Martinkus.

Skolininkams – sankcijos

Nepaisant to, kad didžioji dalis vietinės rinkliavos mokėtojų rūpestingai susimokėjo vietinę rinkliavą, yra žmonių, kurie vengia šios prievolės. Klaipėdos rajono savivaldybės įmonės „Gargždų švara“ administracija nuo šių metų vasario planuoja perduoti nemokių asmenų skolų išieškojimą į teisinių institucijų rankas.

R.Martinkus tikino, kad remiantis turimais vietinės rinkliavos mokesčio surinkimo skaičiais matyti, jog yra asmenų, kurie sąmoningai vengia šio mokesčio ir naiviai tikisi, kad pavyks jo išvengti ir 2014 metais.

„Šiuo metu yra sudaromi 2012-ųjų skolininkų sąrašai ir bus skelbiamas išieškojimo paslaugų pirkimas. Tvarkingai mokesčius moka apie 80 proc. gyventojų. Tačiau manome, kad rinkliavos nemoka apie 1,5 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų. Tarp jų apie 900 yra sodininkai“, – teigė R.Martinkus.

Gyventojai yra perspėjami, jog susidariusios skolos turi būti sumokėtos iki sausio 15 dienos, o neįvykdžius to, asmuo pateks į skolininkų sąrašus.

Dituvos sodų bendrijoje sodininkai beria priekaištus atliekų vežėjams, kad šie laiku neišgabena šiukšlių, tačiau šie atkerta, kad gyventojai aklinai konteinerius užvertė obuoliais ir jų išspaudomis.

Atliekos ant kelio?

"Baisu, kas dedasi, – šiukšlių kalnai jau užtvėrė važiuojamąją kelio dalį. Vairuotojai priversti kirsti ištisinę liniją, kad pavyktų apvažiuoti kalnus šiukšlių", – piktinosi vietos gyventojas Valerijus.

Vyras aiškino, kad važiuojant Derceklių ar Juodkrantės gatve šiukšlės kelią pastojo jau praėjusią savaitę.

"Jei Herkaus Manto gatvėje ant gatvės stovėtų konteineriai, apkrauti šiukšlių maišais, ar uostamiesčio valdžia tai toleruotų? O čia niekas šiukšlių neišveža, o žmonės krauna ir krauna. Taip, iš dalies tai gyventojų neišsiauklėjimo klausimas. Tačiau ką mums daryti? Astrų gatvėje pats sekiau, ar kas nemeta šiukšlių į pakrūmę, nes užtenka atsirasti vos vienam maišeliui, netrukus toje vietoje susidaro krūva šiukšlių", – piktinosi vyras.

Konteinerį pradangino miške

Gyventojas prisipažino, kad žmonės neapsikentė prie Lūžgalių kapinaičių, kurios yra šalia sodų bendrijos, vėl augančių šiukšlių kalnų.

"Žmonės nustūmė atliekų konteinerį į mišką ir paliko, kad niekas nepalikinėtų maišų šiukšlių. Ar gražu, kai prie kapinių kažkas išmeta panaudotus klozetus?" – klausė vyras.

Rinkliavą už atliekų išgabenimą rajone administruojančios viešosios įstaigos "Gargždų švara" direktorius Rimantas Martinkus tikino, kad iš Dituvos sodų šiukšlės turėtų būti vežamos du kartus per mėnesį, o iš tikrųjų tenka atliekas išvežinėti 8 kartus.

"Šiukšlės turėjo būti išvežtos praėjusį penktadienį, tačiau sugedo sodus aptarnaujantis automobilis. Antradienį problema turėtų būti išspręsta, ir konteineriai bus ištuštinti", – aiškino R.Martinkus.

Sodų bendrijos administracijai pageidavus, "Gargždų švara" nugabeno į sodus papildomus 10 konteinerių.

Užvertė obuoliais

"Tačiau iš šios sodų bendrijos vos spėjame vežti obuolius ir jų išspaudas, kuriuos į konteinerius suverčia sodininkai. Juk mums už tai gresia baudos. Žaliųjų atliekų negalima mesti į bendruosius konteinerius", – aiškino  R.Martinkus.

Viešosios įstaigos darbuotojai net mėgino apsilankyti šioje sodų bendrijoje veikiančiose sulčių spaudyklose.

"Tačiau jų savininkai ištraukia sutartis, kuriose parašyta, kad jie esą išspaudas išgabena ūkininkams. Mes negalime budėti prie konteinerių dieną ir naktį, kad kas obuolių į jį neprimestų", – piktinosi R.Martinkus.

Rūgstantys, supuvę obuoliai bėdų pridaro atliekų vežėjams, tokių atliekų negali priimti sąvartynai.

"Dabar toks laikas, kai konteineriuose pilna lapų, žaliųjų atliekų. Ir tai kartosis tol, kol iškris pirmasis sniegas", – aiškino įstaigos vadovas.
R.Martinkus pastebėjo, kad Klaipėdos rajone ne visose sodų bendrijose tokia situacija.

"Tik vienas sodų bendrijos pirmininkas prašė konteinerio žaliosioms atliekoms, kad žmonės tikrai turėtų kur sudėti tokius dalykus. Tačiau bėda – gyventojai į šiuos konteinerius meta kas pakliūva. Ir pirmininkai kratosi tokios iniciatyvos, nes nenori budėti ir saugoti tokių talpyklių. Mes taip pat nemiegosime prie konteinerio", – kalbėjo įstaigos "Gargždų švara" vadovas.
Švaros ir tvarkos galima pasiekti tik tuomet, kai žaliosioms atliekoms skirti konteineriai pastatomi netoli seniūnijų.

"Patys darbuotojai seka, kad būtų tvarka. Žmonės net nežino, kad negalima lapų dėti į plastiko maišus, tenka išrankioti", – tikino R.Martinkus.

Klaipėdos rajono savivaldybės įmonė "Gargždų švara" privalo nutraukti sutartį su įmonės "Avesko recycling" kontroliuojama komunalinių, pakuočių ir gamybos atliekų tvarkymo bendrove "Ekonovus", nutarė teismas.

Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 3 dieną nutarė, kad "Ekonovus"su "Gargždų švara" gali dirbti iki kitų metų balandžio 1 dienos, o iki to laiko Gargždų įmonė spėtų surengti naują konkursą. Teismas nurodė nutraukti sutartį, nes "Ekonovus" pateikė ne prašytą banko, o draudimo įmonės garantiją.

Apeliacinio teismo vertinimu, kitos garantijos pateikimas nebuvo formalus pažeidimas, kaip birželio 14 dieną nutarė Vilniaus apygardos teismas.

Klaipėdiečiai sodininkai, gavę sąskaitas už komunalines atliekas, pasijuto nuskriausti, palyginę rinkliavos dydžius su nustatytais Kretingos ar Vilniaus rajonuose. Uostamiesčio gyventojai aiškina mokantys daugiausiai.

Boikotuoja sąskaitas

Klaipėdoje gyvenanti, tačiau Šernų sodų bendrijoje sodą turinti pensininkų šeima aiškino, kad už šiukšlių išvežimą nė nesiruošia mokėti.

"Mes savo šiukšles išsivežame, o visas maisto atliekas kompostuojame. Tačiau mums išrašyta 60 litų sąskaita už šiukšlių išvežimą. Vieni sodininkai aiškino, kad nereikia mokėti šios rinkliavos, kiti sako, kad reikia. Iki šiol neaišku, kiek ir už ką mes turime mokėti", – piktinosi klaipėdietis Leonidas.

Vyras įsitikinęs, kad mokėdamas sodininkų bendrijos nario mokestį jis esą atsiskaito ir už šiukšlių išvežimą.

"Mes juk neturime net šiukšlių konteinerio. Kodėl privalome mokėti už neatliktą darbą? Aš nemokėjau ir nemokėsiu rinkliavos", – rėžė pensininkas.

Sodininko mokestis – bendrijai

Sodų bendrijos "Šernai" bendrijos pirmininkė Daina Baronienė net aiktelėjo, išgirdusi, kad sodininkas nesupranta, už ką jis moka nario mokestį.

"Šiais metais sodininkams buvo nustatyta net mažesnė rinkliava. Per metus reikia mokėti 15 litų už vandenį. Nario mokestis nustatomas pagal sodo sklypo dydį. Už arą šiais metais skaičiuojamas 20 litų mokestis, pernai jis buvo 25 litai", – aiškino D.Baronienė.

Per metus standartinio 6 arų sklypo savininkas, kuris naudojasi sodų bendrijos vandentiekiu, sumoka 135 litus bendrijai.

"Šiuos pinigus naudojame vidaus reikmėms, remontuojame kelius, gaminome bendrijos schemos stendą, rūpinomės gatvelių pavadinimų lentelėmis", – aiškino sodų bendrijos valdybos pirmininkė.

Tačiau šiukšlių išvežimui šios lėšos nėra skiriamos.

"Anksčiau iš tiesų užsakydavome konteinerius stambiagabaritinėms atliekoms ir už tai patys mokėjome. Įvedus rinkliavą, konteineriais mes aprūpinami. Tačiau paprastų konteinerių šiukšlėms niekams nenori, nes mes neturime vietos kur juos laikyti", – aiškino D.Baronienė.

Sodų bendrijos pirmininkė liko šokiruota, kai kartą sulaukė atliekas išvežančios įmonės atstovų skambučio.

"Šiukšliavežės vairuotojas pranešė, kad norėdamas pastatyti konteinerį susidūrė su šakėmis ginkluotu sodininku, kuris pareiškė neleisiąs prie jo sklypo statyti šiukšliadėžės. Žmonėms nepatinka smarvė. Bendrijos susirinkime nuspręstą atsisakyti šių konteinerių", – tikino D.Baronienė.

Nuolaidos ne visiems

Pasak jos, rinkliavos už atliekas tvarkoje vis dar daug neaiškumų .

"Išeitų, kad klaipėdietis sodininkas dešimtkart daugiau šiukšlina nei kretingiškis ar Vilniaus rajone sodą turintis žmogus. Klaipėdos rajone metinė rinkliava sodui yra 60 litų, o Kretingoje – 6 litai per metus. Vilniaus rajone ši rinkliava siekia 36 litus per metus. Nejau mes dvigubai daugiau vartojame?" – retoriškai klausė pirmininkė.

D.Baronienė pastebėjo, kad Klaipėdos rajono taryba mėgino malšinti žmonių pasipiktinimą rinkliava, priimdama lengvatų sistemą. Tačiau jos taikomos tik rajone registruotiems žmonėms.

"Klaipėdiečiai negali tikėtis jokių nuolaidų. Viena mūsų gyventoja savo buto duris uostamiestyje užrakina pavasarį. Moteris visą vasarą gyvena sode. Ji pamėgino surinkti pažymas, kad nenaudoja elektros ir vandens, kaip įrodymą, kad visą vasarą šiukšles kaupia sode. Tačiau, kiek žinau, jokių nuolaidų ji neišsiderėjo", – sakė D.Baronienė.

Pašnekovė tikino, kad kol kas sodų bendrijos nežino, ar nesikeis rinkliavos dydis, padidėjus "vartų" mokesčiui už atliekų priėmimą į Dumpių sąvartyną.

Skelbs konkursą

Viešosios įstaigos "Gargždų švara", kuri administruoja rinkliavą už atliekas, vadovas Rimantas Martinkus tikino, kad šiais metais rinkliava Klaipėdos rajono gyventojams tikrai nesikeis.

"Mes mėginsime ginčyti sprendimą kelti "vartų" mokestį. Kita vertus, juk dalis žmonių jau yra sumokėję rinkliavą už visus metus", – sakė R.Martinkus.

"Gargždų švaros" vadovas tikino, kad šiuo metu ieškoma kitų galimybių tvarkant atliekas.

"Pieninius dantis jau mums mėgino išmušti, o dabar mėgins mušti krūminius. Tokiose situacijose problema sprendžiama viešųjų pirkimų konkurso būdu – parenkant naujus, pigesnius licencijas turinčius ir ES reikalavimus atitinkančius atliekų tvarkytojus. O gal atsiras rajone ir daugiau įmonių, kurios imsis utilizuoti surinktas atliekas?" – svarstė R.Martinkus.

Jis suabejojo sodininkų įrodinėjimais, kad jie soduose šiukšlių esą nekaupia.

"Kolegos Klaipėdos mieste analizavo, kiek sukaupia šiukšlių sodininkai uostamiesčio teritorijoje esančiose sodų bendrijose. Paaiškėjo, kad sodininkai suveža įvairiausius daiktus į sodo namelius, o po to jų atsikrato. Skaičiuojama, kad jie sukaupia tiek šiukšlių, kad realiai mokestis jiems turėtų būti dvigubai didesnis", – kalbėjo R.Martinkus.

Klaipėdos apskrities savivaldybių tarybose – sumaištis dėl pokyčių atliekų tvarkymo sistemoje.

Rinkliavą sumokėjo 42 proc.

Savivaldybės, būdamos Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro akcininkėmis, grasina bendrovei teismu ir sąskaitų areštais. Tačiau atliekų tvarkymo centras rajonų politikams priminė, kad savivaldybės privalo vykdyti Europos Sąjungos įsipareigojimus ir modernizuoti atliekų tvarkymo sistemą, priešingu atveju gali susilaukti baudų.

Sąmyšis kilo po to, kai Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) valdyba patvirtino savivaldybėms naują vadinamąjį vartų mokestį.
"Rajone šis mokestis iki šiol buvo 56 litai už atliekų toną, kitais metais jis sieks 135 litus. Mūsų rajone rinkliava gyventojams už šiukšles yra kone mažiausia šalyje. Tačiau padidinus "vartų" mokestį, mes nebegalėsime kelti tarifo gyventojams", – Klaipėdos rajono savivaldybėje vykusiame pasitarime aiškino vicemeras Kęstutis Cirtautas.

Klaipėdos rajonas rinkliavą už atliekas įsivedė paskutinis iš visų apskrities savivaldybių. Tačiau už 2013 metus rinkliavą jau yra sumokėję 42 proc. visų gyventojų.

"Kaip mums pakelti rinkliavos dydį, jei žmonės jau sumokėjo ją į priekį? Mes negalime vėl reikalauti pinigų iš gyventojų. Tai gali pasibaigti teismais", – situaciją aiškino rinkliavą rajone administruojančios viešosios įmonės "Gargždų švara" vadovas Rimantas Martinkus.

Laukia brangimas

Panašioje situacijoje atsidūrė ir kitos savivaldybės, nors kiekviena jų yra priėmusi tik savo regionui būdingą rinkliavos sistemą.

Apskrities savivaldybių atstovai ir teisininkai susitikime mėgino kooperuotis ir iškasti karo kirvį prieš KRATC bendrovę.

"Pirmieji ieškinį teismui parengė Palangos savivaldybės atstovai. Kitos savivaldybės dar svarsto, kokią poziciją užimti. Tačiau Klaipėdos rajone rinkliava didėtų daugiausia – 53 procentais", – aiškino rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vaidotas Jasas.

Įmonės "Gargždų švara" skaičiavimais, taikant siūlomą "vartų" mokestį, nuo kitų metų gyvenamąjį namą mieste turintiems rinkliava didėtų nuo 204,7 lito iki 313,3 lito. Kaime namą turintys gyventojai už atliekas kitais metais mokėtų ne 144,7 o 221,5 lito. Už butą gargždiškis privalės mokėti nebe 153,38, o 234,7 lito.

Palangos savivaldybėje rinkliava išaugtų 27 proc., Skuode – 36 proc., Šilutėje – 33 proc., Kretingos rajone – 34 proc.

Pritrūks 166 tūkst. litų

"Kol kas mes pasiliekame prie nuomonės, kad teks derėtis su KRATC atstovais. Jų mintis yra tokia, kad savivaldybės vis tiek turės vykdyti savo įsipareigojimus, bet mums siūloma į susidariusias išlaidas nuo rugsėjo iki metų pabaigos įtraukti kitų metų rinkliavos dydį", – aiškino Klaipėdos rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas V.Jasas.

Įmonės "Gargždų švara" vadovas R.Martinkus pastebėjo, kad iki 2014 metų pradžios susidarytų papildomų 166 tūkst. litų suma.

Vadinamąjį vartų mokestį moka ne savivaldybė, bet įmonė "Gargždų švara", tačiau našta vis tiek gultų ant savivaldybės pečių.
"Mums buvo priminta, kad 2 metus buvo judama šios pertvarkos link ir apie tai buvo kalbėta Regiono plėtros taryboje, kur buvo ir priimtas atliekų tvarkymo planas", – pastebėjo V.Jasas.

Įsipareigojimai dėl atliekų tvarkymo

KRATC atstovai savivaldybių atstovams mėgino aiškinti, jog "vartų" mokesčio pakėlimas yra būtinas tam, kad būtų vykdomos ES atliekų tvarkymo direktyvos ir Lietuvos įstatymai. Juose numatyta, jog iki 2013 metų savivaldybės privalo užtikrinti, kad sąvartyne šalinamų atliekų kiekis neturi viršyti 50 proc. savivaldybės teritorijoje per metus susidarančių atliekų. O kita pusė susidarančių atliekų turi būti kitaip perdirbamos.
Ne daugiau kaip pusė susidarančių atliekų gali būti šalinamos sąvartyne, o likusios turi būti perdirbamos ar kitaip panaudojamos. Išrūšiuotos ir turinčios energetinę vertę atliekos turi būti panaudojamos energijai išgauti.

Todėl KRATC, laikydamasis įstatymų ir pačių regiono savivaldybių sutarimų, organizavo tarptautinį atliekų deginimo konkursą, kurį laimėjo įmonė "Fortum Heat Lietuva", valdanti kogeneracinę jėgainę Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.

Už atliekų deginimą kogeneracinėje jėgainėje KRATC "Fortum Klaipėdai" moka 95,59 lito už toną, o pastaroji bendrovė už apdorotų deginimo liekanų tonos priėmimą ir šalinimą sąvartyne sumoka 121 litą. Įvertinant tai, kad pelenų kiekis, priimamas į sąvartyną, sudaro 20 proc. nuo deginimui pateikto atliekų kiekio, KRATC patiria nuostolį – 71,39 lito už kiekvieną sutvarkytą komunalinių atliekų toną.

Sąnaudas padidino ir tai, kad deginimui leidžiama naudoti atliekas tik po antrinio rūšiavimo. Dėl tokio reikalavimo pasikeitė darbo organizavimas sąvartyne, papildomai naudojami mechanizmai atliekoms pakrauti, rūšiuoti, papildomai išstumdyti.

O visos išlaidos nebuvo įskaičiuotos į atliekų tvarkymą nuo 2008 metų, kai KRATC pradėjo priimti atliekas į Dumpių sąvartyną.

KRATC komentaras

KRATC yra 7 regiono savivaldybių įkurta įmonė, kuriai patikėta sukurti naują atliekų tvarkymo sistemą regione ir įgyvendinti įstatymuose numatytas užduotis. Jei kuri nors savivaldybė sugalvotų su mumis bylinėtis, tai būtų gana keista situacija, nes mes nuosekliai vykdome įstatymus, įsipareigojimus ir mūsų akcininkų – pačių savivaldybių – priimtus sprendimus.

Sunku pasakyti, kodėl toks sąmyšis kilo regiono savivaldybėse, nes "vartų" mokestis visoms savivaldybėms padidėjo proporcingai. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybė ramiai priėmė šią žinią ir pritarė "vartų" mokesčio padidėjimui bei nedidina rinkliavos dydžio gyventojams.
Regiono savivaldybių atstovai yra KRATC stebėtojų tarybos nariai ir gali gauti visus skaičiavimus, visus dokumentus, įrodančius, jog Klaipėdos regione pasirinktas atliekų tvarkymo būdas yra pigiausias iš visų įmanomų šioje situacijoje.

Tiesa paprasta: aukštesnė atliekų tvarkymo kokybė reikalauja didesnių sąnaudų. Apie "vartų" mokesčio didėjimą savivaldybės žinojo nuo 2010 metų. 2013 metai yra pirmieji, kai savivaldybės turės atsiskaityti už atliekų tvarkymo sistemos pertvarką. Tie reikalavimai įrašyti tarptautinėse ES direktyvose, išdėstyti

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane ir net pačių Klaipėdos regiono savivaldybių patvirtintuose dokumentuose.
Apie tai, kad savivaldybės yra atsakingos už tinkamą komunalinių atliekų tvarkymą, liepos 19 dieną priminė ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Pasak ministro, ligi šiol dauguma – net apie 79 proc. – tų atliekų suvežamos į sąvartynus ir ten palaidojamos. Tai vienas prasčiausių rodiklių ES, o iš snaudulio savivaldybes turėtų pažadinti siūlomos finansinės sankcijos.

KRATC iš savo pusės padarė viską, kad Klaipėdos regiono savivaldybės įvykdytų visas teisės aktuose numatytas atliekų tvarkymo užduotis 2013 metais.

KRATC neturi visos informacijos apie situaciją atskirose savivaldybėse, nes dauguma jų rinkliavą už atliekas administruoja pačios. Tačiau KRATC sieks taikaus sutarimo ir visoms savivaldybėms yra pasiūliusi savo specialistų pagalbą.