„Daugeliui pasaulio šalių matant gastronominio turizmo, kuris anksčiau priklausė nišiniam, potencialą, išskiria jį kaip atskirą turizmo rūšį. (...) Manome, kad Lietuva jau pribrendo turėti nacionalinę gastronominio turizmo strategiją“, – BNS teigė „Keliauk Lietuvoje“ Produktų ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Pasak I. Trakimaitės-Šeškuvienės, ruošiamasi atlikti studiją, kuriai parengti šiuo metu dirbama su įvairiais tyrimais, fokus grupėmis. Jie turėtų identifikuoti gastroturizmo vystymo silpnąsias ir stipriąsias puses bei kiek tai galėtų prisidėti prie turistų srauto augimo Lietuvoje.
Anot jos, pasaulinė tendencijos rodo, kad jeigu anksčiau maistas būdavo kelionės dalimi, tai pastaruoju metu ragavimas, degustavimas vis dažniau tampa kelionės tikslu, ta pati tendencija pastebima ir Lietuvoje.
„Praėjusiais metais pirmą kartą atliktame vietinio turizmo tyrime aiškinomės apie Lietuvos gyventojų priežastis keliauti po Lietuvą. 35 proc. respondentų atsakė, kad keliaudami po šalį žmonės mėgsta ragauti ir atrasti naujus skonius. Kelionės metu daugiau negu trečdalis išvykų išlaidų yra skiriamos maistui, kavinėms, restoranams“, – sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Per maistą pasauliui galime labai daug papasakoti apie Lietuvos papročius, gyvenimo būdą ir istoriją.
Jos teigimu, gastroturizmas prisideda prie regiono ir didžiųjų miestų turizmo plėtros, kadangi atsiranda vis daugiau maitinimo įstaigų, kuriuose maistas traktuojamas kaip istorijos dalis: „Gastronominis turizmas yra svarbus dėl to, kad būtent per maistą pasauliui galime labai daug papasakoti apie Lietuvos papročius, gyvenimo būdą ir istoriją“.
Pasak Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorės Ingos Romanovskienės, sparčiai populiarėjant gastronominiam turizmui, sostinės turizmo rinkodaroje kulinarija naudojama vis intensyviau, tačiau, anot jos, nemažu iššūkiu gali tapti nuo kitų metų sausio 1-osios turintis įsigalioti draudimas prekiauti alkoholio lauko kavinėse.
„Toks ribojimas gali uždrausti ir prekybą karštu vynu Kalėdų miesteliuose, kurie žiemos sezonu tampa didžiausiu turistų traukos tašku. Pailsėti, atostogauti atvykusiems turistams tai gali būti keista ir labai neįprasta“, – teigė I. Romanovskienė
Gastroturizmo tikslas yra keliautojų patirtys susijusios su maistu – maitinimasis kavinėse ar restoranuose, lankymasis turguose, maisto festivaliuose, dalyvavimas kulinarinėse ekskursijose.
Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio turizmo organizacijos parengtos gastronominio turizmo ataskaitos teigimu, trečdalis turistų biudžeto skiriama maistui.
Ataskaitoje parengtoje organizacijos partnerių apklausoje 88,2 proc. respondentų teigė, kad gastronomija yra svarbus elementas formuojant nuomonę apie kelionės tikslą.
