Papildomą 300 tūkst. eurų finansavimą gatvei, vedančiai į premjero Sauliaus Skvernelio namus, tvarkyti Vilniaus rajono savivaldybė gavo rajono merei Marijai Rekst spalio 22 dieną nusiuntus raštą Susisiekimo ministerijai. Dokumente nebuvo nurodyta nei konkretaus objekto, nei konkrečios prašomos skirti sumos.

Susisiekimo ministerijai nuo rugpjūčio vadovauja merės bendrapartietis Jaroslavas Narkevičius.

Vilniaus rajono savivaldybei papildomos lėšos skirtos pagal 2015 metų Vyriausybės protokolo nuostatą, numatančią šešioms tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms skirti keliams tvarkyti „preliminariai 10 procentų“ daugiau lėšų.

Paaiškėjo, kad skirtingai nei kitoms savivaldybėms, Vilniaus rajono savivaldybei, kaip ir Trakų rajono savivaldybei, pagal šią protokolo nuostatą šiemet Vyriausybė atseikėjo papildomai lėšų dukart.

Merė M. Rekst nurodė, kad Vilniaus rajonas yra priemiestinis, tiek Vilniaus miesto, tiek rajono gyventojai naudojasi bendru vietos kelių tinklu. Jį sudaro daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų, iš jų asfalto dangą turi apie 18 proc. visų kelių, likusieji yra su žvyro ar grunto danga. Be to, nuo 2015 metų rajono savivaldybė turėjo gauti papildomai po 10 proc. lėšų keliams, tačiau tik nuo 2018 metų jos papildomai skiriamos.

Dokumente nebuvo nurodyta nei konkretaus objekto, nei konkrečios prašomos skirti sumos.

Išgirdusi šiuos merės argumentus, Susisiekimo ministerija jau po savaitės pasiūlė Vyriausybei Vilniaus rajono keliams ir gatvėms tvarkyti papildomai skirti 300 tūkst. eurų. Ministrų kabinetas be diskusijų pritarė J. Narkevičiaus teiktam nutarimo projektui.

Kaip rašė portalas 15min.lt, Vilniaus rajono savivaldybė visą 300 tūkst. sumą skyrė vienai, Upės gatvei Smiglių kaime Zujūnų seniūnijoje gatvei, kur gyvena premjeras S. Skvernelis, asfaltuoti.

Vilniaus ir Trakų rajonai gavo daugiau, nes paprašė

Tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms priskiriamos šešios – Vilniaus rajono, Trakų rajono, Šalčininkų rajono, Švenčionių, Visagino, Ignalinos rajonų. Joms visoms jau šių metų gegužę buvo atseikėta po 10 proc. didesnį finansavimą.

Tačiau dviems iš šešių savivaldybių – Vilniaus rajono ir Trakų rajono – spalio pabaigoje pagal šią dešimties procentų nuostatą papildomų lėšų atriekta antrąkart, t. y. gerokai viršijant dešimties procentų ribą. Toks sprendimas priimtas jau tuomet, kai Susisiekimo ministerijos vairą buvo perėmęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas J. Narkevičius.

Susisiekimo ministerija informavo BNS, kad keliams tvarkyti „Vilniaus rajono savivaldybei tautinėms mažumoms papildomai buvo skirta 17,6 proc. nuo skaičiuojamųjų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, Trakų rajono savivaldybei tautinėms mažumoms papildomai buvo skirta 21,3 proc. nuo skaičiuojamųjų KPPP lėšų“.

Kodėl iš šešių tautinių mažumų gausiai gyvenamų savivaldybių išskirtos tik šios dvi – Vilniaus ir Trakų rajonų?

„Buvo gauti šių savivaldybių administracijų prašymai skirti papildomai KPPP lėšų. Jeigu būtų gauti kitų savivaldybių prašymai skirti papildomai lėšų, joms taip pat būtų skirtos papildomos lėšos“, – teigiama Susisiekimo ministerijos atsakyme.

Kita vertus, ministerija pripažino, kad kitos savivaldybės nežinojo apie galimybę prie jau skirtų papildomų 10 proc. gauti dar lėšų.

„Kitos keturios savivaldybės nebuvo informuotos, kad gali prašyti papildomų lėšų“, – kelis kartus perklausta patvirtino Susisiekimo ministerija.  

Kaip jau anksčiau rašė BNS, pretenduojant į perskirstomą 3,3 mln. eurų rezervo likutį antroje metų pusėje LAKD buvo pateikusios paraiškas 27 savivaldybės. Dviems – Vilniaus ir Trakų rajonams – atseikėta beveik trečdalis šios sumos, t. y. apie milijonas eurų.  

Kitos keturios savivaldybės nebuvo informuotos, kad gali prašyti papildomų lėšų.

Vyriausybės nutarimu, Vilniaus rajono savivaldybei iš viso papildomai skirta 662 tūkst. eurų: 332 tūkst. eurų konkrečiam objektui pagal paraišką – Riešės gatvei rekonstruoti, ir dar 300 tūkst. eurų bendra papildoma suma neįvardijant konkrečių objektų – pagal savivaldybės merės M. Rekst raštą.

Savivaldybės paraiškoje Upės gatvės neliko

Dėl papildomų lėšų skyrimo keliams tvarkyti Vilniaus rajono savivaldybė šiemet kreipėsi kelis kartus. Iš dokumentų matyti, kad dar sausį teiktoje paraiškoje Upės gatvei prašyta lėšų, tačiau rugpjūtį dar kartą kreipiantis dėl papildomų lėšų keliams tvarkyti šios gatvės Vilniaus rajono savivaldybės paraiškoje nebeliko.

Sausį savivaldybė teikė paraišką LAKD su nurodytais pagal prioritetų eiliškumą konkrečiais šešiais objektais, jų kainomis ir pagrindimu. Upės gatvė sausio mėnesio paraiškoje buvo paskutinėje šeštoje vietoje, prašytas 350 tūkst. eurų finansavimas jai tąkart nebuvo skirtas.

Rugpjūtį LAKD visas savivaldybes pakvietė pateikti informaciją apie šiemet sutaupytas, nepanaudotas keliams tvarkyti lėšas, tuo pačiu ragino teikti paraiškas papildomam finansavimui iš KPPP rezervo, jei yra poreikis. Antroje metų pusėje rengtasi perskirstyti likusias nepanaudotas rezervo lėšas – apie 3,3 mln. eurų.

Vilniaus rajono savivaldybės atstovė Jolanta Gulbinovič BNS informavo, kad atsiliepiant į minėtą rugpjūčio 5 dienos Kelių direkcijos kvietimą „buvo teiktos paraiškos papildomoms lėšoms, tarp jų ir Upės gatvės, Zujūnų seniūnijoje, Riešės gatvės Avižienių seniūnijoje rekonstrukcijai ir kt“.

Paprašyta atsiųsti konkretų paraiškos dėl Upės gatvės finansavimo dokumentą, Vilniaus rajono savivaldybės atstovė teigė, jog anksčiau atsakymuose BNS suklydo.

„Ankstesniame komentare įsivėlė mano klaida, tiesiog ne taip surašiau kolegų mintis. Jie turėjo omeny, kad paraiška, išvardijant objektus, buvo teikta 2018 metais“, – patikslino J. Gulbinovič. 

Pagal 2018-aisiais teiktą paraišką finansavimas Upės gatvei pernai nebuvo skirtas.

Anot atstovės, dėl papildomų lėšų gatvėms ir keliams tvarkyti Vilniaus rajono savivaldybė į atsakingas institucijas kreipiasi nuolat.

Dar Vyriausybei neskyrus papildomų lėšų, Upės gatvė spalio 25 dieną rajono tarybos sprendimu įtraukta į prioritetinių sąrašą.

Vilniaus rajono savivaldybė šį sprendimą aiškina tuo, kad nedidelė šios gatvės atkarpa jau buvo asfaltuota pernai iš dalies gyventojų lėšomis, taip pat – daugkartiniais bendruomenės prašymais ir Vadovybės apsaugos departamento raštais, „reikalavimu“ rekonstruoti Upės gatvę.

Spalio 30 dieną Ministrų kabineto nutarimu skyrus papildomų lėšų, 1,5 km Upės gatvės ruožo parengimas asfaltavimui pradėtas lapkričio 18 dieną. Darbus atlieka bendrovė „Kauno tiltai“. Visas Upės gatvės ilgis – 6 kilometrai.

„Tolesnis Upės gatvės kapitalinio remonto darbų tęstinumas priklausys nuo Vilniaus rajono savivaldybės finansinių galimybių“, – nurodo Vilniaus rajono savivaldybė. 

Premjeras tikina nesikišęs

Premjeras S. Skvernelis pirmadienį pareiškė nesikišęs į klausimus, susijusius su jo kelio asfaltavimu už jo vadovaujamos Vyriausybės Vilniaus rajonui papildomai skirtus 300 tūkst. eurų.

„Vertinu situaciją taip, kad aktyvi bendruomenė prisidėjo savo veiksmais, savo lėšomis, kad tas kelias, kurio laukė penki kaimai 30 metų, būtų pradėtas remontuoti. Nesikišau, nesikišu ir nesikišiu į problemas“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras.

Jis teigė nežinojęs, kad Vyriausybės nutarimu skirtos lėšos atiteks asfaltuoti kelią prie jo namų.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę yra pareiškęs, kad Vyriausybės vadovas turi atsakyti į visus klausimus, kylančius dėl jo gyvenamos gatvės finansavimo.