„Čia yra turbūt geras pavyzdys, kaip gera idėja, neįvertinus visų galimų pasekmių, virsta blogu įgyvendinimu“, – teigė naujasis Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Meras sako, kad sprendimas priimtas įsiklausius į miestiečių skundus dėl spūsčių.

Pakalbinti vilniečiai dalinasi įvairiomis emocijomis. „Platina? Tai fantastika!“ – džiaugėsi viena vilnietė. „Labai įdomu, kas atsakys? Už mūsų pinigus čia buvo tiek darbų padaryta“, – susirūpino kitas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pinigų išleista nemažai, tačiau jie išlėkė į orą, kaip vėl platinamos gatvės dulkės.

„Bendrai šitos sankryžos pertvarkymas – pradžia, kuri buvo padaryta nesėkmingai ir tai, kas dabar yra tvarkoma, kainuos iki 40 tūkst. eurų.“

Tvarkomoje gatvėje ir sukasi darbų vadovas Andžejus: „Iš darbo pusės taip, yra sunku, čia buvo nesusipratimas. Teko visą asfaltą išardyti, perstatyti šaligatvio bortelius, apšvietimo stulpus perkelti.“ Darbų vadovas neslepia – tik pradėjus dirbti, vairuotojai plūdosi ir keikėsi, sako „kartais pro langą šūkaudavo“.

„Aš kiekvieną dieną važinėju šia sankryža, tai sakyčiau, rangovas, kuris atlieka darbus – truputį per silpnas tokiai apimčiai. Man krinta į akis jų darbo įrankiai, veiklos metodai, prastovos, žmonės. Panašu, kad šis projektas ne jų nosiai“, – situaciją vertino užkalbintas vairuotojas.

Pradžia, kuri buvo padaryta nesėkmingai ir tai, kas dabar yra tvarkoma, kainuos iki 40 tūkst. eurų.

Žurnalistams susisiekus su buvusiu Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir paprašius pakomentuoti situaciją, šis atsisakė teigdamas, kad klausimas „ne jo“.

„Šie dalykai yra planuojami ir sprendžiami ne politikų lygyje, ne mero lygyje, o atitinkamų organizacijų, kurios savivaldybėje užsiima planavimu, urbanistika, projektų paruošimu ir pan.“, – komentavo Geresnio reguliavimo patarėjų tarybos narys Dovydas Vitkauskas.

V. Benkunskas sako, kad siekis buvo įrengti daugiau pėsčiųjų ir dviračių takų, darant intervenciją į važiuojamąsias dalis, tačiau dėl to, kad inžinieriai, kurie projektavo sankryžą, nesugebėjo numatyti ir apskaičiuoti, kad kils chaosas, kyla klausimas, ar specialistai gali dirbti tokį darbą. Meras žada pats su jais asmeniškai kalbėti. O kur dar vėjais paleistų pinigų klausimas. Kas atsakys už tai? Mero teigimu, kaltų paieška – ne jo reikalas.

Tačiau dėl bendros Vilniaus gatvių situacijos jau įsitraukė prokuratūra. Prokuroras dar balandį priėmė nutarimą ginti viešąjį interesą.

„Siekiant nustatyti, ar gatvių projektavimo darbų vykdymo, darbų užbaigimo stadijos metu nebuvo pažeistos konkrečios statybos teisinius santykius reglamentuojančios ir kitos teisės normos“, – komentavo vyriausioji prokurorė Eidivalda Meškienė.

„Tikrai ne prokurorai ir ne policininkai turi spręsti, kokio pločio turi būti Vilniuje gatvės. Tai nėra savavališkas sprendimas, siauresnės gatvės egzistuoja visuose išsivysčiusiuose miestuose, kuriuos mes norėtume sekti, pradedant Kopenhaga, Skandinavijos miestais ir pan.“, – teigė D. Vitkauskas.

Prokuratūra jau yra nurodžiusi savivaldybei pašalinti ugniagesiams trukdančius stulpelius, gėlių vazonus, betono konstrukcijas.

„Vilniaus mieste ir šią vasarą bus labai daug darbų, todėl kantrybės iš vilniečių reikės nemažai“, – perspėjo Vilniaus meras V. Benkunskas.

Į Vilniaus miesto pertvarkymą įsikišo prokurorai.

„Siekia nustatyti, ar gatvių projektavimo darbų vykdymo darbų užbaigimo stadijos metu nebuvo pažeistos konkrečios statybos teisinius santykius reglamentuojančios ir kitos teisės normos“, – per spaudos konferenciją sakė vyriausioji prokurorė Eidivalda Meškienė.

Ugniagesiai dar prieš pusantrų metų sakė, kad jiems sunkiau pasiekti kai kuriuos namus.

„Praeitais metais mūsų tarnyba turėjo vienuolika eismo įvykių, per kuriuos įbrėžėme vilniečių automobilius“, – apie nežymius sutrikdymus pasakojo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius.

Prokurorai sako, kad savivaldybė ignoravo ugniagesių perspėjimus, dėl to ir pradėtas tyrimas. Prokuratūra jau nurodė pašalinti ugniagesiams trukdančius stulpelius, gėlių vazonus, betono konstrukcijas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jau planavome pašalinti šią vasarą, nes nupirkta eismo stebėjimo sistema ir pažeidėjai bus fiksuojami kitais būdais“, – pabrėžė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Statybos inspekcijai nurodyta patikrinti, ar septyniolika gatvių pertvarkytos laikantis reikalavimų. Tačiau prokuratūra skelbia, kad ir pati Statybos inspekcija nekontroliavo savivaldybės darbų.

„Nesutikčiau su tokia griežta prokuratūros pozicija, kad inspekcija nieko nedarė. 2021–2023 m. buvo gauta skundų dėl gatvių siaurinimo, remonto, rekonstravimo. Į visus skundus reagavome“, – akcentavo Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovė Lina Kuksėnaitė-Česnulienė.

Jeigu procesas tęsis, turime informuoti ir visuomenę, kad mūsų atvykimo laikas ilgės.

Inspekcija sako nustačiusi, kad eismo juostų siaurinimui leidimų nereikėjo. Kadenciją baigiančiam merui prokurorų priekaištai atrodo politizuoti.

„Įsivertinsime, ar reikia skųsti šį prokuroro sprendimą, ar neskųsti. Jis labai ilgas, apie labai skirtingus dalykus, matosi daugiau politinės krypties ir gatvių dizaino klausimai nei teisiniai“, – svarstė R. Šimašius.

Dabar iš ugniagesių – dar grėsmingesni perspėjimai.

„Jeigu procesas tęsis, turime informuoti ir visuomenę, kad mūsų atvykimo laikas ilgės“, – pastebėjo V. Kerševičius.

Vilniečiams jau reikia pagalbos laukti ilgiau.

„Esame įsipareigoję gyventojams, kad 80 proc. kartų atvyksime per metus greičiau nei per 8 minutes. Matome, kad šis rodiklis Vilniaus mieste ilgėja. Dabar atvykstame 74 proc. iki 8 minučių“, – apie pailgėjusį laiką prakalbo V. Kerševičius.

Vilniaus meras sako pats to negirdėjęs, todėl ir nekomentuos: „Politikoje esu apie dešimt metų ir esu jau įpratęs nekomentuoti perpasakotų minčių.“

Prieš porą metų R. Šimašius kalbėjo, kad gatvių žalinimas ir siaurinimas papildomai nekainuos, viskas – iš sutaupytų lėšų. Anot savivaldybės, su apželdinimu susijusioms gatvių pertvarkoms 2021 m. išleista 675 tūkst. eurų, pernai – beveik 3,5 mln. Šiemet numatyta 2,5 mln. eurų.

Būsimasis Vilniaus meras Valdas Benkunskas nekomentavo. Nurodė, kad yra Briuselyje. V. Benkunskas yra sakęs, kad su R. Šimašiaus pradėtų gatvių siaurinimu revoliucijų nebus.

Apie daugybę atgarsių sulaukusią Vilniaus gatvių pertvarką pasisakė ir vilniečiai: „Susiaurintos gatvės man tinka. Gatvės turi siaurėti, nes lemia lėtesnį greitę. Siauros gatvės suteikia jaukumo“, „manau, taip ir reikia. Miestas turės mažiau automobilių“. Buvo sakančių, kad tai vertina neigiamai: „Didelė bėda. Žmonės neįvertina žiemos. Kai pilna sniego, neįmanoma pravažiuoti“, „siaurinimas mažina pralaidumą, didėja kamščiai“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Situaciją komentavo ir meras R. Šimašius.

– Prokuroras pasakė, kad ir Statybos inspekcija tinkamai neatliko savo pareigų, neįvertino statybų keliamo nepatogumo.

– Negaliu komentuoti. Viską, ką reikėjo derinti su Statybos inspekcija, derinome. Ko nereikia, nederinome. Kokios rūšies krūmas pasodintas – ne inspekcijos dalykai.

– Ar miesto gatvės turi būti dar siauresnės?

– Kai kurios taip. Akivaizdu, yra tokių, kur važiuojamoji dalis per plati, o pėsčiųjų – per siaura. Yra ir atvirkščiai.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

– Ar prieš gatvių pertvarką buvo kalbėta su ugniagesiais, kaip jiems seksis keliauti į iškvietimus?

– Aišku.

– Kodėl jie tada skundžiasi?

– Nekomentuosiu to, ko negirdėjau. Kalbėjau su Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos vadais, kalbėjome apie daug dalykų. Vilnius pagirtas kaip antras geriausias miestas kaip vykdo prevenciją. Apie gatves šnekėjo, buvo pastabų, į jas atsižvelgėme. Viena didžiausių pastabų – iškilios perėjos. Greitai važiuojant reikia sulėtinti. Mes šnekamės, klausomės.

Pavojus gyventojams

Jei Vilniaus daugiabučio, stovinčio šalia susiaurintos gatvės, penktame aukšte kiltų gaisras ir reikėtų žmones gelbėti per langus ar balkoną, ugniagesiams nebepavyktų pastatyti savo autokeltuvo taip, kad ir penktą aukštą pavyktų pasiekti, ir patiems gelbėtojams būtų saugu dirbti.

„Virš trečio aukšto mums reikalingas keltuvas arba automobilinės kopėčios. Kad kopėčių atramos išsiskleistų, reikia iki šešių metrų“, – teigė Vilniaus 2-osios komandos viršininkas Arūnas Koščicas.

Šalia namo buvo susiaurinta gatvė, įrengti nauji atitvarai, dar pratinasi ir vairuotojai.

Ugniagesiai sakė, jog prie šio namo tiesiog nebėra pakankamai vietos, kad jų keltuvas atsistotų taip, kaip reikalauja saugumo taisyklės. Negana to, susiaurintose Vilniaus gatvėse ugniagesiai mato ir daugiau bėdų.

„Jeigu mes sutinkame mašiną iš priekio, jos neturi, kur dingti. Buvo perskaičiuota, iš kurio padalinio pajėgos atvyktų greičiau“, – aiškino A. Koščicas.

Jie dabar daro neva gatvių remontą. Iš tikrųjų čia yra rekonstrukcija.

Ugniagesiai kelis kartus kreipėsi į savivaldybę.

„Rašė gal tris raštus dėl tų visų problemų ir su nuotraukomis, ir su brėžiniais. Kol kas nesureaguota“, – tikino A. Koščicas.

Savivaldybė privalėtų sureaguoti, jei vykdytų gatvių rekonstrukciją. Dabar, anot opozicijos, nors gatvės ir yra rekonstruojamos, bet formaliai vyksta paprastas remontas, kaip asfaltuojant duobes. Todėl ir derinimų nereikia.

„Jie dabar daro neva gatvių remontą. Iš tikrųjų čia yra rekonstrukcija. Juostų siaurinimas yra rekonstrukcija. Rekonstrukcijai yra tam tikri reikalavimai, reikalinga derinti su institucijomis, gauti pritarimus ir t. t. O kai yra paprastas remontas, kaip jie traktuoja, derinti nereikia“, – tvirtino Vilniaus tarybos narys Žilvinas Šilgalis.

R. Šimašius yra sakęs, kad kai miestiečiai pripras, bus patenkinti. Esą Vilniaus gatvės bus kaip Berlyne ar Niujorke.

„Užmojai yra pakankamai dideli ir jie kelia tam tikrą nerimą. Bet kai gatvė yra apželdinama, kai joje vyksta veiksmas ir vaikšto pėstieji, tuomet atrodo, kad taip ir turėjo būti“, – šnekėjo Vilniaus miesto patarėjas Kristinas Taukačikas.

Keli milijonai eurų medžiams

Nevienareikšmiškai vertinamas ir rugsėjį R. Šimašiaus pristatytas sumanymas masiškai apželdinti Vilnių.

„Mums reikia sodinti. Ir sodinti daug. Ruošiamės pasodinti 100 tūkst. medžių, 10 mln. krūmų ir 300 tūkst. vijoklių“, – tikino tuomet R. Šimašius.

Remigijus Šimašius ir Gilma Teodora Gilytė. / I. Gelūno / „BNS Foto“ nuotr.

Pats meras sodino pirmuosius medžius, krūmus po savivaldybės langais Konstitucijos prospekte. Per du mėnesius Vilniuje iš viso pasodinta daugiau nei 7 tūkst. medžių.

Iš esmės su meru pastaruoju metu darosi labai keisti dalykai. Man tenka apgailestauti, kad tam kvailiojimui liko beveik pusantrų metų.

„Šiek tiek netikėtai startas viršijo mūsų lūkesčius. Vien verslo įmonės jau pasodino virš 6 tūkst. medžių“, – sakė K. Taukačikas.

Savivaldybės lėšomis šį rudenį pasodinta per 1300 medžių.

„Maži medžių sodinukai yra nuo keliasdešimties eurų, didesni medžiai 200 eurų, o didieji medžiai gali kainuoti ir 500 eurų“, – teigė K. Taukačikas.

Anot opozicijos, nors bendra viso apželdinimo kaina bus milijoninė, jokių konkursų nėra.

„Dažniausiai konkursų niekas neskelbia, tiesioginiu sandoriu greitai paveda ir greitai tuos darbus atlieka, ar tai būtų koks nors remontas, ar medžių pasodinimas. Taryba anksčiau svarstydavo tokius klausimus, aš labai gerai prisimenu“, – kalbėjo Ž. Šilgalis.

Kiek per dvejus metus kainuos Vilniaus apželdinimas, rugsėjį R. Šimašius negalėjo atsakyti.

„Be abejo, kalbėsime apie kelis milijonus“, – sakė tąkart jis.

Gali būti, kad prie pirmo milijono jau artėjama. Vien Konstitucijos prospekto apsodinimas kainavo penktadalį milijono.

„Konstitucijos prospektas kainavo iki 200 tūkst. eurų su visais tvarkymo darbais. Dalį medžių padovanojo verslo įmonė“, – teigė K. Taukačikas.

Per du mėnesius darbai vyko ir kitose gatvėse.

„Mano supratimu, tai yra naivu, užsispyrėliškai naivu. Iš esmės su meru pastaruoju metu dedasi labai keisti dalykai. Man tenka apgailestauti, kad tam kvailiojimui liko beveik pusantrų metų“, – komentavo Ž. Šilgalis.