Maždaug 3 tūkst. Baltijos šalių studentų drebins Lietuvos sostinę chorinės muzikos, liaudiškų šokių ir pučiamųjų instrumentų orkestrų pasirodymais. Sekmadienį šventę vainikuos Didysis „Gaudeamus“ koncertas Kalnų parke, pranešė Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Devynioliktojo kas ketverius metus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje rengiamo studentų festivalio šūkis – „Karta 3000!“.

Taip pabrėžiama, kad šventės dalyviai atstovauja pirmajai kartai studentų, gimusių ir užaugusių trečiąjį mūsų eros tūkstantmetį.

„Džiaugiamės, kad „Gaudeamus“ vėl grįžo į Lietuvą ir vėl suburs trijų Baltijos valstybių studentus. Muzika augina vienybės jausmą, kuris visada jungė mūsų šalis ir kuris ypač svarbus dabar, pasikeitusiame pasaulyje. Šis festivalis yra Baltijos šalių jaunimo stiprybės, susitelkimo ir veržlumo simbolis ir kartu priminimas, kad esame jėga, stiprus kumštis“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Šventiniai „Gaudeamus“ renginiai vyks Rotušės aikštėje, Šv. Jonų bažnyčioje, Kalnų parke. Juose dalyvaus per 1500 choristų, 900 šokėjų, 400 pučiamųjų ir liaudies instrumentų orkestrų muzikantų.

Šeštadienį Šv. Jonų bažnyčioje koncertuos pajėgiausi Baltijos šalių studentų chorai, o Rotušės aikštėje pasirodymą surengs 250 pučiamųjų instrumentų orkestrų muzikantų.

Sekmadienį studentų eitynės žygiuos iš Rotušės aikštės į Kalnų parką, kur vyks Didysis Baltijos šalių studentų koncertas.

Jame Baltijos šalių studentai išreikš paramą Ukrainai – atliks ukrainiečių liaudies dainą „Oi u luzy červona kalyna“ bei specialiai šiam festivaliui sukurtą Ramintos Naujanytės-Bjelle kūrinį „Ateinu“.

Pirmasis Baltijos šalių studentų dainų ir šokių festivalis „Gaudeamus“ įvyko 1956 metais Estijoje, Tartu mieste. Vėliau šventę imta rengti kas ketverius metus paeiliui Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Vienas seniausių šalies chorų, 75-erių metų jubiliejų švenčiantis Vilniaus universiteto (VU) akademinis mišrus choras „Gaudeamus“ šią garbingą sukaktį pažymės dviem koncertais Vilniuje, į kuriuos kviečia kolektyvo gerbėjus, draugus, buvusius visų kartų choristus bei visus chorinės muzikos mėgėjus.

2015 m. balandžio 17 d., 19 val., Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje choras „Gaudeamus“ kartu su VU pučiamųjų orkestru „Oktava“ atliks šiuolaikinio, iš Pietų Afrikos kilusio kompozitoriaus Sh. Woodborno „Rohrauer Messe“. Programoje taip pat skambės U. Sisask, R. Martinkėno , V. Montvilos ir kitų kompozitorių kūriniai.

„Gaudeamus“ pasveikins kiti VU chorai – merginų choras „Virgo“ bei mišrus choras „Pro musica“, o taip pat svečiai – Sankt Peterburgo jaunimo choras „Lauda“, su kuriuo „Gaudeamus“ sieja sena muzikinė draugystė. Visi chorai kartu atliks keletą įdomių ir įspūdingų antifoninių kompozicijų, kurios užpildys visą šv. Jonų bažnyčios erdvę. Koncerto pabaigoje choras pakvies į sceną visus buvusius choristus kartu sugiedoti Juozo Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“.

Balandžio 19 dieną choras „Gaudeamus“ surengs antrąjį choro jubiliejui skirtą koncertą. VU Didžiojoje auloje (Čiurlionio g. 21) 15 val. savo koncertinę programą atliks choras „Lauda“, vadovaujamas Marinos Kirejevos , o koncerto pabaigoje svečių choras kartu su „Gaudeamus“ ir „Pro musica“ giedos Karlo Jenkinso „Mišias už taiką“ („A mass for peace“).

Savo gretose šiuo metus vienijantis apie 100 įvairių fakultetų studentų „Gaudeamus“ yra aktyvus Lietuvos ir užsienio kultūrinio gyvenimo dalyvis. Choras dainuoja šalies ir tarptautiniuose festivaliuose bei konkursuose, iškilminguose Vilniaus universiteto renginiuose. Yra koncertavęs daugelyje Europos valstybių, taip pat Turkijos, Kazachstano, Šiaurės ir Pietų Amerikos klausytojams.
Choro vadovais dirbo daug įžymių Lietuvos chorvedžių: K. Kaveckas, P. Sližys, P. Gylys, R. Zdanavičius. Nuo 1995 m. „Gaudeamus“ vadovauja dabartinė kolektyvo meno vadovė ir vyriausioji dirigente Rasa Gelgotienė.

„Gaudeamus“ dalyvauja Lietuvos dainų šventėse, Baltijos šalių studentų chorų festivaliuose bei Lietuvos muzikų sąjungos, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų, taip pat įvairiuose televizijos projektuose. Choras yra išleidęs tris kompaktines plokšteles ir įrašęs nemažai kūrinių Lietuvos radijo fondui.