Suvokė problemos mastą
„Gausus gyvenimas“ – tai nauja jaunimo iniciatyva, kuri taip pat yra ir Klaipėdos Europos jaunimo sostinės projekto „Choose Klaipėda“ (liet. „Rinkis Klaipėdą“) dalis.
Vienas šios iniciatyvos įkūrėjų – Robinas Mubarikas, LCC tarptautinio universiteto studentas.
Jaunuolis sakė, kad problemos dydį suvokė atvykęs į Lietuvą ir pradėjęs pažinti čia gyvenančius žmones, kurie dalijosi savo patirtimis apie depresiją ir savižudybę.
„Tos istorijos man atskleidė depresijos ir polinkio į savižudybę mastą šalyje. Tuomet aš nusprendžiau sužinoti daugiau apie Lietuvos visuomenę, geriau pažinti bendruomenę, kurioje gyvenu. Prisijungiau prie įvairių jaunimo organizacijų ir pradėjau aktyviai savanoriauti, kad geriau integruočiausi į visuomenę“, – pasakojo organizacijos „Gausus gyvenimas“ įkūrėjas R.Mubarikas.
Laikui bėgant aktyvus studentas nusprendė, kad geriausia problemą spręsti bendraujant su visuomenės nariais.
Akcentuojama meilė sau
„Savižudybių mastas ir didelis depresija sergančių žmonių skaičius yra įrodymai, kad reikia imtis veiksmų, sprendžiant šias problemas ne tik valdžioje, bet ir visuomenėje. Tikiu, kad kai pamatai problemą, reikia ne atsitraukti nuo jos, o rasti stiprybės savyje ir pradėti kažką daryti“, – kalbėjo R.Mubarikas.
Organizacija „Gausus gyvenimas“ daugiausia koncentruojasi į edukacinę veiklą. Savanoriai deda pastangas, skleisdami informaciją apie psichinės sveikatos svarbą, ir stengiasi pakeisti visuomenėje vyraujančią stigmą, kuri vis dar supa šią temą.
Reikšmė: „Gausaus gyvenimo“ logotipas – lapo formos piršto antspaudas. Šis simbolis atspindi kiekvieno žmogaus unikalumą. (Organizatorių nuotr.)
„Visų pirma mes tikime, kad kiekvienas žmogus yra vertingas, kad ir koks būtų jo ar jos socialinis statusas, rasė, lytis, seksualinė orientacija bei tikėjimas. Antra, mes tikime, kad dievas suteikė kiekvienam vienodai gausų gyvenimą“, – organizacijos vertybes dėstė R.Mubarikas.
Vienas organizacijos tikslų – skleisti informaciją apie tai, kaip žmonės gali pasirūpinti savimi. „Turime suteikti erdvės visiems, nesvarbu, iš kur jie, kokia jų lytis ar kas jie būtų. Ir jei nori mylėti savo kaimynus, draugus ar šeimą, visų pirma turi mylėti ir pasirūpinti savimi. Jei nepasirūpini savimi, kaip gali padėti kitiems?“ – svarstė R.Mubarikas.
Dėmesys praeities traumoms
Pagrindinė „Gausaus gyvenimo“ veikla – edukacija. Dalydamiesi informacija apie psichinę sveikatą, prieinamą socialinę paramą, savęs priežiūrą, organizacijos nariai siekia žmonėms suteikti įrankius, kurie pravers susidūrus su sunkumais.
„Jaunimas yra ne tik mūsų ateitis, bet ir dabartis. Jei neinvestuosime į jaunimą dabar, ko galime iš jų tikėtis ateityje? Viena temų, kuriai skiriame ypatingą dėmesį, – neigiamos vaikystės patirtys ir su jomis susijusios traumos. Mes norime pradėti diskusiją ne tik su jaunimu, bet ir su žmonėmis, kurie dirba su jaunais žmonėmis“, – dalijosi R.Mubarikas.
Organizacijos narių duomenimis, ši tema Lietuvoje nėra pakankamai vystoma, todėl jie bendradarbiauja su jaunimo darbuotojais ir kitais specialistais, kad su vaikyste susijusios traumos būtų plačiau analizuojamos šalyje.
Prieš karantiną „Gausus gyvenimas“ šiomis temomis organizavo atvirą diskusiją su specialistais, renginys susilaukė didelio pasisekimo.
Situacijai pasikeitus, savanoriai savo veiklos nesustabdė ir toliau organizuoja renginius internetu, taip pat bendradarbiauja su įvairiomis mokyklomis, jaunimo ir humanitarinėmis organizacijomis.
Orientuojasi į jaunimą
Viena sėkmingiausių organizacijos iniciatyvų virtualioje erdvėje buvo internetinės plakatų kūrimo dirbtuvės. Organizatoriai buvo maloniai nustebinti, kad galimybė susipažinti su grafiniu dizainu moksleiviams pasirodė ypač patraukli.
„Apsidžiaugėme, kai pamatėme, kiek daug gimnazistų išreiškė norą įgyti grafinio dizaino įgūdžių. Tai – tik įrodymas, kad jeigu pasiūlai kažką, kas jaunimui įdomu, sulauksi dėmesio net ir renginiuose internetu. Dalyviai ne tik sužinojo kažko naujo, lavino kūrybiškumą, bet taip pat per šią patirtį mokėsi apie psichinės sveikatos svarbą“, – džiaugėsi R.Mubarikas.
Kadangi edukacinė veikla susilaukė sėkmės, savanoriai planuoja ir toliau organizuoti panašius renginius 2021-aisiais.
„Esame atviri naujoms galimybėms bendradarbiauti su kitomis organizacijomis, kad pasiektume daugiau jaunų žmonių“, – užsiminė R.Mubarikas.
Ateityje planuojama ir toliau kovoti su neigiamomis nuostatomis apie psichologinę sveikatą per meną ir žiniasklaidą.
Savanoriai nekantrauja vėl susitikti gyvai ir skirti daugiau dėmesio įvairioms saviraiškos formoms.
„Tikime, kad tokios meno formos kaip šokis, teatras ar muzika gali padėti skleidžiant žinią apie psichinės sveikatos svarbą“, – sakė R.Mubarikas.
„Gausaus gyvenimo“ iniciatyva susijusi su platesniais „Choose Klaipėda“ projekto tikslais ir vizija. Organizacijos nariai telkiasi į bendruomenę ir skiria dėmesį vertybių ugdymui visuomenėje.
„Aš reprezentuoju Solidarumo platformą, kurios tikslai – skatinti savanorystę ir auginti nevyriausybinių organizacijų prestižą. Mes tikime, kad dalydamiesi savo patirtimis jauni žmonės gali padėti sau ir vieni kitiems. Manau, kad „Choose Klaipėda“ kontekste „Gausus gyvenimas“ gali būti naudingas suburiant žmones drauge“, – pasakojo R.Mubarikas.
Pagalbos poreikis nemažėja
Klaipėdos psichikos sveikatos centro duomenimis, per pastaruosius 4–5 metus uostamiesčio savižudybių masto rodikliai žemesni nei Lietuvos, tačiau skaičiai svyruoja.
„Vienais metais skaičiai atrodo geriau, kitais – blogiau. Viskas priklauso nuo veiksnių ir ne visus juos galima kontroliuoti“, – komentavo Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras nuo pat įsikūrimo vykdo savižudybių prevenciją. Specialistų skaičiui didėjant, jų veikla nuosekliai plečiasi.
Biuro darbuotojai dirba su įvairiomis amžiaus grupėmis – nuo moksleivių iki suaugusiųjų.
„Be abejonės, geriausiai veikia ne atskiros prevencinės priemonės, o jų visuma. Čia svarbios ir visuotinės valstybinės bei savivaldybės lygmens strategijos, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, visų bendruomenės narių įtraukimas ieškant šios problemos sprendimo. Svarbi priemonių visuma, kuri apima įvairias informavimo, aktyvias mokymo formas, psichologinę pagalbą asmenims, išgyvenantiems savižudybės krizę, ar jų artimiesiems ir t. t.“, – apie veiksmingiausius prevencijos būdus pasakojo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro psichologė Aušra Bolgova.
Svarbu empatija
Specialistė taip pat akcentavo, kad problemai spręsti būtina edukacinė veikla.
„Tai padeda mažinti visuomenėje gajas stigmas, griauti klaidingus mitus ir moko tinkamai reaguoti“, – dėstė A.Bolgova.
Psichologės teigimu, svarbu nebebijoti kalbėti savižudybės tema, nevengti šio žodžio.
„Nuoširdus rūpestis ir domėjimasis žmogui, galvojančiam apie savižudybę, gali tapti signalu apie rūpestį ir apie tai, kad su šiuo sunkumu jis kovoja ne vienas. Žinoma, baimė be užuolankų kalbėti apie savižudybę yra suprantama“, – dalijosi A.Bolgova.
Specialistės teigimu, visi visuomenės nariai gali prisidėti prie savižudybių mažinimo. Dėl to reikia mokytis pažinti rizikos ženklus ir išmokti į juos tinkamai reaguoti.
„Vienas svarbiausių įgūdžių, norint padėti artimajam, turinčiam minčių apie savižudybę, yra empatiškas išklausymas nevertinant, nenuvertinant problemų rimtumo, nepertraukiant, neužbaigiant sakinių, nemoralizuojant, nemeluojant, kad padarysite tai, kas ne jūsų jėgoms, ir nepaliekant. Pastebėkime, išklausykime ir pabandykime įsijausti“, – patarė A.Bolgova.
