„Ministrė pirmininkė šią pavakarę paprašė Gavino Williamsono palikti vyriausybę, praradusi pasitikėjimą jo gebėjimą dirbti gynybos sekretoriaus ir jos kabineto nario pareigose“, - sakė viena Dauningo gatvės atstovė.

Th. May laiške G. Williamsonui sakoma, kad tyrimas „suteikia įtikinamų įrodymų apie jūsų atsakomybę dėl neleistino atskleidimo“ apie balandžio 23-ąją vykusį Nacionalinio saugumo tarybos posėdį.

„Jokia kita įtikinama įvykių versija, kaip paaiškinti šį nutekėjimą, nebuvo nustatyta“, – pridūrė premjerė.

Jau anksčiau didelių nesutarimų krėsta Britanijos vyriausybė buvo supurtyta skandalo dėl nutekintos žinios, jog Th. May ketina leisti „Huawei“ plėtoti šalyje 5G tinklą.

Kaip buvo pranešta, šis itin kontroversiškas sprendimas buvo priimtas per balandžio 23-osios pasitarimą.

Nacionalinio saugumo tarybos posėdžiuose dalyvauti leidžiama tik aukščiausio rango ministrams ir saugumo pareigūnams, pasirašiusiems, kad yra susipažinę Valstybės paslapčių įstatymu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už konfidencialių duomenų paviešinimą.

Tačiau laikraštis „The Daily Telegraph“ pranešė, jog Th. May patvirtino leidimą „Huawei“ kurti Britanijos naujos kartos telekomunikacijų tinklo „nepagrindinius“ elementus.

Londono sąjungininkės Jungtinės Valstijos griežtai nusistačiusios prieš „Huawei“ dalyvavimą tokiuose projektuose, nes Kinijos įstatymai šią įmonę įpareigoja padėti Pekino vyriausybei rinkti informaciją arba prireikus teikti kitas su saugumo sritimi susijusias paslaugas.

Britų žiniasklaida pranešė, kad kabineto sekretorius Markas Sedwillas (Markas Sedvilas), aukščiausio rango JK valstybės tarnautojas, primygtinai pareikalavo, kad tarybos posėdžio dalyviai paneigtų savo atsakomybę dėl šio nutekinimo.

G. Williamsonas buvo vienas pirmųjų tai padariusių ir tvirtino, kad atskleisti šią informaciją yra „visiškai nepriimtina“.

Jungtinės Karalystės ekspertai kaip didelio atgarsio sulaukusių incidentų virtinės kaltininkus identifikavo Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU agentus. Tarp minimų atakų yra bandymas pernai įsilaužti į Pasaulinės kovos su dopingu agentūros (WADA) sistemas Šveicarijoje.

Atvykęs į derybas Briuselyje su savo kolegomis NATO, G. Williamsonas sakė, kad „beatodairiškos ir nesirenkant vykdomos“ Maskvos atakos nulėmė jos izoliaciją tarptautinėje bendrijoje.

„Tai nėra didžios galybės veiksmai, tai valstybės parijo veiksmai ir mes toliau dirbsime su sąjungininkais, kad izoliuotume, priverstume juos suprasti, kad jie daugiau nebegali taip elgtis“, – žurnalistams sakė G. Williamsonas.

Britanijos nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NCSC) mano, kad GRU „beveik neabejotinai“ yra atsakinga už virtinę atakų, įskaitant liūdnai pagarsėjusius įsilaužimus į JAV Demokratų partijos sistemas prieš 2016 metų JAV prezidento rinkimus, sakė šaltiniai Londone.

NATO stiprina savo išteklius, kad galėtų atremti elektronines atakas, o JAV turi paskelbti, kad atveria Aljansui puolamuosius kibernetinius pajėgumus.

Tris kartus paklaustas, ar Britanija svarstytų galimybes rengti savo atsakomąsias kibernetines atakas prieš Rusiją, G. Williamsonas atsakė, kad pats viešinimas jau yra atgrasomoji priemonė.

„Aiškiai skelbsime, kad ten, kur Rusija veikia, mes demaskuosime šią veiklą, ir manome, kad tai veiks kaip stabdys būsimiems tokiems veiksmams“, – sakė jis.

Britanijos ir Rusijos santykiai išgyvena didžiausią krizę po bandymo kovo mėnesį Anglijos Solsberio mieste nunuodyti buvusi dvigubą rusų šnipą Sergejų Skripalį.

Britanija tvirtina, kad S. Skripalis ir jo dukra Julija buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Apnuodyti Skripaliai liko gyvi, bet po kelių mėnesių netoli Solsberio ta pačia medžiaga buvo paveikta viena britų pora – Dawn Sturgess (Don Sterdžes) ir Charlie Rowley (Čarlis Roulis). Moteris vėliau mirė.

Londonas dėl šių įvykių kaltina Maskvą, bet Rusija tokius kaltinimus įnirtingai neigia.

Praėjusį mėnesį Britanijoje įsikūrusi tyrimų grupė „Bellingcat“ nustatė, kad vienas Skripalių apnuodijimo įtariamųjų yra daug apdovanojimų pelnęs GRU pulkininkas.

„Realybė tokia, kad Rusija įvykdė ataką Britanijos teritorijoje, ir tai išprovokavo Britanijos pilietės mirtį“, – parlamente sakė G. Williamsonas.

Neaišku, ar gynybos sekretorius turėjo galvoje buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimą anksčiau šiemet Solsberyje, ar naująjį incidentą.

Anksčiau pirmadienį buvo pranešta, kad 44 metų Dawn Sturgess (Don Sterdžes), trijų vaikų motina, mirė Solsberio ligoninėje.

D. Sturgess ir jos partneris 45 metų Charlie Rowley (Čarlis Roulis) birželio 30-ąją buvo atvežti į ligoninę kritinės būklės iš Eimsberio miestelio, esančio netoli Solsberio, kur kovą Sovietų Sąjungoje sukurta medžiaga „Novičiok“ buvo apnuodytas buvęs Rusijos karinės žvalgybos pulkininkas S. Skripalis ir jo duktė Julija.

Skripaliai kelias savaites praleido ligoninėje, bet galiausiai atsigavo.

Britanija ir jos sąjungininkės kaltina Rusiją mėginus nužudyti Skripalius, tačiau Maskva griežtai neigė turinti ką nors bendra su šiuo incidentu, išprovokavusiu aštrią tarptautinę diplomatinę krizę.

Policija nurodė, kad vadovausis įrodymais, bet patvirtino, kad pagrindinė tyrimo kryptis yra ryšys tarp incidentų Eimsberyje ir Solsberyje.

Manoma, kad Eimsberyje britų pora apsinuodijo palietę kažkokį „Novičiok“ užterštą daiktą. Spėliojama, kad šis daiktas galėjo būti talpa, kurioje buvo laikyta medžiaga, panaudota Skripaliams apnuodyti.

Šis sprendimas buvo priimtas reaguojant į kovo 4-osios incidentą, kai Anglijos pietvakariniame Solsberio mieste kovine chemine medžiaga buvo apnuodytas buvęs Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU karininkas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija.

„Investuojame 48 mln. svarų į naują Apsaugos nuo cheminio ginklo centrą, kad sukurtume savo moderniausias cheminės analizės ir gynybos technologijas“, – sakė gynybos sekretorius.

G. Williamsonas teigė, kad centras priklausys karinių tyrimų kompleksui „Porton Down“, slaptai Britanijos kariuomenės bazei; joje buvo išanalizuotos nervus paralyžiuojančios dujos, kuriomis buvo apnuodytas S. Skripalis.

Britanija dėl tos atakos apkaltino Rusiją.

Gynybos mokslo ir technologijų laboratorijoje dirba 3 tūkst. mokslininkų; pats kompleksas yra įsikūręs kaimiškoje vietovėje. Jo metinis biudžetas siekia 500 mln. svarų (beveik 565 mln. eurų).

Tas kompleksas buvo įkurtas dar 1916 metais, siekiant pasipriešinti vokiečių chloro, iprito ir fosgeno dujų atakoms per Pirmąjį pasaulinį karą.

6-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje „Porton Down“ mokslininkai sukūrė nenuodingas dujas CS, dar vadinamas ašarinėmis dujomis, bei nuodingą nervus paralyžiuojančią medžiagą VX.

Atsižvelgus į tarptautines konvencijas, draudžiančias cheminių ginklų naudojimą, „Porton Down“ atliekami tyrimai yra gynybinio pobūdžio, skelbia Gynybos ministerija.

„Jeigu abejojome, kokią grėsmę Rusija kelia mūsų piliečiams, mums tereikia pažvelgti į sukrečiantį pavyzdį – jos beatodairišką išpuolį Solsberyje“, – perspėjo gynybos sekretorius, vienas balsingiausių Maskvos kritikų dabartinėje Jungtinės Karalystės vyriausybėje.

Vis dėlto G. Williamsonas pridūrė, kad vis „intensyvesnį“ cheminių atakų pavojų kelia ne vien Rusija, bet ir kitos valstybės.

Be to, gynybos sekretorius paskelbė apie planus tūkstančius Britanijos karių paskiepyti nuo juodligės, anksčiau ketvirtadienį pranešė „The Guardian“. Šios ligos sukėlėjų sporas ne kartą buvo mėginta panaudoti kaip biologinį ginklą.

„Priėmiau sprendimą užtikrinti mūsų greitojo reagavimo pajėgų vakcinavimą, kad užtikrintume jiems gyvybiškai svarbią apsaugą nuo mirtino pavojaus“, – laikraštis citavo sekretoriaus kalbos, sakytos Bristolio mieste, ištrauką.

Po S. Skripalio apnuodijimo Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) trečiadienį paskelbė, kad labiausiai tikėtina, jog atsakomybė už šią ataką tenka Maskvai ir paskelbė, kad Londonas išsiųs 23 rusų diplomatus, dirbančius Jungtinėje Karalystėje.

Rusija savo ruožtu griežtai neigia turinti ką nors bendra su išpuoliu prieš buvusį dvigubą agentą.

Šį neįprastai aštrų perspėjimą G. Williamsonas išsakė ketvirtadienio vakarą laikraščio „The Daily Telegraph“ paskelbtame interviu. Pasak sekretoriaus, Maskva yra sutelkusi dėmesį į JK energetikos jungtis su Europa ir veikiausiai yra nusiteikusi paskleisti „paniką“ ir pakenkti Britanijai.

„Jie žiūri ir galvoja: kaip galėtume sukelti daug skausmo Britanijai?“ – sakė gynybos vadovas.

„Pakenkti jos ekonomikai, išardyti jos infrastruktūrą, iš tikrųjų lemti tūkstančius tūkstančių žūčių – iš tikrųjų turėti elementą, (leidžiantį) sukurti visišką chaosą šalyje“, – tęsė jis.

G. Williamsonas, dabartiniame poste dirba tik nuo lapkričio, jo pirmtakui Michaelui Fallonui (Maiklui Falonui) atsistatydinus dėl kaltinimų netinkamu elgesiu. Sekretorius interviu „The Daily Telegraph“ davė prieš paskelbiant naują penkių mėnesių gynybos padėties apžvalgą.

Kaip pranešama, jis spaudžia finansų sekretorių Philipą Hammondą (Filipą Hamondą) skirti daugiau pinigų gynybai ir atšaukti keblioje padėtyje atsidūrusių Britanijos ginkluotųjų pajėgų tolesnius karpymus.

G. Williamsonas sakė, jog Rusijos užsiima veikla, „kokią bet kuri kita valstybė laikytų visiškai nepriimtina“.

„Kodėl jie nuolat fotografuoja ir seka elektrines? Kodėl jie stebi jungtis, per kurias į mūsų šalį tiekiama labai daug elektros ir energijos?“ – klausė jis.

„Jie stebi šiuos dalykus, nes sako, kad esama būdų per juos pakenkti Britanijai“, – pabrėžė G. Williamsonas.

Anksčiau šią savaitę M. Fallonas pritarė kariuomenės vado raginimams, kad Britanijos pajėgų finansavimas turi būti didinamas, nes baiminamasi, kad šalis pagal kovinius pajėgumus gali smarkiai atsilikti nuo Rusijos.

Tuo metu Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NSCS) vadovas sakė, kad šalis per ateinančius dvejus metus gali patirti didelęs kibernetinę ataką.

Ciaranas Martinas (Kirenas Martinas) sakė dienraščiui „The Guardian“, kad kuri nors šalies priešininkė neišvengiamai surengs ataką internetu, turinčią sutrikdyti kritiškai svarbią Britanijos infrastruktūrą – pavyzdžiui, energetikos tinklus. Jis pridūrė, kad šalis gali tik džiaugtis, jog tokia ataka iki šiol nebuvo surengta.

G. Williamsonas, kuriam prognozuojama kada nors tapti dabartinės valdančiosios Konservatorių partijos lyderiu, sakė, kad jo paminėtas potencialios atakos scenarijus yra „reali grėsmė, kurią, manau, šiuo metu patiria mūsų šalis“

Gynybos ministerijos atstovas sakė prie sekretoriaus komentarų neturintis ką pridėti.

Ketvirtadienį su padėtį galinčia pakomentuoti Rusijos ambasada Londone nepavyko susisiekti.

Apie mažai žinomo G. Williamsono paskyrimą savo pranešimu paskelbė Th. May biuras Dauningo gatvėje. Šis veikėjas anksčiau buvo Th. May Konservatorių partijos parlamentinės frakcijos drausmintojas.

Tai reikšmingas paaukštinimas 41 metų G. Williamsonui, kuris į parlamentą buvo išrinktas tik 2010 metais ir garsėja tuo, kad už augintinį akvariume ant savo stalo laiko tarantulą Kronusą.

„Karalienė buvo patenkinta galėdama patvirtinti ... Gavino Williamsono paskyrimą valstybės sekretoriumi gynybai“, – sakoma Dauningo gatvės pareiškime.

Tai vienas svarbiausių postų britų vyriausybėje, be to, šios pareigos yra vienos sunkiausių.

NATO narė Britanija gynybai skiria 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), bet ginkluotosios pajėgos nuolat patiria spaudimą mažinti išlaidas.

M. Fallonas apie savo atsistatydinimą paskelbė vėlai trečiadienį – jis tapo pirmąja augančio skandalo dėl lytinio priekabiavimo Vestminsteryje auka.

Anksčiau šią savaitę jis atsiprašė, kad 2002 metais padėjo ranką ant kelio vienai žurnalistei. Tačiau pranešama, kad yra ir kitų kaltinimų, kurie dar kol kas nepaviešinti.

M. Fallonas savo atsistatydinimo pareiškime ministrei pirmininkei rašė: „Pastarosiomis dienomis buvo pareikšta kaltinimų apie parlamento narių, įskaitant mano paties, elgesį. Daug jų buvo neteisingi, bet suprantu, kad praeityje nepateisinau aukštų standartų, mūsų reikalaujamų iš ginkluotųjų pajėgų, kurioms turiu privilegiją atstovauti.“