„Dirbant karštais pėdsakais, padaliniams labai svarbu nustatyti, ar įvykio vieta yra stebima, ar nestebima. Peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus, galima iškart identifikuoti pažeidėją ir jį sulaikyti“, – sakė Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Vytautas Girdauskas.
Policija sako, kad per metus, kai kameras pagaliau leido įjungti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, jomis užfiksuota daugiau kaip 150 tūkst. pažeidimų.
„83 tūkst. nustatyta automobilių pažeidimų, kurie nebuvo apdrausti civilinės atsakomybės draudimu. Ir – daugiau kaip 56 tūkst. automobilių, kurie nebuvo praėję privalomosios techninės apžiūros“, – komentavo V. Girdauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Savivaldybė taip pat sako, kad pirkinys už 850 tūkst. eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės pateisino lūkesčius.
„Šis pirkinys tikrai pasiteisino 100 proc. Vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja įvairiausius įvykius, nusikaltimus, pažeidimus ir palengvina policijos darbą, užtikriną saugumą“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gediminas Barčauskas.
Tačiau kiniškos „akys“ Kaune kelia nerimą Krašto apsaugos ministerijai (KAM).
„Nustatėme, kad šios kameros nėra patikimos, nes nėra patikimo gamintojo. Jose gali būti įdiegta žalinga programinė įranga, perimanti valdymą, galbūt net ir asmens duomenis“, – komentavo KAM kibernetinio saugumo grupės vadovas Antanas Aleknavičius.
Savivaldybė atkerta, kad kiniškas produktas yra saugus.
„Jos – labai saugios, nes yra vidinis tinklas, neturi išorinės prieigos per internetą. Ir jokių įsilaužimo ar kibernetinių atakų tikimybės nėra“, – konstatavo G. Barčauskas.
Tačiau kibernetinio saugumo specialistas sako, kad vis dėlto rizikų yra.
Galbūt mes valdome rizikas, bet iš tikrųjų mes rizikuojame savo, savo piliečių asmens duomenimis...
„Galbūt mes valdome rizikas, bet iš tikrųjų mes rizikuojame savo, savo piliečių asmens duomenimis ir kritinėmis informacinėmis sistemomis“, – kalbėjo A. Aleknavičius.
Gyventojai pripažįsta, kad matantys mieste tokią gausybę kamerų, dažnai susimąsto, jog reikia gatvėse elgtis tvarkingiau. Tačiau saugumas vis dėlto turėtų būti prioritetas.
„Kiniškos kameros negerai, čia gali būti su rusais susiję“, – svarstė kalbintas vyras.
„Jeigu nėra saugu, nereikėtų tokių kamerų, bet jei saugu, tuomet reikia, nes daug vairuotojų vairuoja neatsakingai, laksto gatvėmis ir visa kita“, – teigė kita pašnekovė.
„Nėra patvirtinta, kad šios kameros siunčia tuos duomenis, bet jei siunčia, tai tikrai tokių nereikėtų“, – savo nuomonę išreiškė dar vienas kaunietis.
Pernai pakeitus viešųjų pirkimų įstatymą, įsigyti nepatikimų įrangos gamintojų Lietuvoje nebegalima.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Tačiau ją jau naudojanti Kauno savivaldybė nusileisti neketina. Ir svarsto prašyti išimčių įstatyme, kad kameros galėtų likti.
Kiniškos kameros negerai, čia gali būti su rusais susiję.
„Galbūt būtų galima padaryti kažkokias išimtis, nes išleisti nemaži mokesčių mokėtojų pinigai. Įranga įsigyta dar nežinant šio įstatymo reikalavimo“, – teigė G. Barčauskas.
Saugumo ekspertai galimybių išimtims nemato.
„Įstatymas galioja visoms sistemoms ir numato bendrą terminą. Mano vertinimu, visi be išimties iki 2025 metų turi pakankamai laiko susiplanuoti resursus ir pasikeisti nesaugią įrangą“, – kategoriškai kalbėjo A. Aleknavičius.
Jeigu susitarti nepavyks, kiniškų „akių“ Kaune nebeturėtų likti iki 2025-ųjų. Savivaldybė sako, kad tokiu atveju pirktų naują įrangą, o už dabartinį kinišką produktą sumokėtas beveik milijonas eurų būtų išmestas it į balą.
