200 m atrankoje dalyvavęs sprinteris distanciją įveikė per 20,90 sek. Tai buvo debiutinis Gedimino pasaulio čempionatas, kuriame galutinėje įskaitoje pavyko užimti 39 vietą.

„Džiugu dėl pirmo starto pasaulio čempionate. Aukštesnio lygio varžybos buvo tik Tokijo olimpinės žaidynės, kuriose 2021 metais teko debiutuoti. Labai džiugu, kad čia pavyko sudalyvauti, iš kitos pusės, nelabai džiugu, kad nepavyko savęs maksimaliai realizuoti“, – po atrankos bėgimo teigė lietuvis. Įdomu, jog Tokijo olimpinėse žaidynėse lengvaatletis taip pat užėmė 39 vietą.

Pasak G. Truskausko, patirtis startuoti pasaulio čempionate yra neįkainojama: „Sąlygomis nesiskųsiu, jos superinės. Kalbant apie oro temperatūrą, daugumai gal per karšta, bet sprintui tikrai gerai. Priklausomai, kiek toleruoji tą karštį, čia kiekvienam asmeniškai, bet aš su tuo problemų neturiu. Konkurencija, takelis puikūs, viskas gerai.“

Rugpjūčio pradžioje Valmieroje (Latvija) vykusiame Baltijos šalių komandiniame čempionate prastai pasijautęs lengvaatletis neslėpė, jog tai išmušė iš vėžių: „Šiek tiek gal fizinio pasiruošimo pritrūko, nes savaitėlę laiko buvau atkritęs, tai treniruočių režimas susijaukė. Visgi, poto dar dvi savaites spėjau pasitreniruoti, forma atrodė visai nieko. Aišku, treniruotės yra viena, o pasaulio čempionatas – visai kas kita.“

Trečiame atrankos bėgime, kuriame startavo G. Truskauskas, paskutinis į pusfinalį patekęs dalyvis distanciją įveikė per 20,50 sek. Šį sezoną Gediminas greičiausiai bėgo Europos komandiniame čempionate, kur 200 m nuotolį įveikė per 20,60 sek. ir nedaug atsiliko nuo Europos žaidynių podiumo laikų.

„Šiandien tikslas buvo bėgti aplink geriausią sezono rezultatą. Manau, tikrai galėjau subėgti, bet ne visada pavyksta taip, kaip norisi. Baigiu sezoną ne taip, kaip norėjau, bet patirčių reikia visokių. Aišku, galėtų jų daugiau būti saldžių“, – vylėsi nacionalinis rekordininkas, kuris 2021 metais užfiksavo 20,48 sek. rezultatą. Sprinterio pagrindinis kito sezono tikslas – patekti į Paryžiaus olimpines žaidynes.

280 taškų pelnę mūsiškiai vos dviem pranoko estus, tuo tarpu treti likę latviai surinko 239 taškus.

Pergalę pasaldino tai, kad daugiausiai aukso medalių – net 16 – iškovojo Lietuvos lengvaatlečiai, tuo tarpu geriausius rezultatus tarp visų dalyvių užfiksavo trišuolininkė Dovilė Kilty bei sprinteris Gediminas Truskauskas.

Moterų trišuolio rungtyje D.Kilty jau pirmu bandymu nušoko 14,14 m bei užfiksavo geriausią savo rezultatą per pastaruosius dvejus metus. 14 metrų ribą Jungtinėje Karalystėje gyvenanti šiaulietė įveikė ir penktuoju mėginimu – 14,08 m.

„Sezono pradžia buvo labai sunki, nes praėjusiais metais, galime sakyti, nedalyvavau varžybose. Birželio mėnesį baigiau sezoną ir trūko patirties varžybose. Dirbau gerai, per treniruotes sekėsi puikiai, tiesiog neišeidavo visko atlikti per varžybas. Pradėjo grįžti ankstesnė forma, dingo baimė ir atsirado didesnis pasitikėjimas. Vėl grįžau į 14 metrų“, – sugrįžusia gera sportine forma džiaugėsi D.Kilty.

Baltijos čempionate sportininkei teko varžytis su geriausia praėjusių metų šių pirmenybių lengvaatlete, 2022 metų Lietuvos čempione Aina Grikšaite. Pastaroji Valmieroje atliko tik vieną sėkmingą bandymą, tačiau iškovojo sidabrą – 13,33 m. Abi sportininkės ruošiasi rugpjūčio 15-21 dienomis vyksiančiam Europos lengvosios atletikos čempionatui.

„Prie prastesnės sezono pradžios prisidėjo ir toks niuansas, kad 10 dienų prieš Lietuvos čempionatą susilaužiau kojos mažylį pirštą. Džiaugiuosi, kad jis greit sugijo bei galėjau greit grįžti į formą. Geriausių rezultatų tikiuosi Europos čempionate. Visada labai smagu užsidėti Lietuvos rinktinės aprangą, atstovauti savo šaliai. Tai suteikia daugiau jėgų“, – sakė D.Kilty.

Trys lietuviai Baltijos čempionate iškovojo net po du aukso medalius: Simas Bertašius triumfavo 800 m (1 min. 51,13 sek.) bei 1500 m (3 min. 48,95 sek.) rungtyse, analogiškas distancijas laimėjo Gabija Galvydytė (800 m – 2 min. 6,06 sek., 1500 m – 4 min. 25 sek.), tuo tarpu G.Truskauskas buvo nepralenkiamas 100 m (10,37 sek.) bei 200 m (20,65 sek.) bėgimuose.

G.Galvydytė taip pat pridėjo estafetės 4x400 m bronzą, o G.Truskauskas buvo sidabrą iškovojusio 4x100 m kvarteto narys.

„Sakyčiau, kad sportinė forma laikosi gana stabili ir šiai dienai ji tenkina. Su treneriu sieksime, kad Europos čempionate būčiau pike ir ten nudžiugintumėme rezultatais. Tikrai galima dar geriau, – komentavo G.Truskauskas. – Po varžybų sužinojau, kad mano rezultatas tarp vyrų yra geriausias. Nėra taip, kad to nesureikšminčiau, tikrai malonu, bet labiau džiugina stabilumas.“

Marto Skrabulio auklėtinis 200 m rungtyje didesnės konkurencijos nesulaukė, tuo tarpu dvigubai trumpesniame nuotolyje lietuviui pirštinę metė šiemet ketvirtą vietą pasaulio uždarų patalpų čempionato 60 m rungtyje iškovojęs estas Karlas Erikas Nazarovas. Mūsiškis Estijos sprinto žvaigždę pranoko 0,04 sek.

„Šiemet panašiai bėgame 100 metrų, bet papildomas stimulas varžytis buvo. Žinojau, kad esame lygiaverčiai, norėjosi save paspausti ir maksimaliai save realizuoti, tačiau bėgant reikėjo nesusikaustyti“, – dėstė G.Truskauskas.

Baltijos čempionais taip pat tapo Tomas Keršulis (400 m – 47,30 sek.), Edgaras Benkunskas (110 m barjerinis bėgimas – 14,26 sek.), Juozas Baikštys (šuoliai į aukštį – 219 cm), Jogailė Petrokaitė (šuoliai į tolį – 6,37 m), moterų 4x100 m komanda (Aistė Unskinaitė, Lukrecija Sabaitytė, Eva Misiūnaitė, Akvilė Andriukaitytė – 44,99 sek.), Armandas Miliauskas (disko metimas – 57,45 m), Arturas Mastianica (10000 m sportinis ėjimas – 41 min. 27,45 sek.), Lina Kiriliuk (5000 m – 16 min. 49,53 sek.) ir Ieva Zarankaitė (disko metimas – 57,50 m).

Valmieroje Lietuvai neatstovavo geriausiai praėjusią savaitę Judžine (JAV) vykusiose planetos pirmenybėse tarp lietuvių pasirodę disko metikai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius, ieties metikė Liveta Jasiūnaitė bei 400 m bėgikė Modesta Morauskaitė.

Tai buvo paskutinis jėgų patikrinimas lengvaatlečiams prieš Europos lengvosios atletikos čempionatą. Lietuvai atstovausianti komanda bus patvirtinta ir paskelbta pirmadienį.

Ketvirtą kartą iš eilės šios rungties nugalėtoju tapęs Marto Skrabulio auklėtinis nuotolį įveikė per 20,81 sek. Pagal „World Athletics“ taškų skaičiavimo lentelę šis pasirodymas buvo įvertintas 1096 taškais – geriau nei bet kurio kito Palangoje dalyvavusio lengvaatlečio.

Beje, dar užvakar sprinteris varžėsi „World Athletics“ Kontinentinio turo varžybose Austrijoje, kur 200 m rungtyje buvo antras. Palangą jis pasiekė tik praėjusią naktį.

„Pats bėgimas galbūt malonesnis nei Austrijoje, tačiau ten buvau šviežesnis, ne tiek išsibalansavęs po skrydžių, kiek esu dabar. Rezultatu esu patenkintas, įvertinus visas aplinkybes, bet žinau, kad tikrai galima geriau. Dar tik sezono pradžia ir džiugu, kad dviejų dienų bėgyje parodžiau panašų rezultatą. Stabilumas rodo, kad įeiname į tam tikrą formą“, – sakė G. Truskauskas.

Didelę įtaką rezultatams sprinte daro oro sąlygos, ypač vėjas. Vis dėlto per vyrų finalą jis pirmą distancijos dalį buvo priešinis.

„Vėjukas šiandien sukinėjosi, atrankoje jis labiau jautėsi į nugarą, bet tada bėgau be maksimalių pastangų, tik tam, kad praeiti į finalą ir gauti geresnį taką. Finale jautėsi, kad posūkį bėgome prieš vėją, o tiesiojoje vėjas buvo plius 0,7“, – komentavo sporto klubui „Cosma“ atstovaujantis G. Truskauskas.

Analogiškoje moterų rungtyje pirmą kartą triumfavo Lukrecija Sabaitytė, 200 m įveikusi per 23,76 sek.

„Kažkaip net nesitikėjau nugalėti. Prieš porą savaičių buvo SELL varžybos, kur irgi išbėgau iš 24 sek., tačiau ten oro sąlygos buvo labai prastos, šalta ir teko bėgti su ilga apranga. Šiandien po ilgos kelionės iš praėjusių varžybų, po nemigos naktų, nesitikėjau tokio rezultato. Galbūt vėjas padėjo ir, aišku, treneris padėjo susikaupti. Labai džiaugiuosi pergale“, – komentavo L. Sabaitytė.

Praėjusiais metais sportininkė atstovavo Lietuvai pasaulio jaunimo čempionate, kuriame pateko į pusfinalį. Kitą sezoną 20-metė sprinterė tikisi sėkmingai pasirodyti Europos iki 23 metų čempionate bei Universiadoje. Beje, pirmo kurso studentė šiandien turėjo dalyvauti ne varžybose Palangoje, o laikyti egzaminą Vilniuje.

„Šiandien turėjo man būti egzaminas Vilniuje, tad laikysiu tik rugsėjį. Mintys buvo kitur, ne bėgime, tad tikrai labai gerai išėjo. Koks šios vasaros tikslas? Su treneriu tikėjomės bent iš 23,85 sek. šiemet bėgti, bet išeina vis geriau, tad sunku pasakyti“, – šyptelėjo L. Sabaitytė.

Šeštadienį lengvaatlečiai pasiekė keturis geriausius Lietuvos sezono rezultatus. Jų autoriais tapo Lukas Tarasevičius (3000 m kliūtinis bėgimas – 9 min. 39,58 sek.), Tomas Sabašinskas (šuoliai su kartimi – 4,50 m), Tomas Vasiliauskas (kūjo metimas – 69,50 m) bei Rugilė Miklyčiūtė (šuoliai su kartimi – 3,70 m).

Bene didžiausią intrigą kėlė moterų trišuolio varžybos, kuriose susigrūmė šalies rekordininkė Diana Zagainova, daugkartinė pasaulio bei Europos čempionatų dalyvė Dovilė Kilty ir Baltijos čempionė Aina Grikšaitė. Nugalėtoja tapo D.Kilty, nušokusi 13,47 m. A. Grikšaitė jai nusileido vos 6 cm, o trečia likusi D.Zagainova – 22 cm.

„Truputėlį sunkiai jaučiuosi, nežinau, ar po darbo, ar po ko. Nejaučiu šuolių. Bėgime gal ir viskas tvarkoje, bet techninius elementus šuoliuose dar yra kaip tvarkyti“, – teigė D. Kilty.

Sportininkė tikisi formos piką pasiekti per Lietuvos čempionatą, kuris birželio 25-26 dienomis vyks jos gimtuosiuose Šiauliuose.

„Dar reikia įsivykdyti normatyvus į pasaulio ir Europos čempionatus, jie nedaug skiriasi. Reikia siekti, kad geriausia sportinė forma būtų per Lietuvos čempionatą, jog pasiekčiau gerą rezultatą ir iškovočiau teisę dalyvauti šiuose dviejuose čempionatuose“, – tikslą įvardijo D. Kilty.

400 m barjerinio bėgimo rungtyje nugalėjo Rapolas Saulius, nuotolį nubėgęs per 52,41 sek. – tai jo antras geriausias karjeros rezultatas. Prieš dvi dienas Austrijoje vilnietis distanciją įveikė per 51,75 sek., o Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį greičiau nebėgo niekas.

Šalies rekordas priklauso Silvestrui Guogiui – 50,39 sek.

„Čia yra mano didžiausias tikslas, noriu įsitvirtinti kaip Lietuvos rekordininkas šioje rungtyje. To ir sieksiu, stengsiuosi dar šį sezoną pasiekti“, – sakė R. Saulius.

Beje, prieš metus LLAF taurės varžybose sportininkas griuvo, įveikdamas barjerą 400 m distancijoje, bei susilaužė ranką. Nesėkmės lengvaatletį persekiojo visus metus, tačiau į bėgimo takelį jis sugrįžo su trenksmu.

„Pernai LLAF taurės varžybų antrą dieną susilaužiau ranką ir šiandien prieš startą šioks toks jauduliukas buvo. Ta mintis, kad susilaužiau įveikdamas aštuntą barjerą, kad tai negali pasikartoti ir turiu dar daugiau susikaupti. Per tuos metus įvyko dar vienas rankos lūžis, vėl buvau iškritęs, dar kai kurios traumytės. Kaip matote, atsistačiau ir sugebėjau net asmeninį pasidaryti“, – pasakojo R. Saulius.

LLAF taurės varžybų metu vyko ir Lietuvos lengvosios atletikos klubų čempionatas. Tradiciškai čempionų titulus iškovojo Vilniaus „Cosma“ ekipa (20415 tšk.), įspūdinga persvara aplenkusi „Kauno maratono klubą“ (14292 tšk.) bei Šiaulių bėgimo klubą „Stadija“ (11078 tšk.).

Rezultatai

Vyrai 200 m: 1.Gediminas Truskauskas (Vilnius) 20.81/0.7 (LLAF taurės varžybas laimėjo ketvirtą kartą iš eilės), 2.Ilja Petrušenko (LAT) 21.49 (geriausias Latvijos sezono rezultatas), 3.Oskars Grava (LAT) 21.60. Atrankos bėgime Danielius Vasiliauskas (Vilnius) pagerino Lietuvos 16-mečių rekordą – 21.78/2.0 sek. 800 m: 1.Einaras Borisenko (Vilnius) 1:56.65, 2.Ralfs Roga (LAT) 1:57.86, 3.Osvaldas Vrubliauskas (Vilnius) 1:58.66. 3000 m: 1.Robertas Vališauskas (Šiauliai, Šiaulių r.) 8:12.75 (asmeninis rekordas, LLAF taurę buvo laimėjęs ir pernai), 2.Justinas Beržanskis (Šiauliai) 8:19.92 (asmeninis rekordas), 3.Faustas Marcinkevičius (Šiauliai) 8:46.72 (asmeninis rekordas). 3000 m kliūtinis bėgimas: 1.Lukas Tarasevičius (Alytus/Švenčionys) 9:39.58 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 2.Airidas Bendaravičius (Marijampolė) 10:14.63, 3.Eimantas Janiulis (Šiauliai) 11:08.85 (asmeninis rekordas). 400 m barjerinis bėgimas: 1.Rapolas Saulius (Vilnius) 52.41 (LLAF taurę laimėjo trečią kartą), 2.Rytis Ašmena (Elektrėnai/Kaunas) 57.44, 3.Naglis Baranauskas (Kaunas/Kelmė) 58.33 (asmeninis rekordas).

Šuolis su kartimi: 1.Tomas Sabašinskas (Kaunas) 4.50 (pakartoti asmeninis rekordas ir geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 2.Lukas Kolpakovas (Vilnius) 4.40, 3.Nikodemas Laurynas (Vilnius) 4.40.

Trišuolis: 1.Dominykas Petrosevičius (Kaunas/Kėdainiai) 14.85/2.2 (pučiant leistinam vėjui pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą – 14.78/-0.5, LLAF taurę buvo laimėjęs 2018 metais), 2.Rimvydas Augys (Raseiniai) 14.20/1.7, 3.Daniil Škulepa (Klaipėda) 14.16/1.6 (asmeninis rekordas).

Disko metimas: 1.Aleksas Abromavičius (Vilnius) 58.15 (penktos laimėtos LLAF taurės varžybos), 2.Martynas Alekna (Vilnius) 58.04, 3.Armandas Miliauskas (Kaunas/Kėdainiai) 57.21.

Kūjo metimas: 1.Tomas Vasiliauskas (Marijampolė/Vilnius) 69.50 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, taurę laimi septintą kartą iš eilės), 2.Tomas Juknevičius (Panevėžys) 56.77, 3.Gintautas Misevičius (Kaunas) 50.93.

Moterys 200 m: 1.Lukrecija Sabaitytė (Vilnius) 23.76/2.0 (asmeninis rekordas), 2.Akvilė Andriukaitytė (Vilnius) 23.90, 3.Sindija Bukša (LAT) 24.14. 800 m: 1.Eglė Vaitulevičiūtė (Vilnius) 2:13.37 (LLAF taurę laimėjo antrą kartą iš eilės), 2.Karolina Mockaitytė (Kelmė) 2:14.12, 3.Ramunė Klybaitė (Pakruojis) 2:17.94. 3000 m: 1.Vytautė Budavičienė (Kaišiadorys) 9:55.79 (asmeninis rekordas), 2.Karolina Bliujūtė (Vilnius) 10:26.01, 3.Eleonora Višnevskytė (Vilnius) 10:33.92 (asmeninis rekordas). 400 m barjerinis bėgimas: 1.Gerda Kirkytė (Kupiškis/Šiauliai) 1:01.65 (asmeninis rekordas, įvykdė Europos U18 čempionato normatyvą), 2.Kamilė Gargasaitė (Kaunas) 1:03.09, 3.Hanna Zikejeva (Vilnius) 1:05.67.

Šuolis su kartimi: 1.Rugilė Miklyčiūtė (Kaunas) 3.70 (pakartotas geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 2.Kamilė Petrauskaitė (Kaunas) 3.40, 3.Elzė Kudulytė (Vilnius) 3.20.

Trišuolis: 1.Dovilė Kilty (Šiauliai) 13.47/1.6 (LLAF taurę laimėjo ketvirtą kartą), 2.Aina Grikšaitė (Vilnius) 3.41/-0.4, 3.Diana Zagainova (Vilnius) 13.25/-0.6.

Disko metimas: 1.Ieva Zarankaitė (Utena) 57.41 (LLAF taurę laimėjo trečią kartą), 2.Eglė Zarankaitė (Utena/Vilnius) 50.65 (asmeninis rekordas, tapo 30-a Lietuvos disko metike per visą istoriją, įveikusia 50 m ribą), 3.Paulina Stuglytė (Rokiškis/Vilnius) 48.25.

Kūjo metimas: 1.Natalija Gudauskienė (Klaipėda) 44.95 (taurę laimėjo trečią kartą), 2.Mairita Pajėdaitė (Marijampolė) 43.79, 3.Raminta Lepšytė (Marijampolė) 37.41.

Pasitikėjo savimi

Valmieroje (Latvija) surengtame šio miesto lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionate G.Truskauskas 200 m nubėgo per 21,25 sek.

24-erių sprinterio 200 m rungties Lietuvos rekordas stadione – 20,48 sek., o daugiau nei tris dešimtmečius Kastyčiui Klimui priklausęs aukščiausias nacionalinis pasiekimas uždarose patalpose buvo 21,27 sek.

„Norėjau ir žiemą pagerinti rekordą, o tai atrodė realu. Per treniruotes fizinė forma ir kontrolinių bėgimų rezultatai buvo tikrai geri, reikėjo viską realizuoti per varžybas. Pirmiausia ketinau pagerinti asmeninį rekordą uždarose patalpose – jis buvo 21,47 sek., bet pasirodžiau dar sėkmingiau – Lietuvos rekordas! Pasitikėjau savimi“, – komentavo G.Truskauskas.

Įvertino sąlygas

Vilniaus „Cosma“ klubo lengvaatletis gerinti 200 m rekordo Lietuvos maniežuose net nebando: sporto bazių lygis Latvijoje aukštesnis, ypač – tik pernai duris atvėrusiame Valmieros manieže, kuriame treniruočių stovyklas prieš žiemos sezoną rengė būrys Lietuvos lengvaatlečių.

„Lietuvoje vienintelis variantas – Panevėžys. Ten manieže viražai ilgesni, nelaužyti, todėl lengviau bėgti, neprarandamas greitis. Vilniuje šansų tikrai nėra – prie rezultato prisidėtų gal ne pusė sekundės, bet maždaug tiek, – teigė G.Truskauskas. – Šiemet Lietuvoje 200 m tikriausiai nebėgsiu. Laukia startai užsienyje, taip pat ir Latvijoje. Būtų gerai sugrįžti į Valmierą ir bėgti dar greičiau.“

Šiemet Lietuvoje 200 m tikriausiai nebėgsiu. Būtų gerai dar kartą sugrįžti į Valmierą.

Debiutavo olimpiadoje

Pernai vasarą Marto Skrabulio auklėtinis pats sau netikėtai prasibrovė į Tokijo olimpines žaidynes.

2021-aisiais G.Truskauskas sezoną pradėjo pagerinęs Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybų rekordą (20,75 sek.), o birželį Austrijoje – Lietuvos rekordą (20,48 sek.).

Vėliau Gediminas triumfavo „World Athletics“ kontinentinio turo varžybose Čekijoje (20,53 sek.), o paskutinius taškus, dėl kurių pateko į Tokijo olimpiadą, surinko Lietuvos čempionate (20,71 sek.) bei „Cosma“ taurės varžybose (20,79 sek.).

Marto Skrabulio treniruojamam sprinteriui Tokijuje realizuoti galimybių nepavyko: 200 m atrankos varžybos – 21,02 sek. ir 39 vieta.

Į viršūnę dar neįkopė

G.Truskauskas pradėjo bendradarbiauti su šuolininkės į aukštį Airinės Palšytės vadybininke Kadri Kallas. Tikimasi, kad tai lietuviui atvers duris į aukščiausio lygio varžybas Europoje.

Įprastai sprinteriai aukščiausius rezultatus pasiekia sulaukę 25–30 metų. Ar 24-erių G.Truskauskas jau jaučiasi įkopęs į karjeros viršūnę?

„Tikiuosi, kad įžengiau tik viena koja. Dirbsiu toliau, kad realizuočiau visas savo galimybes“, – šyptelėjo Lietuvos rekordininkas.

Valmieroje vilnietis užfiksavo ir geriausią šalies sezono 60 m bėgimo rezultatą 60 m – 6,78 sek.

Lengvoji atletika. 4.50 val. Lietuvos laiku ieties metimo varžybų B grupėje rungsis ieties metikė L.Jasiūnaitė. Jos, kaip ir kitų 29 dalyvių tikslas – per vieną iš trijų bandymų nuskraidinti ietį 63 m arba pasiekti rezultatą, kuris leistų patekti į finalininkių dvyliktuką.

L.Jasiūnaitė į olimpines žaidynes pagal reitingą pateko 22-a. Jos asmeninis rekordas yra 63 m 98 cm, o geriausias šio sezono rezultatas – 62 m 73 cm.

„2019-aisiais L.Jasiūnaitei iki olimpinio normatyvo trūko 2 cm. Per tą laiką kaunietė subrendo ir reitinge praktiškai nenukrito žemiau, jos pozicija išliko stabili. Kiekvieną dieną jos sportinė forma gerėja ir mus tenkintų, jeigu ieties metikė patektų į finalą“, – prieš žaidynes sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos viceprezidentė ir generalinė sekretorė, šalies lengvaatlečių olimpinės komandos vadovė Tokijuje Nijolė Medvedeva.

4.17 val. penktajame iš šešių 400 m ketvirtfinalio bėgimų startuos A.Šerkšnienė. Į pusfinalį keliaus po tris greičiausias kiekvieno bėgimo dalyves ir dar šešios, parodžiusios geriausius rezultatus, bet nepatekusios į pirmuosius trejetus.

A.Šerkšnienės asmeninis rekordas – 50,99 sek., geriausias šio sezono rezultatas – 52,12 sek.

„Agnė pretendavo vykti į dvejas olimpines žaidynes, bet nepateko. Į olimpinį traukinį dabar ji įšoko trečiu bandymu. Tai labai motyvuota, pajėgi sportininkė. Per pastaruosius porą metų ji stabiliai rodė aukštus rezultatus“, – pastebėjo N.Medvedeva.

5.29 val. Lietuvos laiku olimpinėse žaidynėse debiutuos G.Truskauskas. Jis kovos ketvirtajame iš septynių 200 m atrankos bėgimų. Iš kiekvieno į pusfinalį pateks po tris greičiausius ir dar trys sportininkai pagal geriausius rezultatus.

Lietuvis šiemet pasiekė asmeninį rekordą – 20,48 sek.

„23-ejų Gediminas tarp mūsų olimpiečių lengvaatlečių jauniausias, jo patekimas į Tokiją daugeliui buvo maloni staigmena. Dar pavasarį neturėjome jokių vilčių, kad jis galėtų tapti olimpiečiu, svajones siejome su Paryžiumi. Gediminas – ypač talentingas sprinteris, jį surado ir užaugino trenerė Danutė Skirmantienė bei perdavė Martui Skrabuliui. Per pasaulio ir Europos savo amžiaus grupių čempionatus jis dalyvaudavo 400 m ir 200 m bėgimo varžybose, o dabar specializuojasi 200 m trasoje. Praktiškai per paskutinį atrankos mėnesį Gediminas padarė tai, apie ką svajojo visą savo karjerą. Debiutuodamas olimpinėse žaidynėse jis įgis neįkainojamos patirties, pajaus olimpinę dvasią“, – teigė N.Medvedeva.

Sunkioji atletika. 7.50 val. ryto Lietuvos laiku Tokijuje prasidės sunkiosios atletikos svorio kategorijos iki 109 kg B grupės varžybos, kurioje su keturiais konkurentais kovos A.Šidiškis. A grupės turnyras, po kurio paaiškės galutinė rikiuotė, startuos 13.50 val. Čia varžysis devyni sunkiaatlečiai.

„Džiugu, kad aš Europos žemyne buvau tarp reitingo lyderių ir galiu vykti į Tokiją. Po žinios, kad patekau į olimpines žaidynes, sulaukiau daug sveikinimų – žinučių socialiniuose tinkluose, skambučių. Malonu, kai sulauki tiek dėmesio. Tiek metų paaukota sportui, išlieta tiek prakaito, pakeltos tonos svorių ir pagaliau nusišypsojo sėkmė“, – džiaugėsi A.Šidiškis.

Atleto asmeninis rovimo veiksmu pasiektas rekordas – 166 kg, stūmimo veiksmu daugiausia yra iškėlęs 200 kg.

Įspūdingiausią pergalę antrą varžybų dieną iškovojo 200 m bėgęs Gediminas Truskauskas. Marto Skrabulio auklėtinis distanciją įveikė per 20,75 sek. bei vos viena šimtąja atsiliko nuo šalies rekordo, kurį prieš 10 metų užfiksavo Rytis Sakalauskas.

„Abejonių dėl formos nebuvo, bet kai pirmas startas, neįsivaizdavau, kiek galiu subėgti. Asmeninis lūkestis buvo apie 21-21,10 sek. ir nuoširdžiai sakau, kad nesitikėjau pirmu startu būti šalia Lietuvos rekordo. O tai, kad pagerinau asmeninį rekordą, dukart viršija mano lūkesčius“, – džiaugėsi G.Truskauskas.

Nors kitų metų Europos čempionato normatyvai dar nepaskelbti, lietuvio pasiekto laiko turėtų pakakti norint bėgti Miunchene vyksiančiose pirmenybėse. Nuoskaudos dėl išsprūdusio rekordo sprinteris nejaučia ir žada atsigriebti artimiausiuose startuose.

„Kad trūko, tik dar labiau motyvuoja. Kai bėgsiu kitą kartą, turėsiu pykčio, jog nepadariau ir dabar reikia padaryti. Birželio 9 dieną dalyvausime Gente, fokusas vėl bus ties 200 metrų rungtimi, kadangi yra neužbaigtų reikalų (juokiasi – lengvoji.lt). Ties tuo nesustosime ir bandysime tobulėti toliau“, – sakė G.Truskauskas.

Beje, sprinteriui pavyko įvykdyti tarptautinio sporto meistro normatyvą.

Solidžiai sezoną pradėjo normatyvą į Tokijo olimpines žaidynes jau seniau įvykdęs Edis Matusevičius. Palangoje ietį jis numetė 81,27 m – pirmose sezono varžybose sėkmingiau lengvaatletis pasirodė tik 2019-aisiais.

„Rezultatu nepatenkintas, norėjosi daugiau, nors permečiau 80 metrų, ką ir planavau pirmose varžybose. Reikės pataisyti daug dalykų, bet pradžia gera. Visa metimo pabaiga yra subyrėjusi ir ją sutvarkius galima tikėtis, kad ietis skristų toliau“, – teigė E.Matusevičius.

Sportininkas birželio 7-8 dienomis dalyvaus prestižinėse „Paavo Nurmi Games“ varžybose Suomijoje, kur susitiks su pajėgiausiais planetos ieties metikais.

„Pasitikėjimo dar mažokai, nes tebuvo tik vienos varžybos, o su tokiu rezultatu vykti ten sunku. Stengsiuosi pasiekti geresnį rezultatą ir rimčiau pakovoti“, – vylėsi E.Matusevičius.

Moterų ieties metimo rungtį laimėjo latvė Anetė Kuocina, įrankį nusviedusi 63,51 m. Iš viso LLAF taurės varžybose dalyvavo beveik 50 sportininkų iš Latvijos, Prancūzijos bei Italijos.

Tokijo žaidynėse dalyvausianti Diana Zagainova laimėjo trišuolį, nušokusi 13,52 m bei pasiekusi geriausią Lietuvos sezono rezultatą. Tiesa, antrą vietą užėmusi Vaida Padimanskaitė atsiliko vos 4 cm.

Olimpinius normatyvus turintys ėjikai Marius Žiūkas bei Brigita Virbalytė taip pat pateisino favoritų statusą: 5000 m sportinio ėjimo rungtyje M.Žiūkas triumfavo distanciją įveikęs per 19 min. 36,45 sek., o B.Virbalytę – per 21 min. 36,21 sek.

„Trenerio planas buvo 22 minutės 30 sekundžių, nes esame po Europos taurės varžybų, kurios nenusisekė. Atsirado emocinis nuosmukis, tad treneris nenorėjo spausti manęs su tikslais šiandienos varžybose. Viršijau tikslus ir labai džiaugiuosi, kad nesu toli nuo savo asmeninio bei Lietuvos rekordo“, – teigė B.Virbalytė.

Birželio 11 dieną Alytuje vyks „Permit Meeting“ statusą turintis sportinio ėjimo festivalis, į kurį jau užsiregistravo būrys pajėgiausių planetos ėjikų. Ten dalyvauti planuoja ir visi Tokijo žaidynėms besiruošiantys Lietuvos ėjikai.

„Atvažiuos daug pajėgių sportininkių, kurioms bus paskutinis šansas įvykdyti olimpinius normatyvus ar pelnyti reitingo taškus. Su treneriu planuojame stiprią treniruotę, nes kol kas šis sezonas nesiklosto taip, kaip norėčiau. Kad emocinė būsena prieš olimpines žaidynes būtų gera, nesinori apsikrauti tais tikslais tarpinėse varžybose. Norisi atgauti mėgavimosi ėjimu jausmą, kaip tai buvo rudenį“, – sakė B.Virbalytė.

Trims vyrams bei trims moterims, LLAF taurės varžybose pasiekusiems geriausius rezultatus, atiteko piniginiai prizai. Jais apdovanoti Andrius Gudžius (disko metimas), Adrijus Glebauskas (šuoliai į aukštį), E.Matusevičius, Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį), B.Virbalytė ir A.Kuocina.

Atsižvelgus į LLAF taurės varžybose pasiektus rezultatus bei geriausius šalies sezono rezultatus bus suformuota birželio 19-20 dienomis Stara Zagoroje (Bulgarija) vyksiančiame Europos komandiniame čempionate dalyvausianti Lietuvos rinktinė.

Rezultatai:

Vyrai

200 m. 1.Gediminas Truskauskas (Vilnius) 20.75/2.0 (asmeninis rekordas, vos 0.01 sek. blogesnis už Lietuvos rekordą, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, trečia pergalė LLAF taurės varžybose), 2.Ilja Petrušenko (LAT) 21.29/2.0, 3.Oskars Grava (LAT) 21.49/2.0 (asmeninis rekordas).

800 m. 1.Austris Karpinskis (LAT) 1:52.89, 2.Mindaugas Striokas (Vilnius) 1:53.48 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 3.Arnas Gabrėnas (Vilnius) 1:54.03.

3000 m. 1.Robertas Vališauskas (Šiauliai/Šiaulių r.) 8:31.30 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 2.Aurimas Rimkus (Šiauliai) 8:54.29 (asmeninis rekordas), 3.Laimonas Strikaitis (Vilnius) 8:55.07 (asmeninis rekordas).

3000 m kl. 1.Justinas Beržanskis (Šiauliai) 8:58.53 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, LLAF taurę laimėjo devintą kartą), 2.Lukas Tarasevičius (Alytus/Švenčionys) 9:14.29 (asmeninis rekordas), 3.Jonas Beleška (Kaunas) 9:52.89.

400 m b/b. 1.Maksims Sinčukovs (LAT) 52.46 (LLAF taurę laimėjo antrą kartą), 2.Dmitrijs Lašenko (LAT) 53.64, 3.Rapolas Saulius (Vilnius) 56.17 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas).

Kartis. 1.Osvaldas Gedrimas (Klaipėda) 5.01 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, tapo penktu Lietuvos šuolininku, šokusiu virš 5 metrų), 2.Lukas Kolpakovas (Vilnius) 4.60, 3.Nikodemas Laurynas (Vilnius) 4.20 (asmeninis rekordas)

Trišuolis. 1.Tomas Lotužis (Skuodas/Vilnius) 15.39/3.0, 2.Gustas Griška (Kaunas) 15.06/1.6 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 3.Dominykas Petrosevičius (Kaunas/Kėdainiai) 14.86/2.7.

Kūjis. 1.Tomas Vasiliauskas (Marijampolė) 64.15 (LLAF taurę laimėjo šeštą kartą iš eilės), 2.Lukas Simonavičius (Marijampolė) 55.30, 3.Vytenis Giedraitis (Marijampolė) 49.50.

Ietis. 1.Edis Matusevičius (Vilnius) 81.27 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, taurę laimėjo šeštą kartą), 2.Janis Svens Griva (LAT) 75.34, 3.Marius Rudzevičius (Vilnius/Šilutė) 65.95.

5000 m ėjimas. 1.Marius Žiūkas (Vilnius/Jonava) 19:36.45, 2.Tadas Šuškevičius (Vilnius) 20:46.52.

Moterys

200 m. 1.Akvilė Andriukaitytė (Panevėžys/Vilnius) 23.84/1.6 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, taurės varžybose nugalėjo trečią kartą), 2.Eva Misiūnaitė (Kaunas/Vilnius) 24.09/1.6, 3.Sindija Bukša (LAT) 24.12/1.6

800 m. 1.Eglė Vaitulevičiūtė (Vilnius) 2:14.38 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 2.Augustė Žikaitė (Kaunas/Raseiniai) 2:16.80, 3.Meda Repšytė (Tauragė/Šiauliai) 2:17.91.

3000 m. 1.Viktorija Varnagirytė (Šiaulių r., Vilkaviškis) 10:00.06 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 2.Aistė Labanauskaitė (Šiauliai) 10:41.84 (asmeninis rekordas), 3.Raistė Vaištaraitė (Kaunas) 11:49.19.

400 m b/b. 1.Kitija Zaula (LAT) 1:03.23 (asmeninis rekordas), 2.Kamilė Gargasaitė (Kaunas) 1:05.14, 3.Hanna Zikejeva (Vilnius) 1:07.19.

Kartis. 1.Akvilė Gedminaitė (Klaipėda) 3.20 (po 5 metų vėl laimėjo LLAF taurę), 2.Karolina Jasaitė (Kaunas) 3.10, 3.Elzė Kudulytė (Vilnius) 2.80 (asmeninis rekordas).

Trišuolis. 1.Diana Zagainova (Vilnius) 13.52/0.8 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, antrą kartą laimėta LLAF taurė), 2.Vaida Padimanskaitė (Kaunas/Panevėžys) 13.48/1.4, 3.Mara Griva (LAT) 13.07/2.1.

Kūjis. 1.Mairita Pajėdaitė (Marijampolė) 47.73 (asmeninis rekordas), 2.Gedmintė Mykolaitytė (Marijampolė) 38.08, 3.Raminta Lepšytė (Marijampolė) 37.12 (asmeninis rekordas).

Ietis. 1.Anete Kocina (LAT) 63.51, 2.Liveta Jasiūnaitė (Kaunas) 56.82, 3.Indrė Jakubaitytė (Kaunas) 50.70.

5000 m ėjimas. 1.Brigita Virbalytė-Dimšienė (Vilnius) 21:36.21, 2.Monika Vaiciukevičiūtė (Klaipėda) 21:41.23 (asmeninis rekordas), 3.Austėja Kavaliauskaitė (Kėdainiai/Vilnius) 23:37.85 (asmeninis rekordas).

Geriausio visų laikų Lietuvos sprinterio Ryčio Sakalausko pėdomis sėkmingai žingsniuoja Gediminas Truskauskas. 22-ejų lengvaatletis 200 m nubėgo per 20,83 sek., pasiekė šalies iki 23 metų rekordą bei antrą rezultatą šalies istorijoje apskritai. Lietuvos čempionatuose greičiau už G.Truskauską nėra bėgęs niekas.

R.Sakalauskui priklausantis rekordas – geresnis vos 0,09 sek.

„Po šios dienos starto tikrai manau, kad Lietuvos rekordas yra pasiekiamas. Tereikia tik tokių nuostabių sąlygų, kurios buvo šiandien. Po vakarykščio starto galvojau, kad bus kiek sunkiau pramušti tą 21 sekundės ribą, bet įmanoma ir net gerokai“, – komentavo G.Truskauskas.

Sprinteris vakar triumfavo ir perpus trumpesnėje distancijoje, 100 m įveikęs per 10,37 sek.

„Po vakar buvo ir emocinis išsitaškymas, ir energetiškai viską atidaviau – tai, manau, pasirodė rezultate. Bet šiandien to užsivedimo dar atradau, nes rezultatas 100 m rungtyje pridėjo motyvacijos, kuri pastūmėjo pasidaryti asmeninį rekordą ir antrą rezultatą per visą istoriją“, – džiaugėsi Marto Skrabulio auklėtinis.

Dar vienas čempionatų rekordas buvo pasiektas moterų trišuolio rungtyje. Ten triumfavo Dovilė Kilty, net triskart nušokusi už 14 metrų ribos. Sėkmingiausias jos bandymas buvo šeštasis – 14,18 m.

„Norėjau apginti čempionės titulą, laimėjau 2019-aisiais, 2020-aisiais, tikiuosi dauginti titulus toliau. Kažkiek liūdina, kad savo trenerio Didžiojoje Britanijoje nemačiau nuo vasario mėnesio, dirbau nuotoliniu būdu. Paskutines dvi savaites buvau Lietuvoje, nes mačiau kokia situacija pasaulyje dėl pandemijos. Janina Tribienė su manimi turi daug kantrybės, viskas buvo vietoje, tik reikėjo smulkmenas sudėlioti, todėl tikėjomės šiandien 14 metrų“, – pasirodymą apibendrino D.Kilty.

Beje, tiek ji, tiek Diana Zagainova po savaitės dalyvaus Deimantinės lygos varžybose Monake.

„Noriu kuo geriau pasirodyti, stengsiuosi gerinti šiandieninį rezultatą. Vien tai, kad pakviečia į Deimantine lygą, parodo daug. Turiu galimybę pasibandyti su geriausiomis trišuolininkėmis prieš kitų metų olimpines žaidynes“, – kvietimu džiaugėsi D.Kilty.

Šalies rekordininkė D.Zagainova Palangoje nušoko 13,61 m, tuo tarpu puikų rezultatą, šeštą Lietuvos istorijoje, užfiksavo vakar 20-ąjį gimtadienį paminėjusi Vaida Padimanskaitė – 13,58 m.

Net šešiais metrais geriausią sezono rezultatą pakoregavo Edis Matusevičius. Ieties metikas sėkmingiausiu pirmu bandymu įrankį nuskraidino 81,38 m.

„Aišku, džiaugiuosi, pagaliau permečiau 80 metrų. Šiaip visą laiką norisi daugiau, matysime, gal mesiu toliau sekančiose varžybose. Kas lėmė geresnį rezultatą šiandien? Atvažiavome į stovyklą čia, Palangoje, ir šiek tiek uždirbome. Susitvarkiau su technika, pastiprėjau, taip viskas ir susidėjo. Palanga man miela, labai patogus sektorius. Visada malonu, visada būna šilta, visada jaučiu palaikymą. Treniruotis čia smagu, tiek per jas, tiek varžybose geriau lekia ietis“, – paaiškino E.Matusevičius.

Sėkmingai analogiškoje moterų rungtyje pasirodė ir Liveta Jasiūnaitė. Sportininkė ietį švystelėjo 60,27 m bei pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą.

„Šiandien buvo labai gera savijauta, tik reikėjo su tuo susitvarkyti. O pagrindinė priežastis, kodėl tą padaryti buvo taip sunku – karštis. Šiaip viskas gerai, tikiuosi, kad sekančiame starte rezultatai bus geresni, nes ir treniruotės rodo, jog viskas gerėja, – sakė L.Jasiūnaitė. – Dar laukia vienas komercinis startas ir varžybos Uogrėje. Tikiuosi tradiciškai pagerinsiu asmeninį rekordą ten, nes pernai pritrūko 2 centimetrų iki olimpinio normatyvo, tad grįšiu pasiimti.“

Čempionatą baigė jį pradėję daugiakovininkai. Septynkovę laimėjo septintą rezultatą šalies istorijoje užfiksavusi Beatričė Juškevičiūtė (5687 tšk.), dešimtkovę – asmeninį rekordą pasiekęs Edgaras Benkunskas (7643 tšk.).

„Pradėti ir užbaigti čempionatą yra didelė garbė – visgi mūsų šalies pirmenybės. Esu patenkintas 100 m rungties rezultatu, nes pasiekiau asmeninį rekordą, labai džiaugiausi šuolių į aukštį rekordu, kurį galėjau pasiekti jau seniai. 400 m bėgime taip pat pagerinau asmeninį, bet ne tiek, kiek norėjau. O šiandien nudžiugino barjerai, solidus karties rezultatas ir ieties metimas lyginant su pernai pagerėjo“, – pasakojo E.Benkunskas.

Kylanti dešimtkovės žvaigždė praėjusių metų Europos iki 23 metų čempionate užėmė 8 vietą, nepaisant metais-dvejais vyresnių už jį varžovų. E.Benkunskas neslepia, kad esant didesnei konkurencijai ir aukštesnio rango varžyboms, rezultatas galėtų būti kur kas geresnis.

„Manau, jau galiu prasibrauti tarp penkių visų laikų geriausių Lietuvos daugiakovininkų. Dalyvių skaičius, didesnė konkurencija, būtų lėmę, kad būčiau pasiekęs šiemet turėjusio vykti Europos čempionato normatyvą, kuris lygus 7850 taškų. Bet dėl pandemijos nebebuvo varžybų, nutrūko treniruotės, stovyklos, kai kurie sektoriai buvo uždaryti. Kaip man, daugiakovininkui, buvo balaganas. Esu patenkintas rezultatu, varžiausi pats su savimi ir šiai dienai rezultatas nudžiugino“, – teigė E.Benkunskas.

Dauguma šalies rinktinės lyderių rugpjūčio 14-15 dienomis dalyvaus Baltijos šalių čempionate Uogrėje (Latvija).

Rezultatai:

Vyrai

200 m. 1. Gediminas Truskauskas (Vilnius) 20.83/2.0 (Lietuvos U23 rekordas, Lietuvos čempionatų rekordas, antras rezultatas Lietuvoje per visą laiką, 200 m čempionu tapo trečią kartą iš eilės), 2. Ugnius Savickas (Vilnius) 21.30 (asmeninis rekordas), 3. Daniel Golovacki (Kaunas/Švenčionys)22.02 (asmeninis rekordas).

800 m. 1. Benediktas Mickus (Klaipėda) 1:50.99 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, penkta iš eilės pergalė Lietuvos čempionatuose), 2. Arnas Gabrėnas (Vilnius) 1:53.76, 3. Justinas Laurinaitis (Vilnius/Klaipėda) 1:53.90 (asmeninis rekordas).

5000 m. 1. Simas Bertašius (Raseiniai/Vilnius) 14:21.65 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, šeštas iš eilės laimėtas čempionatas), 2. Ignas Brasevičius (Vilnius/Druskininkai) 14:49.41 (asmeninis rekordas), 3. Egidijus Adomkaitis (Vilnius) 14:54.84.

3000 m kliūtinis. 1. Giedrius Valinčius (Marijampolė) 9:32.44 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, čempionu tapo pirmą kartą), 2. Jonas Beleška (Kaunas) 9:47.69 (asmeninis rekordas), 3. Darius Petkevičius (Marijampolė) 10:02.34.

400 m b/b. 1. Artūras Janauskas (Vilnius/Klaipėda) 53.56 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, čempionu tapo ketvirtą kartą), 2. Ignas Dailidėnas (Panevėžys) 1:00.60 (asmeninis rekordas), 3. Lukas Janiulis (Šiauliai) 1:02.47 (asmeninis rekordas).

Kartis. 1. Osvaldas Gedrimas (Klaipėda) 4.90 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, penktas aukso medalis), 2. Lukas Kolpakovas (Vilnius) 4.40, 3. Danielius Adamavičius (Vilnius) 3.80.

Trišuolis. 1. Paulius Svarauskas (Vilnius/Švenčionys) 15.35/1.0 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, nugalėjo trečią kartą iš eilės, ketvirtą per visą laiką), 2. Tomas Lotužis (Skuodas/Vilnius) 15.21/1.1, 3. Gustas Griška (Kaunas) 14.83/1.9 (pakartotas asmeninis rekordas).

Rutulys. 1. Šarūnas Banevičius (Klaipėda/Klaipėdos r.) 17.87 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, septintas Lietuvos čempionatų aukso medalis), 2. Karolis Maisuradzė (Kaunas) 16.45, 3. Augustas Inda (Kaunas/Šiauliai) 15.87 (asmeninis rekordas).

Ietis. 1. Edis Matusevičius (Vilnius) 81.38 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, čempionatą laimėjo šeštą kartą ir pagal pergalių skaičių jame pasivijo savo tėtį Edmuntą), 2. Skirmantas Šimoliūnas (Kaunas/Pasvalys) 68.84, 3. Tomas Sabašinskas (Kaunas) 65.33 (asmeninis rekordas).

Dešimtkovė. 1. Edgaras Benkunskas (Kaunas) 7643 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas, trečias iš eilės laimėtas čempionatas), 2. Vytautas Savickas (Kaunas).

Moterys

200 m. 1. Agnė Šerkšnienė (Kaunas) 23.43/1.9 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, Lietuvos 200 m bėgimo čempione tapo antrą kartą po 8 metų pertraukos), 2. Akvilė Andriukaitytė (Panevėžys/Šakiai) 23.87, 3. Eva Misiūnaitė (Kaunas) 24.20.

800 m. 1. Gabija Galvydytė (Jonava/Kaunas) 2:11.12 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, pirmas Lietuvos čempionatų medalis šioje rungtyje), 2. Augustė Žikaitė (Raseiniai) 2:15.95, 3. Eglė Vaitulevičiūtė (Vilnius) 2:17.35.

5000 m. 1. Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė (Alytus/Kaunas) 16:30.43 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, Lietuvos 5000 m čempionatą laimėjo septintą kartą), 2. Viktorija Varnagirytė (Šiaulių r./Vilkaviškis) 17:08.71 (asmeninis rekordas), 3. Lina Kiriliuk (Šiauliai) 17:15.63 (asmeninis rekordas).

3000 m kliūtinis. 1. Greta Karinauskaitė (Šiauliai) 10:42.24 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas), 2. Auksė Linkutė (Vilnius) 11:02.85 (trečią kartą iš eilės liko antra), 3. Meda Repšytė (Tauragė/Šiauliai) 11:30.40.

400 m b/b. 1. Modesta Justė Morauskaitė (Vilnius) 57.67 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas, pirmas Lietuvos čempionatų medalis barjeriniame bėgime), 2. Kamilė Gargasaitė (Kaunas) 1:02.58, 3. Karolina Zeleniūtė (Klaipėda) 1:03.30 (asmeninis rekordas).

Aukštis. 1. Urtė Baikštytė (Šiauliai) 1.78 (pakartotas geriausias Lietuvos sezono rezultatas, pirmas Lietuvos čempionės aukso medalis), 2. Satera Balčaitytė (Klaipėda) 1.75, 3. Gintarė Tirevičiūtė (Vilnius/Palanga) 1.70.

Trišuolis. 1. Dovilė Kilty (Šiauliai) 14.18/1.2 (Lietuvos čempionatų rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, trečias iš eilės ir šeštas per visą laiką laimėtas čempionatas), 2. Diana Zagainova (Vilnius) 13.61/1.2, 3. Vaida Padimanskaitė (Kaunas/Panevėžys) 13.58/0.5 (asmeninis rekordas, šeštas rezultatas Lietuvoje per visą laiką).

Rutulys. 1. Ieva Zarankaitė (Utena) 16.80 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, trečias iš eilės, ketvirtas per visą laiką aukso medalis rutulio stūmime), 2. Agnė Jonkutė (Vilnius) 14.22, 3. Urtė Bačianskaitė (Panevėžys) 14.20.

Ietis. 1. Liveta Jasiūnaitė (Kaunas) 60.27 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, nugalėjo penktą kartą iš eilės, šeštą per visą laiką), 2. Indrė Jakubaitytė (Kaunas) 53.18 (23-ias Lietuvos čempionatų medalis: 7 aukso, 12 sidabro, 4 bronzos), 3. Kamilė Kunickaitė (Kaunas) 45.45.

Septynkovė. 1. Beatričė Juškevičiūtė (Kaunas) 5687 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas, septintas rezultatas Lietuvoje per visą laiką), 2. Olivija Vaitaitytė (Vilnius) 5308 (asmeninis rekordas), 3. Atėnė Šliževičiūtė (Kaunas) 5085 (asmeninis rekordas).