Buvusiam įstaigos infrastruktūros direktoriui skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Jam taip pat atimta teisė dirbti dvejus metus valstybės tarnautoju, pareigūnu ar eiti jiems prilygintų asmenų pareigas. Šioje byloje taip pat nuteistas ir vienos Latvijos statybų bendrovės buvęs valdybos pirmininkas, kuris tuo pačiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl papirkimo ir nubaustas beveik 9,5 tūkstančio eurų dydžio bauda.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnų atlikto tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog 2016 metų vasarį VĮ KVJUD infrastruktūros direktorius G. Zumaras iš Latvijos bendrovės atstovo priėmė daugiau nei 5 tūkst. eurų vertės šveicarišką rankinį laikrodį „Ulysse Nardin“. Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog tų pačių metų birželį G. Zumaras iš Latvijos įmonės atstovo priėmė 5 tūkstančius eurų, kurie buvo įdėti į 48 eurų vertės alkoholinio gėrimo butelį. Šiais kyšiais siekta, kad Uosto direkcijos atstovas priimtų sprendimus, palankius Latvijos bendrovei, atliekančiai statybos rangos darbus pagal sutartis su VĮ KVJUD. Teismo sprendimu ir laikrodis, ir pinigai yra konfiskuoti.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Klaipėdos apygardos teismas 2018 metais G. Zumarui skyrė lygtinę dviejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Taip pat jam buvo uždrausta dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Kyšį davusiam statybų bendrovės „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkui Genadijui Kamkalovui teismas tuomet skyrė 9,4 tūkst. eurų baudą.

Šį teismo nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė abu nuteistieji. Apeliacinis teismas anksčiau abu skundus buvo atmetęs, tačiau šią nutartį nuteistieji kasacine tvarka apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris bylą vėl grąžino į Apeliacinį teismą, nurodydamas patikrinti kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą.

„Lietuvos apeliacinis teismas išsireikalavo kriminalinės žvalgybos duomenis, patikrino ir nustatė, kad kriminalinė žvalgyba veiksmus atliko teisėtai. Nors apeliacinės instancijos teismas nepripažino įrodymu vieno slapto sekimo protokolo, tačiau visi kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai teisėjų kolegijai leido daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistieji padarė korupcinio pobūdžio veikas ir skundžiamu nuosprendžiu už tai nuteisti pagrįstai“, – rašoma teismo pranešime.

Bylos duomenimis, kyšius davęs G. Kamkalovas siekė, kad Uosto direkcijos atstovas priimtų Latvijos bendrovei, atliekančiai statybos rangos darbus pagal sutartis su Uosto direkcija, palankius sprendimus.

Nustatyta, kad G. Zumaras 2016 metų vasarį iš G. Kamkalovo paėmė 5175 eurų vertės rankinį laikrodį „Ulysse Nardin“, o birželio mėnesį – 48 eurų vertės alkoholinio gėrimo butelį ir 5 tūkst. eurų, įdėtų į gėrimo dėžutę.

Tuomet G. Zumaras ėmėsi šalinti kliūtis, kad „Latvijas tilti“ galėtų pradėti pasirengimo statyboms darbus dar neturėdama patvirtinto projekto. Konkretus projektas nėra įvardijamas.

2016 metų birželį Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko kratas Klaipėdos uosto direkcijoje ir sulaikė abu įtariamuosius. G. Zumaras, jam pateikus įtarimus dėl kyšio už direkcijoje priimamus „Latvijas tilti“ finansiškai naudingus sprendimus, buvo atleistas iš pareigų.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Palangos įvaža buvo rekonstruota iš esmės – eismo juostos buvo praplatintos, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, atsirado turbožiedinės sankryžos.

7 mln. eurų vertės Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbtą užsakymą laimėjo įmonė "Hidrostatyba", dirbusi jungtinėje veikloje su įmone "Šilutės automobilių keliai".

Įmonės "Hidrostatyba" projektų direktorius Gediminas Zumaras aiškino, kad veikiausiai šie dangčiai liko dėl to, jog projekte buvo numatyta nekeisti šių šulinių ir jų dangčių.

Gediminas Zumaras. Vytauto Petriko nuotr.

"Kiek pamenu, buvo vienoje ar kitoje vietoje nurodyta pažeminti ar paaukštinti pačius šulinukus, tačiau veikiausiai senieji dangčiai liko, nes nebuvo liečiami patys šuliniai. Jei projektuotojas nurodė neliesti, taip ir darėme. Naujai įrengtų šulinių tikrai neuždengėme nežinia iš kur paimtais dangčiais su sovietine simbolika. Turbūt Lietuvos Respublika, taupydama lėšas, juos ir paliko", – paaiškino G.Zumaras.

G.Zumaras pastebėjo, jog šulinių dangčių su sovietine simbolika galima aptikti kone kiekviename mieste.

"Vilniuje taip pat daug sovietinių ženklų, kareivių skulptūrų buvo. Mes šių ženklų tikrai nepiešėme. Jei būtų projekte numatyta nupiešti tokį ženklą, gal būtume paklausę, bet vis tiek piešę, nes taip nurodo Statybos įstatymas", – juokėsi G.Zumaras.

Abiejų nuteistųjų kyšininkavimo byloje skundai atmesti.

„Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymų reikalavimais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, juos išsamiai išanalizavo bei teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl G. Kamkalovo ir G. Zumaro kaltės ir jų padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo“, – rašoma teismo nutartyje.

Po penktadienį paskelbto Apeliacinio teismo verdikto G. Zumaras lieka nuteistas pustrečių metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Teismas taip pat uždraudė G. Zumarui dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

Tuo metu kyšį davusiam G. Kamkalovui teismas skyrė 9,4 tūkst. eurų baudą.

Abiem nuteistiesiems bausmes balandžio 11 dieną skyrė Klaipėdos apygardos teismas.

G. Zumarui teismas skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

Teismas iš G. Zumaro taip pat konfiskavo G. Kamkalovo kaip kyšius duotus 5 tūkst. eurų ir prabangų laikrodį.

Teismas nustatė, kad G. Zumaras 2016 metų vasarį iš G. Kamkalovo paėmė 5175 eurų vertės rankinį laikrodį „Ulysse Nardin“, o birželio mėnesį – 48 eurų vertės alkoholinio gėrimo butelį ir 5 tūkst. eurų, įdėtų į gėrimo dėžutę.

Kyšiais siekta, kad Uosto direkcijos atstovas priimtų sprendimus, palankius Latvijos bendrovei, atliekančiai statybos rangos darbus pagal sutartis su Uosto direkcija.

Teismo teigimu, G. Zumaras ėmėsi šalinti kliūtis, kad „Latvijas tilti“ galėtų pradėti pasirengimo statyboms darbus dar neturėdama patvirtinto projekto. Konkretus projektas nėra nurodomas.

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, „Latvijas tilti“ viena ar su partneriais iš viso yra gavusi Klaipėdos uosto užsakymų už beveik 45,8 mln. eurų.

G. Zumaras Klaipėdos teisme teigė, kad laikrodį, kurio vertės nežinojo, paėmė kaip draugo dovaną pareigų paaukštinimo ir būsimo gimtadienio proga. Dėžutė su gėrimu esą buvo dovana Joninių proga. Joje rastus pinigus jis svarstė grąžinti.

G. Kamkalovas taip pat neigė davęs kyšių ir tvirtino, kad laikrodis – asmeninė draugiška dovana, o pinigai dėžutėje buvo skirti kitam asmeniui ir perduoti per klaidą supainiojus dėžutes.

2016 metų birželį Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko kratas Klaipėdos uosto direkcijoje ir sulaikė abu įtariamuosius. G. Zumaras, jam pateikus įtarimus dėl kyšio už direkcijoje priimamus „Latvijas tilti“ finansiškai naudingus sprendimus, buvo atleistas iš pareigų.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną, tačiau šalys dar gali rašyti skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Klaipėdos uosto direkcija pranešė, kad G.Zumaras iš pareigų atleistas pirmadienį.

„Kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas, toks sprendimas priimtas, kad nebūtų trikdomas uosto direkcijos darbas ir kad kuo sklandžiau vyktų ikiteisminis tyrimas ir tyrimas pačioje uosto direkcijoje. Generalinio direktoriaus nurodymu, vidinis tyrimas įmonėje bus atliekamas siekiant ištirti visas su šiuo įvykiu susijusias aplinkybes“, - pranešė uosto direkcijos atstovė Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė.

Atliekant ikiteisminį tyrimą praėjusį ketvirtadienį buvo sulaikyti G.Zumaras ir didžiausios Latvijos kelių ir tiltų statybos įmonės „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas Genadijus Kamkalovas, jiems pareikšti įtarimai kyšininkavimu. „Latvijas tilti“ penktadienį nušalino G.Kamkalovą nuo pareigų. Praėjusį savaitgalį abu asmenys po laikinojo suėmimo buvo paleisti į laisvę.

Teisėsauga įtaria, kad G.Kamkalovas už bendrovei „Latvijas tilti“ naudingus sprendimus per kelis kartus G.Zumarui perdavė kyšį. Tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bendradarbiaudama su Latvijos kovos su korupcija biuru (KNAB).

Klaipėdos uosto infrastruktūros direktoriumi G.Zumaras tapo pernai, kai lapkritį direkciją paliko Algirdas Kamarauskas.

Abu įtariamieji naktį praleido areštinėje. STT teigia, kad jiems skirs „lengvesnes kardomąsias priemones“.

G.Kamkalovas ir G.Zumaras bus paleisti, kai neliks būtinybės juos laikyti suimtus, dabar pareigūnai atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Laikinas sulaikymas trunka 48 valandas.

STT tyrimą atlieka bendradarbiaudama su Latvijos kovos su korupcija biuru (KNAB). G.Kamkalovas ir G.Zumaras, atliekant ikiteisminį tyrimą, ketvirtadienį buvo sulaikyti, pareigūnai atliko kratas Klaipėdos uosto direkcijoje. Klaipėdos uosto vadovybei kyšio davimu įtariamas G.Kamkalovas nušalintas nuo pareigų.

„G.K., atstovaudamas Latvijos bendrovei, laimėjusiai net kelis statybų rangos konkursus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, kurių vertė siekia keliolika milijonų eurų, už direkcijoje priimamus Latvijos bendrovei finansiškai naudingus sprendimus per kelis kartus G.Z. perdavė didesnės nei 250 MGL vertės (9,5 tūkst. eurų - BNS) kyšį“, – penktadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Tuo pat metu sulaikymo operacija ir kiti procesiniai veiksmai vyko Latvijoje. KNAB sulaikė šešis asmenis, einančius aukštas pareigas viename didžiausių Latvijos verslo koncernų, atliko apie 20 kratų. Rasti ir paimti tyrimui reikšmingi dokumentai bei daugiau nei 100 tūkst. eurų grynųjų pinigų, pranešė STT. Ji neįvardijo ne tik žmonių pavardžių, bet ir įmonės pavadinimo. 

Klaipėdoje viešintis premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį žurnalistams sakė, kad STT ketvirtadienį atliko kratas ir Klaipėdos uosto vadovo Arvydo Vaitkaus kabinete. Anot premjero, įtarimams pasitvirtinus, uosto darbuotojai turės atsakyti, tačiau daugiau detalių apie kratas jis teigė kol kas nežinantis.

Uosto atstovė Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė taip pat patvirtino, kad ketvirtadienį uosto direkcijoje lankėsi STT pareigūnai bei atliko kratas, tačiau, jos žiniomis, jokio kyšio nebuvo.

Klaipėdos uosto infrastruktūros direktoriumi G.Zumaras tapo pernai, kai lapkritį direkciją paliko Algirdas Kamarauskas.

„Latvijas tilti“ yra gavusi 48,9 mln. eurų vertės Klaipėdos uosto užsakymų, o iš viso Lietuvoje – 94,2 mln. eurų vertės užsakymų – be darbų uoste, ji statė Panemunės-Sovetsko aplinkkelį, Geležinio vilko estakadą Vilniuje.

STT Klaipėdos valdybos atliekamą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

„G.K., atstovaudamas Latvijos bendrovei, laimėjusiai net kelis statybų rangos konkursus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, kurių vertė siekia keliolika milijonų eurų, už direkcijoje priimamus Latvijos bendrovei finansiškai naudingus sprendimus per kelis kartus G.Z. perdavė didesnės nei 250 MGL vertės (9,5 tūkst. eurų - BNS) kyšį“, - pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

STT tyrimą atlieka bendradarbiaudama su Latvijos kovos su korupcija biuru (KNAB). G.Kamkalovas ir G.Zumaras, atliekant ikiteisminį tyrimą, ketvirtadienį buvo sulaikyti, pareigūnai atliko kratas Klaipėdos uosto direkcijoje.

Tuo pat metu sulaikymo operacija ir kiti procesiniai veiksmai vyko Latvijoje. KNAB sulaikė 6 asmenis, užsimančius aukštas pareigas viename didžiausių Latvijos verslo koncernų, atliko apie 20 kratų - buvo rasti ir paimti tyrimui reikšmingi dokumentai ir, kaip teigiama, 300 tūkst. eurų grynųjų pinigų, pranešė STT. Ji neįvardija ne tik žmonių pavardžių, bet ir įmonės pavadinimo. 

„Latvijas tilti“ vykdomasis direktorius yra Valerijus Gorjunas, vyriausiasis inžinierius - Andrejus Bočkariovas, finansų direktorė - Regina Vitriaka. Bendrovės atstovybės Klaipėdoje vadovas yra Mindaugas Kelpša, Vilniaus - Regina Barkauskienė.

Klaipėdoje viešintis premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį žurnalistams sakė, kad STT ketvirtadienį atliko kratas ir Klaipėdos uosto vadovo Arvydo Vaitkaus kabinete. Anot premjero, įtarimams pasitvirtinus, uosto darbuotojai turės atsakyti, tačiau daugiau detalių apie kratas jis teigė kol kas nežinantis.

Uosto atstovė Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė taip pat patvirtino, kad ketvirtadienį uosto direkcijoje lankėsi STT pareigūnai bei atliko kratas, tačiau, jos žiniomis, jokio kyšio nebuvo.

Klaipėdos uosto infrastruktūros direktoriumi G.Zumaras tapo pernai, kai lapkritį direkciją paliko Algirdas Kamarauskas.

„Latvijas tilti“ yra gavusi 48,9 mln. eurų vertės Klaipėdos uosto užsakymų - neseniai ji kartu su „Kamineros“ grupės statybų bendrove „Borta“ laimėjo 11,7 mln. eurų vertės Malkų įlankos gilinimo konkursą, ji buvo laimėjusi ir 14,9 mln. eurų vertės krovos bendrovės „Bega“ krantinių statybos konkursą, tačiau vėliau iš jo pasitraukė.

Be to, „Latvijas tilti“ už 32,36 mln. eurų 2013 metais pastatė Klaipėdos uosto Keleivių ir krovinių terminalo krantinę, rekonstravo nemažai kitų uosto krantinių, taip pat statė geležinkelius uoste.

Lietuvoje „Latvijas tilti“ iš viso yra gavusi 94,2 mln. eurų užsakymų - be darbų uoste, ji statė Panemunės-Sovetsko aplinkkelį, Geležinio vilko estakadą Vilniuje.

„Latvijas tilti“ pernai gavo 15,47 mln. eurų pajamų - 2 kartus mažiau nei 2014 metais (31,564 mln. eurų), jos pelnas siekė 69,7 tūkst. eurų (20,6 tūkst. eurų).

„Galime patvirtinti, kad birželio 16 dieną., ketvirtadienį, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje lankėsi STT pareigūnai bei atliko kratas. Šiuo metu mūsų turimomis žiniomis, jokio kyšio nerasta. Esame informuoti, kad laikinai yra sulaikytas direkcijos infrastruktūros direktorius Gediminas Zumaras“, - pranešė uosto atstovė Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė .

Tirdama galimą korupciją uoste, STT ketvirtadienį taip pat sulaikė Latvijos pilietį. BNS žiniomis, pastarasis yra „Latvijas tilti“ darbuotojas, tačiau įmonė to kol kas nepatvirtina.

„Latvijas tilti“ atstovė Julia Belkina BNS teigė negalinti patvirtinti, jog sulaikytas asmuo yra jų darbuotojas.

„Mes aiškinamės situaciją, kai turėsime daugiau detalių, komentuosime“, - BNS sakė J.Belkina.

BNS kol kas nepavyko susisiekti nei su Klaipėdos uosto vadovu Arvydu Vaitkumi, nei su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi, nei su premjeru Algirdu Butkevičiumi. STT tyrimą žada pakomentuoti vėliau penktadienį.

Nuo sausio 1 dienos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros skyriui, į KLASCO išėjus Algirdui Kamarauskui, pradėjo vadovauti 35 metų Gediminas Zumaras.

Kaunietis įsiliejo į uostą

Uosto direkcijos infrastruktūros vadovo pozicija uoste yra svarbi. Ji turi įtakos ne tik valstybės prestižui, bet ir bendrai viso uosto veiklai. Nuo operatyvaus, tikslaus, protingo, skaidraus, nekonfliktiško uosto infrastruktūros vystymo priklauso ir uosto kompanijų sėkmė.

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus neslėpė, kad naujo infrastruktūros direktoriaus kandidatūrą derino ir su uosto naudotojais, kurie jai pritarė. Iš Uosto direkcijos išėjus A.Kamarauskui nuo lapkričio pabaigos G.Zumaras laikinai ėjo Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas.  Uosto direkcijoje G.Zumaras dar beveik naujokas.

Kaunietis G.Zumaras, kurio šeima gyvena Kauno rajone, darbą uoste pradėjo 2014 m. rugpjūtį, kai po konkurso tapo Uosto direkcijos Statybos ir eksploatacijos departamento direktoriumi.

Aleksandro Stulginskio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultete baigęs aplinkos inžinerijos bakalauro ir magistro studijas pagal hidrotechniko specializaciją jis iki ateinant į Uosto direkciją 10 metų dirbo projektuotoju, padalinio vadovu dabartinėje „Sweco hidroprojektas“ bendrovėje.

Garantas – skaidri veikla

Uosto direkcijoje, kaip pats G.Zumaras sakė, jo laukia nelengvi laikai. Jis geru žodžiu minėjo buvusį savo vadovą A.Kamarauską ir kolegą Uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktorių Vidmantą Paukštę. Su pastaruoju naujasis vadovas tiesiogiai varžėsi dėl Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus posto.

G.Zumaras kaip ypač sėkmingą 2015 m. uosto vystymo projektą išskyrė baigiantis metams atliktą šiaurinės uosto dalies vidinio laivybos kanalo gilinimą iki 15 metrų.

Operatyviai atliktas gilinimas, kur įsisavintos papildomai iš transporto sistemos gautos nepanaudotos ES lėšos, atvėrė naujas Klaipėdos uosto veiklos galimybes. Šiaurinėje uosto dalyje jau bus galima iki galo pakrauti visų tipų „Panamax“ laivus.

Anksčiau tokie laivai baigti krautis iš Klaipėdos plaukdavo į kaimyninius uostus arba išplaukdavo nebaigti krauti iki 10 tūkst. tonų krovinių.

Per 2015 m. Uosto direkcija iš planuotų 34,3 mln. eurų panaudojo 26,6 mln. eurų. Per viešuosius pirkimo konkursus buvo sutaupyta net 6,8 mln. eurų. Rangovai siūlė nuo 20 iki 40 proc. pigiau nei skaičiuojamoji objektų vertė.

Toks uosto objektų statybos darbų mažėjimas aiškinamas tuo, kad kaimyniniuose uostuose investicijų apimtys buvo nedidelės, todėl statybininkai plūstelėjo į Klaipėdos uostą. Vieninteliame Lietuvos uoste išsiskiria ir aiški, skaidri, rangovų neklaidinanti, užkulisinių susitarimų nepripažįstanti viešųjų pirkimų ir projektų vykdymo tvarka.

„Nė vienas uosto statybos objektas 2015 m. neviršijo numatytos vertės, o atsiradę papildomi darbai neviršijo 10 proc. papildomai numatytų sumų. Tai rodo, kad Uosto direkcijos kolektyvas pajėgia suvaldyti didelės apimties projektus“, – pastebėjo G.Zumaras.

Jis kaip buvęs projektuotojas akcentavo ir pakankamai gerą techninių projektų kokybę.

Laukia dideli iššūkiai

G.Zumaras ypač akcentavo šiuo metu vykstantį Uosto bendrojo plano rengimą. Tai numatys kokybišką uosto šuolį.

„Šis planas svarbus tiek Uosto direkcijai, tiek uosto kompanijoms. Joms bus palengvinta daug uosto vystymo procedūrų. Nereikės daryti atskirai detaliųjų planų. Bendrajame plane įvertinta esama būklė. Numatytos probleminės vietos, kurias vadinu butelio kakliukais“, – teigė G.Zumaras.

Šiais metais Uosto direkcija planuoja atlikti investicijų už 23,4 mln. eurų. Iš didesnių planuojamų vykdyti objektų bus dviejų lygių sankryžos pabaigtuvės į „Klaipėdos Smeltę“, „Begos“, „Klaipėdos naftos“, Birių krovinių terminalo krantinių rekonstrukcija, tolesnis uosto gilinimas.

Bene svarbiausi iššūkiai bus rengtis 2017 m., kai startuos keli dideli uosto gilinimo laivybos kanalo platinimo, molų pertvarkymo projektai.

Jau šių metų pradžioje bus skelbiamas Klaipėdos uosto kanalo gilinimo iki 17 metrų poveikio aplinkai vertinimo konkursas. Per 2016 m. reikės parengti 15 naujų uosto plėtros nuo 2017 m. techninių projektų.

Projektavimo veiklos patirties turintis Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius žada padaryti viską, kad pasirengimas naujiems uosto vystymo darbams vyktų sklandžiai.

„Konsultuojamės su užsienio kompanijomis, domimės svarbiausiomis uostų vystymo naujovėmis. Imantis tokių didelių planų, kokie mūsų laukia, svarbu nepadaryti klaidų. Reikės tinkamai suvaldyti didžiules statybas užtikrinsiančius uosto finansinius srautus, pasirūpinti, kad vykdant infrastruktūros gerinimo projektus uoste būtų užtikrinta saugi laivyba“, – svarbiausius savo artimiausių metų veiklos niuansus apibūdino G.Zumaras.