-
Nauja lenta Generolui Vėtrai kol kas kabo: laukiama teismo žodžio 14
„Turime sulaukti teisinės valdžios verdikto ir tada daryti kokius nors sprendimus“, – ketvirtadienį po susitikimo su Kultūros paveldo departamento ir bibliotekos vadovais Seime žurnalistams sakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.
Tą patį kartojo ir Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras. Būtent KPD sprendimo reikia įteisinant rugsėjo pradžioje Vilniuje pakabintą J. Noreikos lentą.
„Galutinis sprendimas turbūt padės taškus, nes tada turbūt nebebus diskusijų apie asmenį, tada visiškai nebebus diskusijų ir apie lentą priimant vienokį ar kitokį sprendimą“, – sakė V. Bezaras.
Jis tikisi, kad teismas duos tam tikrą J. Noreikos veiklos įvertinimą.
„Esmė turbūt yra ne lenta, o tos lentos turinys ir žmogaus vertinimas. (...) Esminis klausimas ir yra, ar J. Noreika yra žmogus patriotas, kuris savo veikla ir gyvenimu, ir gyvenimo baigtimi parodė, kad jis yra Lietuvos patriotas, ar kai kurie jo daryti žingsniai šiek tiek teršia garbę“, – teigė KPD vadovas.
Galutinis sprendimas turbūt padės taškus, nes tada turbūt nebebus diskusijų apie asmenį, tada visiškai nebebus diskusijų ir apie lentą priimant vienokį ar kitokį sprendimą.
Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas tvirtino, kad ne biblioteka turėtų nuspręsti, ar reikia įamžinti J. Noreikos atminimą, ar ne, o kompetentingos institucijos.
„Kol kas lenta kabo ir kabės iki to sprendimo“, – sakė jis.
Šių metų kovą Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė reikalavimą panaikinti Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorinę išvadą apie karininką J. Noreiką-Generolą Vėtrą.
Jungtinėse Valstijose gyvenantis Lietuvos pilietis Grantas Arthuras Gochinas (Grantas Arturas Gochinas) byloje siekė įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais. G. A. Gochino skundą teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą.
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2015 metais parengė pažymą, kad „vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse“, jį tik „pavyko įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą“.
Šių metų liepą būtent dėl J. Noreikos veiksmų steigiant Šiaulių getą Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu nuo Vrublevskių bibliotekos nukabinta J. Noreikos atminimo lenta.
Nevyriausybinės organizacijos „Pro Patria“ iniciatyva buvo pagaminta nauja šiam asmeniui skirta lenta ir rugsėjo pradžioje pakabinta ant bibliotekos sienos. Tačiau jos pakabinimas nebuvo iki galo suderintas su KPD.
Kultūros paveldo centras praėjusią savaitę KPD pateikė rekomendaciją, kad reikia patikslinti viso bibliotekos pastato vertingąsias savybes ir pasiūlė J. Noreikos lentą pripažinti vertingąja pastato savybe.
„Reikia tikslinti viso pastato vertingąsias savybes tiek aprašant, tiek nubraižant teritorijoje, papildant duomenimis istorinę dalį. Istorinėje dalyje reikia detalizuoti Tiškevičienės statybos periodą ir taip pat detalizuoti istorinę dalį apie J. Noreikos darbą tame pastate Mokslų akademijoje“, – BNS sakė Kultūros paveldo centro direktorius Virgilijus Kačinskas.
„Išvadoje pasiūlyta lentą pripažinti vertingąja savybe“, – pridūrė jis.
Sprendimą dėl vertingųjų savybių tikslinimo turi priimti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo pirmoji taryba.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.
1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J.Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.
1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.
-
Kova dėl Generolo Vėtros dar nerimsta 10
Nereaguoja į bendruomenę
Rugpjūčio pradžioje ankstų šeštadienio rytą Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu ir nurodymu nuo Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių vardo bibliotekos sienos buvo nuimta atminimo lenta Jonui Noreikai - Generolui Vėtrai. R.Šimašiaus teigimu, priežastis nuimti atminimo lentą buvo ta, kad, nepaisant vėlesnių nuopelnų priešinantis sovietų okupacijai, J.Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, vykdė nacistinės Vokietijos administracijos užduotį "izoliuoti į getą Šiaulių apskrities žydus, konfiskuoti jų turtą", ir jis tą darbą atliko.
Vienašališkas sostinės vadovo sprendimas nuimti atminimo lentą sukiršino ir sujudino visuomenę. Rugpjūtį tokių mero veiksmų priešininkai šalia Vrublevskių bibliotekos surengė mitingą, kurio metu reikalavo grąžinti ant bibliotekos sienos atminimo lentą J.Noreikai - Generolui Vėtrai. Įvairios patriotinės organizacijos idėjos savo iniciatyva atkurti atminimo lentą neatsisako iki šiol.
Tačiau, kaip "Vilniaus dienai" teigė S.Gorodeckis, iki šiol nesiimta jokių veiksmų, kad atminimo lenta ant bibliotekos sienos būtų grąžinta teisiškai. Bendruomenė surašė jau eilę raštų savivaldybei, "Grindai", prašydami atsakyti, kokiu pagrindu jie lentą nuėmė, ir gavo atsakymus, iš kurių aišku, kad, švelniai tariant, jie nežino, kokius teisės aktus vykdė – buvo vadovaujamasi "telefonine teise".
Patriotai prirašė laiškų Prokuratūrai, kad ši gintų viešąjį interesą, tačiau prokurorai atsakė, kad viešojo intereso pažeidimų nėra.
Teisinis kelias
"Iš dalies jie yra teisūs, nes niekas nesiėmė teismine tvarka tų Vilniaus savivaldybės administracijos ir "Grindos" veiksmų ginčyti, – teigia S.Gorodeckis. – Todėl aš, pasitaręs su teisininkais, ėmiausi iniciatyvos aiškintis situaciją kaip su J.Noreikos – Generolo Vėtros atminimo įamžinimu susijęs privatus asmuo, kuris suinteresuotas, kad teismas nagrinėtų situaciją, ar teisėtai nuimta atminimo lenta. Jeigu iškart kreipčiausi į teismą, jis visada gali paklausti, ar buvo bandoma susitarti, kad situacija būtų ištaisyta."
Prezidento siūlymas varžytų savivaldos teises.
Vilniaus savivaldybės administracijai bei UAB "Grinda" visų pirma pateiktas pasiūlymas situaciją per 10 dienų ištaisyti, o jeigu jie to nedarys, bus teikiamas ieškinys teismui.
Rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir UAB "Grinda" S.Gorodeckis reikalauja atstatyti Jono Noreikos atmintinę lentą ant Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių vardo bibliotekos išorinės sienos. Jis teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl Vilniaus miesto savivaldybės turto – atmintinės lentos J.Noreikai – išmontavimo nuo valstybinio nekilnojamojo turto – pastato, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, kaip šio turto administratorius, neturėdamas teisinių pagrindų kaip numatyta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, valdydamas šį turtą elgėsi nerūpestingai ir neužtikrino visuomenės interesų tenkinimo.
"Šie veiksmai pažeidė mano, kaip Vilniaus miesto savivaldybės gyventojo teises, o būdamas vietos bendruomenės narys turiu teisėtą lūkestį, kad bendruomenės turtas būtų naudojamas pagal paskirtį", – rašo S.Gorodeckis.
Kitokia nuomonė atmetama
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos, asociacijos "Kauno forumas", Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vadovų ir kitų asmenų pareiškimus dėl neteisėto Vilniaus mero elgesio, demontuojant J.Noreikos atminimo lentą, nagrinėjusi Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Nuspręsta, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių - sprendimas nuimti atminimo lentą ir darbų atlikimas - nėra nei piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, nei suteiktų įgaliojimų viršijimas, nei savavaldžiavimas.
Prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į kilusias diskusijas dėl Vilniaus mero sprendimo nukabinti J.Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą, Seimo rudens sesijai teiks pataisas, nustatančias, kad "savivaldybės, kabindamos, nukabindamos ar keisdamos atminimo lenteles, privalo laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų kriterijų".
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės teigimu, toks prezidento siūlymas varžytų savivaldos teises.
