ERPB pernai investavo 72 mln. eurų į mažmeninės prekybos bendrovės „Maxima grupė“ obligacijų emisiją, 21 mln. eurų – į Šiaulių banko obligacijas, 97 mln. eurų – į „Luminor“ banko obligacijas, iš jų Lietuvai skirta 32 mln. eurų.

Be to, 22,5 mln. eurų investuota į valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ obligacijų emisiją.

Latvijoje banko investicijos pernai sumažėjo nuo 133 mln. iki 76 mln. eurų, o Estijoje – augo nuo 56 mln. iki 74 mln. eurų. Daugiau nei pusė – 193 mln. eurų visų ERPB investicijų trijose šalyse buvo finansų sektoriuje.

Tai buvo itin svarbi finansinė parama šioms ekonomikoms.

„Tai buvo itin svarbi finansinė parama šioms ekonomikoms, kurioms įtakos turėjo aukščiausi infliacijos lygiai Europoje, taip pat energetiniai sukrėtimai ir sumažėjęs investuotojų apetitas dėl Rusijos karo su Ukraina“, – pranešė ERPB.

Anot banko, istorinius ryšius ir geografinį artumą tiek su Ukraina, tiek su Rusija turintis Baltijos šalių regionas pernai patyrė neramius metus, kai atsisakė rusiškų dujų, kovojo su infliacija, priėmė pabėgėlius iš Ukrainos ir Baltarusijos. Dėl to regiono kapitalo rinkos patyrė didesnį rinkos nepastovumą.

„Geopolitiniai ir ekonominiai neramumai, kuriuos sukėlė Rusijos karas su Ukraina, reikšmingai paveikė Baltijos šalis, todėl sumažėjo investuotojų apetitas regione“, – pranešime sakė ERPB vadovas Baltijos šalims Tomas Kairys.

Teigiama, jog ankstesnis investicijų rekordas Baltijos šalyse buvo 2021 metais, kai bankas investavo 294 mln. eurų, siekdamas paremti Baltijos šalių ekonomikos atsigavimą po pasaulinės koronaviruso pandemijos.

„Žiūrint į kitus metus, būtina stiprinti paramos priemonių koordinavimą ES lygiu – siekiant išgryninti efektyviausius instrumentus, išlaikyti vienodas konkurencines sąlygas vieningoje rinkoje ir apriboti paketų poveikį viešiesiems finansams“, – prieš (ES) finansų ministrų susitikimą pirmadienį išplatintame pranešime teigė G. Skaistė.

Be fiskalinės politikos koordinavimo, ES fiskalinių taisyklių peržiūros ir paramos Ukrainai, Euro grupės posėdyje bus aptarti šalių biudžetų projektai ir euro zonos biudžeto situacija bei perspektyvos. Planuojama tvirtinti grupės pareiškimą dėl fiskalinės politikos krypties 2023 metais.

ECOFIN posėdyje Europos Komisija (EK) ministrams pristatys pasiūlymą dėl ES ekonominės valdysenos peržiūros.

Pasak G, Skaistės, Lietuva pritaria skolos mažinimo taisyklės peržiūrėjimui, pritaikant ją prie konkrečios šalies situacijos.

„Atsižvelgiant į geopolitinį kontekstą svarbu numatyti paskatas investicijoms į žaliąją energiją ir užtikrinti, kad šalys – ypač esančios prie išorinių ES sienų –  turėtų pakankamai erdvės didinti išlaidas gynybai“, – sakė G. Skaistė.

Be kitų klausimų, ministrai sieks sutarimo dėl pasaulinio minimalaus apmokestinimo lygio įmonių grupėms – jei jų metinės pajamos viršija 750 mln. eurų, norima, kad pelnas būtų apmokestintas bent 15 proc. efektyviuoju pelno mokesčio tarifu.

Tarsi viso to būtų negana, 2022 m. sužinojome, kad badaujantys Afrikos vaikai yra liguistai priklausomi nuo ukrainietiškų grūdų, tad kuo ilgiau Ukrainoje tęsis abstraktusis karas, tuo labiau kentės pietvakarių Sacharos bušmenų genčių konfederacijos tarybos pirmininko pavaduotojo patarėjo atžalos.

Galima neabejoti, kad anksčiau ar vėliau pats KGB papulkininkis (1952) prabils apie savo tikras ar įsivaizduojamas ukrainietiškas šaknis.

Ukraina šiais metais sulaukė itin daug dėmesio, tačiau lojimą, žviegimą ir kriuksėjimą išprovokavęs JAV politikės Nancy (1940) turas po Pietryčių Azijos kraštus žmonijai priminė, kad pati rimčiausia kova dėl naujosios pasaulio tvarkos vyksta ne posovietiniame regione.

Galima neabejoti, kad anksčiau ar vėliau pats KGB papulkininkis (1952) prabils apie savo tikras ar įsivaizduojamas ukrainietiškas šaknis.

Politika daug kuo artima šachmatams, tad geopolitinę realybę lengviausiai galima perprasti, lyginant pasaulio valstybes su šio žaidimo figūromis.

JAV, Didžiąją Britaniją, ES, Rusiją ir Kinijos Liaudies Respubliką derėtų statyti į monarcho ir (arba) valdovės pozicijas. Tai – išteklių ir (arba) labai daug žmonių turinčios valstybės (arba organizacijos), kurių piliečiai dažniausiai kuria ir platina savo produkciją. Rusija – išimtis. Ji beveik nieko nekuria ir pragyvena vien parduodamų žaliavų teikiamomis lėšomis.

Šių valstybių žinioje ne tik branduoliniai ginklai, bet ir platus minkštosios galios arsenalas. Jos atstovauja tam tikrai idėjai ar gyvenimo būdui, kurie yra patrauklūs daugeliui silpnesnių valstybių.

Nuo tikrų šachmatų reali politika skiriasi tuo, kad karalienė netarnauja monarchui, o likusios figūros gali keisti savo spalvą. Sąmokslo teorijų šalininkai tvirtina, kad JAV tarnauja žydams, tačiau palikime šią, į Maskvą ir Minską "pralaužti informacinio barjero" važinėjančių kretinų teoriją nuošalėje.

JAV ir ES yra gana skirtingos, tačiau tuo pat metu ir gana panašios. Jos negalėtų tapti vienu dariniu, tačiau tiek viena, tiek kita geba visus tarpusavio konkurencijos sukeltus vaidus išspręsti derybomis.

Kinijos Liaudies Respublika ir Rusija dažnai pateikiamos kaip neišskiriamos partnerės, tačiau praeitis liudija, kad ši prielaida – neteisinga. Jeigu po 2022 m. avantiūros Rusija pradės byrėti, Kinijos Liaudies Respublika bus viena pirmųjų, atsiriekusių savąją dalį.

Šachmatų karininkų atitikmuo – Japonija, Izraelis, Pietų Korėja, Saudo Arabija, Iranas, Šiaurės Korėja, Sirija, Egiptas, Turkija, Kuba, Pakistanas, Baltarusija ir t. t. Šios valstybės ir kraštai nusileidžia monarcho pozicijose esančioms figūroms, tačiau jos gali pasigirti bent pora labai stiprių kozirių (gamtiniais ištekliais, minkštąja galia, darbo kultūra, branduoliniais ginklais ir t. t.), dėl kurių kitos valstybės (tiek stipresnės, tiek silpnesnės) visapusiškai siekia jų prielankumo. Svarbiausias jų privalumas – gamtinė padėtis.

Taip. Saudo Arabija yra musulmoniška. Taip. Ją galima laikyti autoritarinio pobūdžio diktatūra. Taip. Žurnalistas (1958–2018) jos konsulate veikiausiai buvo nužudytas, sukapotas į gabalus ir gal net suėstas. Taip. Net penkiolika 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktuose dalyvavusių asmenų buvo susiję su Saudo Arabija. Visa tai veikiausiai yra tiesa, tačiau Saudo Arabija turi naftos, pinigų ir yra įsiterpusi tarp Azijos, Afrikos, Viduržemio jūros bei Indijos vandenyno, tad kiekvienas šio pasaulio Snowdenas ir Assange‘as gali pabučiuoti jo šviesybei Mohammedui bin Salmanui (1985) tiesiai į sėdimąją.

Taivano sala net ir neturėdama oficialaus valstybės statuso taip pat yra geopolitinių šachmatų karininkų gretose. Ji gana turtinga, išsivysčiusi, turi nemažai potencialo ir yra įsikūrusi Ramiojo vandenyno pakrantėje prie pat Azijos, o kova dėl jos buvo, yra ir bus labai rimta.

Žirgų ir bokštų vaidmenį galima pritaikyti Lenkijai, Suomijai, Skandinavijos valstybėms, Kanadai, Australijai, Pietų Afrikos Respublikai, Indijai ir t. t. Tai gana išsivysčiusios, didelės, žaliavų ir minkštosios galios turinčios, bet dominavimo ambicijų neretai stokojančios valstybės ir kraštai. Jos gali surinkti nemenką kariauną, tačiau dažniausiai neturi branduolinio ginklo (Indija – išimtis). Konfliktų metu jos dažniausiai laikosi neutraliteto ir tik kartais įsivelia į vieną ar kitą avantiūrą (kai ši paliečia jas tiesiogiai).

Geopolitinių šachmatų pėstininkais galima laikyti bene visas posovietines Rytų Europos valstybes, nemažai Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos kraštų. Baltijos valstybės vien dėl savo narystės NATO bei ES stovi pačiame pėstininkų eilės pakraštyje ir teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad šis reiškinys yra nesuvokiamas ir nepaaiškinamas stebuklas, mat daugybė žmonių visus tris dešimtmečius siekė (kai kurie jų vis dar tai daro), kad jos šio statuso neturėtų.

Jeigu Marijos žemės politikai ir žmonės laikytųsi nuoseklesnės ir aiškesnės krypties, po 40–50 metų jų padėtis pagerėtų tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu, tačiau jeigu toliau bus aiškinama, kad reikia būti "kaip Šveicarijai" ir virkaujama dėl kiekvieno grasinimo, jeigu kiekvienai sovietinei šiukšlei bus bandoma suteikti paveldo statusą, o kiekvieną stambesnį verslo projektą bus siekiama sužlugdyti referendumais ir kalbomis apie mažą agrarinę valstybę, šis kraštas liks tame pačiame mėšle.

Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos padėtis yra dar sudėtingesnė. Jos yra už šios šachmatų lentos ribų (už jų yra ir Šveicarija, atsidūrusi ten laisva valia) ir niekas negali laiduoti, kad šios valstybės nebus paaukotos dar kartą dėl dujų, naftos ir grūdų.

Kokia gėda, baisu ir apsakyti. Prieš visą Europą. Bet normaliems žmonėms, ne politiniams pacientams, iš pradžių buvo aišku, kad taip ir bus. Dabar jau akivaizdu – nesąmonė padaryta ir dėl Kinijos, ir dėl trąšų tranzito, tik valdantieji sostinėje vis dar tuo negali patikėti, nors jiems ir buvo sakoma.

Kodėl geopolitikoje esame tokie apgailėtini kvailiai? Klausimas – ir transcendentinis, ir praktinis. Su tais tranzito draudimais pasimaivėme lyg girta jaunamartė pliaže, o dabar paaiškėjo, kad nieko Europoje nereiškiame. Tai irgi buvo sakoma, bet ponuliai, arogantiškai imitavę savo svarbą, vis tiek niekaip negalėjo tuo patikėti.

Dabar jau akivaizdu – nesąmonė padaryta ir dėl Kinijos, ir dėl trąšų tranzito, tik valdantieji sostinėje vis dar tuo negali patikėti, nors jiems ir buvo sakoma.

Protingas vyras V.Laučius pastebėjo, kad virstame "politikos kaimu". Tačiau reikėtų pripažinti, kad "politikos miestu" mes niekada ir nebuvome. Esame Europos patvorys – patys ten įsitaisėme, į apyvartą paleidę savo vilnietišką pasipūtimą, nekompetenciją ir dekoratyvinį sudešinėjimą, kuris daugeliui iki visiško idiotizmo praskiedė smegenis. Su kuo mes dar nesusipykome, gerbiami politikos paliegėliai?

Europos pakraštys esame todėl, kad mūsų valdančiųjų grupuotėse nuolat vyrauja atsitiktiniai žmonės. Nėra tikrų asmenybių, ekspertų, nes Lietuvoje jais gali būti bet kas, net M.Šalčiūtė kadaise kaip verslo ekspertė kviesta į TV "Pinigų kartą". Hormonai, sekrecija ir parodomasis patriotizmas pas mus yra svarbesnis už sveikas smegenis. Todėl mums iki profesionalų lygio toli, kaip iki Burundžio. Parodykite Lietuvoje tokį karo ekspertą, koks Ukrainoje yra O.Ždanovas. O kokią aurą per šį karą įgijo sofistikos ir demagogijos genijus O.Arestovyčius, net labiausiai karščiuojančiam rusofašistui galintis įrodyti, kad Kremliuje gyvena "piderai"? Jo kalbos – lyg šventasis raštas, jos dabar itin reikalingos formuojant viešąją nuomonę apie ukrainiečių teorines ir faktines pergales kare.

Ar nors iš tolo bent šitiems dviem kas nors prilygsta Lietuvoje? Mūsų plepiams tik slėptis už etažerės.

P.S. Tai vis dėlto ką Seime veikia R.Lopata? Tranzitas tai važiuoja.

Pasak Dariaus Imbraso, tolesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą gaubia rizikos, dėl kurių šalies ekonomika gali augti reikšmingai lėčiau, nei buvo tikimasi.

„Infliacinis spaudimas, geopolitinė įtampa, tiekimo grandinių sutrikimai, pinigų politikos griežtėjimas ir kiti tarptautiniai iššūkiai privertė Lietuvos ekonomiką stabtelėti“, – pranešime sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas D. Imbrasas.

Anot jo, antrąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos raida buvo viena iš palankiausių tarp ekonominių veiklų ir tik gana nedidelės dalies veiklų pardavimai buvo mažesni nei pirmąjį ketvirtį – medienos ir metalo apdirbimas ar statybos, pavyzdžiui, nemineralinių produktų gamyba, pagrindinių metalų ir gaminių iš jų gamyba, medienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba. Itin sparčiu tempu antrąjį ketvirtį augo automobilių pramonė bei mašinų ir įrangos gamyba.

D. Imbraso teigimu, mažmeninės prekybos apyvarta nebeauga. Teigiamą augusių drabužių ir avalynės, medicinos prekių ir automobilių degalų pardavimų poveikį nurėžė sumažėję informacinių ir ryšių technologijų įrangos ir kitų laisvalaikio prekių, namų apstatymo daiktų ir maisto prekių pardavimai.

„Vertinant sektoriaus ateities raidą, itin svarbus vaidmuo teks namų ūkių finansinei padėčiai ir lūkesčiams. Nors kol kas namų ūkių pajamos ir toliau auga sparčiai, o jų finansinės padėties vertinimas reikšmingai nepablogėjo, didelė infliacija ir dėl jos keliamos palūkanų normos, tebesitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą ir vis stipriau eskaluojama pasaulinės recesijos rizika vėsina gyventojų norą išlaidauti“, – sakė ekonomistas.

Anot jo, paslaugų sektoriuje stebėtas dalies veiklų pardavimų mažėjimas, kitų – plėtra. Balandį–gegužę labiausiai sumažėjo transporto sektoriaus ir nekilnojamojo turto operacijų veiklos pardavimai.

„Transporto sektoriaus aktyvumui įtakos turi sankcijos Rusijai bei Baltarusijai ir Europos Sąjungos mobilumo paketas, taip pat sunkumai įsigyjant vilkikus, nekilnojamojo turto operacijų veiklos aktyvumui – mažėjantis nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas“, – sakė D. Imbrasas.

Nepaisant to, kad dalis paslaugų sektoriaus veiklų didina pardavimus, ekonomisto vertinimu, padėtis sektoriuje sunkėja.  Be to, po palankaus pirmojo ketvirčio antrąjį ketvirtį statybų sektoriaus padėtis suprastėjo.

„Tolesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą gaubia vis tamsesni debesys – neigiamų rizikų augimui daugėja. Birželio mėnesį atnaujintose Lietuvos banko prognozėse pateiktas itin neigiamas rizikų balansas dar labiau pablogėjo. Veiksnių, kurie gali nepalankiai paveikti ekonomikos raidą ateityje, padaugėjo, o dalies anksčiau įvardytų – poveikis gali būti netgi stipresnis, nei anksčiau manyta“, – sakė D. Imbrasas.

Pasak jo, nelėtėjantis kainų augimas ir ryžtingi pinigų politikos formuotojų veiksmai norint jį stabdyti, tolesnė Rusijos karo prieš Ukrainą raida, įvedinėjamos sankcijos agresoriui ir atsakas į jas, nesibaigianti COVID-19 pandemija ir kova su ja, taip pat vis stipriau eskaluojama pasaulinės recesijos tema veiks Lietuvos vidaus paklausą: namų ūkių norą ir galimybes išlaidauti, verslo – didinti investicijas.

Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovės Romenos Savickienės teigimu, į uostamiestį planavusių atvykti kruizinių laivų sąrašas pradžioje buvo ilgesnis.

Dar gegužę dėl Vokietijos rekomendacijų susilaikyti nuo kelionių į Baltijos šalis visus keturis planuotus šios vasaros vizitus į Klaipėdą atšaukė laivas „Aida“.

Tačiau kitų vokiečių kompanijų laivai, kaip ir planavo, atplauks.

Sąraše liko 66 laivai, kurie šiemet aplankė ir dar aplankys Klaipėdą.

„Tie, kurie planavo atplaukti, savo planų neatsisako. Bet, pavyzdžiui, laivas „Clio“ birželį atšaukė keturis apsilankymus, nes nepardavė kelionių, tiesiog neatsirado norinčiųjų juo plaukti. Tačiau liepą jis turėtų sugrįžti. Jis pirmąkart turėjo atvykti pas mus. Laivas – nedidelis, plukdo tik 90 keleivių“, – pasakojo R.Savickienė.

Nepaisant šią savaitę paaštrėjusios Rusijos retorikos ir pasipylus nedviprasmiškiems grasinimams, kai per Lietuvą buvo sustabdyti geležinkeliu tranzitu į Kaliningradą gabenami juodieji metalai ir plienas, jūrų turistai savo kelionių į Klaipėdą kol kas neatšaukia.

Šiek tiek baugu, tačiau kol kas visi kruiziniai laivai, kurie suplanavo, panašu, ir ketina apsilankyti Klaipėdoje.

„Po šių įvykių kol kas jokios reakcijos iš laivybos kompanijų nėra, bet kaip bus toliau, dar neaišku. Šiek tiek baugu, tačiau kol kas visi kruiziniai laivai, kurie suplanavo, panašu, ir ketina apsilankyti Klaipėdoje“, – tikino R.Savickienė.

Pirmojo šį sezoną kruizinio laivo keleiviai Klaipėdoje išlipo balandžio 11-ąją.

Iki šiol Klaipėdoje šiemet jau apsilankė 18 kruizinių lainerių. Tiesa, atvykstančių keleivių juose yra mažiau, nei galėtų būti.

Tačiau, anot R.Savickienės, kruizinis turizmas įsivažiuoja, nors atplaukiantys laivai ir ne visai pilni.

Metų pradžioje kruizinių laivų, pageidaujančių atvykti į Klaipėdą, buvo 59.

Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, turizmo kompanijos pradėjo keisti maršrutus, kad aplenktų Rusijos uostus, tad laivai buvo nukreipti į Baltijos šalis.

Todėl iškart po to į Klaipėdą buvo užsiregistravę atvykti 72 laivai, kurie turėjo atplukdyti per 85 tūkst. keleivių.

Realūs skaičiai bus matyti spalį, sezonui pasibaigus.

Lietuvoje ketvirtadienį vizitą tęsia Taivano verslo delegacija, žvalganti galimybes investuoti ir ieškanti prekybos partnerių tarp Lietuvos įmonių.

Pareigūnai pabrėžia, kad vizitas yra ekonominis, o ne politinis, tačiau jis kelia Taivaną tarptautinėje arenoje siekiančios izoliuoti Kinijos įtūžį.

Anot ekspertų, pati Kinija turi interesų tiek Lietuvoje, tiek kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Konstantinas Andrijauskas sako, kad Kinijos ir Taivano veiksmus galima vadinti geopolitinės konkurencijos regione pradžia, o tai iš dalies primena Pekino ir Taibėjaus kovas dėl tarptautinio pripažinimo antroje XX amžiaus pusėje.

Tačiau, pasak jo, pinigais tuomet valstybes viliojusi Kinija praranda politinį įvaizdį, o čia atsiveria galimybės Taivanui.

„Taivaną domina bet kuri pasaulio valstybė, kur ji gali didinti faktinės diplomatijos pajėgumus, nes per pastaruosius dešimtmečius tendencijos buvo priešingos“, – BNS sakė ekspertas.

„Kinijos pažadai Lietuvoje dėl pieno upių ir medaus kalnų nevirto kažkuo išties apčiuopiamu. Tuo tarpu Taivanas dabar turi progą ir yra suinteresuotas generuoti greitas sėkmės istorijas, jeigu nori įrodyti, kad su juo draugauti apsimoka“, – pridūrė jis.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro vadovo Lino Didvalio, trečiadienį prasidėjęs itin gausios Taivano delegacijos vizitas Lietuvoje yra beprecedentis ir tai rodo, jog gilėjantys tarpusavio santykiai nėra tik politinės deklaracijos.

Taivaną domina bet kuri pasaulio valstybė, kur ji gali didinti faktinės diplomatijos pajėgumus, nes per pastaruosius dešimtmečius tendencijos buvo priešingos.

„Tokio masto vizitas iš Taivano yra pavyzdys, kokio ilgai nesame matę. (...) Matomas yra Lietuvos valdžios lūkestis, kad tarpusavio santykiai tik stiprėtų, o tai paskatintų iš paskos žengti ir verslą“, – BNS teigė politologas.

Jo teigimu, Taivanas yra pažengusi ekonomika, todėl Lietuvai, kuri siekia kurti aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką, ši partnerystė turėtų būti naudinga: „Abi pusės turi nemažai sąlyčio taškų.“

Prognozuojamumas prieš potencialą

Lietuvos ir Taivano atstovai trečiadienį pasirašė šešis bendradarbiavimo memorandumus. Jais stiprinamas bendradarbiavimas puslaidininkių, gyvybės mokslų, biotechnologijų, lazerinių ir palydovinių technologijų, kristalo tyrimų ir finansų srityse.

Eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ duomenimis, Lietuva į Kiniją (be Taivano ir Honkongo) pernai eksportavo prekių už 316 mln. eurų, iš jų – 244 mln. eurų sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, 72 mln. – prekių reeksportas. Paslaugų eksportas sudarė 46 mln. eurų.

Vertinant visas eksporto apimtis, Kinijos dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte sudarė 1,4 proc., reeksporte – 0,6 proc., o paslaugų eksporte – 0,4 procento.

Tuo metu į Taivaną 2020-aisiais Lietuva eksportavo prekių už 19 mln. eurų – iš jų 15 mln. eurų sudarė lietuviškos kilmės eksportas, 4 mln. – prekių reeksportas. Paslaugų eksporto vertė 2020 m. buvo 0,3 mln. eurų.

Taivano dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte pernai buvo 0,1 proc., reeksporte ir paslaugų eksporte – mažesnė nei 0,1 procento.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos tiesioginės investicijos Kinijoje (be Taivano ir Honkongo) šių metų antro ketvirčio pabaigoje siekė 38,56 mln. eurų, investicijų Taivane – nebuvo. Tuo metu Kinijos (be Taivano ir Honkongo) tiesioginės investicijos Lietuvoje minėto laikotarpio pabaigoje siekė 11,39 mln. eurų, tuo metu Taivano buvo -0,24 mln. eurų.

Pasak L. Didvalio, įvertinus ne itin dideles eksporto apimtis į Kiniją, patiriami ekonominiai praradimai dėl Vilniaus ir Pekino diplomatinio ginčo gali būti kompensuoti per aktyvesnę partnerystę su Taivanu.

„Kadangi apimtys iš tiesų yra nedidelės, tai jas kompensuoti su Taivanu, manau, misija yra įmanoma. Taivanui perimti tą poziciją tikrai įmanoma“, – aiškino jis.

Tai reiškia, kad Taivano valdžia nesugebės nuspausti išjungimo mygtuko, jeigu jai kažkas nepatiks, kaip dažnai daro Kinija.

Vis dėlto politologas atkreipė dėmesį, kad „tai yra ilgas kelias, kurį reikės nueiti: atsižvelgti į verslo ypatumus, sukurti pasitikėjimą“.

Savo ruožtu K. Andrijauskas atkreipė dėmesį, kad, skirtingai nuo Kinijos, santykiuose su Taivanu žymiai labiau galioja ekonominė, o ne politinė logika.

„Tai reiškia, kad Taivano valdžia nesugebės nuspausti išjungimo mygtuko, jeigu jai kažkas nepatiks, kaip dažnai daro Kinija. Priešingai Taivanas tų ekonominių ryšių nori žymiai labiau nei Kinija. Pastaroji ekonominių ryšių intensyvumu dažnai suinteresuota tiek, kad išnaudotų tai politiniams tikslams pasiekti“, – teigė ekspertas.

Todėl, pasak jo, Taivano investicijos yra saugesnės, nes yra labiau prognozuojamos, nors Kinija ir gali pasiūlyti daugiau pinigų.

„Neišžvalgyti vandenys“

Kinija piktinasi dėl taivaniečių vizito Europoje, o Lietuvos atveju toliau širsta dar ir dėl būsimos ekonominės atstovybės atidarymo Vilniuje.

L. Didvalio teigimu, panašios nuotaikos dominuoja ir Kinijos komunistų partiją palaikančioje žiniasklaidoje.

Retorika tikrai yra užaštrinta. Kartais yra ir labai stiprių pasisakymų, kad Lietuva turi būti nubausta, kad Lietuva turi patirti tam tikrą žalą.

„Retorika tikrai yra užaštrinta. Kartais yra ir labai stiprių pasisakymų, kad Lietuva turi būti nubausta, kad Lietuva turi patirti tam tikrą žalą. Vienas iš stipriausių straipsnių, kurį man teko matyti, buvo apie tai, jog Kinija turi vienytis su Rusija ir Baltarusija – tokiomis šalimis, turinčiomis artimus ryšius su Lietuvą, kad kurtų spaudimą ir pamokytų Lietuvą“, – sakė politologas.

Taivanas ketina atidaryti prekybos atstovybę Lietuvoje dar šiais metais, Lietuva analogišką atstovybę Taipėjuje žada atverti 2022-ųjų pradžioje.

L. Didvalis teigė, kad tolesnę Lietuvos, Taivano ir Kinijos santykių situaciją sunku prognozuoti, nes taivaniečių vardu pavadintą atstovybę leidusi atidaryti Lietuva įžengė į „nepažintą lauką“.

„Daug galime spekuliuoti, ką Kinija gali padaryti, kad Lietuvą pamokytų ir siųstų signalų kitoms šalims, kad jos taip nesielgtų. Tai, ką užkūrė Lietuva, yra neišžvalgyti vandenys, kuriuose reikia susiprasti, o nėra pavyzdžių, kurie padėtų tą padaryti“, – aiškino ekspertas.

„Tai, ką Lietuva daro, yra rimtas status quo pokytis, nepaisant to, kad mūsų užsienio politikos formuotojai pabrėžia Taibėjaus atstovybes keliolikoje ES šalių. Paskutinį kartą Taibėjaus atstovybė ES šalies sostinėje atidaryta 2003 metais Bratislavoje – dar tada, kai nei Lietuva, nei Slovakija net nebuvo ES narės“, – sakė K. Andrijauskas.

Atskiru vizitu į Slovakiją ir Čekiją atvyko ir Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu (Džozefas U), tačiau, priešingai nei verslo delegacija, Lietuvos jis neaplankys.

Pasak K. Andrijausko, J. Wu vizito būtų buvę logiška tikėtis ir Vilniuje.

„Taivaniečiai nerengia tiek daug tarptautinių vizitų ir būtų buvę logiška tikėtis, kad Lietuva jį pakvies. To tikriausiai neįvyko, tačiau atsakymas į klausimą „kodėl?“ yra spekuliacijų objektas“, – kalbėjo politologas.

„Mums europiečiams derėtų pasiruošti, kai kalbama apie užsienio, saugumo ir gynybos politiką“, – likus kelioms valandoms iki Miuncheno saugumo konferencijos pradžios Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė W. Ischingeris.

Anot W. Ischingerio, Europa ilgai kentėjo nuo iliuzijos, kad ji yra apsupta draugų ir sąjungininkų, todėl privalo pakoreguoti savo požiūrį.

Anksčiau šį mėnesį JAV paskelbė stabdančios įsipareigojimus pagal Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį su Rusija, kaltindamos Rusiją sutarties pažeidinėjimu. Vašingtonas yra pasiruošęs per šešis mėnesius pasitraukti iš šios sutarties, nebent Rusija vėl pradės laikytis sutarties ir sunaikins visas sutartį pažeidžiančias raketas.

Reaguojant į JAV pareiškimą, vasario 2 d. Rusijos prezidentas paskelbė, kad Maskva taip pat stabdo įsipareigojimus pagal sutartį. Tai sukėlė susirūpinimą dėl naujų ginklavimosi varžybų tarp JAV ir Rusijos.

Anksčiau ar vėliau suprantame, kokia buvo to krestelėjimo važiuojant priežastis. Tuomet mėginame apsisaugoti nuo kito – bet į priekį nežiūrime.

Pasiekimai atrodo apgailėtinai. Nesugebėjome nuspėti artėjančios Sovietų Sąjungos griūties (ir, kai kuriais atvejais, netgi gėdingai mėginome neleisti imperijai iširti). Nepakankamai įvertinome korupcijos poveikį postsovietinei Rusijai ir kitoms šalims. Neįžvelgėme buvusios KGB revanšo, kurio geriausiu pavyzdžiu tapo Vladimiro Putino atėjimas į valdžią. Buvome netikėtai užklupti išpuolių Estijoje 2007-aisiais, karo Gruzijoje 2008-aisiais ir didžiulių Rusijos karinių pratybų 2009-aisiais. Europos šalys panikavo dėl dujų tiekimo per Ukrainą sutrikimų. Vakarai buvo apkvailinti D. Medvedevo ir V. Putino susikeitimo pareigomis. Jie nesugebėjo suprasti Rusijos priešinimosi ES Rytų partnerystei, todėl nenutuokė apie artėjantį Krymo atplėšimą ir 2014 metų karą Rytų Ukrainoje. Niekas nesitikėjo, kad Rusija 2016 metais atakuos JAV politinę sistemą. Britanijos pareigūnai 2006 metais neįsivaizdavo, kad Rusija nori nužudyti perbėgėlį iš FSB Aleksandrą Litvinenką arba kad ji surengs panašią operaciją prieš buvusį GRU karininką Sergejų Skripalį.

Daugelyje šių sričių Vakarai susiprato. Įsisąmoninome, kad Rusija kelia grėsmę. NATO sustiprino savo teritorinę gynybą šiaurės rytų ir pietryčių Europoje. Šis darbas dar ne visiškai atliktas, bet netikėtos sėkmingos Rusijos atakos pavojus smarkiai sumažėjo. Daug rimčiau vertiname kibernetinį saugumą. Suprantame, kad informacija gali būti naudojama kaip ginklas. „Įsilaužimo ir nutekinimo“ atakos, kurios veikė Lenkijoje ir JAV, nesuveikė Prancūzijoje ir Vokietijoje. Vakarų šalių kontržvalgybos dabar savo prioritetu laiko Rusijos vykdomą šnipinėjimą. ES pertvarkė žemyno energetikos saugumą, užtikrindama geresnę infrastruktūrą ir griežtesnę priežiūrą.

Vis dėlto yra vienas didelis frontas, kur dar nesame perpratę Rusijos taktikos. Tai – pinigų naudojimas.

Rusija nėra turtinga šalis, bet ji turi pakankamai pinigų pirkti politinei įtakai – atvirai arba slapta. Tarp jos naudojamų priemonių – naudojimasis ekonomikos prietilčiais ir verslo modelių, kurių išlikimas priklauso nuo gerų santykių su Rusija, kūrimas. Pasitelkiamos ir juodosios technologijos – prekyba viešai neplatinama informacija, pinigų plovimas arba ginklu paverčiama korupcija.

Saugumo politikos ekspertams sunku rasti priemonių šiems pavojams atremti. Esame labiau patyrę karinio biudžeto, gynybos planavimo, žvalgybos analizės ir panašiose srityse. Esame įpratę atvirai keistis nuomonėmis su gynybos rangovais arba sprendimus priimančiais vyriausybių pareigūnais. Tačiau paprastai nesidomime konkurencijos politika, finansinio reguliavimo ypatumais arba prekių rinkos virtuve, ypač jeigu šie klausimai patenka į itin ginčijamą politinę sritį. Politinių kampanijų finansavimo reforma Jungtinėse Valstijose, Londono Sičio vaidmuo Britanijoje po „Brexit“, bankų slaptumo įstatymai Liuksemburge ir Delavere registruotos ribotos atsakomybės įmonės yra už daugelio ekspertų komforto zonos ribų.

Tačiau šis mūšis mūsų dar laukia priešakyje. Geopolitinės galios gyslos yra finansinės. Rusija (ir kitos priešininkės, pavyzdžiui, Kinija) supranta, kad jog gali pirkti politinę įtaką, naudodamosi mūsų teisinių ir finansinių sistemų spragomis, kai kada – visiškai teisėtomis.

Turtingoms Vakarų valstybėms reikia spręsti šias problemas jų pačių labui. Taip pat turėtume atminti, kad korupcija tokiose šalyse kaip Ukraina veši tik dėl bendrininkų, veikiančių tokiose vietose kaip Londonas ar Viena. Senas šūkis skelbė: „Už jūsų ir mūsų laisvę.“ Dabar turėtume jį atnaujinti ir įtraukti sąžiningumą.

Susitikimo dalyviai baigiamajame pranešime pabrėžė, jog būtina „stiprinti dialogą ir imtis veiksmų, kurie leistų sumažinti riziką ir sustiprinti pasitikėjimą“.

Tačiau susitikime nebuvo pasiekta konkrečių susitarimų, kaip būtų galima pasiekti tokį rezultatą.

Kovo mėnesį įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime G20 atstovai dėl vienašališkų JAV veiksmų taip pat buvo užsiminę apie būtinybę siekti dialogo, tačiau sprendžiant prekybos ginčus iki šiol nebuvo pasiekta jokios pažangos. Priešingai, JAV ir Kinijos prekybos ginčas dar paaštrėjo.

G20 ministrai dabartinį pasaulio ekonomikos augimą pavadino „tvirtu“, tačiau įspėjo, kad rizika, galinti kilti artimiausiu metu ir vidutiniu laikotarpiu, „yra padidėjusi“.

Be įtampos prekybos santykiuose, pranešime tarp rizikos veiksnių buvo paminėtas „didėjantis finansinis pažeidžiamumas“, „įvairaus pobūdžio disbalansas“ ir „nelygybė“.

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) protekcionistinę politiką aukščiausiojo lygio susitikime sukritikavo visos šalys.

D. Trumpas importuojamam plienui ir aliuminiui yra nustatęs atitinkamai 25 ir 10 proc. muitus. Be to, jis yra įvedęs 25 proc. importo muitą 34 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms ir rengiasi įvesti muitus dar 16 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos.

JAV prezidentas taip pat pagrasino nustatyti muitus iš Europos importuojamiems automobiliams ir muitais apmokestinti visą JAV importą iš Kinijos, kurio vertė siekia 500 mlrd. JAV dolerių.

„Pasaulio prekyba negali būti grindžiama džiunglių įstatymais, o vienašališkas muitų įvedimas yra džiunglių įstatymas“, – pareiškė žurnalistams Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire (Brunas Le Meras) ir pridūrė, kad Europos Sąjunga (ES) reikalauja, kad Jungtinės Valstijos panaikintų nustatytus plieno ir aliuminio importo muitus.

Tuo tarpu JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnučinas) per spaudos konferenciją pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios deryboms su Kinija dėl Vašingtono nustatytų naujų muitų ir JAV reikalavimų, kad Pekinas sumažintų kliūtis amerikietiškų prekių patekimui į Kinijos rinką.

S. Mnuchinas pabrėžė, kad D. Trumpo administracijos veiksmai yra ne protekcionizmas, o pastangos užtikrinti, kad pasaulio prekyba būtų sąžiningesnė.

„Palaikome idėją, jog prekyba yra svarbi pasaulio ekonomikai, tačiau ta prekyba turi būti sąžininga ir abipusiai naudinga“, – pareiškė jis.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prieš G20 aukščiausiojo lygio susitikimą įspėjo, kad JAV veiksmai įvedant papildomus muitus importuojamoms prekėms – nuo kiniško plieno iki vokiškų automobilių – gali sukrėsti verslo pasitikėjimą, o tai sulėtins pasaulio ekonomikos augimą.

Jeigu įsigalios visi muitai, apie kuriuos iki šiol buvo paskelbta, pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas 2020 metais bus 0,1 procentinio punkto lėtesnis negu šiuo metu manoma, tuomet pareiškė TVF vadovė Christine Lagarde (Kristina Lagard).

TVF skaičiavimais, tuo atveju, jeigu pasitvirtins nepalankiausias pasaulio prekybos raidos scenarijus, JAV BVP augimo tempas jau kitąmet gali būti 0,8 procentinio punkto lėtesnis negu prognozuojama,

Itin skaudų smūgį protekcionizmo didėjimas suduos ir Azijos besivystančioms rinkoms – šio regiono BVP augimo tempas 2020 metais gali būti 0,7 procentinio punkto lėtesnis negu tikimasi, spėja Fondas.

Lotynų Amerikoje ir Japonijoje BVP augimo tempas pagal nepalankiausią scenarijų būtų 0,6 procentinio punkto lėtesnis, o euro zonoje ir likusiame pasaulyje – 0,3 procentinio punkto lėtesnis.

Pagal paskutines TVF prognozes, kurios buvo paskelbtos birželio mėnesį, pasaulio BVP 2018 ir 2019 metais padidės po 3,9 procento.