Plačiau apie situaciją kalbėjo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

– Sumažintos Lietuvos ūkio augimo prognozės. Ką jos reiškia ir kokia ateitis laukia Lietuvos?

– Priežastis labai techninė ir cikliška. Lietuvos ekonomikoje dominuoja tie sektoriai, kurie yra priklausomi nuo palūkanų ir pasaulio ekonomikos ciklo. Išankstiniai rodikliai rodo, kad euro zonos ekonomikos ciklas pasiekė dugną ir po truputį stabilizuojasi. Svarbiausia, kad jis stabilizuojasi tuose sektoriuose, kurie yra labai reikalingi Lietuvai. Atsargų lygis euro zonos pramonėje dabar yra mažiausias per maždaug aštuonis-devynis mėnesius. Tai reiškia, kad jau dabar Lietuvos gamintojai turėtų gauti šiek tiek daugiau normalių užsakymų iš Vakarų Europos šalių. Šie metai Lietuvos ekonomikai bus geri todėl, kad Europos centrinis bankas po truputį mažins palūkanas, dėl to, kad stabilizavosi euro zonos ekonominė situacija. Nuo to laimės sektoriai, kurie dominuoja Lietuvos ekonomikoje. Tai – pramonė ir transportas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Lietuvoje buvo viena didžiausių infliacijų visoje euro zonoje. Dabar tai jau praeitis, bet gali būti kita dalis – defliacija. Kam ji bus gera, kam bloga?

– Šiuo atveju, defliacija – gera naujiena. Paprastai kalbant, defliacija – labai blogas aspektas, nes mažėjant kainoms žmonės neperka prekių ir paslaugų, tikisi, kad kainos mažės. Taip užsisuka ekonomikos krizė. Turint omeny, kad beveik dvejus metus iš eilės buvo labai aukšta infliacija, manau, kad tam tikras kainų pakritimas – labai sveikas. Čia labiau ne defliacija, o kainų grįžimas į adekvatų lygį, ties kuriuo gyventojai nemažintų vartojimo, o jį didintų. Kitas momentas, didelės defliacijos neprognozuočiau. Prekių segmente kainos gali šiek tiek pakristi. Tai jau vyksta, bet paslaugų segmente, defliacijos nebus. Šiais metais prognozuojama, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje išaugs 7 proc. Todėl tikėtis, kad paslaugų kainos kris – visiškai nerealu.

– Tai reiškia, kad tie žmonės, kurie uždirba pakankamai neblogus atlyginimus, turės dar daugiau? Ar ką reiškia ta defliacija?

– Visų pirma, jau dabar Europos komisijos apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojo nuomonė apie savo finansų perspektyvas – geriausia per 200 mėnesių. Paskutinį kartą Lietuvos gyventojai taip pozityviai žiūrėjo tik 2007 metų vasarą. Jau dabar matosi infliacijos sulėtėjimo poveikis gyventojų finansams ir perkamajai galiai. Mes matome, kad šiais metais infliacija Lietuvoje sieks 1,7 proc. Atlyginimai šoks 7 proc. Reiškia, kad šiais metais matysime gyventojų perkamosios galios atsigavimą.

– Pastarieji dveji metai nebuvo lengvi visai Europos sąjungai. Yra daug šešėlių dėl geopolitinių krizių, karo Ukrainoje, įvykių Raudonojoje jūroje, įtampos Artimuosiuose Rytuose. 400 proc. pabrangęs įvairių prekių gabenimas iš Azijos į Europą. Kiek šitas faktas turės įtakos Europos ekonomikai?

– Teoriškai žiūrint, tai – labai rizikingas aspektas. Skaičiai rodo, kad konteinerių transportavimo kaina iš Šanchajaus iki Roterdamo tikrai turi poveikį. Praktikoj šitą aspektą nurašyčiau. Dėl to, kad esant tokiai ekonominei situacijai, kokia yra šiuo metu, o ji – sudėtinga, manau, kad gamintojai ir prekybininkai turi labai mažai laisvės perkelti didesnius transportavimo kaštus ant vartotojų pečių. Vartojimas Europoje pakankamai stipriai krenta, todėl nebūčiau linkęs panikuot dėl šito aspekto.

– Tai reiškia, kad Europa užsisakinės mažiau prekių iš Azijos, stengsis ieškoti iš kur kitur jų atsivežti? Ar patys gamintojai, patys užsakovai mokės tą didesnę sumą, kuri jau dabar yra keturis kartus didesnė?

– Alternatyvų Azijos prekėms – labai mažai. Yra nusistovėjusios vertės grandinės, kurias taip akimirksniu pakeisti – pakankamai sudėtinga. Manau, kad rinka vis dar tikisi, kad tas konfliktas stabilizuosis ir sumažės. Nebūčiau tikras, kad dabar Europos gamintojai ir prekybininkai pradės akimirksniu ieškoti kažkokių alternatyvių tiekimo kanalų. Bet įmonės Europoje bijos kelti kainas, kas reiškia, kad, tikėtina, euro zonos pramonėje ir prekybos segmente pelno maržos nukris. Galutinių produktų kainos neturėtų kilti.

Įmonės Europoje bijos kelti kainas, kas reiškia, kad tikėtinai euro zonos pramonėje ir prekybos segmente pelno maržos nukris

– Karas Ukrainoje. Kiek jis gali turėti įtakos tolesnei Europos stagnacijai?

– Karo fronte situacija – daugiau mažiau stabili. Jeigu ji tokia išliks, manau, kad didelio poveikio matyti neturėtume. Poveikis būtų tik tuo atveju, jeigu mes matytume kažkokį dar vieną milžinišką pasislinkimą į kurią nors pusę. Pirmiausia, tai galėtų paveikti Europos verslo ir vartotojų lūkesčius. Tikėtina, kad pagrindinis aspektas, kuris gali paveikti euro zonos ekonomiką – Europos centrinio banko sprendimai dėl palūkanų. Čia yra ir gerų, ir blogų naujienų. Gera naujiena ta, jog visi išankstiniai indikatoriai rodo, kad infliacija euro zonoje ir toliau labai stipriai lėtės. Bloga – Europos centrinis bankas fokusuojasi ne į infliacijos, bet į darbo užmokesčio rodiklius. Problema, kad atlyginimų rodikliai pasigamina labai vėlai, todėl Europos centrinis bankas, svarstydamas apie galimą palūkanų mažinimą balandį, neturės pakankamai daug duomenų, kad galėtų imtis to sprendimo jau pavasarį.

Lietuviai – teisinasi, lenkai – veikia

Jau drąsiai galima teigti, kad iš Rytų ir Vakarų konflikto, karo Ukrainoje viena iš nugalėtojų arba labiausiai pasinaudojusių situacija bus Lenkija.

Kol Lietuvoje su jūros, transporto verslu susijusios problemos, o tiksliau neveiklumas aiškinami susiklosčiusia nepalankia geopolitine situacija, lenkai veikia kaip niekada aktyviai.

Šiomis dienomis Lenkijos infrastruktūros ministerija paskelbė, kad planuojama pradėti statyti Svinouiscio uosto giliavandenį konteinerių terminalą. Neįtikėtina, bet vadinamąjį „Deepwater Container Terminal“ (giliavandenis konteinerių terminalas) lenkai Vokietijos pasienyje planuoja pastatyti per trejus su puse metų – iki 2028-ųjų.

Tokią viziją Lenkijos infrastruktūros ministerija pristatė savo šalies Parlamento Jūrų ūkio ir vidaus vandenų laivybos komitete. Giliavandenį konteinerių terminalą Svinouiscio uoste Lenkijos valdžios atstovai pristato kaip ateities analogą Vokietijos Hamburgo ir Lenkijos Gdansko konteinerių terminalams.

Kiek reikia turėti ambicijų ar netgi įžūlumo, kad dar nepradėtą statyti giliavandenį konteinerių terminalą statytum į vieną gretą šalia istoriją ir patirtį turinčių Hamburgo ir Gdansko.

Planai: šalia senojo įplaukos kanalo Svinouiscio uoste jau veikia LNG terminalas, o šalia jo Lenkijos valdžia pasižadėjo iki 2028 m. pastatyti naują konteinerių terminalą. / V. Matučio nuotr.

Jūros verslo dvipolis

Lenkijos valdžioje svarstoma, kad giliavandenis konteinerių terminalas Svinouiscio uoste bus pagrindinis, per kurį ateityje keliaus konteineriai į Vidurio Europos šalis. Taip pat planuojama, kad per Svinouiscio uostą eis pagrindinis transporto koridorius tarp Centrinės ir Vidurio Europos šalių į Skandinaviją.

Tai yra tas galimas krovinių srautas, už kurio lyg skęstantysis šiaudo galės kabintis lietuviai ir Klaipėdos uostas, kai, susiklosčius naujoms aplinkybėms, sustojo Rytų ir Vakarų prekių srautai.

Lenkijos Svinouiscio uosto giliavandenis konteinerių terminalas tikisi nutraukti ir nemažą krovinių srautą nuo rytinės Vokietijos dalies, įskaitant ir Berlyno regioną.

Didžiausia Svinouiscio uosto giliavandenio konteinerių terminalo problema gali būti palyginti menkai į šį uostą išvystyta kelių ir geležinkelių sistema. Ją iš dalies planuojama spręsti sukuriant Svinouiscio ir netoli esančio Ščecino dvipolį.

Ščecino jūrų biuras yra sukūręs daugiametę programą iki 2029-ųjų, kaip pagerinti patekimo į Svinouiscio uostą infrastruktūrą. Gali būti ir taip, kad nemaža dalis konteinerių iš Svinouiscio uosto vandens keliais bus gabenami į Ščeciną, iš kur į Vidurio Europą bus permetami geležinkeliais ar kelių transportu.

Lenkijos investicijų ministerija pripažino, kad Svinouiscio uosto giliavandenio konteinerių terminalo sėkmė priklausys nuo jo ryšio su sausumos keliais, geležinkeliais, vidaus vandens linijomis.

Bet kuriuo atveju, aišku, kad Lenkija į Svinouiscio uosto giliavandenio konteinerių terminalo išorės infrastruktūros vystymą ketina investuoti nemažai pinigų. Ji turi geros patirties, ką reikia daryti, nes pasistatė Gdansko išorinį giliavandenį konteinerių terminalą ir išplėtojo jo išorės infrastruktūrą įrengdama naujus kelius ir geležinkelius.

Svinouiscio uosto giliavandenis konteinerių terminalas planuoja pradžios šuolį iki Klaipėdos uosto lygio vertinant pagal TEU.

Gdansko terminalo išorės infrastruktūros vystymo programa baigta gal tik prieš porą metų. Per tą laiką Gdansko konteinerių terminalas demonstravo sparčiausią augimą bent Baltijos jūros regione.

Lenkų ir lietuvių uostų galimybės

Planuojama, kad Svinouiscio uosto giliavandenis konteinerių terminalas per metus galės priimti du milijonus TEU konteinerių.

Tai planuojama daryti per 1,3 km ilgio krantinę. Planuojama, kad konteinerių terminalas vienu metu galėtų priimti du okeaninius iki 400 m ilgio laivus ir vieną iki 200 m ilgio konteinervežį. Šio terminalo konteinerių iškrovimo ir sukaupimo plotas būtų apie 70 ha.

Galima palyginti, kad 88 ha plote 2007 m. pastatytas Gdansko „Baltic Hub“ (DCT) konteinerių terminalas 2023 m. krovė 2 mln. 47 tūkst. TEU konteinerių. Jo pajėgumas su 2016 m. pastatyta antra papildoma krantine yra 3 mln. TEU.

„Baltic Hub“ (DCT) Baltijos jūroje yra vienintelis terminalas, kuris visa apimtimi gali aptarnauti 24 tūkst. TEU talpos konteinerinius laivus.

Lietuvoje esantis Klaipėdos konteinerių terminalas turi 32 ha plotą, 820 m ilgio krantines ir 700 tūkst. TEU metinį pajėgumą. Kiek daugiau nei vieną kilometrą konteineriams krauti skirtų krantinių turinčios „Klaipėdos Smeltės“ metinis pajėgumas yra apie 800 tūkst. TEU. Kartu sudėjus abu Klaipėdos uosto konteinerių terminalai 2023 m. krovė 1 mln. 50 tūkst. TEU konteinerių.

Svinouiscio uosto giliavandenį konteinerių terminalą planuojama statyti dviem etapais, išvystant krovą pradžioje iki 1 mln. TEU.

Šiuo metu jau rengiami Svinouiscio konteinerių terminalo geologiniai ir kitokie tyrimai, vyksta ir būsimojo terminalo statytojo konkursas. Planuojama, kad būsimasis rangovas parengs visus inžinerinius dokumentus, o nuo 2025 m. pradžios pradės ir pačią terminalo statybą. Jis bus statomas šalia jau daugiau nei dešimtmetį veikiančio stacionaraus Svinouiscio uosto suskystintųjų gamtinių dujų (LNG) terminalo.

Globalios tendencijos

„Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius apžvelgė, kokie buvo šie turizmo metai, kaip keliavimo įpročius vis dar veikia karas Ukrainoje, ar tai daro įtaką Kauno svečiams.

„Kauną, be abejo, veikia ir globalios turizmo tendencijos. Kaip ir visa Europa, vis dar atsigauname po pasaulinės pandemijos. Kalbant skaičiais, atsigavimas daugiau nei dvigubai geresnis nei Lietuvos vidurkis. Tiesa, Vakarų Europos šalyse lankytojų skaičius šiemet kai kur jau lenkia 2019 m., o visose Baltijos šalyse ir Suomijoje dėl geopolitinių priežasčių grįžimas į priešpandeminį lygį išlieka žemiausias žemyne“, – pastebėjo turizmo ekspertas.

Jis vertino ir karo Ukrainoje padarinius turizmui. Štai Kaune 2022-aisiais Kauno turizmo sektorių amortizavo Europos kultūros sostinės renginiai. Jie į miestą viliojo tūkstančius turistų.  Natūralu, kad šiais metais tokių masinių renginių visus metus nebuvo.

„Vis dėlto šiemet užsienio turistų srautas, palyginti su praėjusiais metais, augo 3 proc.“, – teigė T. Stankevičius.

Jis pažymėjo, kad turistų srautams didelę reikšmę turi miesto pasiekiamumas. „Džiaugiamės, kad Kauno oro uoste srautai jau viršija ikipandemį lygį, stebime naujų krypčių atsiradimą ir tikimės dar didesnio augimo 2024-aisiais. Gerėjanti susisiekimo situacija keliais ir geležinkeliais taip pat prisidės prie miesto pasiekiamumo, kartu ir augančių turizmo srautų“, – įsitikinęs „Kaunas IN“ vadovas.

Populiaru: turistai vis labiau domisi Art Deco ir Amsterdamo mokyklos muziejais. / Justinos Lasauskaitės, Regimanto Zakšensko nuotr.

Dominavo kaimynai

Šiemet noriausiai Kaune lankėsi kaimynai – daugiausia turistų atvyko iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos, taip pat Vokietijos ir Jungtinės Karalystės. Nemažai svečių apsilankė iš Suomijos, Danijos ir Švedijos.

„Iš pastarųjų dviejų šalių, ko gero, daugiausia turistų atskrenda tiesioginiais skrydžiais. Panaši tendencija – ir su Slovakija. Šiemet atsiradus tiesioginiam skrydžiui, lankytojų iš šios šalies, palyginti su 2022-aisiais, išaugo daugiau nei dvigubai, taip pat pastebimi didesni srautai iš kaimyninių Centrinės Europos šalių.

Verta paminėti, kad į dešimtuką patenka JAV ir Ispanija. Šiemet padvigubėjo lankytojų ir iš Japonijos. Tai džiuginanti tendencija, nors 2019-aisiais jų sulaukėme net penkiskart daugiau. Tai susiję su faktu, kad nors turizmas į Japoniją atsigavo apie 90 proc. ikipandeminio lygio, jie patys vis dar keliauja net 60 proc. mažiau nei iki tol“, – tendencijas apžvelgė T. Stankevičius.

Ekspertas pastebėjo, kad turizmo pikas Kaune tradiciškai būna liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Paskui turistai vėl suaktyvėja kalėdiniu laikotarpiu ir žemiausias taškas – sausį.

„Vis dėlto 2024-aisiais tikimės, kad tokio drastiško sumažėjimo išvengti pavyks dėl Kaune vykstančio Europos dailiojo čiuožimo čempionato“, – apie tai, kad iš karto po Naujųjų metų į Kauną plūstelės įvairių šalių čiuožėjų ir jų delegacijos, nurodė  specialistas.

Gausa: per Eurolygos finalo ketverto varžybas Kauno erdves užplūdo daugiatūkstantinė sirgalių minia. / Justinos Lasauskaitės, Regimanto Zakšensko nuotr.

Kaunas turi ir dar didesnių ambicijų kitais metais pritraukti turistų. Šiais metais Kauno tarpukario modernizmo architektūra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, tad dabar tai taps neatsiejama miesto vizitine kortele, dar labiau traukiančia turistų dėmesį. Gavus tokį titulą galima Kauną pristatyti dar platesnei auditorijai.

„Išliekame optimistiški. Kaunas turi ką parodyti ir šeimoms su vaikais, ir sportą, kultūrą, architektūrą mėgstantiems keliautojams. Šiemet daug dirbome norėdami atskleisti, kokių įdomių patirčių ir pojūčių Kaunas gali pasiūlyti ir įsivertinti, kokių pamokas kaip miestas galime išmokti iš tokių didžiųjų renginių kaip Eurolygos finalo ketverto organizavimas Kaune“, – kalbėjo T. Stankevičius.

Viešbučių užimtumas

Viešbučių užimtumas, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjęs beveik 9 proc., tačiau nereiškia, kad šiemet miesto apgyvendinimo įstaigos buvo pustuštės.

„Čia svarbus kontekstas – išaugusiam viešbučių užimtumui 2022-aisiais įtaką darė Kauno – europos kultūros sostinės renginiai ir karas Ukrainoje. Dėl jo į Kauną atvykę pabėgėliai buvo apgyvendinami viešbučiuose. Tą faktą patvirtina ir šiemet surinktas pagalvės mokestis, kuris už Ukrainos piliečius, žinoma, nebuvo renkamas. Nors numerių užimtumas mažesnis, bet pagalvės mokesčio surinkta labai panašiai“, – aiškino „Kaunas IN“ vadovas.

Jis pridūrė, kad dėl pagalvės mokesčio surinkimo aktyviai dirbama su tokiomis trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų platformomis kaip „AirBnb“, skatinant per jas savo nuosavybę nuomojančius savininkus aktyviau mokėti pagalvės mokestį ir taip prisidėti prie turistų pritraukimo į Kauną ir jame teikiamų paslaugų ir pramogų gerinimo.

Kviečia: kalėdiniu laikotarpiu Kaunas siūlo aplankyti ne tik eglutę, bet ir dalyvauti įvairiose šventinėse veiklose. / Justinos Lasauskaitės, Regimanto Zakšensko nuotr.

Kuo  domėjosi?

Turizmo informacijos centro (TIC) specialistai dienraštį tikino, kad apsilankančių turistų amžius gana įvairus: daug vyresnio amžiaus lankytojų, taip pat šeimų su mokyklinio amžiaus vaikais, vidutinio amžiaus porų, draugų grupių ir pavienių turistų.

„Tačiau nereikia pamiršti ir kultūrinių bruožų svarbos. Pavyzdžiui, nors estai užima trečią vietą pagal apsilankymų Kaune vietą, TIC jų pasirodo vos keli, nes visą informaciją susiranda internete“, – kaip turistai ieško, ką aplankyti Kaune, nurodė T. Stankevičius.

Užsukę į TIC užsieniečiai dažnai domisi pagrindinėmis lankytinomis vietomis, muziejais. Daugiausia užklausų turistai pateikia dėl M. K. Čiurlionio dailės, IX forto, Velnių muziejų ir Pažaislio vienuolyno.

„Iš bažnyčių išsiskiria Soboras ir Prisikėlimo bažnyčia. Turistai domisi modernizmo architektūra, gatvės menu. Lietuviai daugiau klausinėja apie renginius, edukacijas, netradicinius muziejus, tokius kaip Art Deco ir Amsterdamo mokyklos muziejus, A. Iljinienės namą ir kt. Vis labiau domina pramonės paveldo objektai“, – svečių domėjimosi lauką apžvelgė „Kaunas IN“ vadovas.

Unikalu: neregiai pakvietė žmones patirti Kauną jo nematant. / Justinos Lasauskaitės, Regimanto Zakšensko nuotr.

Pasiūlytos naujovės

Kasmet turizmo ekspertai ieško naujų būdų, kaip vilioti turistus, kaip suteikti jiems naujų patirčių, tad ir šiais metais pasiūlė visą puokštę naujovių. Be to, į Kauno turistų žemėlapius sugrįžo rekonstruoti traukos objektai.

„Šie metai prasidėjo su Amsterdamo mokyklos muziejaus atsidarymu, o baigiasi dviejų turistų mėgstamų objektų – Velnių muziejaus ir Zoologijos sodo – sugrįžimu po rekonstrukcijos. Prie šio trejeto kitąmet prisijungus ir „Mokslo salai“, bus labai palankios sąlygos šeimų turizmui“, – įsitikinęs T. Stankevičius.

Jis tikino, kad stebina ir susižavėjimą kelia Kauno kultūros institucijų veikla. Gausėja ir įvairėja jų teikiamų paslaugų, labai dažnai pasiūlomos veiklos, leidžiančios geriau suprasti pristatomą turinį ir perteikti jas lankytojams pagal jų amžių, interesus ir kitus kriterijus suprantama forma.

3 proc. – tiek šiemet padidėjo užsienio turistų srautas, palyginti su praėjusiais metais.

„Šiemet organizavome bent dvi akcijas, kuriomis kvietėme Kauną patirti kiek kitaip. Liepą pakvietėme vilniečius NATOstogauti Kaune (šis žodis, beje, atsirado naujažodžių duomenyne). Šios akcijos metu kvietėme apgyvendinimo ir maitinimo įstaigas, pramogų ir kultūros paslaugų teikėjus svetingai pasikviesti vilniečius į Kauną. NATOstogos atskleidė, kaip noriai įvairūs partneriai įsitraukia į tokias veiklas ir kokią pridėtinę vertę toks įsitraukimas sukuria“, – apie specialų pasiūlymą vilniečiams praleisti kelias dienas Kaune, kol sostinėje dėl NATO viršūnių susitikimo buvo uždarytos gatvės, pažymėjo „Kaunas IN“ vadovas.

Turizmo dienos ir judumo savaitės proga tiek kauniečiams, tiek miesto svečiams buvo pasiūlyta dar viena netikėta patirtis – „Pristabdyk ir pamatyk“. Per kartu su partneriais įgyvendintą akciją žmonės buvo kviečiami nuosekliai, ramiai ir atidžiai pažinti Kauną patirtinėse ekskursijose. Tokiose išvykose buvo galima rinkti žingsnius, atsisakyti nereikalingų daiktų ir prisidėti prie tvarumo ar dar kitomis akimis pamatyti ar pajausti Kauną.

„Tikime, kad nėra geresnių miesto ambasadorių kaip patys kauniečiai, tad kai kurios mūsų akcijos kviečia geriau pažinti miesto galimybes ir pasakoti apie jas miesto svečiams“, – pridūrė T. Stankevičius.

Būtent viena išskirtinių ekskursijų po miestą suorganizuotos kartu su partneriais „NeRegĖjimo Galia“. Tai ekskursijos, vedamos aklųjų ir silpnaregių, leidžiančios Kauną patirti visiškai kitaip, nematant, tačiau jaučiant ir betarpiškai pasitikint tais žmonėmis, kurie patys miesto nėra matę, bet puikiai orientuojasi gatvėse, viešosiose erdvėse.

„Kitais metais pasiūlysime išbandyti ir populiarų programos „Kaunas 2022“ palikimą – ekskursijas automobiliu su profesionaliais taksistais – „Taksai“. Norisi pridurti, kad didžiuliai ir nepaprastai vertingi turizmo klodai – kauniečiai, jų bendruomenės ir vykdomos iniciatyvos, todėl labai kviečiame jomis dalytis ir su mumis“, – apie tai, kad dalis iniciatyvų turistams gimsta bendruomenėse, pažymėjo pašnekovas.

Tendencija: T. Stankevičiaus teigimu, Kaune šiemet daugiausia turistų sulaukta iš kaimyninių šalių. / Justinos Lasauskaitės, Regimanto Zakšensko nuotr.

Kalėdinės pramogos

Nors metai jau skuba į pabaigą, tačiau Kaunas vis dar turi kuo patraukti dėmesį, todėl kviečia aplankyti Kalėdų eglę, pasižvalgyti po šventiškai papuoštas erdves, pasimėgauti karštu vynu ar šokoladu, pasidaryti gražių nuotraukų, kurios gali tapti jaukiais Kalėdų atvirukais.

„Kalėdiniu laikotarpiu turistų skaičius iš tiesų išauga. Pavyzdžiui, pernai gruodį Kaune turistų apsilankė panašiai kaip gegužę. Kalėdiniu laikotarpiu sulaukiame daug užklausų apie ekskursijas ar edukacijas kolektyvams. Kiek vėliau prasideda klausimai apie restoranus ar kavines, kurios veiks per šventes, ar Naujųjų metų sutikimo vietas, renginius, prie kurių būtų galima prisijungti. Domimasi kalėdiniu miesteliu, pagrindine miesto egle ir renginiais šventiniu laikotarpiu“, – apie tai, kad miesto svečius prieš Kalėdas vilioja ne tik meduoliai Rotušės aikštėje, kalbėjo T. Stankevičius.

Jis pažymėjo, kad dažnai TIC ir „Visit Kaunas“ svetainėse ieškoma unikalių Kalėdų akcentų, dovanų.

„Ir šiemet ieškoma informacijos apie atnaujintą kaunastiškų dovanų asortimentą. Viena jų išduosiu. Tai naujas ženkliukas su labai mylimu ir didžiulės sentimentalios vertės Kauno objektu. Taip pat turistams siūlomos ekskursijos ir nepamirštama patirtis. Apie viską, ką mieste galima pamatyti, paragauti, patirti, galima teirautis internetu ir mūsų Turizmo informacijos centruose Laisvės al. 37 ir Kauno autobusų stotyje“, – kad kalėdiniu laikotarpiu Kaune yra gausybė širdžiai mielų dalykų, užsiminė T. Stankevičius.

Primename, kad prieš didžiąsias metų šventes laukia ne tik Kalėdų eglė. Rotušės aikštėje veikia kalėdinis miestelis, kartais galima sutikti ir Kalėdų senelį, čia įrengtuose kupoluose veikia edukacijų erdvės, galima pasimėgauti šiltais gėrimais ar imbieriniais sausainiais. Be to, šiemet miesto gatvėse važinėja ir specialiai papuošti troleibusai, kuriuose irgi galima sulaukti staigmenų.

Paklaidžioti po Senamiestį galima ir žaidžiant orientacinį žaidimą, ieškant išsibarsčiusių plunksnų. Prieš Kūčias vyks ir giesmių giedojimo vakarai. Rotušės aikštėje bus galima sutikti ir Naujuosius metus – tuomet ši erdvė virs didele diskoteka po atviru dangumi.

Anot bendrovės pirmadienį išplatinto pranešimo, palydovai pakilo iš Kalifornijoje esančios Vandenbergo kosminių pajėgų bazės ir buvo paleisti į 500 kilometrų aukštį.

Abu paleisti palydovai „DEWASAT 1“ ir „DEWASAT 2“ yra Dubajaus elektros ir vandens tiekimo tarnybos (DEWA) programos „Space-D“ dalis, jie bus naudojami stebėti Dubajaus elektros energijos tinklus, aptarnaus saulės baterijų parką.

„Programos tikslas – padėti Jungtinių Arabų Emyratų komunalinių paslaugų bendrovėms gerinti elektros ir vandens tinklų eksploatavimą, priežiūrą ir planavimą. Vienas iš palydovų fotografuos DEWA infrastruktūrą, o kitas priims ir siųs trumpąsias žinutes apie sensoriais fiksuojamą tinklų būklę“, – nurodoma pranešime.

„Elektros bei vandens tiekimo optimizavimas pasitelkiant palydovines technologijas padeda ne tik sumažinti išlaidas, bet ir prisidėti prie klimato kaitos sušvelninimo. Didžiuojamės, kad Lietuvoje kuriami mažieji palydovai suteikia galimybę DEWA bendrovei būti novatoriškų palydovinių programų priešakyje“, – cituojamas įmonės „NanoAvionics“ įkūrėjas Vytenis J. Buzas.

Anot jo, nepaisant geopolitinės situacijos yra pastebimas „didelis susidomėjimas“ kosmoso industrijos paslaugomis.

2022-aisiais metais bendrovė „NanoAvionics“ į orbitą paleido 15 palydovų, šiemet į kosmosą pakelti dar šeši. Taip pat praėjusių metų gruodį įmonė atidarė naują palydovų surinkimo ir kosminių misijų centrą Vilniuje.

Įmonėje šiuo metu dirba 275 darbuotojai.

Pavyzdžiui, raštais apie krizę, įtemptą geopolitinę ir ekonominę situaciją. „Lėšų nėra ir nenusimato!“ – vienu balsu tvirtina centrinės valdžios atstovai, išgirdę, kad Kaunas nori organizuoti Eurolygos finalo ketverto turnyrą. Kaip gi čia taip – pavasarį laukia savivaldos rinkimai, o valdančiajai daugumai nepriklausančio judėjimo meras savo mieste užsimojo priimti Europos krepšinio elitą! Iš tiesų, milijonas eurų, kurio kauniečiai prašė iš valstybės biudžeto, yra nemenki pinigai. Ypač jei juos duotų privatus verslas, kuriam tą milijoną reikia uždirbti. Valstybės biudžetas taip pat neguminis, tačiau ne vienam mūsų ne kartą teko gūžčioti pečiais, kai septynženklės sumos skiriamos sveiku protu sunkiai suvokiamiems tikslams. Brangioms Lietuvos įvaizdžio gerinimo kompanijoms, ES lėšų panaudojimo artelėms ir t.t. Tiesa, yra dar ir milijoną eurų per metus gerokai viršijančios Seimo narių parlamentinės veiklos išlaidos.

O kas, jei, užuot realiai ar fiktyviai pirkus prabangius kavos servizus, imtume ir atvežtume į Lietuvą prestižiškiausią krepšinio klubų turnyrą? Gal tai būtų kur kas geresnė dovana rinkėjams nei egzotiškos darbinės kelionės į kokius nors populiarius Azijos kurortus? Dovana ne Kaunui ar jo valdantiesiems, o visai Lietuvai. Juo labiau kad, kaip prognozuojama, didžioji dalis iš maždaug 10 tūkst. sirgalių keletui dienų nusėstų ne Kaune, o Vilniuje ar kituose miestuose. Ir šimtuose ar net tūkstančiuose straipsnių ir televizijos reportažų didžiausiose Europos žiniasklaidos priemonėse būtų teigiamai paminėtas ne tik vienas miestas, bet ir visa valstybė. Tai, ko gero, būtų kur kas efektyvesnė reklama mūsų šaliai.

„Mano pageidavimas ir kreipimasis į visus Lietuvos žmones – neleiskime destabilizuoti vidaus situacijos, nes išorės jėgos kaip tik tai ir norėtų padaryti pasinaudodamos šia įvykių tėkme“, – pirmadienį žurnalistams Pabradėje sakė šalies vadovas.

„Manau, kad tikrai rasime ir pakankamai išminties, ir pakankamai dialogo kultūros, kad gebėtume spręsti tas problemas, kurios šiandien aktualios visam pasauliui – lietuviškai, ramiai, oriai, garbingai ir rastume reikalingus sprendimus“, – pridūrė jis.

Prezidentas taip kalbėjo komentuodamas situaciją Afganistane, kur pasibaigus JAV ir sąjungininkų misijai šalies kontrolę perėmė Talibanas, šiuo metu evakuojami sąjungininkų kariams padėję afganistaniečiai.

„Matome ne tik įvykius Afganistane, tačiau matome platesnį geopolitinį paveikslą ir jis pastaruoju metu mūsų regione, deja, negerėja – šitą turime konstatuoti atvirai“, – teigė G. Nausėda.

„Matome įvairaus pobūdžio pastangas net ir pasinaudojant tam tikromis vidinėmis sumaištimis mėginti išnaudoti tą situaciją politiniais tikslais ir, žinoma, negalime šito leisti“, – pridūrė jis.

„Štai kodėl kreipiausi į (ES) lyderius ragindamas suvienyti pastangas Europos Sąjungoje. Man tai reiškia karinio bendradarbiavimo plėtimą, pasirengimą blogiausiems scenarijams kalbant apie prekybą, ir, visų pirma, vienybės visais europinio bendradarbiavimo aspektais, įskaitant migraciją ir euro zonos reformą, paieškos. Mums pavyko pasiekti pažangos visais šiais klausimais, bet neslėpsime, kad mūsų dar laukia ilgas ir tikriausiai nelengvas kelias“, – sakė D. Tuskas, antradienį Europos Parlamente Strasbūre pristatydamas viršūnių susitikimo išvadas.

Jis pažymėjo, kad diskusijos viršūnių susitikime prasidėjo ES lyderių ir NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo aptarimu, kaip plėsti ES ir Aljanso bendradarbiavimą.

„Lyderiai sutiko, kad ES turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, visų pirma todėl, kad tai atitinka mūsų pačių, kaip europiečių, interesus. Siekiant stiprinti mūsų bendrą gynybą ES išplės investicijas, plėtros (karinį) potencialą ir operatyvinį pasirengimą“, – pabrėžė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

Specialistai nurodo, kad milžiniškus padarinius pasaulio geopolitikai turėtų didelio masto teroristinė ataka JAV, tačiau jos tikimybė – vidutinė. Tikrai aišku, kad 2017-aisiais Europos Sąjunga turės išlaikyti ne vieną stabilumo testą, tarp kurių – rinkimai Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Išskiria septynias nerimą keliančias grėsmes

2016-ieji geopolitine prasme pasauliui buvo nepaprasti metai: „Brexit“, Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose, nepavykęs karinis perversmas Turkijoje, Zikos viruso protrūkis Lotynų Amerikoje, teroristinės atakos, nesustabdomas karas Sirijoje, ir dar daugybė kitų pasaulį sukrėtusių įvykių, privertusių ne vieną sakyti, kad šie metai gal ir nebuvo katastrofiški, bet tikrai labai sudėtingi. Ko galima laukti iš 2017-ųjų? Šį kartą politikos ekspertai itin atsargiai vertina prasidėjusius metus, nes kai kurie 2016-ųjų įvykiai gali nenuspėjamai pakeisti pasaulio politiką.

Nevyriausybinė JAV organizacija „Council on Foreign Relations” atliko politikos ekspertų apklausą, kurioje buvo prašoma įvardyti naujaisiais metais galimus karinius konfliktus. Analitikai išskyrė septynias didžiausią nerimą keliančias grėsmes, tarp kurių atsidūrė ir galima NATO ir Rusijos karinė konfrontacija.

Teigiama, kad karinė konfrontacija tarp Rusijos ir NATO gali kilti neplanuotai ir būti išprovokuota nebetoleruotinų Rusijos veiksmų Rytų Europoje. Kremliaus kariniai veiksmai Sirijoje nenurodomi kaip galima karinio konflikto tarp Rusijos ir NATO priežastis. Rimta krizė Šiaurės Korėjoje gali kilti dėl atominių ar tarpkontinentinių balistinių raketų testavimo, karinės provokacijos ar vidinio politinio nestabilumo. Ekspertai taip pat išskiria didelės kibernetinės atakos tikimybę prieš svarbius JAV objektus.

Taip pat spėjama, kad teroristinės grupuotės šiemet gali bandyti įvykdyti didelio masto ataką JAV arba jos sąjungininkėse. Visgi, ekspertai pabrėžia, kad tikimybė, jog šios prognozės virs realybe – vidutinė, tačiau bet kuris šis galimas įvykis turėtų milžiniškus padarinius pasaulio geopolitikai.

Organizacija išskiria ir tris įvykius, kurių reikšmė geopolitine prasme būtų vidutinė, tačiau jų tikimybė yra didelė. Spėjama, kad Afganistane, dėl suaktyvėjusių Talibano veiksmų, dar labiau išaugs smurtas, o šalies vyriausybė gali žlugti. Numatoma, kad 2017-aisiais intensyvės kovos ir smurtas tarp Turkijos ir kurdų karinių grupuočių tiek Turkijoje, tiek jos kaimyninėse šalyse. Galiausiai, ekspertai numato, kad Sirijoje karas toliau intensyvės, o tai lems išaugusi išorės jėgų parama šalyje kovojančioms grupėms. Pabrėžiama, kad naujaisiais metais išauga išorės jėgų karinės intervencijos galimybė.

Ekspertai taip pat nurodė, kad, jų manymu, kai kurie įvykiai 2017-aisiais praras svarbą. Pavyzdžiui, spėjama, kad šiemet iš dalies sumažės politinis nestabilumas Europos sąjungoje, kurį sukėlė pabėgėlių krizė, ar kad Irakas sugebės sumažinti grupuotės „Islamo valstybė“ keliamą grėsmę.

Nepaisant to, Europos Sąjunga 2017-aisiais turės išlaikyti ne vieną stabilumo testą. Pavasarį Prancūzijos laukia prezidento rinkimai. Spėjama, kad antrosios kadencijos sieksiantis François Hollande`as gali nepatekti net į antrąjį rinkimų ratą. Didžiausią nerimą kelia Nacionalinio fronto kandidatė Marine Le Pen, kuri, jei laimėtų rinkimus, neabejotinai padidintų populistinių dešiniųjų jėgų įtaką šalyje ir greičiausiai ragintų Prancūziją pasekti Didžiosios Britanijos pėdomis ir palikti ES.

Rugsėjį Vokietijoje taip pat vyks rinkimai. Po mėnesių spėlionių, kanclerė Angela Merkel pranešė, kad sieks ketvirtosios kadencijos. Nors, apklausų duomenimis, ji ir jos Krikščionių demokratų sąjunga turi rinkėjų palaikymą, kanclerė pripažino, kad rinkimai bus sudėtingi dėl išaugusių dešiniųjų populistinių jėgų Vokietijoje. Nėra abejonių, kad rinkimai Prancūzijoje ir Vokietijoje taps didžiausiu ES tvirtybės patikrinimu, nes būtent šių dviejų valstybių vieninga politika yra centrinė bendrijos sėkmės dalis.

Svarbiausius klausimus kelia D. Trumpo valdymas

Vis dėlto, pasaulio politikoje svarbiausias 2017-ųjų klausimas – ko tikėtis iš naujojo JAV prezidento D. Trumpo. Nors spėjama, kad iš Baracko Obamos postą perimsiantis D. Trumpas nebebus toks drastiškas, kaip per rinkimų kampaniją, klausimų dėl jo veiksmų užsienio politikoje išlieka.

Pavyzdžiui, nerimą kelią D. Trumpo pažadas nutraukti susitarimą su Iranu dėl šio branduolinės programos. Pagal susitarimą, kuris laikomas esminiu B. Obamos užsienio politikos laimėjimu, Iranas sutiko sustabdyti branduolinės programos plėtrą, o tai užkirto kelią branduolinio ginklo kūrimui. Bet jei D. Trumpas ištesėtų savo pažadą ir nutrauktų susitarimą, kiltų naujų ginklavimosi varžybų Artimuosiuose Rytuose grėsmė, o tai turėtų neigiamų padarinių ne tik regionui, bet ir visam pasauliui.

Vis dėlto, jau šiandien aišku, kad nuo skambių savo žodžių ir pažadų D. Trumpas atsitraukia. Pavyzdžiui, prieš rinkimus kalbėjęs apie galimybę nutraukti bendradarbiavimą su NATO, šiandien naujai išrinktas prezidentas kelis kartus patikino apie tolesnį bendradarbiavimą su aljanso narėmis. Be to, ekspertai teigia, kad D. Trumpui naujuoju nacionalinio saugumo patarėju paskyrus atsargos generolą Maiklą Flynną, JAV lyderystė su sąjungininkais tik sutvirtės, o to būtent trūko B. Obamos prezidentavimo metais.

Neabejojama, kad viena pirmųjų D. Trumpo užsienio politikos užduočių bus peržiūrėti JAV vadovaujamos koalicijos veiksmus prieš teroristinę grupuotę „Islamo valstybė“. Vis dėlto, išlieka klausimas, kaip artimai bendradarbiauti su Rusija bus pasiruošęs D. Trumpas, ypač Sirijoje, kur Rusijos ir Irano karinė parama Sirijos režimui tapo esminiu Bašarą Asadą valdžioje išlaikiusiu veiksniu. Nors anksčiau D. Trumpas išreiškė savo susižavėjimą Vladimiru Putinu, centrinės žvalgybos valdybos vadovas Johnas Brennanas jau įspėjo naująjį prezidentą dėl grėsmių, kurias kelia Rusija.

Tai buvo ryškiausi politikos aspektai, į kuriuos pasaulio žiniasklaida labiausiai atkreipia dėmesį. Ekspertai sutinka, kad po tokių metų, kokie buvo 2016-ieji, bet koks politinis spėjimas dėl naujųjų metų ateities yra drąsus ir rizikingas. Visi pasimokė, kad net ir labiausiai užtikrintos prognozės gali būti klaidingos.

Per porą savaičių premjeras Algirdas Butkevičius turėtų sudaryti darbo grupę naujai Nacionalinio saugumo strategijai parengti.

Pirmąkart Lietuvoje tokia strategija patvirtinta 2002 metais, pastarąjį kartą ji atnaujinta 2012 metais.

„Nacionalinio saugumo strategija atnaujinama, nes pasikeitė saugumo aplinka, iškilo nauji iššūkiai Lietuvos saugumui“, - BNS sakė A.Butkevičius. Ministro pirmininko komentarą perdavė jo atstovė spaudai Evelina Butkutė - Lazdauskienė.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia, kad per pastaruosius trejus metus saugumo aplinkoje įvyko „nemažai pasikeitimų“.

„Atsirado nauji iššūkiai - hibridiniai karai, kibernetiniai, informaciniai iššūkiai, pasikeitusi geopolitinė situacija“, - BNS teigė ministras.

Jo teigimu, per šį laikmetį taip pat pasikeitė tarpinstitucinis nacionalinio ir viešojo saugumo institucijų bendradarbiavimas, buvo sukurtos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgos, suteiktos galios valstybės prezidentui priimti sprendimą panaudoti karinę jėgą taikos metu.

J.Olekas nurodė, kad pasikeitė ir Lietuvos bendradarbiavimas su partneriais iš NATO - šalyje nuolat rotuojami amerikiečių kariai, kitos valstybės taip pat prisideda rotacinėmis pajėgomis, ginkluote.

„Tiesiog mes kai kuriais praktiniais žingsniais jau aplenkėme galiojančią Nacionalinio saugumo strategiją ir mums atrodo, kad ją būtina taisyti“, - sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad grėsmės Lietuvoje išaugo: „Jeigu pasižiūrėtume, kokią saugumo aplinką mes turėjome po 2008 metų Rusijos agresijos Gruzijoje, tai ta agresija tęsiasi Ukrainoje“.

„Tačiau mes, kaip Aljanso nariai, vertiname grėsmes ne tik mūsų regione, bet ir Pietuose“, - pridūrė J.Olekas.

Anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko, naujoje Nacionalinio saugumo strategijoje turi būti išdėstytas kitoks požiūris į Rusiją.

Nuo 2012 metų galiojančioje strategijoje skelbiama, kad Lietuva sieks stiprinti tarpusavio pasitikėjimą saugumo srityse ir skatins bendradarbiavimą ekonomikos, transporto, branduolinės energetikos saugos ir kitose srityse su Rusija.

Joje teigiama, kad Lietuva rems NATO bendradarbiavimą su Rusija abipusiškumo, pasitikėjimo ir įsipareigojimų įgyvendinimo principų pagrindu.

„Matyti, kad šitą punktą tikrai reikia peržiūrėti ir aiškiau apibrėžti mūsų santykius su Rusija, aiškiau apibrėžti mūsų požiūrį į Krymo okupaciją, karą Rytų Ukrainoje, - BNS sakė A.Paulauskas. - Mes turime labai griežtai pasakyti, kad šiuo metu yra agresyvus jų elgesys.“

Politikas taip pat teigė, kad į Nacionalinio saugumo strategiją turėtų būti įrašyti šauktiniai.

„Tai būtų labai gera vieta įtvirtinti privalomąją karo tarnybą“, - nurodė jis.

A.Paulausko teigimu, strategijoje būtina svarbų vaidmenį suteikti kylančioms „informacinėms, kibernetinėms, hibridinėms grėsmėms“.

Taip pat joje būtina paminėti Europą krečiančią migracijos krizę, kuri „kelia rimtą pavojų“, sakė Darbo partijos narys.

„Yra ne tik teroristinių išpuolių pavojus, bet ir tai, jog mažų šalių visą gyvenimą išmuša užplūdę migrantai“, - tvirtino politikas.

Kuriamai darbo grupei turėtų būti pavesta pateikti Vyriausybei naują Nacionalinio saugumo strategiją iki 2016 metų balandžio.

Darbo grupę turėtų sudaryti Vyriausybės, įvairių ministerijų, teisėsaugos, žvalgybos institucijų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų komitetų atstovai.

Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse valstybėse, trūksta operatyvumo reaguojant į geopolitinę situaciją, sako Lietuvos nacionalinės veteranų asociacijos valdybos narys, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

„Trūksta profesionalių sprendimų, trūksta greičio iš tikrųjų, nes geopolitinė situacija keičiasi labai greitai. Šiandien mūsų sprendimas yra geras, o po dviejų dienų - jis beviltiškai pasenęs. Kariškiai tie, kurie daug dirbę štabuose, sako kad planas yra niekas, o planavimas yra viskas. Planai greitai pasensta, o svarbiausia - planuotojai, kurie priima sprendimus“, - penktadienį Seime sakė V.Malinionis.

„Tai mūsų valstybės silpnybė. Tai visų demokratinių valstybių silpna vieta“, - teigė jis.

Konferencijoje apie kariuomenės rezervo rengimo sistemą penktadienį Seime dalyvavęs atsargos pulkininkas tvirtino, kad partijų pasirašytas susitarimas dėl 2 proc. bendrojo vidaus produkto skyrimo gynybai iki 2020 metų buvo pasenęs jau tada, kai buvo pasirašomas.

„Prieš metus politinės partijos susitarė dėl 2 proc. finansavimo gynybai iki 2020 metų. Mano nuomone, tas sprendimas jau tada buvo pasenęs. Reikalingas naujas situacijos vertinimas“, - sakė V.Malinionis.

Jis pabrėžė, kad sutarti reikia ne tik dėl finansavimo dydžio, bet ir dėl visa apimančios gynybos koncepcijos bei gynybos prioritetų.

Atsargos pulkininkas taip pat akcentavo, kad šauktiniai turi būti parengti atlikti užduotis kaip komandos nariai.

„Jeigu Ukraina būtų turėjusi organizuotą rezervą, primenu, ji turėjo šauktinių kariuomenę, kariai būtų daug efektyviau atlikę savo užduotis. Dabar neoficialiais duomenimis, girdėjau, kad Ukraina patiria didelių nuostolių dėl savo karių, kurie apšaudo vieni kitus. Gali būti net 50-60 proc. nuostolių dėl nuosavų padalinių, vien dėl to, kad jie nebuvo parengti kaip komandos nariai“, - sakė V.Malinionis.

Apie tokius atvejus jam pasakojo Lietuvoje gydomi Ukrainos rytuose kariavę ukrainiečiai.

Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų štabo viršininkas pulkininkas Dalius Polekauskas penktadienį Seime taip pat kalbėjo, kad rezervo kariai turi būti parengti neblogiau nei profesionalai.

„Negali būti taikomi žemesni standartai rezervo kariniams vienetams. Jie turi efektyviai vykdyti savo užduotis“, - teigė jis.

Pulkininkas pranešė, kad balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje vyks pirmosios didesnės mobilizacijos pratybos. Jos, anot karininko, „suteiks daugiau žinojimo, daugiau pasitikėjimo ir leis pasitikrinti procedūras, suvokti, kur galima gerinti savo veiklą ir ką keisti“.

D.Polekauskas sakė, kad į Lietuvos kariuomenę grąžinus šauktinius, po penkerių metų turėtų būti 15-16 tūkst. parengto rezervo karių.

Anot jo, taip pat bus išlaikomas įsipareigojimas per metus 500-1000 parengto rezervo karių pakviesti į pakartotinius mokymus.

Siekdamas padidinti dalinių užpildymą ir aktyvųjį kariuomenės rezervą Seimas kovo mėnesį nusprendė penkeriems metams grąžinti privalomąją karo tarnybą.