Portalas kaunodiena.lt rašė, kad profesoriaus triumfą jau tada lydėjo skandalas – tapybos darbas finišą pasiekė cenzūruotas. Kūrinys, kurį sudarė beždžionių (kai kurios jų – žmogiškais bruožais) portretai ir trijų tapytojo kolegių dailininkių aktai, nutapyti Diego Velázquezo ir Francisco Goya stiliumi, į parodos pabaigą liko be aktų. 

Daile besidomintys žiūrovai suprato, kad trys nuogalės turėjo tapytojo kolegių dailininkių Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės, Jūratės Jarulytės ir Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės portretinių bruožų.

P.Griušys – profesorius, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto (VDA KF) Tapybos studijų programos vadovas, trys pavaizduotosios yra šios programos lektorės.

"Pavaizdavau koleges, nes viename posėdyje jos mane skalbė, kritikavo – koks aš negeras, blogai administruoju ir panašiai. Pasakiau, kad jas nutapysiu, ir nutapiau", – prisiminė P.Griušys.

Dailininkas paneigė cenzūruoto paveikslo istorijoje buvus kriminalinį atspalvį. Teikiant Geriausio metų kūrinio apdovanojimus tvirtinęs, esą aktai buvo pavogti, vėliau jis prisipažino tuomet pajuokavęs.

"Vykstant parodai man paskambino Kristina Daubarytė (VDA KF prodekanė ir Viešųjų ryšių skyriaus vadovė – aut. past.). Sakė, kad bendradarbės, kurias nupaišiau, reikalauja nukabinti aktus, grasina prokuratūra. Klausė, ar neprieštarauju. Pykau, kad kažkas nusprendžia: čia – gera darbo dalis, čia – bloga, šitą galima eksponuoti, šito – ne, bet pasakiau, kad neprieštarauju. Toks skandalas – ką darysi, pagalvojau, bus mažiau triukšmo, jei nukabins", – priešistorę tada aiškino P.Griušys. 

Pasijuto persistengęs

Visos trys aktuose pavaizduotos dailininkės vasarį atsisakė komentuoti šią istoriją. O savotiška tarpininke tarp dailininkių ir P.Griušio tapusi K.Daubarytė pateikė kitokią pokalbio su tapytoju versiją.

"Paskambinau jam niekieno neprašoma, savo iniciatyva. Ne kaip kolegė – kaip sena bičiulė. Pasakiau, kad kyla triukšmas. P.Griušys pats pasiūlė – sutiko, kad būtų nukabinti tie aktai. Kaip buvusi Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus darbuotoja paskambinau į Kauno paveikslų galeriją ir paprašiau, kad nukabintų aktus – kad to nereikėtų daryti pačiam dailininkui", – pasakojo prodekanė. Pasak moters, viešai tvirtinti, esą kūrinys buvo cenzūruotas, galėjo būti naudinga P.Griušiui.

Paklaustas, ar nesijaučia peržengęs tam tikros etinės ribos vaizduodamas koleges šalia beždžionių kūrinyje "Jų ieško policija", P.Griušys tąkart prisipažino: "Dabar, kai pagalvoju, gal ir persistengiau. Išėjo toks skandalas. Gal geriau būtų buvę atsikirsti kolegėms žodžiu, o ne tapyti."

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Parodų rengimo skyriaus vadovė Kristina Civinskienė prisipažino, kad jos darbo praktikoje tai pirmas atvejis, kai kūrinio turinys keičiamas parodos metu. "Paskambino man K.Daubarytė, sako, gelbėjam P.Griušio kailį – reikia nukabinti aktus. Pasakė, kad autorius žino, sutinka, tik būtent tą dieną pats negali ateiti nukabinti. Sutarėme, kad aktų tame darbe nebebus", – prisiminė K.Civinskienė.

„Nebuvo jokio priekabiavimo“

Pats apskųstasis dailininkas Pranas Griušys trečiadienį BNS sakė skundas neturi jokio pagrindo. Jis teigė esąs priverstas aiškintis dėl to, ko nebuvo.

„Buvo atvykusi akademijos vadovybė – rektoriai, prorektoriai. Porą valandų teisinausi. Nebuvo jokio priekabiavimo. Na, nebuvo, tikrai. Ten šmeižtas kažkoks yra“, – kalbėjo menininkas.

„Sausio 13-ąją visus prikėliau, bėgom televizijos ginti, kad būtų laisvė, kad galėtume paišyti, ką norime, o dabar grįžo baisesni laikai nei prie Stalino. Nebuvo jokio priekabiavimo“, – sakė jis.

P.Griušys prisipažino dabar bijantis kolegėms pasakyti „labas rytas“. Jis kategoriškai neigė minėtais portretais ir pačia kompozicija siekęs bendradarbes pažeminti, pašiepti.

„Ten ne jų kūnai, ten Vasquezas, Ticianas, Goya. (...) Nieko aš nenorėjau pašiepti. Ten klasikiniai kūnai. Padariau replikas pasaulinių meistrų, – tvirtino jis. – (...) Net minties neturėjau įžeidinėti, iki tol mes puikiai bendravome ir draugavome darbe.“

Tačiau paklaustas, ar nupieštų moterų veidai panašūs į kolegių, dailininkas pripažino: „Šiek tiek gal ir panašios“.

P.Griušys apgailestavo, kad skundą dėl galimo seksualinio priekabiavimo parašė buvusi jo studentė, kurią dėstyti jis pasikvietė iš Niujorko.

Skandalą sukėlę paveikslai šiuo metu guli menininko studijoje.

Įžeistas orumas

Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešimo, viena moteris dėl paveikslų kreipėsi į dekanatą, tačiau gavo atsakymą, jog „akademijoje dirbančio menininko individuali kūryba yra nevaržoma ir negali būti cenzūruojama darbdavio“.

Pareiškėja nurodo, kad dėl jos lyties buvo įžeistas jos asmens orumas ir sukurta bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, kadangi paveikslai buvo aptarinėjami tiek studentų, tiek dėstytojų – buvo komentuojama, šaipomasi, kikenama.

Skunde išvardyta nemažai įvairių asmenų, galinčių paliudyti arba suteikti reikšmingos informacijos dėl skunde keliamos problemos.

Įstatyme seksualinis priekabiavimas apibrėžiamas kaip „nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. Priekabiavimas apibrėžiamas kaip nepageidaujamas elgesys, kai dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka“.