Rugsėjo mėnesį „Girstučio“ kultūros rūmuose prasidėjo geros savijautos programa per meną ir judesį, skirta asmenims nuo 55 metų. Šis projektas subūrė 80 dalyvių, kurioms padovanojo teigiamų emocijų: padėjo išvengti streso, nerimo, išsaugoti tarpusavio santykius, ir kartu pajusti fizinę ir emocinę laisvę.

Projektas vyksta jau trečią mėnesį. Užsiregistruoti norėjo net 300 dalyvių, bet galėjome priimti 50 kontaktiniu  ir 30 nuotoliniu būdu. Norinčių prisijungti moterų buvo kiekvieną mėnesį.  Niekas nesitikėjo, kad šis projektas sukels tokį didelį susidomėjimą ir vidinį poreikį.

Moterys dalyvauja keramikos lipdymo ir glazūravimo užsiėmimuose, susipažįsta su tapyba smėliu, stiklo mozaikos kūrimu, piešimu ant tekstilės. Užsiėmimus veda lektorė-keramikė Kristina Alšauskienė.

Šokio judesio grupėse dalyvės vysto ir fizinį aktyvumą, traumoms atsparų visapusiškai tvirtą kūną. Užsiėmimus veda choreografė, sporto instruktorė Iveta Šalcė, organizacijos „Judesio deguonis“ įkūrėja.

Kamuolių terapija – tai unikali, žaisminga, puikias emocijas skatinanti mankšta, kurios metu juda visas kūnas, lavinama ištvermė, lankstumas. Užsiėmimus veda kamuolių terapijos trenerė,  kineziterapeutė, Kauno kolegijos medicinos fakulteto reabilitacijos katedros  sielos koliažo lektorė Laura Bauman.

Psichologo paskaitos padeda dalyviams įvertinti savo emocijas, suprasti jų atsiradimo priežastis ir nusiraminimo būdus. Paskaitas veda  psichologė grupinės terapijos praktikose Daiva Žukauskaitė.

Kiekvieną savaitę „Girstutis“ prisipildo dalyvių juoku ir klegesiu. Didžiausias gėris rasti ir būti bendraminčių būryje, kuriame galime jaustis laimingais ir reikalingais. Tikimės, kad šis projektas taps tęstinis, nes rezultatai viršijo išsikeltus tikslus ir lūkesčius.

„Programą parengėme atsižvelgdami į mokslinių tyrimų išvadas dėl nuotolinio mokymo pasekmių vaikų ir jaunimo fizinei ir psichikos sveikatai. Tikimės, kad programos veiklos padės mokiniams susigrąžinti ir motyvaciją mokytis, ir pasitikėjimą savimi, o ilgalaikėje perspektyvoje – ugdys į save ir kitus įsiklausyti gebančius, tvirtas vertybes turinčius žmones“, – pranešime teigė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Mokyklos galės rinktis iš 250-ies įvairių programų savo mokiniams. Paslaugų teikėjai jau siūlo socialinių emocinių įgūdžių, psichologinio grupių konsultavimo, bendradarbiavimo bei darbo komandoje įgūdžių, relaksacijos ir streso valdymo technikų mokymo programas.

Tikimės, kad programos veiklos padės mokiniams susigrąžinti ir motyvaciją mokytis, ir pasitikėjimą savimi.

Programos skirtos visų klasių mokiniams ir atitinka tam tikro amžiaus vaikų ir paauglių raidos ypatumus.

Pavyzdžiui, „Žaidžiu jogą – streso įveikos programa per jogą vaikams“ pradinukus mokys emocijų savireguliacijos, „Savęs pažinimas socialiniame ir karjeros valdymo kontekste“ programa skirta gimnazistams, programa „365 dienos sveikatai“, orientuota į 5-8 kl. mokinius, vaikus supažindins su emocine higiena.

Kitų programų teikėjai savo užsiėmimuose į pagalbą pasitelks muzikos, šokio, kognityvinę bei elgesio, gamtos terapijas, kvėpavimo technikas.

Geros savijautos programa yra pasirenkamųjų paslaugų fondas, kuris buvo sukurtas iš atrinktų įvairių teikėjų siūlomų paslaugų. Programa veikia panašiu principu, kaip ir mokyklose naudojamas „Kultūros pasas“, kai iš nustatytus reikalavimus atitinkančių paslaugų teikėjų sąrašo mokyklos renkasi sau aktualias paslaugas.

Atrenkant Geros savijautos programų tiekėjus, jiems buvo keliami reikalavimai, kad programos turėtų teorinį arba praktiniais įrodymais paremtą pagrindimą, o jas įgyvendintų tik savo srities profesionalai, t. y. specialistai, turintys pedagogikos studijų krypties ar (ir) psichologijos studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį, arba jam prilygintą išsilavinimą, arba 2 metų darbo su mokyklinio amžiaus vaikais patirtį.

Taip pat programoms keliami uždaviniai, kad jose numatytos veiklos ugdytų mokinių socialinius emocinius, bendradarbiavimo bei darbo komandoje įgūdžius, gilesnį savęs pažinimą bei gebėjimą reflektuoti, stiprintų psichologinį atsparumą, savivertę bei skatintų motyvaciją mokytis.

Geros savijautos programai įgyvendinti iš viso numatyta 5.1 mln. eurų. Šios lėšos mokykloms paskirstytos, atsižvelgiant į mokinių skaičių, mokiniui skaičiuojant 15 eurų metams. Lėšos pateks į mokyklų virtualias pinigines, kuriomis jos galės naudotis, užsakant geros savijautos programas.

Pasak pranešimo, Geros savijautos programa parengta, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų išvadas dėl nuotolinio mokymo padarinių vaikų ir jaunimo fizinei ir psichikos sveikatai. Ja siekiama gerinti mokinių emocinę savijautą ir sukurti jiems kuo geresnes sąlygas patirti mokymosi sėkmę grįžus į klases.

Suinteresuoti paslaugų teikėjai kviečiami teikti paraiškas ir siūlyti socialinių emocinių įgūdžių lavinimo, grupinio psichologinio konsultavimo, bendradarbiavimo bei darbo komandoje įgūdžių, nusiraminimo, relaksacijos ir streso valdymo technikų mokymo programas.

Iš atrinktų Geros savijautos programų bus sukurtas pasirenkamųjų paslaugų fondas, skirtas mokinių savijautai gerinti, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams stiprinti. Programa veiks panašiu principu, kaip jau ne vienerius metus mokyklose naudojamas „Kultūros pasas“ – kai mokyklos iš atrinktų, tam tikrus reikalavimus atitinkančių paslaugų teikėjų sąrašo renkasi sau aktualias paslaugas.

Visos geros savijautos programos turi turėti teorinį arba praktiniais įrodymais paremtą pagrindimą, o jas įgyvendinti gali tik savo srities profesionalai: t. y. specialistai, turintys pedagogikos studijų krypties ar (ir) psichologijos studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį, arba jam prilygintą išsilavinimą, arba 2 metų darbo su mokyklinio amžiaus vaikais patirtį. Grupinio psichologinio konsultavimo savijautos programas gali įgyvendinti tik tam tikrą kvalifikaciją turintys psichologai.

Paslaugų teikėjų prašoma užtikrinti, kad jų siūlomos programos atitiktų tam tikro amžiaus vaikų ir paauglių raidos ypatumus. Taip pat programoms keliami uždaviniai, kad jose numatytos veiklos ugdytų mokinių socialinius emocinius, bendradarbiavimo bei darbo komandoje įgūdžius, gilesnį mokinių savęs pažinimą bei gebėjimą reflektuoti, priimti atsakingus sprendimus, stiprintų vaikų ir jaunuolių psichologinį atsparumą, savivertę bei skatintų jų motyvaciją mokytis.

Geros savijautos programai įgyvendinti iš viso numatyta 5,1 mln. eurų. Šios lėšos mokykloms bus paskirstytos, atsižvelgiant į mokinių skaičių, mokiniui skaičiuojant 15 eurų metams. Lėšos pateks į mokyklų virtualias pinigines, kuriomis jos galės naudotis, užsakant geros savijautos programas.