Dar gerokai prieš skelbtą renginio pradžią kauniečiai ėmė plūsti prie pilies. Pritrūkus sėdimų vietų, įsitaisė tiesiog ant žolės. Žmonės nusėdo visą pilies slėnį, kiti būriavosi prie „Laisvės kario“ skulptūros. „Kiek himno giedojimo visame pasaulyje akcija vyksta, tiek mes joje dalyvaujame. Nė karto negiedojome himno prie televizoriaus – visada arba Kaune, arba kitoje Lietuvos vietoje. O jei tuo metu esame kelionėje – sustojame ir sugiedame himną“, – pasakojo Aušra ir Giedrius Ziberkai, su sūnumi Ryčiu giedoti himno išsiruošę vilkėdami tautinius kostiumus. „Esame folkloro ansamblio „Ratelinis“ nariai. Nors himną giedosime ne su kolektyvu – su šeima, mums svarbu tokią dieną pasipuošti  tautiniais kostiumais“, – pridūrė A.Ziberkienė.

„Susikibkime už rankų ir tegu mūsų širdys plaka vienu ritmu“, – artėjant 21 val., susirinkusiuosius prie pilies paragino renginio vedėjas. Lygiai 21 val. pilies papėdėje įrengtoje scenoje „Tautišką giesmę“ pradėjus giedoti Kauno valstybinio muzikinio teatro choristams, iš savo vietų pakilo ir prie jų prisijungė minia kauniečių.

Nors himną giedosime ne su kolektyvu – su šeima, mums svarbu tokią dieną pasipuošti  tautiniais kostiumais.

Nuskambėjus himnui, į sceną kopė Kaunui ir Lietuvai nusipelnę asmenys. Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklus įteikė keturiems kauniečiams: viešosios įstaigos Sugiharos fondo "Diplomatai už gyvybę" valdybos narei Birutei Garbaravičienei, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkui, vyriausiajam komisarui Remigijui Stukui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui vyriausiajam komisarui Dariui Žukauskui ir ilgametei Kauno miesto dainų švenčių chorvedei Benediktai Dailydienei. Jai įteikus apdovanojimą, žiūrovų plojimai netilo ilgiausiai. "Kad ir kiek guminių batų trypė Lietuvą, ji išliko per dainas. Jose – mūsų visų stiprybė", – įsitikinusi garbaus amžiaus chorvedė.

Santakos garbės ženklais pasipuošė ir du užsienio valstybių nepaprastieji ir įgaliotieji ambasadoriai: Japonijos – Toyoei Shigeeda bei Izraelio – Amiras Maimonas. „Esu sujaudintas. Man labai svarbu, kad mano komandos pastangos suartinti Kauną ir Izraelį, tiesti tiltus tarp izraeliečių ir kauniečių buvo pastebėtos. Didžiuojuosi tuo“, – po ceremonijos sakė A.Maimonas.

„Kaune esu lankęsis daug kartų. Su Kauno miesto savivaldybe turime daug darbų, su Vytauto Didžiojo universitetu – daug renginių, kaip ir su Sugiharos namais. Be to, Kaune turiu daug draugų. Įspūdingas miestas, malonūs žmonės. Kaunas – mano antrasis gimtasis miestas, čia jaučiuosi kaip namie“, – šypsojosi T.Shigeeda ir vylėsi, kad ateityje ne tik daug japonų aplankys Kauną, bet ir daug kauniečių – Japoniją.

„Pagaliau po daugelio metų pastangų ir darbų, kuriuos mes tyliai pilietiškai jau daug metų veikiam Sugiharos namuose, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje, Istorinėje Prezidentūroje Kaune  svarbiausia yra, tie darbai  yra matomi ir suprantami. Labai džiaugiuosi, tačiau man norisi pacituoti Šventąjį Raštą: melstis ir gerus darbus daryti reikia tyliai“, – sakė B.Garbaravičienė.

Šventėje iš vaizdo įrašo nuskambėjo ir „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Šarūno Jasikevičiaus žodžiai, kuriais jis dėkojo kauniečiams už palaikymą.

Po šios ceremonijos visi susirinkusieji galėjo nemokamai stebėti Kauno valstybiniame muzikiniame teatre pastatytą Jurgio Karnavičiaus operą „Radvila Perkūnas“. Operą vainikavo šventiniai fejerverkai.