-
Po skandalo perteisti prekeiviai žmonėmis sulaukė griežtesnių bausmių
Prokuratūros pranešime teigiama, kad Giedrius Valatkevičius, Tomas Dapkūnas ir Mantas Balčius pripažinti kaltais, kad, veikdami bendrininkų grupėje, užverbavo ir vogti į užsienį išvežė du jaunuolius, kurių vienas tuo metu buvo nepilnametis.
Bylos duomenimis, 2015 metų vasarą kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, pasinaudodami dviejų jaunuolių pažeidžiamumu ir sunkia materialine padėtimi, prikalbino juos vykti į užsienį vogti. Kad nepilnametis netrukdomas galėtų išvykti iš Lietuvos, vienas kaltinamųjų – M. Balčius davė savo asmens tapatybės kortelę. Į užsienį jaunuolius nuvežė T. Dapkūnas ir G. Valatkevičius. Jų nurodymu nukentėjusieji vagiliavo parduotuvėse, vogė degalus iš aikštelėse stovinčių sunkvežimių. Nusikalstamas veikas jaunuoliai tęsė, kol įkliuvo vietos policijos pareigūnams. Nepilnametis 2015 metų rugsėjo pradžioje buvo policijos sulaikytas vagystės vietoje Vokietijoje, antrąjį spalio mėnesį sulaikė Prancūzijos teisėsaugos pareigūnai.
Kauno apygardos teismas šių metų birželio 23 dieną paskelbtu nuosprendžiu visus tris teisiamuosius pripažino kaltais dėl prekybos žmonėmis bei vaiko pirkimo arba pardavimo veikiant bendrininkų grupėje.
Subendrinus bausmes, T. Dapkūnui skirtas 7 metų 6 mėnesių įkalinimas, G. Valatkevičiui – 6 metų, M. Balčiui – 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pastarasis, į bausmės laiką įskaičiavus laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, laikomas jau atlikęs bausmę. Nuteistiesiems taip pat reikės atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą.
Giedrius Valatkevičius/Laimio Steponavičiaus nuotr.
Tačiau prokuratūros pranešime nutylima, kad tuometinis Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas 2019-ųjų kovą – jau prasidėjus vadinamajam teisėjų korupcijos skandalui, jau buvo paskelbęs G. Valatkevičiui ir T. Dapkūnui nuosprendį už minėtus nusikaltimus. M. Balčius nuo teisėsaugininkų buvo pasislėpęs ir vėliau pagal Europos arešto orderį sulaikytas Jungtinėje Karalystėje.
Kaip tada rašė portalas kauno.diena.lt, minėtas nuosprendis paskelbtas gana skandalingomis aplinkybėmis. O jį apskundus Apeliaciniam teismui, šis tų pačių metų rugsėjį grąžino šią bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad R. Švirino nuosprendį galėjo paskatinti baimė sulaukti įtarimų, kad jis galėjo būti papirktas, nes pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl teisėjų korupcijos buvo tiriami ir įtarimai, kad G. Valatkevičiaus advokatas Drąsutis Zagreckas perdavė 15 tūkst. eurų vienam Kauno administracinio teismo teisėjui, jog jis paveiktų R. Šviriną. O dėl to galėjo būti pažeista G. Valatkevičiaus teisė į nešališką teismą.
-
Kauno teisėjas kitus už grotų siuntė gelbėdamas savo paties kailį? 4
Apeliacinis teismas konstatavo, kad tuometinis apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas priimdamas nuosprendį „neabejotinai žinojo apie ikiteisminio tyrimo dalį, susijusią su galimu jo papirkimu siekiant palankaus teismo sprendimo būtent šioje byloje“ dėl prekybos žmonėmis.
„Šis faktas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad teisėjas R. Š., žinodamas šias aplinkybes, nebegalėjo išlikti nešališkas“, – rašoma antradienį priimtoje nutartyje.
Teisėsauga tiria įtarimus, kad prekyba žmonėmis kaltinamas Giedrius Valatkevičius ir jo advokatas Drąsutis Zagreckas perdavė 15 tūkst. eurų kitam Kauno teisėjui, jog šis paveiktų R. Šviriną.
Drąsutis Zagreckas (kairėje) ir Giedrius Valatkevičius (dešinėje) Kauno apygardos teisme.
Apeliacinis teismas konstatavo, jog G. Valatkevičius „pagrįstai manė, kad jo bylą nagrinėjęs teisėjas (...) siekdamas išvengti įtarimų, galėjo priimti apeliantui tik apkaltinamąjį nuosprendį“. R. Švirinas jam buvo skyręs penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausmę.
R. Švirinui įtarimai nebuvo pateikti, bet jis jo paties prašymu šiemet buvo perkeltas į Alytaus teismą.
Apeliacinis teismas paskelbė, kad „dėl nurodytų aplinkybių buvo pažeista apelianto teisė į nešališką teismą“, todėl byla turi būti nagrinėjama iš naujo.
G. Valatkevičius šioje byloje buvo nuteistas už tai, kad kelis vaikinus išvežė į užsienį, kur vertė juos vykdyti vagystes.
-
Svarbiausias teisėjų korupcijos bylos klausimas: kiek aštuonkojis turi kojų? 15
Kaltinamas vaiko pardavimu
Minėtą Vilniaus advokatą Drąsutį Zagrecką, gynusį kaltinamuosius ne vienoje rezonansinėje byloje, ketvirtadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas leido suimti ilgiausiam – vieno mėnesio terminui iš visų tądien į jį atvesdintų advokatų.
D.Zagrecko ginamasis minėtoje Kauno apygardos teismo nagrinėtoje prekybos žmonėmis byloje – jau tris kartus teistas 39-erių metų Giedrius Valatkevičius iš Druskininkų ketvirtadienį buvo suimtas ilgiausiam – dviejų mėnesių terminui, koks taikytas dar penkiems įtariamiesiems teisėjų korupcijos byloje, nepriklausantiems nei teisėjų, nei advokatų stovyklai.
Minėtoje Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje D.Zagrecko ginamas G.Valatkevičius kaltinamas prekyba žmonėmis bei vaiko pardavimu, nes vienam iš nukentėjusiųjų joje sugulusių įvykių metu tebuvo šešiolika metų.
G.Valatkevičius kaltinamas su savo bendrininku pasinaudojęs tuo, kad šis šešiolikmetis buvo priverstas slapstytis nuo policijos, kuri ieškojo jo dėl vagysčių. Pabėgęs iš gimtųjų Druskininkų apylinkių su ne per seniausiai pilnamečiu tapusiu savo bendrininku, kurio pareigūnai dar buvo nedemaskavę, jis tuo metu slapstėsi Vilniuje. Pagal nusikalstamą G.Valatkevičiaus bei jo bendrininko planą, besislapstantiems, naudojantis jų pažeidžiamumu, sunkia materialine padėtimi bei priklausomybe nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, buvo pasiūlyta vykti į Vokietiją, žadant ten gerą uždarbį. Verbuojamieji, neturėdami kito pasirinkimo, sutiko, nepaisant to, kad jaunesnysis iš jų neturėjo asmens dokumento. Į užsienį šešiolikmetis buvo išvežtas su keliais metais vyresnio asmens tapatybės kortele.
Įkliuvo po vieną
Nuo policijos slapstęsi užverbuotieji buvo paimti tiesiai iš Vilniaus. O pakeliui į Vokietijos Federacinę Respubliką – tiesiog automobilyje jiems buvo pravestas instruktažas, ką ir kaip, pasiekus kelionės tikslą, reikės vogti.
Ir pastarieji, neturėdami kitos išeities, nes buvo priklausomi nuo G.Valatkevičiaus bei jo bendrininko dėl užsienio kalbos nemokėjimo, gyvenamosios vietos, jokių pajamų ar pažįstamų ir galimybės grįžti į Lietuvą neturėjimo, turėjo vogti iš Vokietijos parduotuvių alkoholinius gėrimus, maistą bei įrankius. Ir atiduoti grobį, kaip ir degalus, pavogtus iš automobilių, savo bosams. Šie pylėsi pavogtą kurą į savo automobilį, kuriuo visi klajojo po Vokietiją.
Nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad buvo verčiami vogti ir iš gyvenamųjų namų, tikintis didesnio grobio. Tačiau jie neišdrįsę. Kol šešiolikmetis maždaug po poros savaičių, suveikus signalizacijai, įkliuvo Vokietijos policijai.
Po pastarojo sulaikymo jo draugas buvo G.Valatkevičiaus bei šio bendrininko išgabentas į Prancūziją, kur toliau verstas vogti. Ir įkliuvo Prancūzijos teisėsaugininkams maždaug po mėnesio.
Atvertus šią bylą Kauno apygardos teisme, nukentėjusieji netikėtai pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teisiamieji, savo advokatų iniciatyva, tuo metu jau buvo laisvėje. Ir netrukus jų atžvilgiu buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas – dėl poveikio vienam iš nukentėjusiųjų.
Įžūlėjo akyse
Remiantis minėto nukentėjusiojo parodymais, jis sulaukė ne vienos kontratakos. Prieš vieną iš teismo posėdžių jam buvo grasinta bei liepta pakeisti parodymus, ką jis ir padarė. Tačiau, po to dar sulaukė ir fizinio smurto – jau reikalaujant susimokėti už esą padarytą moralinę skriaudą teisiamiesiems bei jų išlaidas advokatams.
Naujasis ikiteisminis tyrimas dėl galimo pastarųjų poveikio nukentėjusiajam jau eina į pabaigą. Iš pradžių G.Valatkevičius su savo bendrininku jame vėl buvo suimti. Tačiau, nukentėjusiajam teisme tvirtinant, kad nebuvo jokio poveikio, vėl paleisti.
Galiausiai teisiamuosius bei šių advokatus pavyko pergudrauti, nukentėjusįjį, jo prašymu, apklausus dar kartą nuotoliniu būdu, o ne teismo salėje – už nugaros sėdint kaltinamiesiems.
Prokurorė pasiūlė G.Valatkevičiui bei jo bendrininkui, kurie savo kaltės nepripažįsta – esą yra apšmeižti, septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. G.Valatkevičių gynęs D.Zagreckas siūlė teismui skirti nukentėjusiajam, galiausiai patvirtinusiam, kad pakeitė parodymus dėl patirto spaudimo, – psichiatrinę ekspertizę. O jo ginamąjį – išteisinti.
Drąsutis Zagreckas/Elijaus Kniežausko nuotr.
Nuosprendį šioje byloje planuojama skelbti jau kitą mėnesį.
