Tokius duomenis atskleidžia naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), pateikiamas Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013–2020 m. GKI apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse, iš kurių viena – viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.

Viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo subindeksas sudarytas iš vienuolikos rodiklių, iš kurių du rodikliai atspindi gyventojų saugumą savivaldybėse: užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų ir kelių eismo įvykių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų.

Gyventojų saugumą savivaldybėse atspindintys rodikliai 2020 m.

Nei pagal mažiausią, nei pagal didžiausią nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, tarp TOP 5 savivaldybių 2020 m. nebuvo nė vieno didžiojo miesto. Mažiausiai nusikaltimų 2020 m. užfiksuota Molėtų rajono savivaldybėje, toliau – Kretingos ir Klaipėdos rajonų, Visagino ir Druskininkų savivaldybės. Kretingos rajono savivaldybė tarp TOP 5 savivaldybių pateko beveik kasmet nuo 2013 m. Tam tikrais metais tarp TOP 5 savivaldybių buvo įsitvirtinusios ir Skuodo rajono, Birštono, Rietavo ir Neringos savivaldybės.

Daugiausiai užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų 2020 m. buvo Kaišiadorių, Anykščių, Utenos rajonų, Palangos miesto ir Kalvarijos savivaldybėse. Kai kuriose iš minėtų savivaldybių didžiausias nusikaltimų rodiklis fiksuojamas jau ne vienerius metus nuo 2013-ųjų.

Skirtumas tarp TOP 5 lyderiaujančių savivaldybių pagal mažiausią nusikaltimų skaičių yra pakankamai ženklus (intervalas nuo 628 iki 1079), kai tuo tarpu penkias žemiausias pozicijas užimančių savivaldybių rodiklio skirtumas ne toks žymus (intervalas nuo 2789 iki 2311).

Pernai lapkritį pirmą kartą viešai pristatytas savivaldybių GKI, kuris šiemet buvo patobulintas naujais rodikliais ir papildytas 2019–2020 m. duomenimis. GKI duomenis numatoma atnaujinti kasmet.

GKI sudarytas iš 41 rodiklio šešiose srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Naudojantis GKI, galima pamatyti bendrą ir atskirų sričių, rodiklių kiekvienos savivaldybės įvertinimą, palyginti ją su kitomis savivaldybėmis, pamatyti pokyčius 2013–2020 m.

Nors Vilniaus miestas bendrai GKI pirmauja 2013–2020 m., tačiau, vertinant atskiras sritis arba rodiklius, jis ne visur užėmė aukščiausią vietą. Pavyzdžiui, sveikatos paslaugų srityje 2020 m. lyderiavo Kauno m., Šiaulių m. ir Panevėžio m. savivaldybės, o Vilniaus m. savivaldybė užėmė tik septintą indekso poziciją.

Vertinant atskirus rodiklius, pavyzdžiui, nusikaltimų skaičių, tarp daugiausia taškų turinčių penkių savivaldybių 2020 m. geriausia situacija Kauno r. savivaldybėje (1 336 nusikaltimai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų), daugiausia nusikaltimų užfiksuota Kauno m. savivaldybėje (1 920 nusikaltimai, arba 43 proc. daugiau nei Kauno r. savivaldybėje).

Tarp geriausių pagal bendrą gyvenimo kokybę savivaldybių 2020 m. didžiausias darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, buvo Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybėse – atitinkamai 1 035 eurai ir 935 eurai. Mažiausias darbo užmokestis buvo mokamas Neringos savivaldybėje – 771 euras (26 proc. mažiau nei Vilniuje). Neringoje 2020 m. taip pat buvo mažiausias ir užimtų gyventojų tarp darbingo amžiaus gyventojų procentas (67 proc.), kai kitose keturiose savivaldybėse užimtumas siekė 80 proc. ir daugiau (Vilniuje – 87 proc.).

Žemiausias GKI rodiklis 2020 m. buvo nustatytas Kalvarijos savivaldybėje (0,38). Tuomet eina Šalčininkų r. (0,44), Lazdijų r. (0,45), Zarasų r. (0,46) ir Ignalinos r. (0,47) savivaldybės. Tarp šių savivaldybių didžiausią pažangą 2013–2020 m. padarė Ignalinos r. (78 proc.) ir Kalvarijos savivaldybės (57 proc.), o mažiausią – Lazdijų r. savivaldybė (45 proc.).

Mažiausias darbo užmokestis tarp žemiausią GKI turinčių savivaldybių 2020 m. buvo fiksuojamas Zarasų r. savivaldybėje (666 eurai), o didžiausias – Kalvarijos (707 eurai). 2013–2020 m. sparčiausiai darbo užmokestis augo Šalčininkų r. savivaldybėje (nuo 401 iki 697 eurų), lėčiausiai – Lazdijų (nuo 447 iki 699 eurų).

2013–2020 m. labiausiai bendra situacija pagal bendrą gyvenimo kokybę pagerėjo ne didmiesčiuose, o kaimiškose Pakruojo r. (85 proc.), Radviliškio r. (80 proc.), Ignalinos r. (78 proc.) ir Akmenės r. (73 proc.) savivaldybėse. Mažiausias pokytis fiksuojamas Visagino (21 proc.), Kazlų Rūdos (28 proc.), Elektrėnų (34 proc.), Vilniaus m. (37 proc.) ir Mažeikių r. (38 proc.) savivaldybėse.

Analizuojant atskiras indekso sritis 2013–2020 m., matyti, kad kai kuriose savivaldybėse įvyko ženklus gyvenimo kokybės augimas, matuojamas net keliais kartais. Tačiau kai kuriose savivaldybėse, kur gautos indekso sričių neigiamos reikšmės, rodo, kad tose srityse fiksuojamas gyvenimo kokybės prastėjimas, t. y. regresas. Iš visų GKI sričių išsiskiria materialinių gyvenimo sąlygų sritis, kurioje visos savivaldybės 2013–2020 m. pasiekė augimą, kai kitose likusiose srityse kai kuriose savivaldybėse buvo fiksuojamas regresas.