Klaipėdos latvių asociacijai "Atpūta" G.Tapinas vadovauja jau keletą dešimtmečių.

Jo pastangos, puoselėjant šaliai broliškos tautos identitetą, šiemet įvertintos Sidabro garbės ženklu.

"Tai yra įvertinimas už 20 metų darbą. Kaip nesidžiaugsi? Žinoma, džiaugiuosi. Ypač malonus siurprizas prieš šventes", – sakė G.Tapinas.

Klaipėdos regione yra maždaug šimtas latvių, kuriems svarbi jų tautinė kultūra ir identitetas, nepaisant to, kad jie gyvena ne gimtojoje šalyje.

G.Tapinui apmaudu, kad latvių Klaipėdos apskrityje vis mažėja – senoliai išeina, o jaunimas išvyksta į Europą.

Klaipėdietis pastebi, kad latviškai jaunoji karta moka nebe taip gerai.

G.Tapino teigimu, kol jų seneliai ir močiutės dar gyvi, tol jaunuomenė kalba latviškai, kai senolių nebeliks, kad ir kaip būtų gaila, latvių kalbą Lietuvoje pamažu pamirš.

Pats G.Tapinas yra gimęs latvių žvejo šeimoje Šventojoje. Klaipėdoje, Melnragėje, jis gyvena jau beveik 70 metų.

Latvių identiteto puoselėtojas džiaugiasi, kad Klaipėda per tuos metus nesugedo, čia esą nėra vietos nacionalizmui, miestas atviras visoms tautoms.

Klaipėdos latvių asociacijos „Atpūta“ vadovas Gotfridas Tapinas teigė, kad Klaipėdos regione yra maždaug šimtas latvių, kuriems svarbi jų tautinė kultūra ir identitetas, nepaisant, jog jie gyvena ne gimtojoje šalyje.

Apmaudu, kad latvių Klaipėdos apskrityje vis mažėja.

„Apmaudu, kad latvių Klaipėdos apskrityje vis mažėja. Senoliai išeina, o jaunimas Europą stato. Ir latviškai jaunoji karta nebe taip gerai moka. Kol jų seneliai ir močiutės dar gyvi, tol jaunuomenė kalba latviškai, kai senolių nebelieka, kalbą pamažu pamiršta, kadangi sienos atviros, tad laimės jie važiuoja ieškoti svetur“, – apgailestavo G.Tapinas.

Latvijos nepriklausomybės dienai skirtą šventę labai pagyvino iš Latvijos atvykę Durbės šokių ir kapelos kolektyvas „Luste“, taip pat Klaipėdos senjorų meno kolektyvai. Pasirodymai sulaukė didelio susidomėjimo. Renginyje buvo per šimtas žmonių.

„Prieš tai mes koncertavome pas juos Latvijoje. Sutiko jie mus kaip kaimynus, o išlydėjo kaip gimines. Susitikimas buvo labai šiltas. Tad rodydami dėkingumą, pakvietėme juos pas save į Klaipėdą, kad čia tarp vietinių latvių paminėtume Latvijos nepriklausomybės dieną“, – kalbėjo G.Tapinas.

G.Tapino teigimu, Latvijos nepriklausomybės paminėjimas Klaipėdoje tik rodo, kad mūsų uostamiestis buvo ir yra tolerantiškas daugiatautis miestas.

„Pats esu gimęs latvių žvejo šeimoje Šventojoje. Klaipėdoje, Melnragėje gyvenu jau 66 metus ir labai džiaugiuosi, kad Klaipėda per tuos metus nesugedo, čia nėra vietos nacionalizmui, miestas atviras visoms tautoms, kurios gali puoselėti savo identitetą“, – tvirtino G.Tapinas.

Baltų vienybės diena yra Lietuvos atmintinų dienų sąraše, Latvijoje – tai valstybinė šventė, minima rugsėjo 22 d., pažymint 1236 m. Saulės žemėje įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigaliaus IX kryžiaus žygį išvykusį Kalavijuočių ordiną.

2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena. Beje, rugsėjo 22 d. 18 val. 46 min. Saulė pasiekia rudens lygiadienio tašką. Tačiau šią šventę Klaipėdoje nuspręsta paminėti savaitę prieš lygiadienį.

„Už baltų tautą – šimtmečio Latviją, Lietuvą, Estiją skelbiu saliutą!“ – taip šeštadienį Laikrodžių muziejaus kiemelyje Baltų vienybės dieną pradėjo Klaipėdos apskrities latvių asociacijos „Atpūta“ vadovas Gotfridas Tapinas.

Bet kokia renginio idėja, sietina su vienybe, jau yra vertybė.

Latvijos viduramžių etnografinės kuopos patranka saliutavo baltų tautų vienybės garbei. Baltų vienybės šventė Klaipėdoje surengta keturioliktą kartą.

„Bet kokia renginio idėja, sietina su vienybe, jau yra vertybė. O ypač, kai kalbame apie baltų vienybę, kuri daugeliu atveju istorijoje būdavo viena varančiųjų jėgų arba vilties ženklų tamsoje, būtent todėl šiandieninis Baltų vienybės renginys labai svarbus. Džiugina tai, kad jau kelintus metus iš eilės jame dalyvauja ir estai. Tai jau galime kalbėti ir apie Baltijos tautų vienybę“, – teigė renginio dalyvius atėjęs pasveikinti Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Meras atkreipė dėmesių, kad labai norėtųsi, jog tokie susibūrimai pritrauktų daugiau jaunų žmonių, nes dabar į šiuos renginius ateina daugiausiai pagyvenę žmonės. Esą nesinorėtų, kad susidarytų įspūdis, kad baltų vienybė labiausiai aktuali ir įdomi vyresniosios kartos žmonėms.

„Manau, jei daugiau jaunimo tuo domėtųsi, Baltų vienybė tada išties taptų gražia tradicija“, – pastebėjo V.Grubliauskas.