-
Mulkinimas – primityvus, elgesys – įžūlus: sukčių grupuotė sėjo pažadus, plovė eurus 37
Ledai pajudėjo
Prieš kelias savaites prokuratūra paskelbė apie teisėsaugos pajėgų suduotą smūgį grupuotei, sistemingai sukčiavusiai visoje Lietuvoje. Sulaikyta dešimt įtariamųjų. Tarp jų – grupuotės smegenimis laikomas ir ketvirtos kartos bajoru prisistatantis Laimis Valinskas.
Tyrimo duomenimis, Marijampolės ir Vilkaviškio gyventojai viešojoje erdvėje skelbėsi apie bendrovių „Euro sprendimai“, „Sėkmingas prekybininkas“, „Autentika“ tariamai atliekamus statybos ir remonto darbus, nestandartinių baldų, durų gamybą ir pristatymą, kietojo kuro pardavimus.
Įtariamieji taip pat galimai sukčiavo pirkdami automobilius išsimokėtinai, prisidengdami minėtų įmonių ir kitų jų pačių įkurtų įmonių vardais. „Gramana“, „Jonseris“, „Mijorus“, „Ulstero“ – tai dar keli sulaikytų aferistų įkurtų įmonių pavadinimai.
Dar iki sulaikant įtariamuosius kelių nukentėjusiųjų interesams atstovaujanti Advokatų profesinė bendrija „Meidus ir Juzukonis“ kreipėsi į Generalinę prokurorę Nidą Grunskienę. Kadangi nusikalstamos veikos yra kartotinės, daromos visoje Lietuvos teritorijoje ir nukentėjusiųjų yra daug, advokatai prašė sujungti visus ikiteisminius tyrimus į vieną.
Galbūt tik sutapimas, bet po šio kreipimosi ledai pajudėjo: pasipylė sulaikymai, kratos, o visi pradėti tyrimai ir nukentėjusiųjų prašymai siunčiami į Marijampolę. Po šio teisėsaugos smūgio grupuotei advokatų kontorą pasiekė ir pranešimas, kad Marijampolės teisėsaugininkai taps šio sisteminio nusikaltimo tyrimo centru ir aiškinsis įtariamųjų veiklos viražus.
Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio prašymu, teismas keturis įtariamuosius leido suimti dviem trims mėnesiams, likusiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
„Šiuo metu jau yra 45 nusikalstamos veikos, panašiai tiek ir nukentėjusiųjų. Gal tik kol kas ne visi pripažinti nukentėjusiais, nes ikiteisminiai tyrimai vis dar plaukia iš visos Lietuvos ir yra jungiami. Be to, situacija gali keistis, jei atsiras daugiau nukentėjusiųjų“, – prokuroras užsiminė tikintis, kad švelnesnes kardomąsias priemones gavę grupuotės nariai tęsti nusikalstamos veikos neturės galimybių.
Čia tik viena medalio pusė. Kita – tokių kaip aš yra daugiau nei dvi dešimtys visoje Lietuvoje.
Reikalavo grynųjų
„Kauno diena“ mulkintojų gaujos veiklą pradėjo viešinti dar praėjusiais metais, kai į redakciją kreipėsi nuo bendrovės „Gramana“ tariamų stogdengių nukentėjęs R. K.
Aferistai su juo pasielgė akiplėšiškai ir gana tiesmukai. Prisistatę stogdengiais ir neva dalykiškai apžiūrėję namą, reikalavo avansu sumokėti grynaisiais 2 tūkst. eurų.
„Tiesiog spaudė. Sakiau, kad bankomatas išduoda ribotai, bet ragino važiuoti ir sakė, kad išduos be jokių problemų. Paėmiau iš bankomato grynaisiais 700 ir dar daviau 300 eurų, turėtų piniginėje. Tada ragino eiti į banko biurą. Aišku, specialistai grynųjų nedavė. Vakare pervedžiau jiems dar 1 000 eurų, bet tuo viskas ir pasibaigė. Žadėti darbai nepadaryti iki šiol ir dabar jau aišku, kad nebus padaryti“, – dar praėjusiais metais „Kauno dienai“ pasakojo vyras.
Netrukus panašių istorijų, susijusių su bendrove „Gramana“, atsirado ir daugiau. Jomis su „Kauno dienos“ redakcija dalijosi apgautieji, gyvenantys įvairiose šalies vietose, nes „Gramana“ savo skelbimus platino regioniniuose laikraščiuose.
„Kauno diena“ paviešino, kad į panašias istorijas įveliami ir automobilius norintys parduoti patiklesni žmonės, turėję reikalų su „Gramana“.
„Pareigūnų surinktais duomenimis, automobilių skelbimų svetainėse internete būdavo ieškoma tinkamų automobilių, pardavėjams siunčiami pasiūlymai parduoti juos išsimokėtinai. Įtariamieji prisistatydavo sėkmingai veikiančių bendrovių darbuotojais, nurodydami, kad jų veiklai skubiai reikalingi automobiliai, bet dėl vėluojančių klientų apmokėjimų jie negali iš karto sumokėti visos sumos ir prašoma transporto priemones parduoti išsimokėtinai. Taip įsigyti svetimi automobiliai dažniausiai tą pačią dieną už žymiai mažesnę kainą būdavo parduodami tretiesiems asmenims“, – toks gaujos veiklos modelis išdėstytas teisėsaugos pranešime.
Rūpestis: advokatas T. Meidus siekia, kad nukentėjusieji galėtų atsiimti automobilius. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Apgautųjų daugėjo
Tačiau gaujos veiklos paveikslas teisėsaugai nušvito ne iš karto. Nukentėjusiųjų daugėjo ko ne geometrine progresija, o teisėsaugos rekomendacijos dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą civiline tvarka varė apgautuosius į neviltį.
Anatolijus tikėjosi automobilį „Opel Moca“ parduoti už 10 tūkst. eurų. Telefonu paskambinęs vyras pasiūlė jį nupirkti. Anatolijus pasakojo, kad bendrovės „Autentika“ vadybininku prisistatęs vyras sandoriui garantuoti 2,5 tūkst. eurų už automobilį sumokėjo grynaisiais, o likusią sumą, pasirašydamas paprastuosius vekselius, įsipareigojo sumokėti dalimis.
Tačiau, atėjus mokėjimo terminui, Anatolijus pasigedo žadėtos įmokos. Susirašinėdami e. paštu „Autentikos“ atstovai neneigė esantys skolingi. Guodėsi dėl jų verslą prislėgusių aplinkybių, žadėjo atsiskaityti, o už moralinę žalą ir patirtus nepatogumus nurodė pervesiantys į banko sąskaitą 350 eurų kompensaciją.
Tačiau nei iki laiškuose nurodytos datos, nei iki šiol „Autentika“ su Anatolijumi neatsiskaitė.
„Čia tik viena medalio pusė. Kita – tokių kaip aš yra daugiau nei dvi dešimtys visoje Lietuvoje. Aferistai tokiu pat būdu, kaip iš mūsų, nuperka automobilį ir kartais jau net kitą dieną parduoda. Veikia nukentėjusių nuo šių aferistų susirašinėjimas. Žmonės yra net radę savo jau parduotus automobilius, už kuriuos nebuvo atsiskaityta“, – pasakojo Anatolijus.
Teisėsaugos rekomendacijos pinigus susigrąžinti civiline tvarka neapribojo sukčių veiklos, jie ir toliau laisvai veikė. Negana to, net ir kreipdamiesi civiline tvarka nukentėjusieji nieko nepeštų, nes sukčių registruotos įmonės neturi jokio turto ir realiai jokios veiklos nevykdo.
Įmonių registracijos adresas paprastai būna fiktyvus, nukentėjusiesiems užkertamos bet kokios galimybės išieškoti žalą civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Įmonė, kurios vardu yra superkami automobiliai, galiausiai privedama prie bankroto. Be to, automobiliai įmonės vardu net nebūdavo registruojami ir už jų pardavimą gaunamos pajamos įmonės buhalterijoje neatsispindėjo.
Spąstai: į apgaulės tinklą buvo įveliami ir automobilius norintys parduoti patiklesni žmonės. Evaldo Šemioto nuotr.
Glumino neveiklumas
„Kauno diena“ publikacijose „Absurdas: aferistai gerai žinomi, bet policija jų neįveikia“, „Nematydama viso paveikslo policija gina aferistus?“ atkreipė dėmesį į apie patiklius žmones maustančios kompanijos smegenimis vadinamą L. Valinską.
Kartą jau teistas vyras, kaip spėjama, turi solidų užnugarį, kuriuo puikiai naudojasi.
Praėjusį birželį „Kauno diena“ kreipėsi į Policijos departamentą. Nejaugi policijos pareigūnai nemato, kad tos pačios bendrovės ir tie patys asmenys vykdo nusikalstamą veiką visoje Lietuvoje? Kodėl nesujungiami visų nukentėjusiųjų nuo įtariamų įmonių ir asmenų pareiškimai, kurių pagrindu būtų galima inicijuoti ikiteisminį tyrimą baudžiamosios atsakomybės ribose?
Policijos departamentas per keturias darbo dienas „Kauno dieną“ tesugebėjo informuoti tiek: „Asmenys policijos pareigūnams žinomi. Šiuo metu Kauno apskr. VPK atliekamas aplinkybių patikslinimas.“
Toks departamento atsakymas iš dalies patvirtino uždaroje feisbuko grupėje vykstančio nukentėjusiųjų nuo bendrovių „Gramana“ ir „Autentika“ nuogąstavimus apie policijos neveiklumą, abejingumą, pareigūnų seniai pamirštą šūkį „Ginti. Saugoti. Padėti“, teisinį nihilizmą, nusivylimą pareigūnais.
Nukentėjo ir pareigūnai
Prokuratūra „Kauno dienai“ patvirtino, kad tarp sulaikytų dešimties įtariamųjų yra ir L. Valinskas. Tarp nukentėjusių asmenų yra ir teisėsaugos pareigūnų.
Į klausimą, kodėl teisėsauga ilgai trypčiojo prieš sulaikydama įtariamuosius, Generalinės prokuratūros atstovė Milda Butkutė paaiškino: „Išaiškinant panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, neretai sudėtinga atskirti sukčiavimo veikas ir civilinius santykius, kadangi būna sudaromos sutartys, nurodomi atsiskaitymo terminai, veikiama įmonių vardu ir pan.“
Dar viena detalė, kuri atskleidžia ne tik aferistų viražus, bet, greičiausiai, ir pirkėjų nesąžiningumą. Mat didžioji dalis automobilių iš nieko nenutuokiančių apie apgavystę pardavėjų būdavo nedelsiant parduodama už žymiai mažesnę kainą.
Tarkime, 14 tūkst. eurų vertės automobilį sukčiai parduodavo už 4 950 eurų, taip nepažeisdami nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo, kuris numato, kad pagal sandorį atsiskaitant grynaisiais suma negali viršyti 5 tūkst. eurų, įskaitant ir dalinius atsiskaitymus.
Eksperimentinis pasiūlymas
Naivu būtų tikėti, kad gerokai brangesnį automobilį pigiai įsigijęs asmuo gali būti laikomas sąžiningu įgijėju. Nors dalis iš nukentėjusiųjų nupirktų ir pigiai parduotų automobilių yra identifikuoti, tačiau automobiliai taip ir liko pigiai juos nusipirkusių asmenų rankose.
Advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ advokatas Tomas Meidus kreipėsi į dabar tyrimui vadovaujantį prokurorą O. Martynaitį dėl automobilių, už kuriuos sukčiai neatsiskaitė, grąžinimą nukentėjusiesiems: „Kol vyksta ikiteisminis tyrimas ir viskas bus išsiaiškinta, nukentėjusieji galėtų būti paskirti tų automobilių saugotojais. Taip nukentėjusieji galėtų atsiimti automobilius, o tie, kurie gerokai didesnės vertės automobilius nusipirko už 5 tūkst. eurų, tegul kreipiasi civiline tvarka, kaip buvo siūloma nukentėjusiesiems.“
Teoriškai teisėsauga, grąžindama automobilius, atkurtų pasitikėjimą ja nukentėjusiųjų akyse, nes 14 tūkst. eurų vertės automobilį už 5 tūkst. įsigijęs asmuo neatrodo kaip sąžiningas pirkėjas. Beje, vienas iš tokių pirkėjų yra policijos pareigūnas, parodymuose patvirtinęs, kad mėnesį ieškojo tokio automobilio šeimai. Kiek keistai atrodo, kad kriminalinės policijos pareigūnui nekilo įtarimų dėl tokios mažos iš sukčių perkamo automobilio kainos.
Prisistato bajoru
Viešojoje erdvėje jau seniai aprašomas L. Valinskas, pabrėžiant, kad šis asmuo pasitikėjimą sukelia savo nepriekaištinga laikysena, tvarkinga apranga ir įtaigiu kalbėjimu. 15min. dar 2009 m. skelbė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Utenos apskrities skyriaus pareigūnai kartu su Utenos rajono apylinkės prokuratūra išaiškino trijų asmenų nusikalstamą grupę, kuri, klastodama įmonės dokumentus, iš Lietuvos gyventojų apgaule įgijo daugiau kaip 450 tūkst. litų.
Už įvairius finansinius nusikaltimus penkis kartus teisti uteniškiai 28 metų L. Valinskas ir 30-metė Skaistė Linkevičiūtė 2008 ir 2009 m. nusipirko dvi bendroves, kurių vardu buvo sudaromi fiktyvūs sandoriai su užsakovais dėl durų ar baldų gamybos.
Bendrovių „Leoga“ ir „Tenoma“ vardu visoje Lietuvoje su gyventojais buvo sudaromos sutartys dėl neva gaminamų durų ar baldų. Išaiškinta, kad iš gyventojų buvo imamas 50 proc. avansas. Tačiau realiai bendrovės negamindavo ir neparduodavo jokių prekių, o iš gyventojų gauti pinigai buvo naudojami nusikalstamos grupės nariams finansuoti.
Pasirodo, šiame tyrime minimos L. Valinsko ir jo gyvenimo ir verslo partnerės S. Linkevičiūtės pavardės jau daugelį metų žinomos mūsų šalies pareigūnams ir šimtams nuo šių veikėjų nukentėjusių žmonių.
2005 m. gegužės 9 d. „Lietuvos ryto“ priede „Būstas“ spausdinta publikacija apie tai, kaip L. Valinskas vedžiojo žurnalistę po prabangius, neva dvaro kopiją primenančius savo namus ir tikino esąs ketvirtos kartos bajoras.
-
Absurdas: aferistai gerai žinomi, bet policija jų neįveikia 32
Sukčiai dangstosi bendrovių „Autentika“, „Gramana“ vardais, o neseniai įkūrė dar vieną – „Euro sprendimai“. Ši kol kas mažiau žinoma potencialioms sukčių aukoms.
Jūsų skelbimas apie parduodamą automobilį gali tapti sukčių taikiniu. Apie identišką tariamo pirkimo–pardavimo modelį pasakoja kelios dešimtys nukentėjusių nuo bendrovių „Gramana“ ir „Autentika“ žmonių iš skirtingų Lietuvos vietovių.
Anatolijus (pavardė redakcijai žinoma) tikėjosi automobilį „Opel Moca“ parduoti už 10 tūkst. eurų. Skambutis. Vyras telefonu pasiūlė nupirkti automobilį. Anatolijus pasakoja, kad bendrovės „Autentika“ vadybininku prisistatęs Vilius Vyšniauskas sandoriui garantuoti 2,5 tūkst.eurų už automobilį sumokėjo grynaisiais, o likusią sumą, pasirašydamas paprastuosius vekselius, įsipareigojo sumokėti dalimis.
Tačiau, atėjus mokėjimo terminui, Anatolijus pasigedo žadėtos įmokos. Susirašinėdami elektroniniu paštu „Autentikos“ atstovai neneigė esantys skolingi. Guodėsi dėl jų verslą prislėgusių aplinkybių, žadėjo atsiskaityti, o už moralinę žalą ir patirtus nepatogumus nurodė pervesiantys į banko sąskaitą 350 eurų kompensaciją.
Tačiau nei iki laiškuose nurodytos datos, nei iki šiol „Autentika“ su Anatolijumi neatsiskaitė. „Tačiau čia tik viena medalio pusė. Kita – kad tokių, kaip aš, yra daugiau nei dvi dešimtys visoje Lietuvoje. Aferistai tokiu pat būdu, kaip iš mūsų, nuperka automobilį ir kartais jau net kitą dieną parduoda. Veikia nukentėjusių nuo šių aferistų susirašinėjimas. Žmonės yra net radę savo jau parduotus automobilius, už kuriuos nebuvo atsiskaityta“, – pasakojo Anatolijus.
Tyrėjas sako, sujungsime pareiškimus, jei nurodys iš viršaus. Kas tas viršus?
„Kauno dienos“ kalbinti kiti automobilių pardavėjai pasakojo apie lygiai tokį pat modelį ir nurodė, kad dėl savo automobilių pardavimo bendravę su V. Vyšniausku. Tuo tarpu elektroniniu paštu mandagius laiškus pasirašo „Autentikos“ vadovas Stasys Šidlauskas.
Nukentėjusieji minėjo dar vieną veikėją – Laimį Valinską. Esą šis už sukčiavimą jau teistas asmuo, tikėtina, yra aferistų smegenys.
„Liūdniausia, kad policijos pareigūnai paskaito mūsų pareiškimus ir siunčia į teismą bylinėtis dėl skolos civiline tvarka. Reikia kažką daryti. Jie juk ieško aukų interneto automobilių pardavimo portaluose“, – viešinimo argumentus dėstė Anatolijus.
Guodžiasi krūviais
Vienai iš sukčių bendrovių „Gramana“ jau iškelta bankroto byla. Skola „Sodrai“, praėjusių metų rugpjūtį nesiekusi 2 tūkst. eurų, šiandien perkopė 8 tūkst. eurų.
„Ko galima tikėtis, kai bendrovėje – nulis turto. Mėginsiu reikalauti tyčinio bankroto. Dėl mano atvejo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Dabar teismas turi spręsti dėl skolos pripažinimo. Kiek žinau, dėl kai kurių kitų atvejų taip pat pradėti tyrimai, kai kurie jau net pasiekė teismą, bet situacija sudėtinga, daugybės žmonių pareiškimai nepriimti“, – Anatolijaus pasakojimą papildė kita nukentėjusioji.
Moteris patvirtino, kad tikrai neverta iš naujo pasakoti, kaip viskas įvyko, nes istorijos vienodos – toks sukčių verslo modelis yra nuolatinis.
„Daug kalbėjau ir su Valinsku. Jis šneka aukštomis frazėmis apie teisingumą. Jie pasirengę atvykti ir į teismo posėdį. Nesu rami dėl savo saugumo žinodama, kad jie yra pagrobę moterį. Apie pagrobimą bendraujant prasitarė ir vienas pareigūnas, todėl nesu rami dėl savo saugumo“, – norą išlikti anonime argumentavo viena nukentėjusiųjų.
Ji pasakojo, kad V. Vyšniauskas atvažiuoja su automobilių tikrinimo įranga, taip sudarydamas rimto specialisto įvaizdį. Anot moters, nurodytais įmonės telefonais atsiliepia jaunuoliai, kurie dažniausiai sako nieko nežinantys ir tik darantys tai, ką jiems nurodo. Tačiau nukentėjusioji pabrėžė, kad už šios kompanijos nugarų viską reguliuoja jau anksčiau minėtas L. Valinskas.
„Skambinu ir prašau pakviesti Laimį. Oi, direktorius serga. Oi, direktorius užsiėmęs, dabar nėra. Šitaip visą laiką. Tie jaunuoliai paskirti direktoriais, o L. Valinskas niekur nefigūruoja“, – pastebėjo nukentėjusioji.
Tokių, kaip aš, yra daugiau nei dvi dešimtys visoje Lietuvoje. Aferistai tokiu pat būdu, kaip iš mūsų, nuperka automobilį ir kartais jau net kitą dieną parduoda.
Moteris įsitikinusi, kad tariamas automobilių pirkimas–pardavimas – aiškus sukčiavimo modelis. Tačiau į nukentėjusiųjų pareiškimus žiūrima per civilinių santykių prizmę, todėl ikiteisminiai tyrimai pradedami toli gražu ne visais atvejais.
„Tyrėjas sako, sujungsime pareiškimus, jei nurodys iš viršaus. Kas tas viršus? Aš klausiu pareigūnų, negi jūs nematote, kad čia ne viena negrąžinta skolelė, o sąmoningai suplanuota nusikalstama veika? Tačiau visi tyrėjai guodžiasi, kad turi labai daug darbo, mažai žmonių“, – situacijos kurioziškumą atskleidė nukentėjusioji.
Ji įsitikinusi, kad sukčiai gudrauja, tarkime, perveda kreditoriams 300 eurų. Tada policijos pareigūnai pareiškia, kad situacija gerėja, skola pradėta mokėti. Sukčiai esą dar patikina policiją, kaip apgailestauja, tikina, kad grąžins pinigus. Tačiau taip nėra, o tik siekiama atitraukti dėmesį ir vykdyti savo nusikalstamus planus toliau.
Oficialu: pareigūnai tik kartoja, kad žino aferistus ir tikrina nusikaltimų aplinkybes. (Vyčio Šulinsko nuotr.)
Viltis pričiupti
Advokatų bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ teisininkams pavyko pasiekti, kad dėl kelių nukentėjusiųjų nuo bendrovės „Autentika“ būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pasak advokato Tomo Meidaus, daugumai besikreipusiųjų ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta motyvuojant, kad pažeistas teises galima ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Tačiau aiškėja, kad „Autentikos“ išrašomi dokumentai yra negaliojantys, todėl teismai civilinio proceso tvarka pateiktus pareiškimus tuo pagrindu atmeta. Įmonės adresas yra fiktyvus, sandoriai sudaromi neketinant atsiskaityti ir galimai neįgaliotų asmenų, klastojant dokumentus ir įmonės rekvizitus.
Aiškėja ir tai, kad bendrovės „Autentika“ vardu masiškai įsigyjami automobiliai neregistruojami. Advokatas taip pat nurodė, kad su V. Vyšniausku veikė ir L. Valinskas, kuris yra ne kartą teistas už sukčiavimą ir šiuo metu yra kaltinamas baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai pareikšti iš viso aštuoniems žmonėms, inkriminuota virš 100 epizodų veikų identiškomis aplinkybėmis, tik veikiant per kitas įmones – „Mijorus“, kuriai vykdoma bankroto procedūra, „Ulstera“, kuriai taip pat vykdoma bankroto procedūra, bendrovę „Jonseris“.
Kiek yra žinoma, įmonėje „Autentika“ yra įdarbinta ir kitų už sukčiavimą teistų asmenų, vienas jų šiuo metu yra teisiamas rezonansinėje riaušių byloje.
„Civilinėmis teisinėmis priemonėmis savo interesų nukentėjusiesiems ginti nėra jokių galimybių, – pabrėžė advokatas T. Meidus. – Surašyti įstatymo reikalavimų neatitinkantys dokumentai, nurodomi netikri rekvizitai, turtas įmonės vardu įgyjamas fiktyviai, todėl nėra ko išreikalauti, o pajamos slepiamos, todėl nėra ko išieškoti.“
Anot advokato, baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio.
Vilniaus apygardos prokuratūra išgirdo advokatų bendrijos dėstomus niuansus ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dviejų nukentėjusiųjų. Tačiau neatmetama prielaida, kad tyrimo eigoje gali būti prijungti ir kitų nukentėjusiųjų pareiškimai.
Abejinga reakcija
„Kauno diena“ kreipėsi į Policijos departamentą. Nejaugi policijos pareigūnai nemato, kad tos pačios bendrovės ir tie patys asmenys vykdo nusikalstamą veiką visoje Lietuvoje? Kodėl nesujungiami visų nukentėjusių nuo minėtų įmonių ir asmenų pareiškimai, kurių pagrindu būtų galima inicijuoti ikiteisminį tyrimą baudžiamosios atsakomybės ribose.
Galiausiai juk galima patarti nukentėjusiesiems, kaip jie turėtų elgtis, ir imtis priemonių užkardyti tolesnius nusikaltimus.
Policijos departamentas per keturias darbo dienas „Kauno dieną“ tesugebėjo informuoti tiek: „Asmenys policijos pareigūnams žinomi. Šiuo metu Kauno apskr. VPK atliekamas aplinkybių patikslinimas.“
Toks departamento atsakymas iš dalies patvirtina uždaroje grupėje vykstančio nukentėjusiųjų nuo bendrovių „Gramana“ ir „Autentika“ nuogąstavimus apie policijos neveiklumą, abejingumą, pareigūnų seniai pamirštą šūkį „Ginti. Saugoti. Padėti“, teisinį nihilizmą, nusivylimą pareigūnais.
Tais atvejais, kai nukenčia ne vienas, o daug žmonių, labai norisi, kad būtų taip, kaip pati policija ir deklaruoja: kad ji „sprendžia žmogaus ir visuomenės problemas; naudoja veiksmingus kovos su nusikalstamumu ir valdymo metodus; siekia konkrečių rezultatų, mažiausiomis sąnaudomis; besąlygiškai gina žmogaus teises; tiki, kad saugus žmogus – saugi valstybė; siekia pasitikėjimo ir partnerystės; veikloje remiasi paslaugos ideologija“.
Vis dėlto tai, kad kažkoks judesys sukėlė, tikėtina, neramumų aferistams, išduoda viena aplinkybė. Su „Kauno diena“ kalbėję nukentėjusieji tvirtino, kad V. Vyšniauskas, L. Valinskas ar S. Šidlauskas, kantriai skambinant, anksčiau ar vėliau atsiliepia.
„Kauno diena“ stengėsi susisiekti su visais trimis žmonių ir advokatų minimais asmenimis gal penkiais telefono numeriais, tačiau adresatai buvo nepasiekiami arba paprasčiausiai niekas neatsiliepė. Informacija apie praleistą skambutį, ko gero, taip pat buvo ignoruota.
Profesionalus aferistas?
Vis dėlto reikia pripažinti, kad viešojoje erdvėje jau seniai aprašomas apsukrus sukčius L. Valinskas. 15min. 2009 m. skelbė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Utenos apskrities skyriaus pareigūnai kartu su Utenos rajono apylinkės prokuratūra išaiškino trijų asmenų nusikalstamą grupę, kuri, klastodama įmonės dokumentus, iš Lietuvos gyventojų apgaule įgijo daugiau kaip 450 tūkst. litų.
Už įvairius finansinius nusikaltimus penkis kartus teisti uteniškiai 28 metų Laimis Valinskas ir 30-metė Skaistė Linkevičiūtė 2008 m. ir 2009 m. nusipirko dvi bendroves, kurių vardu buvo sudaromi fiktyvūs sandoriai su užsakovais dėl durų ar baldų gamybos.
Bendrovių „Leoga“ ir „Tenoma“ vardu visoje Lietuvoje su gyventojais buvo sudaromos sutartys dėl neva gaminamų durų ar baldų. Išaiškinta, kad iš gyventojų buvo imamas 50 proc. avansas. Tačiau realiai bendrovės negamindavo ir neparduodavo jokių prekių, o iš gyventojų gauti pinigai buvo naudojami nusikalstamos grupės nariams finansuoti.
Pasirodo, šiame tyrime minimos L. Valinsko ir jo gyvenimo ir verslo partnerės S. Linkevičiūtės pavardės jau daugelį metų žinomos mūsų šalies pareigūnams ir šimtams nuo šių veikėjų nukentėjusių žmonių.
2005 m. gegužės 9 d. „Lietuvos ryto“ priede „Būstas“ spausdinta publikacija apie tai, kaip L. Valinskas vedžiojo žurnalistę po prabangius, neva dvaro kopiją primenančius savo namus ir tikino esąs ketvirtos kartos bajoras.
„Nepriekaištinga išvaizda, tvarkinga apranga, gebėjimas įtikinamai kalbėti užmigdo ir patyrusių verslo partnerių budrumą. Greitakalbė, nuolatinio skubėjimo įspūdis ir gebėjimas diplomatiškai „neišgirsti“ ar neatsakyti į jam neparankius klausimus – charakteringa L. Valinsko maniera“, – taip šį verslininką 2006-ųjų pavasarį buvo apibūdinęs laikraštis „Utenos apskrities žinios“. Tuo metu L.Valinskas buvo minimas kaip kitos iš skandalų neišbrendančios įmonės – „Fortena“ – šeimininkas.
Nauja priedanga
„Kauno diena“ praėjusių metų lapkritį aprašė bendrovės „Gramana“ sukčiavimus ne tik perkant automobilius. Kaune registruota bendrovė „Gramana“ sudarė sutartį dėl stogo dengimo darbų. Buvo sumokėtas ir 2 tūkst. eurų avansas, tačiau darbai nepradėti.
Tąsyk rašinyje buvo nurodyta, kad internete galima rasti gausybę straipsnių apie vieną „Gramanos“ darbuotoją L. V., teistą už sukčiavimą. Dabar jau aišku, kad L. V. yra L. Valinskas.
Įdomu tai, kad „Gramana“ registruota Chemijos gatvėje esančiame garaže. Panaši situacija ir dėl „Autentikos“, kurioje veikia jau minėti sukčiai. Ši bendrovė registruota Pasvalio rajone, Nairių kaime, Mučiuvio gatvėje 17–4. Šis adresas yra atokiau nuo kaimelio, o realiai tėra kažkoks apgriuvęs pastatas.
Vieta: bendrovė „Gramana“ registruota garažų masyve, o „Autentika“ – apgriuvusiame pastate. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Tokiu pačiu adresu kaip ir „Autentika“ registruota ir nauja kompanija „Euro sprendimai“. Nukentėjusieji neabejoja, kad, prisidengdami naujai registruota įmone, tie patys asmenys gali ir toliau tęsti savo veiklą, nors apie automobilių supirkimą prisistatydami neužsimena: „Mūsų įmonė startavo 2022 m. spalio mėnesį. Ji naujai gimusi, mes stiebiamės į viršų siekdami savo tikslų ir pasiekimų įgyvendinant savo viziją ir tikslus. „Euro sprendimai“ pradėjo veiklą siekdami klientams suteikti garantuotą ir greitą paslaugą. Mūsų tikslas išpildyti Jūsų norus. Mūsų veikla vis plečiasi ir tobulėja, siekdami geriausių tikslų, mes klientui suteikiama kuo išsamesnę informaciją.“
Jau registruojami pirmieji įtarimai apie „Euro sprendimų“ „garantuotą ir greitą paslaugą“ – tik ne dėl durų, baldų ar statybos ir remonto darbų, bet dėl neatsiskaitymų už nupirktus automobilius.
Deja, ir „Euro sprendimų“ telefonu „Kauno diena“ buvo informuota, kad adresatas nepasiekiamas ir apie skambutį bus informuota trumpąja SMS žinute.
-
„Gramanos“ machinacijos paplito po visą Lietuvą: tarnybos užverstos skundais 24
Daugiau nukentėjusiųjų
„Kauno diena“ dar praėjusių metų rudenį rašė, kaip vienas Varėnos gyventojas už stogo dengimo darbus Kaune registruotai „Gramanai“ sumokėjo avansą, tačiau stogdengiai iš pradžių kelis kartus nukėlė darbų pradžią, o vėliau – visai dingo.
Po šios publikacijos į redakciją kreipėsi dar daugiau nukentėjusiųjų iš įvairių Lietuvos miestų. Šių žmonių istorijas jungė bendras vardiklis – Kaune registruotai „Gramanai“ sumokėjus avansą, jokie darbai nebuvo atlikti, pinigai – negrąžinti.
„Iš manęs praėjusių metų spalio 4 d. „Gramana“ paėmė 1 tūkst. eurų avansą. Kitą dieną atvažiavo ir darė spaudimą, kad privalau sumokėti dar 1 520 eurų už medžiagas. Tą dieną jiems sumokėjau grynaisiais. Įmonės atstovas tikino, kad iškart bus atvežtos medžiagos stogo darbams. Buvo išrašyti pinigų priėmimo kvitai, tačiau abejoju, ar jie galiojantys, nes neįrašyti buhalterijos ir serijos numeriai. Po kelių dienų su šiuo asmeniu susisiekti daugiau nepavyko, nes buvo išjungtas telefonas. Bandyta susisiekti ir su įmonės direktoriumi Tomu Plotnikovu, tačiau nesėkmingai, nes ir jo telefonas buvo išjungtas. Iki šios dienos medžiagos vis dar neatvežtos ir nepradėti sutartyje užsakyti darbai. Įmonė buvo įsipareigojusi įvykdyti užsakymą iki 2022 m. lapkričio 15 d. Aiškinta, kad tiek mano atveju, tiek, kiek mačiau internete, darbai esą nepradedami dėl blogo oro“, – savo istoriją papasakojo Simonas L. iš Gargždų.
Vyras turi klausos sutrikimų, augina kelis vaikus, todėl prarasti pinigai jo šeimai – itin skaudus smūgis. Vyras kreipėsi į teisėsaugą, kad būtų pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
Kitas nukentėjęs nuo „Gramanos“, bet viešai prisistatyti nepanoręs bendrovės klientas „Kauno dienai“ pasakojo, kad jam įmonė buvo pažadėjusi įrengti laiptus. Sumokėjus kelis šimtus eurų avanso, darbininkai irgi dingo tarsi į vandenį.
Dar viena istorija dienraštį taip pat pasiekė iš Gargždų. Stasys N. pasakojo, kad „Gramana“ turėjo suremontuoti butą. Vieną kartą darbų terminą pratęsė ir iki šių metų sausio 25 d.
„Turėjo padaryti apdailos darbus, sudėti grindis, atlikti tam tikrus santechnikos darbus. Paskambinę jie pasakė, kad pratęsia terminą, atsiųs garantinį raštą. Dėl ko pratęsė terminą, nežinau. Paskui, kiek bandžiau susisiekti, buvo tyla. Jau vasario pabaiga, o darbininkų taip ir nesulaukiau. Avanso sumokėjau 900 eurų, bendra darbų vertė turėjo būti 3 050 eurų. Tai kažkokia apgavikų gauja. Buvau susitikęs su advokatu, ruošiame dokumentus teismui“, – nurodė apgautas klientas.
Skundai: po dienraščio rašinio apie varėniškį, kuriam „Gramana“ taip ir neuždengė stogo, nors visos medžiagos jau buvo atvežtos į kiemą, pasipylė kitų apgautų žmonių istorijos. „Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.
Apmulkino ir Molėtuose
Dar viena „Gramanos“ apgavystės istorija dienraštį pasiekė iš Molėtų. Zita K. pasakojo, kad šios įmonės skelbimą rado regioniniame laikraštyje. „Gramana“ turėjo įstatyti nestandartinių matmenų medines lauko duris.
„Atstovo ilgai laukti nereikėjo. Po kelių dienų jis paskambino ir atvyko į mūsų namus atlikti matavimų ir suderinti kitų su durimis susijusių reikalų. 2022 m. rugpjūčio 19 d. pasirašėme sutartį, grynaisiais sumokėjome 188 eurų – 30 proc. durų vertės.
Įmonės atstovas jokio pinigų paėmimo kvito neišrašė, tik sutartyje ranka įrašė datą ir kad gauta 188 eurų suma, ir preliminariai apskaičiuotus likusius 375 eurų vertės darbus. Galutinę durų pristatymo datą – 2022 m. spalio 15 d. – taip pat įrašė ranka“, – pasakojo molėtiškė ir pridūrė, kad pinigus paėmęs asmuo nepasižymėjo dideliu raštingumu, nepasitikėjimą kėlė ir tai, kad akis visą laiką dengė saulės akiniai. Jų „Gramanos“ atstovas nenusiėmė net užėjęs į vidų.
Moteris pasakojo, kad, sumokėjus avansą ir vėliau nagrinėjant pasirašytą sutartį, užkliuvo kelios detalės. Eilutėje, kurioje turėjo būti įrašyta vardas, pavardė ir parašas, nieko nebuvo. Tik uždėtas „Gramanos“ antspaudas.
„Žodžiu, kokiam asmeniui davėme pinigus, neaišku“, – pridūrė Zita K.
Artėjant spalio 15-ajai, kaip pasakojo apgauta klientė, vis laukė paskambinant, kada gi bus atvežtos naujosios durys. Spalio 3-iąją, po darbo valandų, ji sulaukė „Gramanos“ atstovo, kuris paėmė pinigus, skambučio.
„Jis abstrakčiai paaiškino, kad dėl pabrangusios medienos ir kitų išteklių mūsų užsakytų durų kaina išaugo, todėl dar reikia 120 eurų avansėlio, o pinigų paimti jis atvyks jau kitą dieną. Durys, kaip sakė, bus atvežtos kitą savaitę trečiadienį arba ketvirtadienį. Mums toks variantas nepatiko, kėlė įtarimų, bet raminomės, kad galbūt įmonė laikinai turi šiokių tokių finansinių sunkumų ir tam, kad iš gamintojų galėtų atsiimti mūsų duris, jiems šiek tiek pritrūko pinigų“, – toliau istoriją dėstė Molėtų gyventoja.
Skaičiuojame penkiolika gautų prašymų dėl ginčų tarp vartotojų ir šios įmonės.
Ji tikino, kad „Gramanos“ atstovas prisistatė jau kitą dieną po skambučio. Taip sutapo, kad tuo metu namuose buvo tik sūnus, tad vaikinas padavė 120 eurų ir pasirašė išduotą pinigų paėmimo kvitą.
„Tąkart taip pat užpildė tokį dokumentą, kur nei savo vardo, nei pavardės, nei parašo neįrašė, kitaip tariant, pinigus gavo UAB „Gramana“. Žodžiu, avansu įmonei sumokėjome 308 eurus“, – rašė Zita K.
Apgauti antrą kartą
Molėtiškė pasakojo, kad, praėjus galutiniam terminui ir nesulaukusi užsakytų durų, jos šeima bandė skambinti, susisiekti su įmonės atstovais, tačiau jie datą vis atitolindavo, kaskart atsirasdavo vis kitokių priežasčių, nenumatytų aplinkybių. Vėliau skambučius pradėjo visai ignoruoti, neatsiliepti, atmesti, o vėliau ir visai išjungė telefonus.
„Lapkričio 18 d. savo pašto dėžutėje radome „Gramanos“ atsiųstą garantinį raštą. Jame nuoširdžiai atsiprašoma dėl nesklandumų vykdant mūsų užsakymą, išsamiai paaiškinamos vėlavimo aplinkybės ir atsakingai pranešama, kad galutinis durų pristatymo terminas neužtruks ilgiau nei iki 2022 m. gruodžio 15 d. Laiške dar paminėta, kad turime visišką teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti į įmonės kasą sumokėtą avansą, tereikia į „Gramanos“ e. paštą atsiųsti laišką su nurodyta banko sąskaita, kad įmonė galėtų pervesti pinigus. Garantinis raštas pasirašytas vadovo Tomo Plotnikovo. Beje, tai vienintelis asmuo, kurio pavardę tąsyk ir sužinojome.
Mes ir vėl pasimovėme ant gražių pažadų. Juk mums išties labai reikėjo naujų durų, tad nusprendėme – dar mėnesį, iki numatytos gruodžio 15 d., galime palaukti. Be to, juk taip nuoširdžiai atsiprašė ir atsakingai pažadėjo. Rezultatas toks, kad ir šiandien durų neturime“, – šių metų sausį „Kauno dienai“ pasakojo Zita K.
Klientė nutarė šioje sumokėto avanso ir neatvežtų durų istorijoje padėti tašką, tad metų pradžioje bendrovei išsiuntė laišką su prašymu grąžinti sumokėtus pinigus. Kaip nurodė įmonės vadovas T. Plotnikovas, jie įrašė banko sąskaitos numerį ir avansui grąžinti skyrė dvi savaites.
„Tikimybė, kad pinigus atgausime, lygi nuliui“, – rašė molėtiškė.
Policija akla
Nuo „Gramanos“ nukentėję žmonės dienraščiui nurodė, kad kreipėsi į policiją dėl galimo sukčiavimo. Pirmieji apgauti asmenys skundus teikė pavieniui, tačiau, pasirodžius „Kauno dienos“ pirmajam rašiniui apie tai, nukentėję žmonės pradėjo kooperuotis ir teisėsaugos institucijoms teikti grupinius skundus, tikėdamiesi, kad pareigūnai išsamiau išnagrinės atvejus ir įžvelgs tendencingai prieš žmones nutaikytą apgavystės schemą.
Deja, ne visi kreipimaisi į policiją davė rezultatų. Net kelis kartus policija atmetė skundus motyvuodama, esą „Gramana“ nurodė naujus terminus, iki kada atliks įsipareigotas paslaugas, todėl čia nėra nusikaltimo.
„Kreipėmės į Molėtų policijos komisariatą dėl galimo sukčiavimo. Sulaukėme neigiamos pareigūnų reakcijos – pasak jų, tai normali registruota įmonė, jokių pažeidimų nėra, o jie juk skolų neišmušinėja, sutartyje numatytos sąlygos su mumis aptartos, pasirašyta. Jei norime, galime kreiptis į teismą civiline tvarka, o jie čia niekuo dėti. Štai taip.
Dėl to kreipėmės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Jeigu prireiks, samdysime advokatą ir skolą išieškosime per teismą. Akivaizdu, kad tai sukčių kompanija, kuri akiplėšiškai apgaudinėja žmones ir iš to pelnosi. Iš pradžių buvo apmaudu, svarstėme, nejaugi tik mes vieni visame rajone, netgi visoje Lietuvoje, likome taip apgauti. Galbūt atsiras ir daugiau nukentėjusiųjų nuo šios įmonės ilgapirščių – galima kooperuotis. Gal ir teisėsaugos institucijos rimčiau pažvelgs į tos firmos nešvarius darbelius – juk nusiskundimas tikrai ne vienas. Tegul tie žmonės, dirbantys ir vadovaujantys „Gramanai“, prisiima atsakomybę ir atsako už savo veiksmus“, – teigė Zita K.
Anksčiau aprašyto varėniškio Ramūno K. istorija taip pat buvo pasakota pareigūnams. Vyras „Kauno dienai“ teigė, kad policija irgi buvo atmetusi jo skundą, tačiau jis savo teisybę vis tiek siekia įrodyti teisiniu būdu, todėl skundais užvertė tiek prokuratūrą, tiek teismo atstovus.
Dešimtys skundų
Kol vieni nukentėję klientai pinigus iš „Gramanos“ ruošiasi atgauti per teismus, kiti dar turi vilties, kad ginčus padės išspręsti VVTAT. Nors „Gramana“ įsteigta tik praėjusių metų sausį, ši tarnyba jau gavo penkiolika skundų dėl paimto avanso ir neatliktų remonto darbų ir nesuteiktų paslaugų.
„Šiuo metu skaičiuojame penkiolika gautų prašymų dėl ginčų tarp vartotojų ir šios įmonės. Dėl vienuolikos ginčų jau priimti sprendimai, kurie tenkina vartotojų reikalavimus arba tenkina iš dalies“, – dienraščiui nurodė VVTAT atstovai.
Vadinasi, „Gramana“ yra įpareigota klientams grąžinti sumokėtą avansą. Jei bendrovė to nepadarys, VVTAT sprendimas gali turėti didelę reikšmę bandant pinigus atgauti per teismus. Beje, pati tarnyba pripažino, kad visi klientų skundai dėl „Gramanos“ yra panašaus pobūdžio, todėl neatmetama tikimybė pradėti papildomą tyrimą.
„Atsižvelgdami į gaunamų vartotojų skundų sistemiškumą, svarstysime ir dėl įmonės veiklos vertinimo kitu kontekstu (informacijos neteikimas, nebendradarbiavimas ir pan.), susijusiu su galimu teisės aktų pažeidimu“, – komentare dėstė VVTAT.
Ignoravimo taktika
„Gramanos“ apgauti žmonės „Kauno dienai“ pabrėžė, kad įmonės atstovai vengia bendrauti. Kad bendrovės atstovai sėkmingai laikosi ignoravimo taktikos, įsitikino ir dienraščio žurnalistai.
Dar sausį bendrovės elektroniniu paštu išsiuntėme klausimus apie skundus dėl paimto avanso ir nesuteiktų paslaugų. Po kelių savaičių priminėme, kad vis dar laukiame komentaro, tačiau e. paštu niekas neatsakė.
Rekvizitai.lt nurodytais „Gramanos“ vadovo kontaktais atsiliepęs vyras teigė, kad esą vadovo T. Plotnikovo nėra ir paprašė paskambinti kitą dieną. Kitą dieną sutartu laiku į skambučius niekas neatsakė. Niekas nesiteikė perskambinti ir pakomentuoti, dėl kokių priežasčių neatliekami įsipareigojimai. Liko neaišku, ką „Gramana“ ketina daryti ir su VVTAT sprendimais tenkinti klientų skundus, ar jiems grąžins sumokėto avanso sumas.
Sukčiavimo sąsajos
Dalis avansą sumokėjusių, bet darbų taip ir negavusių klientų nurodė, kad bendravo su L. V., kuris yra „Gramanos“ vieno skyrių vadovas.
Įdomu tai, kad L. V. maždaug prieš dešimtmetį yra teistas už sukčiavimą, todėl apgauti žmonės randa sąsajų ir su dabartine „Gramanos“ naudojama schema, kai surenkami pinigai, o vėliau klientai paliekami likimo valiai.
„Kauno diena“ yra rašiusi, kad internete lengvai randama, kad L. V. daugiau nei prieš dešimtmetį buvo teistas už sukčiavimą, nes iš žmonių buvo surinkęs pinigus už duris, baldus ir kt., tačiau nei gaminiai buvo pagaminti, nei suteiktos montavimo paslaugos, o jis pats dingo. Tuomet skelbta, kad uteniškis L. V. su dar keliais bendražygiais iš gyventojų tokiu būdu surinko beveik 0,5 mln. litų, kol galiausiai juos pričiupo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai.
Praėjusių metų spalį aprašant varėniškio Ramūno K. istoriją apie tai, kaip „Gramana“ taip ir neuždengė namo stogo, bendrovės vadovas T. Plotnikovas buvo sutikęs pakomentuoti L. V. reputaciją. Tąkart jis tikino, kad į darbuotojo praeitį jis linkęs nežiūrėti.
„Prisiklausė internete kažkokių pliurpalų apie žmogaus praeitį, sukčiavimus, bet tai tokia hipotetika. Viskas pajamuota per banką, išrašytos sąskaitos. Tas klientas pyksta ir žadėjo mums kenkti. L. V. dirba įmonėje, vadovauja padaliniui, atlieka savo darbą ir seniau vykę teismai neturi būti siejami su dabartine įmone. Jeigu apie kiekvieną žmogų internete skaitytume, matyt, irgi būtų galima netekti pusės žmonių. Juk buvo teismo verdiktas, nuosprendis, žmogus atliko bausmę ir tai po kokių dešimties metų nebeturi būti kvestionuojama. Nereikia vadovautis tokiais senais aprašymais, reikia žiūrėti į žmogaus darbo rezultatus“, – apie darbuotojo praeities teismus tada kalbėjo „Gramanos“ direktorius.
