Po to, kai sekmadienį paskelbti preliminarūs rezultatai parodė, kad už V. Putiną balsavo beveik 88 proc. rinkėjų, užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas pasakė, kad rinkimai nėra „laisvi ir teisingi“.

Remiantis šiais Rusijos centrinės rinkimų komisijos paskelbtais rezultatais, V. Putinas rinkimuose pasiekė rekordinę pergalę, dar patogiau įsitaisydamas prezidento poste, kuriame jau praleido beveik ketvirtį amžiaus.

Vieninteliais V. Putino, kuris savo pergalę pasveikino kaip „pasitikėjimo“ juo ir „vilties“ ženklą, varžovais rinkimuose buvo vos trys kandidatai, nekritikavę nei jo valdymo, nei invazijos Ukrainoje.

Visi rimti konkurentai buvo pašalinti dar iki prasidedant balsavimui.

Didžiausias V. Putino priešas praėjusį mėnesį mirė arkties kalėjime, o kiti kritikai yra arba kalėjime, arba tremtyje.

Tuo tarpu nepriklausomų rinkimų stebėtojų skaičius buvo labai ribotas, tris dienas trukusio balsavimo stebėti nebuvo pakviesta ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).

Dienraštyje „The Telegraph“ publikuotame straipsnyje G. Shappsas teigė, jog „savaime suprantama, kad, sekmadienį pavogęs vadinamuosius rinkimus, kuomet politiniai oponentai arba sėdi kalėjime, arba yra numarinti, jis (Putinas) niekur nesitrauks.

Šokiruoja tai, kad, pasibaigus kitai penkerių metų jo kadencijai, jis valdžioje bus išbuvęs beveik tiek pat, kiek diktatorius Josifas Stalinas.

V. Putinas elgiasi lyg šių dienų Stalinas.

Manau, kad V. Putinas ims tik dar griežčiau laikytis savo kurso, teigdamas, kad rinkimų rezultatai reiškia paramą tiek jam pačiam, tiek jo kariniams veiksmams.

Tai tironas, kuriam turi pasipriešinti Vakarai – priemonių mes turime, bet... privalome parodyti, jog turime ir kolektyvinės valios laimėti.“

D. Cameron socialiniame tinkle „X“ rašė: „Po neteisėtų rinkimų Ukrainos teritorijoje, balsavimas baigtas ir Rusijoje, rinkėjams nesuteikiant pasirinkimo, o ESBO – galimybės nepriklausomai stebėti rinkimus“.

„Laisvi ir teisingi rinkimai taip neatrodo.“

Sekmadienį, iki paskelbiant preliminarius rinkimų rezultatus, rinkimus Rusijoje sukritikavo ir JK ministrų kabineto narys Markas Harperis.

Duodamas interviu televizijos kanalui „Sky News“, jis pasakė: „Nemanau, kad kam nors kyla kokių nors iliuzijų dėl to, kad jie yra laisvi arba teisingi, o tai, kad tokie rinkimai rengiami ir Ukrainoje – nepriklausomoje šalyje, kurią bando užgrobti Vladimiras Putinas – yra itin smerktina“.

Paklaustas, ar JK pripažins V. Putino režimą, transporto sekretorius pasakė: „Žinoma, su Rusija palaikome diplomatinius santykius, tačiau savo poziciją dėl invazijos Ukrainoje išsakome labai aiškiai“.

Buvęs NATO generalinis sekretorius ir JK Lordų rūmų narys George‘as Robertsonas pasakė, kad Vakarai neturėtų pasiduoti V. Putino bauginimui.

„Manau, kad V. Putinas ims tik dar griežčiau laikytis savo kurso, teigdamas, kad rinkimų rezultatai reiškia paramą tiek jam pačiam, tiek jo kariniams veiksmams“, – kalbėdamas su naujienų agentūra BBC sakė jis.

Jo teigimu, nors Vakarų šalys „išsigando“ V. Putino grasinimų panaudoti branduolinį ginklą, „mes neturėtume pasiduoti branduoliniam šantažui“, nes „jis žino, kad nes turime atsakomųjų priemonių“.

JK gyvenantys rusai sekmadienį rinkosi balsavimo vietose, kad sugadintų prezidento rinkimų biuletenius, tokiu būdų pareikšdami protestą V. Putinui.

Rusijos demokratinė draugija – JK gyvenančių rusų emigrantų bendruomenė – prie Rusijos ambasados Londone surengė „Vidurdienio prieš Putiną“ demonstraciją.

Tuo tarpu A. Navalno bendražygiai ragino visos Rusijos gyventojus protestuoti, sekmadienį vidurdienį masiškai susirenkant prie balsavimo punktų, kad šie būtų perpildyti.

Incidentas įvyko trečiadienį vakare, kai Grantas Shappsas (Grantas Šapsas) JK kariniu lėktuvu skrido iš Lenkijos, kur stebėjo NATO pratybas, rašo laikraštis „The Times“.

JK vyriausybės atstovas spaudai nurodė, kad lėktuvas „laikinai susidūrė su GPS trukdžiais, kai skrido netoli Kaliningrado“ Baltijos jūroje, maždaug už 1,2 tūkst. km į vakarus nuo Maskvos.

„Tai nesukėlė pavojaus orlaivio saugumui, be to, nėra neįprasta, kad netoli Kaliningrado, kuris, žinoma, yra Rusijos teritorija, orlaiviai patiria GPS trukdžių“, – sakė jis.

„The Times“, kurio žurnalistai taip pat skrido lėktuvu, pranešė, kad GPS signalas buvo trikdomas apie 30 minučių.

Sutrikimo metu mobilieji telefonai negalėjo prisijungti prie interneto, todėl orlaivis buvo priverstas naudoti alternatyvius būdus savo buvimo vietai nustatyti, pridūrė laikraštis.

Anksčiau šią savaitę G. Shappsas stebėjo šimtus karių, dalyvaujančių didžiausiose nuo Šaltojo karo laikų NATO pratybose „Steadfast Defender-24“.

Ši misija, kurią G. Shappsas apibūdino kaip didžiausią JK misiją NATO per pastaruosius keturis dešimtmečius, skirta užtikrinti, kad būtų atremta grėsmė, kurią nuo invazijos į Ukrainą pradžios kelia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Kariuomenės, karinio jūrų laivyno ir Karališkųjų oro pajėgų (RAF) nariai dalyvaus bendrose pratybose su kitų 30 NATO narių ir Švedijos, kuri tikisi greitai prisijungti prie Aljanso, pajėgomis.

Naujausios karinio aljanso pratybos „Steadfast Defender“ vyks visoje Europoje ir už jos ribų.

„Šiandien NATO yra didesnė nei bet kada anksčiau, tačiau iššūkiai taip pat tapo didesni“, – Londone sakė G. Shappsas ir perspėjo, kad „tarptautinei taisyklėmis grindžiamai tvarkai“ gresia vis didesni pavojai.

„Būtent todėl JK įsipareigojo NATO skirti visas savo oro, sausumos ir jūrų pajėgas“, – tęsė jis.

„Esu pasiryžęs 2024 metais padaryti dar daugiau, todėl šiandien galiu paskelbti, kad JK nusiųs apie 20 tūkst. karių vienam didžiausių NATO pajėgų dislokavimui nuo Šaltojo karo pabaigos“, – teigė jis.

JK kontingentą sudarys naikintuvai ir žvalgybiniai lėktuvai, pažangiausi karo ir povandeniniai laivai bei įvairūs kariuomenės pajėgumai, įskaitant specialiųjų operacijų pajėgas.

Londonas į pratybas Šiaurės Atlante, Norvegijos jūroje ir Baltijos jūroje siųs lėktuvnešio smogiamąją grupę, naikintuvus F-35B ir sraigtasparnius.

Be to, nuo kito mėnesio iki birželio į Rytų Europą siunčiama apie 16 tūkst. karių su tankais, artilerija, sraigtasparniais ir parašiutais.

„Griežto realizmo epocha“

G. Shappsas svarbiausioje kalboje nuo paskyrimo į šį postą rugpjūtį teigė, kad „taikos dividendai“ po Šaltojo karo baigėsi ir Vakarų sąjungininkės turi įveikti priešininkus, įskaitant Kiniją, Iraną, Šiaurės Korėją ir Rusiją.

„Gyvename griežto realizmo epochoje“, – sakė jis, pridurdamas, kad NATO priešininkai „yra kaip niekada susiję tarpusavyje“, o Vakarų sąjungininkai dėl šios grėsmės stovi kryžkelėje.

„Mūsų priešininkai intensyviai atstatinėja savo užtvaras, atgimsta seni priešai, iš naujo brėžiamos mūšio linijos, tankai stovi tiesiog ant Ukrainos vejos, o pasaulio tvarkos pamatai drebinami iš pagrindų“, – tvirtino jis. 

G. Shappsas taip pat kalbėjo apie praėjusią savaitę surengtus bendrus JK ir JAV smūgius prieš Irano remiamus husių sukilėlius Jemene. Protestuodami prieš karą Gazos Ruože husiai pastaraisiais mėnesiais ne kartą atakavo laivus Raudonojoje jūroje.

Britų ministras teigė, kad smūgiai planuoti kaip vienkartinis veiksmas.

Tačiau paklaustas, ar planuojama imtis tolesnių karinių veiksmų, jis atsakė: „Aš negaliu jums nuspėti ateities.“

„Nesitaikstysime su tuo, kad pagrindinis vandens kelias (...) būtų visam laikui uždarytas tarptautinei laivybai“, – pridūrė G. Shappsas.

Apie tai paskelbta po to, kai Benas Wallace'as (Benas Volesas) oficialiai paliko gynybos sekretoriaus pareigas.

54 metų G. Shappsas, ištikimas premjero Rishi Sunako (Rišio Sunako) sąjungininkas vyriausybėje, šiuo metu eina energetikos ir CO2 neutralumo sekretoriaus pareigas.

Šis pokytis vyriausybėje įvyko artėjant visuotiniams JK rinkimams, kurie, kaip manoma, bus surengti kitąmet.

Ketverius metus gynybos ministerijai vadovavęs B. Wallace'as oficialų atsistatydinimo pareiškimą premjerui įteikė anksčiau ketvirtadienį. Apie planus trauktis jis paskelbė praėjusį mėnesį.

B. Wallace'as dirbo gynybos sekretoriumi trijų ministrų pirmininkų vyriausybėse ir atliko svarbų vaidmenį JK teikiant atsaką į Rusijos invaziją Ukrainoje.

Savo atsistatydinimo laiške jis prašė padidinti kariuomenės finansavimą.

„Nuoširdžiai tikiu, kad per ateinantį dešimtmetį pasaulis taps dar nesaugesnis ir nestabilesnis“, – rašė B. Wallace'as R. Sunakui.

„Mes abu esame įsitikinę, kad dabar pats laikas investuoti. Nuo pat įstojimo į kariuomenę esu pasišventęs tarnauti savo šaliai. Tačiau šis atsidavimas man ir mano šeimai turi asmeninę kainą“, – pridūrė jis.

Laiške 53 metų B. Wallace'ui R. Sunakas gyrė jo atsidavimą ir įgūdžius, su kuriais jis stojo priešaky telkiant Vakarų paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija.

„Jūs garbingai tarnavote mūsų šaliai“, – rašė R. Sunakas ir pridūrė, kad sekretorius „anksčiau nei kiti pamatė, kokie buvo tikrieji Vladimiro Putino ketinimai Ukrainoje“.

G. Shappsas garsėja kaip talentingas komunikatorius, o tai bus svarbi savybė prieš, tikėtina, įtemptą visuotinių rinkimų kampaniją. Tačiau jis neturi patirties įtemptame ir sudėtingame gynybos pasaulyje, kurį dar labiau apsunkina pusantįų metų besitęsiantis karas Ukrainoje.

„Pradėdamas darbą Gynybos ministerijoje nekantrauju dirbti su drąsiais mūsų ginkluotųjų pajėgų vyrais ir moterimis, kurie gina mūsų šalies saugumą“, – socialiniame tinkle „X“ sakė G. Shappsas.

Jis pridūrė, kad JK toliau „rems Ukrainą kovoje su (Vladimiro) Putino barbariška invazija“.

Praėjusią savaitę G. Shappsas lankėsi Kyjive, kur apžiūrėjo elektrinę, remontuojamą po Rusijos įvykdyto apšaudymo.

Premjerės biuras G. Shappso paskyrimą patvirtino praėjus kelioms valandoms po to, kai Suella Braverman (Sjuela Breiverman) pranešė atsistatydinanti iš šio posto, nes panaudojo savo asmeninį elektroninį paštą oficialiam dokumentui išsiųsti. Tiesa, ji taip pat išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl vyriausybės politikos.

G. Shappsas, kaip ir S. Braverman, buvo tarp JK valdančiosios Konservatorių partijos narių, kurie varžėsi dėl teisės perimti ministro pirmininko postą iš atsistatydinusio Boriso Johnsono (Boriso Džonsono).

Jau antro ministro netekusiai L. Truss pirmosios šešios savaitės Dauningo gatvėje buvo itin nesėkmingos, tad vis daugėja abejojančiųjų, ar ji ilgai išliks lydere.

Siekdami plėtoti krovinių vežimo paslaugas oro transportu, ministrai pasirašys bendradarbiavimo memorandumą, pranešė Susisiekimo ministerija.

M. Skuodis su JK transporto sekretoriumi aptars tiesioginių skrydžių tarp Lietuvos ir JK oro uostų plėtrą. Vilnių ir Londoną jungia skrydžiai į Londono Sičio oro uostą. JK ekspertai šiuo metu konsultuoja rengiant skrydžių skatinimo Lietuvai strategiškai svarbiomis kryptimis modelį.

Kartu numatoma aptarti susisiekimo inovacijų ir aplinkai draugiško transporto plėtros klausimus, Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) atliekamo tyrimo dėl „Ryanair“ keleivinio orlaivio priverstinio nutupdymo Minske eigą, taip pat besitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje ir jo poveikį tarptautinėms rinkoms.

M. Skuodis susitiks su Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) vadovais, aptars karo poveikį tarptautinei laivybai ir pasaulines laivybos tendencijas. Londone ministras taip pat susitiks su JK lietuvių bendruomenės nariais.

Draudimas taikomas „bet kuriam laivui, kai esama priežasties manyti, jog jie priklauso, yra kontroliuojami arba valdomi bet kurio asmens, susijusio su Rusija“ arba įtraukto į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, „plaukioja su Rusijos vėliava, yra registruoti Rusijoje“,  per „Twitter“ parašė G. Shappsas.

„Padedame suvienyti JAV ir Europos šalyse gyvenančius žmones su savo šeimomis ir draugais“, – tviteryje parašė susisiekimo sekretorius Grantas Shappsas (Grantas Šapsas), pridurdamas, kad nauja politika įsigalios nuo rugpjūčio 2 dienos 4 val. (6 val. Lietuvos laiku).

Keliautojai, visiškai vakcinuoti JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) arba Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtintu preparatu, galės keliauti iš bet kurios britų vyriausybės „geltonos“ šalies šviesoforo spalvų sąraše, neturėdami izoliuotis namuose 10 parų.

Jiems vis tiek reikės prieš išvykstant pasidaryti testą ir dar kartą pasitikrinti antrą dieną po atvykimo į Angliją.

Iš Prancūzijos atvykstantiems asmenims ir toliau bus taikomos atskiros taisyklės.

Visiškai nepasiskiepiję asmenys, keliaujantieji iš šalies, įtrauktos į „geltonųjų“ valstybių sąrašą, kuriam priklauso didžioji Europos ir JAV dalis, atvykę ir toliau privalės karantinuotis.

Vyriausybė taip pat patvirtino, kad bus atnaujinti tarptautiniai kruizai.

„Tai pažanga, kuria galime džiaugtis visi“, – parašė G. Shappsas.

Britanijoje šiuo metu tęsiasi nauja koronaviruso banga dėl koronaviruso delta atmainos, nors pastarąją savaitę naujų COVID-19 atvejų skaičius sumažėjo, o daugiau nei 70 proc. visų gyventojų jau yra visiškai paskiepyti.

Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos deleguotos vyriausybės laikosi savo sveikatos apsaugos politikos ir nustato atskiras užsienio kelionių taisykles.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

„Turime garantuoti, kad šalys, su kuriomis mes vėl susijungsime, yra saugios“, - sakė britų transporto ministras Grantas Shappsas, patvirtindamas, kad atitinkama tvarka galios nuo gegužės 17 dienos.

Anglija taikys šviesoforo sistemą, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos atskirose šalyse. Asmenys, grįžtantys ar atvykstantys iš „geltonųjų šalių“, prieš atvykimą ir antrą bei aštuntą dieną po atvykimo turės pasidaryti testą ir 10 dienų izoliuotis. Kas atvyks iš „raudonųjų šalių“, savo sąskaita dešimt dienų privalės praleisti karantino viešbutyje – tačiau jiems taip pat bus privalu testuotis. Tik atvykstantiems iš „žaliųjų valstybių“ karantinas nebus taikomas – tačiau ir jiems reikės darytis testą. Kol kas tik 12 valstybių turi „žaliąjį statusą“ – tarp jų yra Portugalija, Izraelis, Islandija ir Australija.

Ši tvarka galios tik Anglijoje. Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija, kurios taiko savo priemones, kol kas neįvardijo datos, kada atnaujins tarptautines keliones.