Vardo nenorinti atskleisti kaunietė vieno žmogaus persekiojama daugiau nei pusę metų. Moteriai dažnai skambinama iš skirtingų numerių ir grasinama susidoroti. „Tai yra tiesioginis grasinimas, kad bus man atimta gyvybė, kad aš būsiu sudaužyta, suspardyta ir taip pat kalbama, kad bus susidorota ir su mano vaiku“, – teigė kaunietė.
Moteris kreipėsi į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Suprantu, kad jau pradedu jaustis blogai, nes sutriko miegas, vis dažniau apima nerimas, kad nežinia, kaip čia gali viskas toliau dėliotis. Sunku susikaupti darbe“, – tikino moteris.
Tokių istorijų apie persekiojamus žmones apstu. Nors dažniausiai kalbama apie smurtą prieš moteris, nukenčia ir vyrai. „Tarkime, emociškai priklausoma moteris, su kuria vyras nebenori plėtotis ir tęsti santykių, jos elgesys tampa galbūt nevaldomas. Tai ir skambučiai, ir žinutės naktį, ir nepadorios žinutės, ir rašteliai už automobilio stiklo, ir visoks kenkėjiškas elgesys, ir atėjimas į darbo vietą, stovėjimas netoli darbo teritorijos“, – teigė Vyrų krizių centro direktorė Oksana Mačėnaitė.
Tiek moterys, tiek vyrai nukenčia ir dėl prekybos žmonėmis, kai juos verčia neatlygintinai dirbti arba įtraukia į nusikalstamą veiklą. Jei bando trauktis – prasideda persekiojimas. „Juos tada persekioja tie asmenys. Irgi pačiais įvairiausiais būdais – grasinimais, žinutėmis, skambučiais, tam tikrais ženklais, kurie gali parodyti, kad žmogaus gyvybei arba sveikatai gresia pavojus“, – kalbėjo O. Mačėnaitė.
Pasak iniciatorių, naujas kodekso straipsnis bus naudingas ne tik nuo darbdavio ar sutuoktinio kenčiantiems žmonėms, tačiau ir, pavyzdžiui, persekiojamiems politikams ar policijos pareigūnams.
Suprantu, kad jau pradedu jaustis blogai, nes sutriko miegas, vis dažniau apima nerimas, kad nežinia, kaip čia gali viskas toliau dėliotis.
„Tai gali būti ir policijos pareigūnų po rugpjūčio 10 dienos kažkas pradėjo rinkti medžiagą ir kaip ją būtų įgyvendinę tą savo norą kažką daryti su šeima. Buvo pasakyta: šeima, vaikai, dabar jūs žinosite. Čia gali patekti į tuos dalykus“, – teigė Seimo narys Stasys Šedbaras.
Tačiau buvo ir balsavusių prieš šį baudžiamąjį straipsnį. „Man atrodo, tikrai pakako tos administracinės nuobaudos. Pavyzdžiui, kad ir apie pareigūnus rinko tą informaciją. Tai pareigūnas yra viešas asmuo ir jie dėl to, man atrodo, ir teikia, kad tiems žmonėms pritaikyti baudžiamąją atsakomybę. Aš manau, kad čia tikrai perlenkta lazda“, – nuomone dalijosi Seimo narys Petras Gražulis.
„Dabar nori, kad būtų kuo daugiau teistų, tai 10 metų atgal Lietuvoje jau buvo 300 tūkst. teistų, kai buvo 3 mln. gyventojų. Tai 10 proc. teistų, įskaitant kūdikius. Lietuvoje trūksta žodžių“, – kalbėjo Seimo narys Valdemaras Valkiūnas.
Kiti parlamentarai pastebi, kad šis straipsnis gali būti panaudojamas ir ydingai. „Pažiūrėkite, mes Lietuvoje kokių absurdiškų situacijų turime. Moteris, kerštaujanti savo vyrui, paima 112 ir paskambina. Sako: jis mane psichologiškai kolioja arba smurtauja prieš mane. Atvažiuoja, vyrą išvežta trims mėnesiams. Kas gali paneigti, kad pareigūnas, kuris neturi kažkokių patirčių, arba nesuvokia, kaip tas Baudžiamojo kodekso straipsnis turi veikti, arba ką įstatymo leidėjas norėjo jame pasakyti, pradės persekioti žmones“, – teigė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
„Viena vertus, girdime, kada valdantieji nori dekriminalizuoti tam tikras veikas, dabar jau nori kriminaliuoti. Bet pats tikslas, sakykime, iš esmės yra teisingas“, – kalbėjo buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Nors Seimas priėmė naują baudžiamąjį straipsnį dėl persekiojimo, moterų gynimo organizacijos tikina, kad jo neužtenka. Esą ateityje reikės specialaus įstatymo, saugančio moteris nuo smurto. „Tik realus atgrasymas gali sustabdyti ir iš principo kažką pakeisti toje srityje. O tai, kaip mes tai dabar reglamentuojame ir kaip tai įgyvendiname, tai yra greičiau imitacinė veikla“, – teigė Vilniaus Moterų namų vadovė Lilija Henrika Vasiliauskė.
Už asmens persekiojimą grės viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Baudžiamasis straipsnis įsigalios, kai jį pasirašys prezidentas.
