-
Lietuva atsisveikina su legendine aktore G. Balandyte 4
Legendinė aktorė po ligos mirė liepos 27-ąją. Jai buvo 83 metai.
G. Balandytė įvardijama šalies Lietuvos teatro „viena iš pagrindinių nešančių kolonų“.
„Ji buvo labai charizmatiška asmenybė, pilna humoro, su ja buvo labai įdomu leisti laiką. Teisingai kalbėjo jos kolegos, ji buvo teatro siela. Kiekviena proga, kiekviename vakarėlyje jautėsi lyg scenoje. Ji buvo gimusi scenai, nors jos kelias į sceną – labai sudėtingas. Darbų scenoje ji galėjo padaryti žymiai daugiau, bet tos nelemtos sveikatos problemos... Praleido gerų pasiūlymų, turėjo daug pasiūlymų ir kino režisierių“, – pasakojo G. Balandytės sutuoktinis Andrius Čygas.
Pora kartu išgyveno 56 metus. Nors abiejų gyvenimo ritmas buvo labai skirtingas, bet vienas prie kito labai lengvai prisitaikė.
„Namie ji buvo visai kitas žmogus. Tobula žmona. Darbšti, rūpestinga, rūpinosi visais artimaisiais netgi daugiau nei reikėtų, aukodama savo laisvalaikį ir savo jėgas. Stengėsi neapkrauti manęs, stebino jos savarankiškumas, įvairiapusiškumas. Ką beimtų, viską darė su didele atsakomybe, profesionaliai“, – apie gyvenimo meilę kalbėjo A. Čygas.
Pavyzdžiui, pradėjusi megzti, ji pasiekė tam tikras aukštumas. Nagrinėjo literatūrą, sekė mezginių dizaino tendencijos. Pradėjusi vesti kulinarijos laidą „Ponios Gražinos virtuvė“, kuri buvo filmuojama G. Balandytės ir A. Čygo namų virtuvėje, sutuoktinį ji nustebino savo organizacinėmis savybėmis.
Nusprendusi įgyti vairuotojo pažymėjimą, ji pasiekė savo tikslą, iš pirmo karto laikė teorijos ir praktikos egzaminą, tačiau vienos iš savarankiškų kelionių metu atsitrenkė į stulpą. „Tada persigalvojo ir baigė tą savo vairavimo karjerą", – pasakojo A. Čygas, automobolių sporto meistras.
Jis akcentavo žmonos toleranciją. Niekada nėra sulaukęs jokių priekaištų dėl jo kelionių į varžybas ar darbo reikalais – dirbo bendrasąjunginėje įmonė, turėjo dalyvauti įvairiose konferencijose.
„Ji viską pakentė, be jokių priekaištų“, – graudinosi A. Čygas. Į pokalbį įsijungė teatro, kino, televizijos aktorė bei rašytoja Nijolė Narmontaitė: „Jis pats buvo labai tolerantiškas. Po spektaklių mes visi sugriūdavome pas juos namo, sėdėdavome ten iki ryto, o jis ramiai sau nueidavo darbuotis į garažą“.
A. Čygas toliau leidosi į prisiminimus apie žmoną: ji mokėjo beveik viską, pavyzdžiui, susitvarkyti plaukus, nereikėdavo kirpyklų, netgi pasisiūti sukneles.
„Ji mylėjo gyvenimą, žmones, viskuo rūpinosi. Mylėjo gamtą, gyvūnus. Deja, jau daug metų kaip ją prispaudė ligos ir jai teko vargti namuose. Nuo 2015 metų teko ją prižiūrėti intensyviai“, – atsiduso vyras.
Pora susipažino per bendrus pažįstamus, kai G. Balandytė dar buvo ištekėjusi už Raimondo Vabalo. Po skyrybų draugystė stiprėjo, kol po ketverių metų susituokė.
Ją visada matysiu tik džiaugsmingą, nors paskutinės jos akimirkos buvo tikrai sunkios. Tai žmogus-šypsena, žmogus-šventė.
Taip lengvai nepaimsi
Teatro, kino, televizijos aktorė, rašytoja Nijolė Narmontaitė paprašyta apibūdinti, kokia G. Balandytė, išliks jos atmintyje, teigė, kad pakanka pasižiūrėti į puokštę nuotraukų, demonstruojamų scenos ekrane.
„Tokio grožio žmogus! Sako, jeigu žmogus gražus, nebūtinai bus pilnaviduris. Čia yra tas pačiausias atvejis, kai be proto gražios moters puokštėje – ir išmintis, gerumas, elegancija. Beje, ji labai vertino savo šaknis, savo Žemaitiją“, – pridūrė N. Narmontaitė.
Ir pacitavo G. Balandytę: „Va, mudvi žemaitis, nuo Telšių, tai tep lengvai mūsų nepaimsi“.
„Ją visada matysiu tik džiaugsmingą, nors paskutinės jos akimirkos buvo tikrai sunkios. Tai žmogus-šypsena, žmogus-šventė“, – sakė N. Narmontaitė.
Dėkojo už džiaugsmą
Teatro ir kino aktorė Jūratė Onaitytė teigė, kad G. Balandytei yra dėkinga už tai, kaip ji gyveno.
„Šiandien aš visą dieną dėkoju jai. Už džiaugsmą gyvenimui, meilės skleidimą, mokėjo ji tai. Mylėjo – tai mylėjo. Džiaugėsi – tai džiaugėsi. Rūpinosi aplinkiniais. Scenoje gyveno. Esu labai už visa jai labai dėkinga“, – kalbėjo J. Onaitytė.
G. Balandytę ir jos kartos aktorius J. Onaitytė vadino savo mokytojais. „Man patiko, kad jie nesikišdavo, negrasindavo „Tu taip nedaryk“, „Daryk taip“. Pagalbą suteikdavo, jei jos reikėdavo“, – pasakojo aktorė.
Kalbėjomės teatro foje, tačiau mintyse ji nusikėlė į didžiąją salę, kurios scena buvo atiduota G. Balandytei. Ekrane keitėsi jos nuotraukos, scenoje be urnos buvo išdėlioti G. Balandytės pelnyti apdovanojimai, kabojo jos kurtų personažų drabužių. Erdvę įrėmino puslankiu sustatytos žvakės. Vis labiau pildėsi vazos. Į jas atėjusieji pagerbti ir atsisveikinti žmonės merkė po atsineštą vieną baltą žiedą.
„Dabar žiūriu į jos fotografijas scenoje, tokios didelės akys. Tokia išraiškinga, jausminga. Viskas eina iš vidaus. Mažai buvo filmuojama. Gaila. Daugiau galėjo. Ji yra legenda, istorija. Didžiulis istorijos puslapis. Tai neišnykstama. Ji nepakeičiama. Niša, kuri liks paveiksluose, fotografijose“, – atsiduso J. Onaitytė.
Džiaugėsi, kad spėjo pamatyti
Į teatrą rinkosi ne tik buvę G. Balandytės kolegos, bet ir teatro mylėtojai.
Viena pirmųjų atvykusių atsisveikinti su G. Balandyte – aktorės talento gerbėja kaunietė Nijolė Laucevičienė. „Labai mylima aktorė. Apskritai man teatras – tai šventa vieta“, – graudinosi moteris, laikydama gėlę.
Ji džiaugėsi, kad pavyko pamatyti komediją „Mūsų Brangioji Pamela", su kuriuo G. Balandytė buvo grįžusi į sceną. Ji atliko pagrindinį vaidmenį, kuris tapo ir jos paskutiniu pasirodymu. „Dar gerai, kad spėjau pamatyti“, - sakė kaunietė.
Buvo kaip kometa
Nacionalinio Kauno dramos teatro, kuriame G. Balandytė sukūrė daug nepamirštamų vaidmenų, generalinis direktorius Egidijus Stancikas teigė, kad neįmanoma tokio žmogaus įsprausti į žodžių rėmus.
„Jie labai riboti palyginus su jos… Ji kaip kometa, deganti gyvenimu. Prie ko ji prisilietė, visi liko nušviesti ir išprovokuoti pasikeitimui“, – dėstė E. Stancikas
„Išskirtinis talentas, begalinis žmogiškas tikrumas, nuoširdumas, vaikiškas žaismingumas, sceninė intuicija, – apie G. Balandytę kalbėjo teatro vadovas. – Ir visa tai aprėpta jos prigimtiniu aristokratišku intelektu, valiūkiška nuotaika, tačiau tuo pačiu išlaikyta išskirtinė pagarba kiekvienam žmogui“.
Iš jos būtų galima daug ko pasimokyti ir ne tik aktoriams. „Buvimo savimi. Ji nebijojo būti tokia, kokia ji yra“, – sakė E. Stancikas.
Anot teatro kritikų, aktorė ypač pasižymėjo emocinga ir psichologiškai tikslia vaidyba.
G. Balandytė gimė 1937 metais Tučiuose, dabartiniame Telšių rajone.
Ji nuo 1955 metų lankė Klaipėdos dramos teatro studiją, vaidino Kauno ir Klaipėdos dramos teatruose, taip pat per kelis dešimtmečius sukūrė daugiau nei 20 vaidmenų kine ir televizijoje.
1997-2001 metais G. Balandytė vedė televizijos laidą „Ponios Gražinos virtuvė“.
G. Balandytė 1995 metais apdovanota Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2006 metais – Vyriausybės kultūros ir meno premija, o 2014 metais aktorė įvertinta Auksinės gervės apdovanojimu.
Šiandien atsisveikinti su G. Balandyte galima nuo 11 iki 21 val., rytoj – nuo 10 iki 12 val. Urna išnešama 12 val.
Aktorė rytoj bus laidojama Petrašiūnų kapinėse. Artimieji prašo šią talentingą menininkę pagerbti baltu gėlės žiedu.
-
Kolegos prisimena G. Balandytę: išskirtinė, aristokratiško humoro jausmo asmenybė 6
Klaipėdos jaunimo teatro vadovas ir režisierius Valentinas Masalskis, ilgus metus kartu su G. Balandyte dirbęs Kauno dramos teatre, aktorę sako buvus kompanijos siela, visuomet su šypsena.
„Su ja labai ilgą laiką dirbau Kauno dramos teatre. Mano ir pirmieji žingsniai buvo ten, tai Gražina man tokia yra – ne tik man, bet ir visiems turbūt buvo teatro nuotykis, teatro pokštas, teatro širdis, teatro linksmybė, teatro netikėtumas, teatro staigmena“, – BNS sakė V. Masalskis.
„Tai buvo šypsena, kompanijos žmogus – visos premjeros pasibaigdavo dažniausiai pas ją namuose“, – pridūrė jis.
Labiausiai norėčiau išskirti jos aristokratinį humoro jausmą – labai subtilų, labai aštrų.
Jo teigimu, aktorė G. Balandytė scenoje buvo ypač paslanki, žaisminga, imli.
„Būtent tokią aš ją prisimenu ir tai yra mums didžiulė netektis, bet mes visi po truputį išeiname ir tai turbūt natūralu“, – tvirtino teatro režisierius.
V. Masalskis taip pat pažymėjo, kad su aktore visuomet buvo galima kalbėtis apie rimtas profesines problemas, be kita ko, išskyrė ir kelis jos labiausiai įsiminusius vaidmenis.
„Biografija: vaidinimas“ jos vaidmuo buvo didžiulis (...) Man jos ir kine darbai patiko – labai grakšti, labai fotogeniška ji buvo“, – kolegę prisiminė V. Masalskis.
Režisierius Aidas Giniotis išskiria G. Balandytę kaip ypatingo reiklumo sau pačiai, aristokratiško humoro jausmo aktorę.
„Labiausiai norėčiau išskirti jos aristokratinį humoro jausmą – labai subtilų, labai aštrų. Bendraudama su pasauliu ji turėjo tai, ką mes vadindavom, mėlynojo kraujo lygiu. Kai kartu repetuodavom, prie jos visada reikėdavo pasitempti, turėdavai truputėlį sureguliuoti savo kalbą ir mintis, kad jos būtų tauresnės, tikslesnės“, – BNS sakė režisierius Aidas Giniotis.
Prisimindamas G. Balandytę režisierius taip pat minėjo jos išskirtinį teisingumo jausmą, ypatybę lengvai pastebėti netikrumą.
Artistė labai gera, be abejo, labai gera, čia jau nekvestionuojama tai. Rami, gili, graži ir aistringa.
„Ji buvo kaip lakmuso popierėlis, ar nėra falšo, nėra neteisybės. Ji turėjo labai gerą teisybės pojūtį, jei tik kas ne taip, viena akim žiūrėdamas į Gražiną galėjai suprast, kad reikia dar pasistengt, padirbėt ties sprendimais“, – kalbėjo A. Giniotis.
Režisierius Raimundas Banionis, kurio režisuotuose filmuose „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ ir „Mano mažytė žmona“ vaidino G. Balandytė, aktorę prisimena kaip artistišką, šiltą ir betarpišką asmenybę.
„Artistė labai gera, be abejo, labai gera, čia jau nekvestionuojama tai. Rami, gili, graži ir aistringa. Čia ne pagyrimai, čia konstatavimas fakto, kad buvo tikrai neeilinė asmenybė mūsų teatro ir kino pasaulyje“, – BNS sakė R. Banionis.
„Visada labai artistiška, labai miela, labai geras, šiltas ir betarpiškas žmogus buvo. Neatsakydavo niekada, su didžiausiu noru ir pagalba, net ir nedideliems vaidmenims sutikdavo“, – teigė režisierius.
Apie išskirtinį aktorės humoro jausmą kalbėjo ir teatro režisierius Gintaras Varnas, jis Gražiną Balandytę atsimena, kaip itin charizmatišką ir šmaikščią asmenybę.
Ji tikrai buvo žavinga savo charakteriu, savo charizma.
„Gražina buvo, jei taip trumpai, visko siela. Teatro, spektaklio, baliuko, ji visada buvo visko centras. Tryško entuziazmu, visada su puikiu humoro jausmu, labai šmaikšti – bet kokioje situacijoje ji suras frazę, kad situacija taptų juokinga“, – BNS sakė jis.
„Ji tikrai buvo žavinga savo charakteriu, savo charizma. Visada besišypsanti, kad ir kas ten bebūtų. Net ir po insulto, ji vis tiek šypsodavosi, vis tiek juokaudavo. Ji tokia nenustygstanti, nenuorama, padauža gal net“, – sakė G. Varnas.
Kino ir teatro aktorė G. Balandytė po ligos mirė pirmadienį, jai buvo 83 metai.
