Klaipėdos apskrities VPK praneša, kad priemonės vykdytos uostamiestyje ir Klaipėdos, Plungės bei Kretingos rajonuose. Nustatyta 20 taisykles pažeidusių pėsčiųjų ir keturiolika dviratininkų. Klaipėdos rajono policijos pareigūnai nubaudė dar penkis neblaivius dviratininkus, dviem iš jų nustatytas neblaivumas viršijo pusantros promilės.

Kelių policijos pareigūnams įkliuvo ir vienas neblaivus vairuotojas. Gruodžio 6 d. apie 9 val. kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda sustabdyto automobilio „Chrysler" vairuotojui (gim. 1976 m.) nustatytas, 0,71 prom. girtumas. Jam paskirta 800 eurų bauda ir metams atimta teisė vairuoti. Per savaitgalį vykdytą priemonę Klaipėdos mieste ir rajone nustatyti dar trys alkoholio vartoję, tačiau leistinos normos neviršiję vairuotojai. Trys vairuotojai neturėjo teisės vairuoti: Klaipėdoje sustabdytiems 1984 m. ir 1997 m. gimusiems vyrams teisė vairuoti yra atimta, o kelyje Klaipėda–Liepoja sustabdytas 1994 m. gimęs vyras jos nėra įgijęs.

Per savaitę Kelių policijos pareigūnai užfiksavo ir 130 kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pėsčiųjų nepraleido šešiolika vairuotojų, devyni – neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, septyni – nesegėjo saugos diržų, aštuoni – transporto priemonėms nebuvo atlikę privalomosios techninės apžiūros.

Rankiniu greičio matuokliu užfiksuoti 36 greičio viršijimo atvejai, mobiliuoju – 106.

„Matuokliai pradėti naudoti pirmosiomis šių metų dienomis. Matuokliai išdalyti visoms apskritims, daugiausiai jų – Vilniaus apskrityje. Greitis matuojamas visose apskrityse ir rajonuose“, – BNS sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Pasak jo, kol kas nėra duomenų, kiek iš viso nuo šių matuoklių pastatymo pradžios užfiksuota pažeidimų.

„Tokios informacijos kol kas neturime. Priklausomai nuo pasirinktos vietos, per valandą vidutiniškai užfiksuojama apie 15 greičio viršijimo atvejų“, – teigė policijos atstovas.

Lazerinių mobiliųjų matuoklių buvimo vietos – nepažymėtos, taip pat šie vadinamieji „trikojai“ gali būti kilnojami vis į kitą vietą.

„Įspėjamųjų ženklų prieš šiuos matuoklius nėra“, – sakė R. Matonis.

Jis taip pat teigė, kad informacinių ženklų „Automatinė eismo kontrolė“ prieš šiuos matuoklius neįrengti leidžia Kelių eismo taisyklės, kadangi šie matuokliai nėra įrengiami kelyje ir nepriskirtini prie įrengtų greičio matavimo prietaisų.

Lietuvos policija 37 lazerinius mobiliuosius greičio matuoklius įsigijo pernai rugsėjį. Vadinamieji „trikojai“ pažeidimus gali fiksuoti 300 metrų atstumu, veikti naktį ir dieną tiek mieste, tiek užmiestyje.

Šie lazeriniai mobilieji matuokliai kainavo beveik beveik 1,3 mln. eurų. Juos Lietuvos policija įsigijo iš Estijos kompanijos „Alarmtec AS“.

Didžiąją dalį pažeidimų sudaro maksimalaus leistino greičio ribojimo nepaisymas – tokių pažeidimų daugiau kaip pusė. Dažniausiai vairuotojai greitį viršija nuo 20 iki 30 km/val. Iki gruodžio buvo užfiksuota daugiau kaip 131 tūkst. tokių pažeidimų. Daugiau kaip 9 tūkst. atvejų greitį viršijo ir užsieniečiai.

Įdomu tai, kad iki 10 km/val. greitį viršijo vos kiek daugiau nei pusantro tūkstančio vairuotojų. Antra didžiausia grupė pažeidėjų, greitį viršijo nuo 30 iki 40 km/val. – beveik 32,5 tūkst., čia nemenkai pasižymėjo ir vairuotojai ne iš Lietuvos. 6771 toks užfiksuotas greituolių iš užsienio skaičius mūsų šalies keliuose.

Kuo didesnis greičio viršijimas užfiksuotas, tuo labiau traukiasi riba tarp pažeidėjų lietuvių ir užsieniečių. Pavyzdžiui, leistiną greitį daugiau kaip 40 km/val., bet ne daugiau kaip 50 km/val. viršijo 7715 tautiečių ir 1903 vairuotojai iš užsienio. Daugiau kaip 50 km/val. greitį viršijo 2515 tautiečių ir 744 užsieniečiai. Panaši proporcija buvo užfiksuota ir praėjusiais metais. Daugiau kaip 50 km/val. greitį viršijo 1956 vairuotojai iš Lietuvos ir 548 užsieniečiai.

Motociklų vairuotojai, nors ir žinodami, kad už greičio viršijimą daugiau kaip 30 km/val. gresia teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, nevengia rizikuoti. Iki gruodžio net 197 motociklininkai viršijo greitį daugiau kaip 30 km/val., tačiau mažiau nei 40 km/val. Pernai tokių drąsuolių buvo vos 41. Visgi kito taisyklių punkto, kuris įpareigoja motociklininkus prie vairo sėsti tik blaivius, atrodo, kad laikomasi. Iki gruodžio 1-osios užfiksuoti tik 15 motociklininkų, kurių kraujyje alkoholio kiekis siekė nuo 0 iki 0,4 prom. Tiesa, sunku išskirti, kiek motociklininkų viršijo 0,4 prom. ribą, tačiau neperžengė 1,5 prom. ribos, už kurią nuobauda jau taikoma ne pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, bet pagal baudžiamąją teisę. Bendrai suskaičiavus automobilių ir motociklų vairuotojus tarp 0,4 ir 1,5 prom. "pripūtusių" šiemet buvo 2611 ir 114 užsieniečių.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių apskaitos departamento direktorius Židrūnas Karalius informavo, kad VMI neišskiria KET pažeidimų baudų, tačiau visgi didžiąją dalį baudų būtent ir sudaro gautos už KET pažeidimus. Pavyzdžiui, 2017-aisiais gyventojams buvo paskirta 645 710 baudų, iki praėjusių metų gruodžio pareigūnai buvo užfiksavę daugiau kaip 450 tūkst. pažeidėjų, kuriems surašyti administracinių nusižengimų protokolai ir paskirtos baudos. Nuo šių metų pradžios iki spalio 31 d. paskirtos jau 586 255 baudos. "Nuo 2017 sausio 1 d. iki 2017 gruodžio 31 d. užsienio šalių piliečiams buvo paskirtos 34 024 baudos už 3,16 mln. eurų. Užsieniečiai sumokėjo 1,46 mln. eurų paskirtų baudų. Šių metų spalio 16 d. duomenimis, kitų valstybių gyventojams paskirtos 31 094 baudos už 2,33 mln. eurų, iš kurių jau sumokėta 1,07 mln. eurų", – skaičius vardijo Ž.Karalius.

Specialistas taip pat priminė, kad tuo atveju, jei gyventojas turi sunkumų ir dėl objektyvių priežasčių negali per įstatyme nustatytą terminą sumokėti baudos, jam sudaryta galimybė kreiptis į VMI su prašymu atidėti ar išdėstyti baudos mokėjimą.