Greitosios pagalbos paramedikus moteris užsipuolė kastuvu, vieną jų sužalojo, apgadino automobilį. Paramedikams teko kviesti policiją, kurios esą jiems teko laukti ilgiau nei pusvalandį. Atvykusius pareigūnus pacientė puolė dar aršiau – su peiliu. Galiausiai ir kelissyk elektrošoku nesutramdytą moterį pareigūnas nušovė. Iš viso buvo paleisti penki šūviai – į kojas, rankas ir pilvą. Policija patvirtino, kad moterį nušovęs pareigūnas yra patyręs – beveik dešimties metų stažo.

Daugiau apie šią situaciją LNK žurnalistas kalbėjosi su įvykio vietoje buvusiu Vilniaus greitosios medicinos pagalbos Vilniaus filialo vadovu Tadeušu Rodzu.

– Informacija buvo tokia, kad atvažiavus moteris savo namuose bėgiojo su peiliu, atsisakinėjo kažkokios pagalbos, grasino medikams, kad supjaustys padangas, sudaužys automobilį ir juos pačius. Sakė, kad jai jokios pagalbos nereikia ir taip toliau. Taip ir buvo. Po to išbėgo su kirstuku, ne su kastuvu. Pradėjo pulti medikus, vienas iš mūsų medikų nukrito, dengėsi veidą ir gavo per ranką su tuo kirstuku. Po to kita medikė ją bandė pulti, panaudojo lygtai pipirines dujas. Mes turim vienintelę tokią priemonę, jeigu užpuola. Ir viskas, tada atvyko policijos pareigūnai. Ir toliau tegu komentuoja policijos pareigūnai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar labai nukentėjo medikai?

– Nelabai. Psichologiškai, aišku, nemalonus įvykis. Medikė dabar ilsisi. Mes jai siūlėm psichologo pagalbą. Ji atsisakė, atidirbo pamainą ir dabar ilsisi po pamainos. Vairuotojui rankos kaip ir nesužalojo rimtai, toliau jis atidirbo tą pamainą, nedarbingumo neėmė. Ir viskas, ką galėčiau pakomentuot.

– Ar dažni tokie įvykiai, kai užpuolami greitosios pagalbos medikai?

– Tokie įvykiai būna. Dabar mes kaip tik ruošiamės turėti body (kūno - aut past.) kameras, kaip ir policijos pareigūnai. Pildėm tokią lentelę dėl užpuolimo, kiek metų bėgyje potencialiai galėtų užpulti, kiek atvejų galėtų būti tam, kad gauti leidimą įsigyti body kameras. Būna konfliktų visokių, būna, kad mašinas apdaužo, būna, kad automobilio viduje aparatūrą apdaužo. Kartais net kreipiamės į policiją. Būna ir taip, kad po to apmokestinami tie agresyvūs klientai ir kažkiek mums sumoka.

– Ar pats automobilis labai nukentėjo ar gali grįžti į tarnybą?

– Šiuo metu automobilis išvyko į remontą, jam reikės pakeisti stiklą. Nes automobiliai reikalingi darbui ir stiklą turim staigiai pakeisti, ir jis toliau dirbs.

Kaip jau rašėme, antradienį dėl minimo įvykio buvo gauti net septyni pranešimai. Portalas tv3.lt juos aprašo išsamiau:

12.13 val. Bendruoju pagalbos centro numeriu paskambino vyras, kuris teigė, kad jo mamai diagnozuota šizofrenija ir jai prasidėjo ligos paūmėjimas. Vyras prašė ne tik greitosios medicinos pagalbos, bet ir policijos, nes paprastai greitoji be policijos ten nevyksta. 

„Jis pats pasakė, kad mamai tokie paūmėjimai ne pirmą kartą, kad ji gydyta ligoninėje ir visur. Bet šiaip jinai dirbanti moteris ir jam skambino bei pranešė iš motinos darbovietės, kad jinai pradėjo elgtis agresyviai, kad ligos paūmėjimas. Bet tuo metu, kai jis skambino, jis pats buvo savo darbe, o motina buvo namuose, jis nebuvo šalia motinos. Informacija perduota ir policijai, ir greitajai medicinos pagalbai“, – portalui tv3.lt pasakojo Bendrojo pagalbos centro atstovė Vilma Juozevičiūė. 

14.16 val. Bendrajam pagalbos centrui skambino iš Greitosios medicinos pagalbos dispečerinės ir pranešė, kad pacientė puola brigadą ir kad įvykio vietoje reikalinga policija. 

14.17 val. pagalbos numeriu skambino į įvykio vietą atvykusi Greitosios medicinos pagalbos brigada ir nurodė, kad pacientė juos vaikosi su peiliu ir vis agresyvėja. 

14.20 val. į Bendrąjį pagalbos centą vėl skambino iš Greitosios medicinos pagalbos dispečerinės bei pranešė, kad pacientė su kastuvu sudaužė automobilį. 

„Prašė paskubinti policiją, kad atvyktų į įvykio vietą“, – sakė V. Juozevičiūtė.

14.40 val. paskambino Greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri buvo įvykio vietoje, ir pranešė, kad vis dar laukia policijos. 

14.47 val. pagalbos numeriu paskambino pati pacientė ir prašė atsiųsti policiją, nes pas ją į namus neva laužiasi netikra policija ir bando ją nužudyti.  

14.47 val. buvo patikslinantis skambutis dėl to, kiek Greitosios medicinos pagalbos brigadų reikia įvykio vietoje. Iš viso įvykio vietoje buvo dvi medikų brigados.

Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė įsitikinusi, kad teisinės bazės koregavimas tikrai padėtų medikams jaustis saugiau savo darbo vietose. 

„Tiek greitosios medicinos pagalbos, tiek ir skubiosios pagalbos skyrių medikai,  – kaip kariai. Visada esam pirmose, karštosiose linijose. Gelbstim visur: staigi mirtis, gimdymas, trauma vakarėlio metu, šeimos konfliktas, apsinuodijimai, muštynės, autoįvykiai, savižudybės, lėtinių ligų paūmėjimas“, – vardijo Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties atstovai.

Ir net tokiais sudėtingais įtemptais atvejais pacientai ar jų artimieji pagalbą pasitinka su agresija. Kartais taip išreikšto nepasitenkinimo argumentai  – medikai per ilgai užtruko kelyje, neteisingai teikia pagalbą, bet dar dažniau pavojų savo saugumui GMP brigada pajunta, atrodytų, be jokios priežasties, be jokio bandymo pagrįsti priekaištus, išreiškiamus įvairiausiais būdais.

„Mūsų grandies medikai dažniausiai sveikatos sistemoje susiduria su agresyviais, priešiškai nusiteikusiais asmenimis, nors atvykstam GELBĖTI. Yra buvę atvejų, kai pacientas pasitiko medikus su kirviu rankose, kai užpuolė agresyvus, laukiančiųjų pagalbos nesuvaldytas šuo, kai realiai buvo grasinama šaunamuoju ginklu, kai buvo sudaužyta GMP aparatūra, kauptuku apgadintas GMP automobilis“,  – vardijo stoties darbuotojai.

Mūsų grandies medikai dažniausiai sveikatos sistemoje susiduria su agresyviais, priešiškai nusiteikusiais asmenimis, nors atvykstam GELBĖTI.

Ir visa tai – jau net neskaičiuojant ir nevertinant atvejų, kai asmenys žodžiu plūsta medikus, keikiasi, grasina.

„Tuo tarpu – medikų teisė – tik bandymas mandagiai įspėti dėl netinkamo elgesio, savalaikis atsitraukimas, galų gale – greitos kojos saugant savo sveikatą, o kartais – ir gyvybę“,  – atkreipė dėmesį Kauno GMP atstovai, pabrėžę, kad nori jaustis saugūs, jausti pagarbą, o ne dairytis per petį, siekiant išvengti agresijos savo atžvilgiu, dirbant tokį atsakingą, kartais vertą rašytojo plunksnos, darbą.

Apie sudėtingas darbo sąlygas dėl pacientų ir jų artimųjų adresijos yra pasakoję ir kitų GMP, ligoninių priėmimo skyrių atstovai.

Pavyzdžiui, Šiaulių greitosios automboilių vairuotojai yra sulaukę smūgių į veidą, apspardyti automobiliai. Išdaužoma automobilių brangi įranga, o Priėmimo skyriuje sumušamas gydytojas, slaugytojas.

Dažnai problemų kyla su nuo alkoholio apsvaigusiais pacientais.

Kauno rajono GMP bendruomenė teigė su viltimi palaikanti atsiradusią iniciatyvą, kad medikai būtų teisiškai labiau saugomi nuo pacientų ir jų artimųjų agresijos darbo metu, būtų vertinami ir galėtų saugiai gelbėti, o agresorius sulauktų tinkamo ir griežto atsako už trukdymą tinkamai atlikti savo darbą. 

„Svarstytina galimybė šiek tiek plėsti administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kuris suteiktų didesnę apsaugą būtent medikams“, – LNK yra teigusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Dabar administracinių nusižengimų kodekse baudos numatytos tik už valstybės tarnautojo, pareigūno, politiko, viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens bei statutinio valstybės tarnautojo, kario ir žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą.

„Kalbėjome apie problemą, su kuria susiduria greitosios pagalbos darbuotojai, dažnu atveju jų darbo sąlygos pavojingos, sulaukia ir grasinimų, ir netgi fizinių veiksmų vykdydami savo tiesiogines pareigas, ir svarstytina galimybė keisti Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kuris suteiktų didesnę apsaugą medikams“, – trečiadienį po susitikimo su teisėsaugos ir kitų sričių atstovais žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, didesnė apsauga galėtų būti taikoma ir kitų viešojo sektoriaus sričių darbuotojams, kurie „šiuo metu šiek tiek jaučiasi palikti likimo valiai arba nepakankamai ginami“.

Mums svarbu ginti garbę ir orumą žmonių, kurie teikia  kritines viešąsias paslaugas, mes kalbėjome apie skubią ir greitąją mediciną, t. y. skubios pagalbos skyriuose dirbančius medikus.

Parlamento vadovė sakė, kad Seimo narių iniciatyva galėtų būti parengtos tokios pataisos ir ji pati planuotų dalyvauti inicijuojant tokius pakeitimus.

Susitikime dalyvavęs Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas BNS sakė, kad, remiantis tyrimais, su užgauliojimais, grasinimais per metus susiduria nuo 70 iki 90 proc. skubios medicinos ir greitosios medicinos pagalbos srityje dirbančių medikų.

„Mums svarbu ginti garbę ir orumą žmonių, kurie teikia  kritines viešąsias paslaugas, mes kalbėjome apie skubią ir greitąją mediciną, t. y. skubios pagalbos skyriuose dirbančius medikus ir greitojoje medicinos pagalboje dirbančius medikus, nes iš aplinkos mes matome, kad tai rizikingiausios sritys. Kadangi medikai Baudžiamajame kodekse prilyginami valstybės tarnautojams, mes tiesiog siekiame, kad ir ANK tokia nuostata atsirastų, kad žmonės jaustųsi ginami įstatyminiu lygmeniu“, – sakė M. Gedminas.

Pasak jo, dabar su užgauliojimais susiduriantiems medikams siūloma garbę ir orumą ginti teisme, tačiau pateikti civilinį ieškinį atsieina daug laiko ir lėšų.

„Tu esi pamainoje ir susiduri su atveju, kai pacientas užgaulioja, grasina susidorojimu, jei kreipiesi į policijos pareigūnus, tai užtrunka laiko ir kartais pasibaigia, kad tai įžeidimas, nieko baisaus, kreipkitės į teismą. Jei tu kreipiesi į advokatus, ieškinio suformavimas – keli šimtai, tūkstantis eurų. Turi būti teisinė aplinka, kuri sako, kad aš ateinu į tam tikrą tarnybą, aš ateinu padėti žmonėms, ir aš turiu tam tikrą apsaugą turėti. Asmenys, kurie teikia viešąsias paslaugas, jų įžeidimo prasme turėtų būti prilyginti valstybės tarnautojams“, – kalbėjo M. Gedminas.

Administracinių nusižengimų kodekse yra numatytos baudos už valstybės politiko, pareigūno, tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, taip pat statutinio valstybės tarnautojo, kario, žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą. Medikai į šį sąrašą neįtraukti.

Netiesa! Ligoninių priėmimo skyriai ir Greitoji medicinos pagalba (GMP) – vieni sunkiausių ir profesionaliausių darbo barų teikiant medicininę pagalbą. Tą tvirtai ir užtikrintai galiu pasakyti, nes per 50 darbo metų medicinoje (ligoninėje ir universitete) man, kaip gydytojai infektologei, teko daugybę kartų turėti profesinių kontaktų su tų įstaigų medikais, taip pat ir asmeniškai – prireikus skubios pagalbos sau pačiai ar artimiesiems.

Ligonių priėmimo ir skubios pagalbos skyriai bet kuriuo paros metu priima ligonius, atvežamus GMP, atvykstančius be jokio siuntimo ar atlydimus artimųjų. Čia suteikiama kvalifikuota medicininė pagalba, atliekami šiuolaikiniai tyrimai, kviečiami konsultantai. Operatyviai nustatoma diagnozė, ligoniai kurį laiką stebimi, stacionarizuojami ar išleidžiami namo šeimos gydytojų žinion. Pacientai labai vertina šių skyrių darbą. Dėl to kartais susirgę nebijo delsti, žinodami, kad čia atvykę gaus reikiamos pagalbos. Be to, nereikės vargti poliklinikoje, laukti eilėse pas konsultantus.

Labai sudėtingas ir svarbus GMP medikų darbas. Dažniausiai jie pirmieji susiduria su pačiomis sudėtingiausiomis situacijomis. Į iškvietimą pas ligonį ar į nelaimės vietą išvykstama nedelsiant. Čia nėra laboratorijų, diagnostinių kabinetų, konsultantų. Spręsti apie ligonio būklę ir ligos diagnozę, traumų pobūdį reikia iškart – čia ir dabar. Reikia ne tik profesinių žinių ir įgūdžių, bet ir fizinių jėgų gaivinant ligonį, psichologinių žinių, kai ligonis, neadekvatus savo būklei, atsisako važiuoti į ligoninę ar, atvirkščiai, reikalauja būti vežamas, kai nereikia. Tai didelė atsakomybė ir rizika. Tad sunku įsivaizduoti, kaip tokį sudėtingą darbą atliekantys gydytojai gali būti mažiau vertinami ir gerbiami už kitus.

Mano požiūriu, ligoninių priėmimo skyrių ir GMP medikai – vieni reikalingiausių specialistų, nusipelniusių didžiausios pagarbos, deja, ne visada ir visur jos sulaukiantys. Kitus nepagrįstai kritikuojančiųjų ir negerbiančiųjų kiekvienoje visuomenėje ir profesijoje buvo ir bus, tad jei mus tai palies, nelaikykime akmens užantyje, toliau dirbkime savo darbus. Pagarbos ir pripažinimo sulauksime iš tų, kurie sugeba pakilti aukščiau savo ego, supranta ir moka vertinti kitus, ne tik save.

Kai miršta kelyje

Mirtis greitosios medicinos pagalbos automobilyje, nepaisant juose esančios gyvybę palaikančios aparatūros, nėra retenybė, juolab kai vežami itin sunkiai sergantys ar smarkiai susižaloję ligoniai.

Jau pasakojome istoriją, kai paskutinę praėjusių metų dieną kelionės iš Druskininkų į Kauno klinikas neištvėrė ir ties Išlaužu greitosios pagalbos automobilyje mirė Dzūkijos miesto gyventoja, ištikta insulto.

Medikams konstatavus mirtį, automobilis sustojo. Pasirodo, pagal mūsų šalies teisės aktus, greitosios pagalbos automobilis negali pajudėti iš vietos, jei vežamas ligonis mirė. Nedelsiant turi būti iškviesti policijos pareigūnai. Būtent jie praneša mirusiojo artimiesiems apie tai, kas nutiko, iškviečia laidojimo firmą žmogaus palaikams pervežti į morgą. Kai mirtis nesmurtinė, teismo medicinos ekspertizės nereikia.

Rasti mirusįjį gatvėje ir medikams būti paskutinio atodūsio liudytojais, pralaimėjus dvikovoje su mirtimi, kad ir kur ji ištiktų, ne tas pats.

Druskininkietei mirus Kauno rajono administracinėje teritorijoje, buvo iškviesta mirusiųjų pervežimo ir laidojimo paslaugas teikianti įmonė, kuri atvežė velionę į Kauną. Jos artimiesiems kviesti laidojimo firmą iš Druskininkų, kad mirusioji būtų iš karto nuvežta ten, kur gyveno, bus šarvojama ir laidojama, nebuvo leista. Dėl vienos absurdiškos sąlygos: reikia, kad šeimos gydytojas išrašytų mirties liudijimą ir jis būtų parodytas policininkams. Jei artimieji tai padarytų žaibo greičiu – galėtų vežtis velionę, kur tik nori.

Druskininkietės mirtį kelyje konstatavo ją į Kauną vežę, klinikinei mirčiai ištikus gaivinę Druskininkų greitosios pagalbos stoties medikai.

"Nustatyti, kad pacientė mirė, jie gali, bet tai turi patvirtinti niekuo dėtas šeimos gydytojas", – stebisi gydytojas urologas Edmundas Varpiotas, ne vienus metus ėjęs Kauno klinikų Valdymo tarnybos direktoriaus pareigas, taigi, neabejotina, daugybę kartų susidūręs su teisės aktais ir taisyklėmis.

Be pagarbos ir gedėjimo

Tą gruodžio 31-osios vakarą į gydytojo E.Varpioto prašymą nuvežti mirusią jo uošvę ten, iš kur ji buvo išvežta, – Druskininkų ligoninę, dabar jau ligoninės morgą, policijos pareigūnė atsakė neigiamai ir dar dėl vienos sąlygos: negalima mirusiųjų vežti tuo pačiu greitosios pagalbos automobiliu, nors jis ir grįžta į Druskininkus.

Negana to, paaiškėjo, kad, nepristačius mirties liudijimo iki kitos dienos pietų, kūnas bus perduotas teismo medicinos ekspertams, kad jie atliktų patanatominį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Šiuo metu galiojanti žmogaus palaikų gabenimo tvarka buvo priimta atsižvelgiant į gautus skundus dėl įtariamų vagysčių iš žmogaus palaikų, gabenant juos greitosios pagalbos automobiliais.

Kodėl? Mirusiosios artimieji sužinojo viena: tokios taisyklės. Neabejotinai jos įkainotos: už visas paslaugas – velionės vežiojimą pirmyn ir atgal, laikymą morge – kuo ilgiau, tuo daugiau reikia mokėti. Apie pagarbą mirusiajam ir sakralų artimųjų gedulą taisyklėse nekalbama.

Patyręs, kiek papildomų rūpesčių tai sukelia itin sunkiomis valandomis, gydytojas E.Varpiotas įsitikinęs, kad esamą tvarką reikia keisti. Pabandęs tai inicijuoti, kad su panašiomis problemomis, užuot gedėję, nesusidurtų kiti, šalyje žinomas medikas susidūrė su tvirta biurokratine sistema, kurioje nėra vietos nei užuojautai, nei netgi žmogiškumui.

Biurokratinis atsakymas įžeidė

"Greitosios medicinos pagalbos automobiliu žmogaus palaikai net ir tais atvejais, kai asmuo mirė šiame automobilyje teikiant paslaugas, negali būti transportuojami", – pirmąją sąlygą įvardijo Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos ir slaugos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė, besiremianti sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu "Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo". Tačiau šiame įsakyme kalbama tik apie tuos atvejus, kai mirusiojo kūnas pervežamas patologinės anatomijos tyrimui, giminaičiams reikalaujant arba įtariant smurtinę mirtį.

"Kai mirties priežastis aiški, ją konstatavo greitosios medicinos pagalbos gydytojas, o giminaičiai nereikalauja skrodimo, tokia situacija įsakyme nėra aptarta", – atkreipia dėmesį gydytojas E.Varpiotas.

Jam puikiai žinomas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos, į kurią kreipėsi dėl mirusio žmogaus nereikalingo vežiojimo, atsakyme V.Buzytė cituoja būtent jį.

"Aš kreipiausi į sveikatos apsaugos ministrą, prašydamas papildyti galiojančius įsakymus ar parengti naują tvarką dėl žmogaus palaikų gabenimo, kai pacientas miršta greitosios pagalbos automobilyje, tačiau gavau tipišką biurokratinį raštą, kad visi turi laikytis nustatytos tvarkos, o aš iš viso neturėjau teisės kreiptis į ministeriją", – piktinasi E.Varpiotas.

Tai gydytoją įžeidė. Jam puikiai žinoma ir tai, kad naujame, ministro Aurelijaus Verygos 2018 m. balandžio 3 d. pasirašytame įsakyme "Dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo" apibrėžtos ne tik iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos greitosios medicinos pagalbos paslaugos, bet ir tos, už kurias tenka mokėti savo lėšomis. Pastarosios – pacientų pervežimas iš vienos stacionarinės gydymo įstaigos į kitą toliau gydyti, diagnostinėms procedūroms atlikti, pervežimas iš ligoninės į namus po stacionarinio gydymo, jei tai būtina dėl paciento sveikatos būklės ir netgi nesant tokios būtinybės, bet pacientui ar jo artimiesiems prašant.

Lyg du kurčniabyliai

Net ir už mokestį greitosios pagalbos automobiliu nė kilometro negalima vežti jame mirusio žmogaus, jis iškart turi būti perkeltas į kitą, neabejotinai laidojimo paslaugas teikiančios kompanijos.

"Kodėl reikia tyčiotis iš greitosios pagalbos automobilyje numirusio žmogaus, lyg jis būtų negyvas rastas pakelėje ar laukuose ir vežioti jį, perkeliant iš vienos transporto priemonės į kitą, po kelis Lietuvos miestus?" – klausia E.Varpiotas.

Galima palyginti ir kitą aspektą: kodėl, gydymo įstaigoje ligoniui mirus, niekas nereikalauja, kad mirties liudijimą išduotų velionio šeimos gydytojas? Keldamas šiuos klausimus E.Varpiotas tikėjosi, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje atsiras, kas supras teisės aktų netobulumą ir parengs naujus.

Deja, gavo atsakymą, šį kartą pasirašytą Asmens sveikatos departamento direktorės Odetos Vitkūnienės, kuriame vėl aiškinamos greitosios medicinos pagalbos funkcijos ir pabrėžiama: "Žmogaus palaikų gabenimas nėra priskirtas greitosios medicinos pagalbos įstaigos funkcijoms."

Dar aiškinama žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms tvarka, kuri apibrėžta sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrų 2018 m. vasario 8 d. pasirašytame įsakyme. Ką daryti, kai žmogus miršta greitosios pagalbos automobilyje, medikų akyse, ir mirties priežastis yra žinoma, įsakyme nenurodoma. Būtent šį kklausimą kelia gydytojas E.Varpiotas.

Argumentas – be pagrindo

Tačiau atsakymų į konkrečius klausimus nėra, tarsi kalbėtųsi du kurti žmonės, nemokantys gestų kalbos. Išvada – kitaip nebus. Be kita ko, nurodoma, kodėl.

"Taip pat norėtume informuoti, kad šiuo metu galiojanti žmogaus palaikų gabenimo tvarka buvo priimta atsižvelgiant į gautus skundus dėl įtariamų vagysčių iš žmogaus palaikų, gabenant juos greitosios pagalbos automobiliais", – rašo Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė, laikinai vykdanti ministerijos kanclerio funkcijas, O.Vitkūnienė.

Toks argumentas ne tik verčia suklusti ir paklusti, bet ir sukrečia. Kas gali būti žiauriau, nei pavogti mirusiojo organus? Nejaugi pasitvirtino šie skundai, kad jais vadovaujantis koreguota žmogaus palaikų gabenimo tvarka?

"Buvo gauta laiškų, kuriuose nuogąstauta, kad, pervežant palaikus greitosios pagalbos automobiliu, galėtų būti pavogti žmogaus organai. Tokie nuogąstavimai greičiausiai galėjo būti pagrįsti tuo, kad šalyje organų donorystė buvo dar ganėtinai naujas dalykas ir žmonėms tiesiog trūko informacijos", – taip abstrakčiai į konkretų klausimą, nejaugi būta itin žiaurių nusikaltimų, atsakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Alina Žilinaitė.

Ji patvirtino: mirusieji būdavo pervežami greitosios pagalbos automobiliu, tačiau tvarka pakeista, kad medikai būtų apsaugoti nuo nepagrįstų įtarimų.

Argi tai argumentas? Taisyklių kūrėjams neabejotinai lengviau atsirašinėti, nei parengti teisės aktus ar bent jau taisykles su išimtimis, bet su derama pagarba mirusiesiems ir atjauta jų artimiesiems. Juk rasti mirusįjį gatvėje ir medikams būti paskutinio atodūsio liudytojais, pralaimėjus dvikovoje su mirtimi, kad ir kur ji ištiktų – ne tas pats.

Skambina tiesiai medikams

Dabar Greitosios pagalbos stoties (GMP) dispečerinėje naudojama techninė bei programinė įranga leidžia išsiųsti arčiausiai įvykio vietos esančią medikų brigadą, parodydama, per kiek laiko kuri brigada pasiektų medikų laukiantį pacientą.

Esama galimybių paciento skambutį peradresuoti kitoms šalies dispečerinėms ar net perduoti iškvietimą tiesiai kitų miestų GMP brigadoms. Penkios Lietuvos GMP dispečerinės gali pavaduoti viena kitą netikėtų veiklos sutrikimų atvejais.

Visoje šalyje iš visų ryšio paslaugų teikėjų suvienodintas trumpasis GMP iškvietimo numeris yra 033. Šiuo numeriu galima tiesiogiai susisiekti su GMP dispečerine be tarpininkų. Tai ypač svarbu, kai kyla grėsmė žmonių gyvybėms.

Įkūrus Bendrąjį pagalbos centrą (BPC), gana ilgą laiką pagalbos besikviečiantys žmonės piktinosi gaišatimi. Kaskart pacientai turėdavo iškilusią problemą apibūdinti BPC operatoriams, o po to tą pačią informaciją pakartoti greitosios medikams. Tokiu momentu, kai žmogus laukia skubios pagalbos, panašūs nesklandumai ne tik keldavo papildomą stresą, bet ir be reikalo eikvodavo brangias akimirkas.

Rado išeitį

Klaipėdos GMP vadovas Rimvydas Juodviršis teigė, kad politikų noras perduoti GMP brigadų valdymo funkciją BPC ilgą laiką priešino šias dvi tarnybas, būta bereikalingos trinties, dėl kurios buvo kalti netobuli bei neveikiantys teisės aktai.

"Tie aktai paseno, bet tebėra nepakeisti iki šiol. Įstatymais ne kartą bandyta plėsti BPC funkcijas, galiausiai jos pradėjo kirstis su GMP vykdoma veikla. Kai įstatyme atsirado nuostata, kad BPC valdys greitosios pagalbos brigadas, prasidėjo didžiausia trintis, nes BPC operatoriai neturi nei techninių galimybių, nei kompetencijos atlikti šių funkcijų. Tokiu atveju kiltų tiesioginė grėsmė pacientų sveikatai ir gyvybei. Visų lygių susitikimuose laikėmės įsitikinimo, kad svarbiausia – paciento sveikata ir gyvybė. Jautėme, kad BPC vadovams prioritetas buvo įstatymų vykdymas, bet – ne pacientas, – pasakojo R.Juodviršis. – Įstatymo pakeitimo projektas dvejus metus guli Seimo stalčiuose, tačiau dar nėra svarstytas. Padėtis pagerėjo pakeitus BPC vadovą. Prasidėjo sėkmingas BPC ir GMP bendradarbiavimo problemų sprendimas, integruojant šių tarnybų turimas informacines sistemas, derinant jas vieną prie kitos."

Jau dabar pacientams nebereikia dukart pasakoti to paties. BPC pagal turimą schemą išklausinėja skambinančiojo pagrindinių dalykų, visi užfiksuoti duomenys tuojau pat perduodami GMP, tad greitosios pagalbos dispečeriai pasitikslina tik paciento adresą. Toliau medikai su skambinančiuoju kalba tik apie medicininę problemos pusę.

Teikti pagalbą moko ir vaikus

Nedarbo dienomis bei naktį Klaipėdoje nėra budinčių vaistinių bei odontologų, todėl GMP tenka pagelbėti ir tokiais atvejais.

Būna atvejų, kai BPC dispečeriai turi teisę be jokių papildomų komentarų ar aiškinimų siųsti į įvykio vietą ne tik medikus, bet ir policininkus bei ugniagesius. Tai vadinamieji kompleksiniai iškvietimai kilus gaisrui, muštynėms, nutikus eismo įvykiui. Tada aplinkybės nebėra tikslinamos, pagalba tiesiog skuba į vietą.

Dar greičiau pradedama teikti pagalba, kai greitosios pagalbos dispečeriai konsultuoja medikų laukiančius žmones, kaip padėti nelaimės ištiktajam iki greitosios ekipažo atvykimo. Tokia pagalba būna labai veiksminga klinikinės mirties, užspringimo, gimdymo, kraujavimo iš žaizdos atvejais. Tada labai svarbu, kad žmogus mokėtų įsijungti telefono garsiakalbį ir klausydamas GMP dispečerio nurodymų juos vykdytų.

Klaipėdos apskrities GMP medikai moko ir visai mažus vaikučius bei suaugusiuosius suteikti pirmąją pagalbą. Jauniausi buvo vasaros atostogų metu stovyklaujantys darželinukai. Net tokie maži vaikai, medikų įsitikinimu, gali pagelbėti ištikus bėdai. Specialistai juos pamoko uždėti spaudžiamąjį tvarstį sužalotam ir kraujuojančiam žmogui, kaip pajudinti nukentėjusįjį ir paklausti, ar jam reikia padėti, kaip iškviesti greitąją pagalbą.

"Vaikams labai patinka mokytis pradinių gaivinimo veiksmų. Jie bando spausti manekeno krūtinės ląstą. Įvairių priemonių mokymams turime labai daug. Mūsų instruktorė Lina Končienė turi ne vieną tarptautinį pažymėjimą, yra baigusi daugelį ES gaivinimo tarybos ir Amerikos širdies asociacijos kursų, be to, ji yra įgijusi daug praktinių įgūdžių", – pasakojo Klaipėdos GMP stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.

Greitosios darbu dažniausiai domisi tie gimnazistai bei progimnazijų mokiniai, kurie svajoja studijuoti mediciną.

Skaičiai

Per 2015 ir 2016 m. GMP specialistai pirmosios pagalbos pagrindų apmokė 490 asmenų.

Tarp jų – 221 moksleivį, 26 Maltos ordino narius, 36 suaugusius kretingiškius, motociklininkų klubo "Gargždų vorai" narius, 25 neringiškius, 10 klubo "Rotaract" narių, visą būrį Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų.

Iškvietimai, pasipylę vidurnaktį ir trukę iki trijų nakties, registruoti visame mieste.

Žiauriausias išpuolis buvo įvykdytas Šančiuose – Panemunės policijos komisariato prieigose. Apie pusę dviejų nakties A.Juozapavičiaus prospekte buvo užpultas 34-erių metų Žaliakalnio gyventojas A.V. Nuo smūgio per galvą beisbolo lazda užpultasis prarado sąmonę, tačiau talžytas ja ir toliau. Galiausiai pradėtas badyti peiliu. Užpuolikams pasišalinus, jų aukos kūne suskaičiuota apie 20 durtinių žaizdų. Jų buvo ir galvoje, ir veide, ir krūtinėje, ir pilve, ir kojose. Į Kauno klinikas nelaimėlis pristatytas nukraujavęs, tačiau sąmoningas. Pirminiais duomenimis, gyvybiškai svarbiems organams nepakenkta.

Kitų asmenų, sumuštų Kaune naktį iš penktadienio į šeštadienį, amžius – nuo 20 iki 30 metų. Dauguma jų buvo neblaivūs.

„Greičiau penktadienis, negu priešpilnis“, - taip šią nieko gero nežadančią įžangą į savaitgalį šeštadienio ryte apibūdino Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties medikai.

Asmens duomenų apsauga, įteisinta teisės aktais, virsta kuriozais. Uždraudę teikti informaciją apie pacientus, įstatymų leidėjai nė nesusimąstė, jog taip sukūrė prielaidas daugybei žmonių išgyventi nežinią dėl savo artimųjų bei apkrovė policiją bereikalingu darbu.

Išvežė greitoji

Gegužės 14 dieną 50-metis klaipėdietis Sigitas į namus išsikvietė greitosios pagalbos medikus. Neseniai infarktą išgyvenęs žmogus pajuto, kad jam smarkiai tinsta kojos, tad suprato, jog sutriko kraujotaka.

Baimindamasis dėl savo likimo, vyras išvažiavo su greitosios pagalbos ekipažu į ligoninę.

Namie buvo jo sugyventinės sūnus, lipantį į greitosios pagalbos medikų automobilį Sigitą matė ir kaimynė.

Ligoninėje paaiškėjo, kad negalavimas rimtas. Pacientą paguldė į palatą ir neleido keltis. Vyro kojos buvo parištos taip, kad būtų visą laiką iškeltos.

Lyg tyčia visiškai neseniai Sigitas buvo pametęs savo mobiliojo ryšio telefoną, tad paskambinti artimiesiems negalėjo.

Pirmoji diena ligoninėje buvo kupina rūpesčių, tad vyras nesistebėjo, kad artimieji jo neatskubėjo aplankyti. Tačiau šeimos nariai neatėjo nei kitą, nei dar kitą dieną.

Paprašė dukros pagalbos

Dideliame prekybos centre dirbanti vyro sugyventinė dėl didžiulio darbo krūvio darbo dienomis negalėjo jo aplankyti ir nekantraudama laukė savaitgalio. Kadangi Sigitas neskambino, moteris nežinojo, kurioje ligoninėje jis gydomas.

Tačiau ji nieko nepešė ir tada, kai pati ėmė ieškoti, kurioje ligoninėje vyras gydomas. Kadangi moteris nėra sutuoktinė, jai nebuvo suteikta informacija, ar jos gyvenimo draugas gydomas toje gydymo įstaigoje.

Moteris paskambino suaugusiai sugyventinio dukrai ir paprašė ją rasti tėvą, mat jos ir tėvo pavardės – vienodos, todėl įrodyti jų giminystę kur kas lengviau.

Kūdikį auginanti Sigito dukra Vitalija su mažyliu ir savo gyvenimo draugu nusprendė nuvažiuoti į ligoninių miestelį ir pati rasti tėvą.

Vienoje ligoninių registratūros darbuotoja trumpai pasakė, kad tokia informacija neteikiama. Vienintelis patarimas buvo kreiptis į administraciją, kuri šeštadienį, kai Vitalija pradėjo tėvo paieškas, nedirbo.

Jauna moteris nusprendė apsilankyti visuose ligoninės skyriuose. Bet ir ten jai buvo pasakyta, kad tokios informacijos medikai atskleisti negali.

Paieškas tęsianti dukra užsuko ir į vienos ligoninės Priėmimo skyrių, bet ir ten išgirdo paaiškinimą, kad neturinti teisės sužinoti, ar buvo atvežtas jos tėvas.

Kitoje ligoninėje informacijos darbuotoja taip pat patikino, kad žinių apie pacientą neturinti teisės teikti.

Beldėsi ir į morgą

Visa Vitalijos šeima šeštadienį nusiplūkė lakstydama nuo vienos ligoninės prie kitos, beldėsi ir į morgo duris, bet jos buvo užrakintos.

Nusivariusi nuo kojų ir nebežinodama, ką daryti, dukra nusprendė paskambinti į greitąją pagalbą. Ji tikėjosi, kad sužinos, į kurią ligoninę medikų ekipažas nugabeno jos tėvą.

Tačiau telefonu nuskambėjo trumpas ir aiškus atsakymas, kokį tądien Vitalija jau buvo daug kartų girdėjusi – tokia informacija neteikiama. Nauja buvo tai, kad dispečerė patarė kreiptis į policiją.

Tada Vitalija nuvažiavo į 1-ajį policijos komisariatą ir parašė pareiškimą apie greitosios medicinos pagalbos iš namų išvežtą ir be žinios dingusį savo tėvą.

„Buvo keista rašyti, kad ieškome be žinios dingusio žmogaus, kurį išvežė greitoji“, – piktinosi Vitalija.

Supyko ant artimųjų

Sekmadienį Vitalija sulaukė skambučio. Ragelyje ji išgirdo piktą tėvo balsą, jis priekaištavo, kad niekas iš artimųjų jo nelanko, neatveža higienos reikmenų ir nesidomi jo sveikata. Vyras pasijuto nereikalingas artimiausiems žmonėms.

Pabandžiusi įtikinti, kad padarė viską, kad jį rastų, dukra pajuto, jog tėvas ja abejoja. Sigitas negalėjo patikėti, kad taip gali būti.

Kai tik gydytojai leido jam keltis, jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko telefoną ir suskubo skambinti namiškiams. Išgirdęs jo paieškų istoriją Sigitas panoro pats įsitikinti, ar tai tiesa.

Vyras ligoninės informacijos skyriuje paklausė, kur guli pacientas jo vardu ir pavarde. Netrukus jis išgirdo, kad tokios informacijos negaus. Tada vyras pasipiktino gaunantis vaistus, gydomas, tačiau informacijos apie tai, kad yra ligoninėje, negaunantis net pats.

„Tos dienos mums buvo labai įtemptos. Nebežinojome, ką galvoti. Buvo kilę visokių minčių, net absurdiškų – apie tai, kad jį panaudojo kaip organų donorą. Buvome suplanavę važiuoti į Palangą, o vakare žiūrėti laivų paradą, bet šis įvykis sujaukė visus planus. Visur vaikščiojome su vaiku, pervargome, bet svarbiausia – nebetikėjome, kad rasime tėtį gyvą. Nesuprantama, kodėl tokia informacija slepiama. Ieškojome ne tik mes, bet ir giminaičiai ir draugai. Įdomiausia, kad jis nebuvo pasirašęs, jog informacija apie jį nebūtų skelbiama“, – piktinosi Sigito dukra.

Beje, kai ji lankėsi policijoje, pareigūnai jauną moterį patikino, kad tėtis atsiras sveikas ir gyvas, nes panašių atvejų yra buvę daugybė.

Sunku ir policininkams

Klaipėdos apskrities policijos Asmenų paieškos poskyrio viršininkas Robertas Gurinskas patikino, kad tai yra tipiška ir dažnai pasikartojanti situacija.

„Žmonės neturi daugiau kur eiti, policija yra paskutinė instancija. Mes esame priversti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl be žinios dingusio žmogaus, nes kitaip negalime ligoninėms siųsti užklausos. Įsivaizduokite, visam gyvenimui bus fiksuota, kad žmogus buvo ieškomas kaip dingęs be žinios. Tai yra visiškai nereikalingas popierizmas ir žmonių vaikymas. Net mums, policininkams, į užklausimą telefonu neatsako, prašo siųsti raštą“, – tikino R.Gurinskas.

Jei giminaičiai kreipiasi į policiją savaitgalį, visi formalumai gali užtrukti keturias ir daugiau dienų. Tiek laiko nežinioje palikti artimieji ne tik piktinasi, bet išgyvena daugybę neigiamų emocijų.

Žmonės nežino, ar jau metas ruoštis laidotuvėms, ar bandyti, kaip tarybiniais laikais, ligoninėse ieškoti pažįstamų, galinčių padėti gauti būtiną informaciją.

„Skambiname į ligoninę, prisistatome, pasakome savo telefono numerį, pasakome, kad priešais sėdi pareiškėjas ir nori sužinoti, ar šioje įstaigoje gydomas jo artimasis, bet išgirstame kategorišką pasakymą – ne. Tai daryti draudžia įstatymas. Nesuprantu, kam slėpti tokius dalykus, juk tai ne venerinių ligų dispanceris. Policininkų visiškai nedomina, dėl kokios ligos žmogus gydomas, tad paslapties čia nematau. Mums ir ieškomojo artimiesiems svarbu sužinoti, kur yra žmogus. Mano supratimu, tokią informaciją galėtų suteikti bent jau policijos budėtojams“, – pasakojo pareigūnas.

Įspėjo apie netobulumą

„Mes negalime nieko sakyti svetimam žmogui. Tokia tvarka nustatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Į jį buvo inkorporuoti kai kurie Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo postulatai. Kai įstatymas buvo svarstomas, vyko labai daug ginčų, mes numatėme, kad dėl jo bus labai daug problemų, – paaiškino Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Rimvydas Juodviršis. – Įstatymas reikalauja notariškai patvirtinto įgaliojimo. Kai žmogus jį turi, teikiame visą informaciją: ir apie iškvietimą, ir apie suteiktą pagalbą. Atsižvelgdami į situaciją kartais giminaičius vis tiek informuojame, tačiau nesakome nieko daugiau, išskyrus ligoninės pavadinimą, jokių kalbų apie būklę.“

Jei įvyksta netikėta nelaimė, greitosios medicinos pagalbos dispečeriai jaučia pareigą nepalikti artimųjų nežinioje. Jiems pasakoma, į kurią ligoninę nugabentas pacientas.

Įgudę dispečeriai paprastai iš kalbos manieros nusprendžia, ar skambina šeimos nariai.

Anksčiau būta žymiai paprasčiau, nes veikė Klaipėdos miesto greitosios dispečerinė, kurioje buvo paprastas žurnalas,o jame būdavo fiksuojami visi iškvietimai.

Dabar dispečerinėje įdiegta nauja informacinė sistema, tad kiekvienas dispečeris turi savo kodą ir vienas kito kompiuteryje naršyti jie negali. Tai padaryta taip pat dėl duomenų apsaugos.

R.Juodviršis prisiminė, kad apie galimus netobulo įstatymo pavojus įspėjo dar prieš kelerius metus. Dabar realybė yra tokia, kad pirmiausia žiūrėdami paciento interesų medikai priversti įstatymą apeiti.

„Panašių kuriozinių situacijų būna labai daug, nes kai buvo ruošiamas įstatymas, dirbančių greitojoje pagalboje niekas neklausė. Mano įsitikinimu, mes privalome teikti žinią, į kokią gydymo įstaigą žmogus nuvežtas“, – apibendrino R.Juodviršis.

Domisi smalsuoliai

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis patikino, kad toks griežtumas teikiant informaciją yra visiškai pateisinamas ir sąlygotas gyvenimo.

„Yra buvę nemažai atvejų, kai sulaukėme priekaištų iš pacientų už tai, kad interesantams atskleidėme apie juos informaciją. Pasakysiu dar daugiau – per pastaruosius trejus metus nė vienas prie informacijos langelio pasipiktinimą reiškęs žmogus nesikreipė į administraciją, o tai reiškia, kad jie nebuvo artimiausi ligoniui žmonės. Dažniausiai tai yra smalsaujantys tolimi giminaičiai arba kaimynai“, – teigė V.Janušonis.

Šioje ligoninėje, kaip ir kitose miesto medicinos įstaigose, nustatyta tvarka, kad kiekvienas gydyti guldomas ligonis pasirašydamas išreiškia savo valią dėl informacijos apie jį teikimo.

Būta atvejo, kai vėžiu serganti moteris griežtų griežčiausiai pareikalavo nepranešti jos suaugusiems vaikams apie operaciją. Jokie vaikų prašymai ir reikalavimai ligoninės administracijos nepaveikė, nes tokia buvo pacientės valia. Moteris tiesiog nenorėjo vaikų skaudinti slogia žinia apie savo ligą.

Tiesa, žinia apie avarijos ar kito nelaimingo atsitikimo auką patiems artimiausiems giminaičiams suteikiama.

Nelogiška, bet privaloma

Panašios tvarkos laikomasi ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Ji nustatyta prieš trejus metus išleistu sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“.

Jame numatyta, kad visa informacija apie pacientą yra konfidenciali ir gali būti teikiama tik gavus raštišką paciento sutikimą, išskyrus tame pačiame įsakyme numatytus kelis atvejus, kai informacija reikalinga teismui, prokuratūrai, kvotos organams, institucijoms, kontroliuojančioms sveikatos priežiūros įstaigas ir panašiais atvejais.

Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės yra prieinamos visiems pacientams kiekviename skyriuje bei viešai skelbiamos ligoninės internetiniame tinklalapyje.

Dėl paciento duomenų konfidencialumo ligoninės informacijoje telefonu galima sužinoti tik tai, ar žmogus įstaigoje gydomas.

Net teisininkai pripažįsta, jog kai kurie įstatymai yra neprotingi arba nelogiški, bet kol jie nėra pakeisti, jų privalu laikytis.

Per avariją Kaune antradienio pavakare sužalota pėsčioji.

Nelaimė įvyko apie 16.40 val. Taikos pr., prie „Trijų berželių“ parduotuvės.

Pirminiais duomenimis, vienas automobilis sustojo prie perėjos praleisti pėsčiosios, tačiau kitos mašinos vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į prie perėjos sustojusį automobilį. Nuo smūgio šis pajudėjo į priekį ir partrenkė maždaug 60-ies metų moterį.

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyresnioji gydytoja teigė, kad medikų pagalbos prireikė ne tik partrenktai moteriai, bet ir vienam automobilio vairuotojui.

„Gydytojai įtaria, kad moteris patyrė lūžius, o vairuotojas, kuriam maždaug apie 30 metų, susižalojo galvą“, – sakė ji.

Greitosios pagalbos medikai sužeistus žmones išvežė į Kauno klinikas.