„Kalbant apie sienos uždarymą, prasidėjus šiai visai situacijai su „Wagner“, mes nedelsiant priėmėme sprendimus, paruošėme teisės aktus, kad esant kažkokiai situacijai, grėsmės lygio pasikeitimui, mes nedelsiant galėtumėme uždaryti savo visas sienas. Tai – atitinkami incidentai, mūsų žvalgybos institucijų informacija“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį kalbėjo ministrė.

„Kalbant apie šį sprendimą, turiu pažymėti, kad labai svarbu, kad tai būtų ne vien nacionalinis vienos valstybės sprendimas. Nes jei mes pasiliksime vieni ar paliksime kažkurią šalį vieną, tai efekto neduos“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Mes suvokiame, kad bandymų patekti kertant mūsų sieną gali būti įvairių, bandant pateikti vienokią informaciją ir slepiant kitus tikslus.

Ji priminė, kad Varšuvoje Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai rugpjūčio pabaigoje aptars mechanizmą, kaip veiktų „regioninis sprendimas“, jei prireiktų sprendimo visiškai uždaryti sienas su Baltarusija.

„Tai yra visiškas sienos uždarymas, nebent ten galbūt lieka humanitarinis koridorius ar diplomatų praėjimas, bet siena visiškai uždaroma“, – sakė ji.

A. Bilotaitė tvirtino ketvirtadienį su Valstybės sienos apsaugos vadu Rustamu Liubajevu aptarusi ir galimybę uždaryti ir visus kontrolės punktus su Rusija kilus grėsmėms.

„Turime būti susidėlioję savo veiksmus, kas turėtų po ko sekti, kokie reikalingi teisės aktų pakeitimai, kokių veiksmų turi imtis mūsų pareigūnai tam, kad iškilus naujoms grėsmėms mūsų valstybė galėtų užtikrinti sklandų procesą ir mūsų valstybės saugumą“, – teigė ji.

Vis dėlto ministrė akcentavo, jog šiuo metu realių grėsmių iš Rusijos nėra, tačiau visos rizikos, įskaitant įvairias provokacijas, vertinamos.

Klausiama, kaip Lietuva elgtųsi su Baltarusijos politiniais pabėgėliais užvėrus sienas, ministrė tvirtino, kad Lietuva svarstytų išlaikyti humanitarinį koridorių, tačiau kartu įvertintų ir grėsmes, jog prisidengdami bėgliais nuo Minsko režimo į šalį gali patekti ir priešiški asmenys

„Tai suvokdami, kad gali būti įvairios provokacijos, tai mes laikomės tokios griežtos pozicijos, susijusios su mūsų nacionaliniu saugumu, kad mūsų siena yra uždaryta, siekianti išvengti galimų provokacijų. (...). Ir šiuo metu turime situaciją: jei URM tarpininkauja dėl tam tikrų asmenų, tai tie asmenys įleidžiami, vadinamasis humanitarinis koridorius, jisai egzistuoja. Bet kalbant apie naują geopolitinį kontekstą, naują saugumo situaciją, mes turime laikytis tokios pozicijos, kad pirmiausia, užtikrinti mūsų valstybės saugumą“, – tvirtino A. Bilotaitė.

„Mes suvokiame, kad bandymų patekti kertant mūsų sieną gali būti įvairių, bandant pateikti vienokią informaciją ir slepiant kitus tikslus. Tai vertinant šitą kontekstą mes turime adekvačiai vertinti ir situaciją“, – sakė ji.

Pasak ministrės, Lietuvos pareigūnai „yra pasiruošę“ reaguoti, jei sieną kirstų bent vienas „Wagner“ kovotojas. Ji priminė, kad pasienyje įrengtas ir fizinis barjeras, stebėjimo sistema, budi kariuomenė, vidaus reikalų sistemos pareigūnai, taip pat atnaujintas sienos priedangos planas, apimantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kariuomenės sąveika.

Lietuvoje vidurnaktį iš ketvirtadienio į penktadienį užveriami du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija: Tverečiaus ir Šumsko. Lietuvos pareigūnai tvirtina, kad taip reaguojama į „Wagner“ samdinių buvimo Baltarusijoje grėsmes ir siekiama ir pažaboti kontrabandą.

Po Kremliaus invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO. Šiam žingsniui nuo pat pradžių pritarė Latvija.

K. Karinis tikisi, kad likusios dvi iš 30 NATO šalių – Turkija ir Vengrija – taip pat pritars Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie NATO.

Pasak U. Kristerssono, Švedija vertina tai, kad Latvija nedelsdama ir visapusiškai parėmė švedų prašymą prisijungti prie Aljanso.

„Šiuo metu apie gynybą turime galvoti gana neigiamai nusiteikę, prisimindami savo draugus Ukrainoje, o bendradarbiavimo gilinimo priežastys nėra malonios“, – sakė Švedijos premjeras.

„Matome galimybių Baltijos jūros regionui tapti bendro karinio aljanso dalimi ir dabar yra paskutinis momentas Švedijai ir Suomijai tapti NATO narėmis. Geografinė padėtis ir tai, ką Rusija vykdo Ukrainoje, yra dvi labai aiškios priežastys, kodėl Švedija ir Suomija turi prisijungti prie Aljanso“, – komentuodamas Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO naudą Baltijos šalims teigė U. Kristerssonas.

Pranešama, kad abu ministrai pirmininkai taip pat aptarė karinį ir pramoninį bendradarbiavimą, susisiekimo keltais tarp Stokholmo ir Rygos atnaujinimą.

K. Karinis teigė, kad Latvija ir Švedija palaiko gerus ekonominius santykius, tačiau bendradarbiavimą tarp abiejų šalių galima būtų pagerinti energetikos srityje, įskaitant elektros jungtis tarp valstybių ir vėjo jėgainių parkus.

Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) kreipėsi į parlamentarus, besirengiančius balsuoti, ar pritarti nepaprastosios padėties prie sienos su Baltarusija įvedimui.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) praėjusią savaitę priėmė sprendimą mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį Baltarusijos pasienyje, dešimtims migrantų kiekvieną dieną mėginant neteisėtai kirsti Lenkijos sieną. Tai buvo beprecedentis žingsnis šalies pokomunistinėje istorijoje.

M. Morawieckis parlamentui sakė, kad valstybė yra atsakinga už Lenkijos sienų gynimą, o Lenkija mato „Maskvoje ir Minske parašytus scenarijus, keliančius grėsmę mūsų suverenitetui“.

M. Morawieckio teigimu, Rusijai ir Baltarusijai rengiantis vėliau šį mėnesį pradėti karines pratybas, „tokios įtemptos situacijos neturėjome 30 metų“.

Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo migrantų, daugiausia iš Irako ir Afganistano, mėginančių neteisėtai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos. Varšuva kaltina autoritarinį Minsko režimą skatinant nelegalią migraciją į Lenkiją ir taip siekiant sukelti nestabilumą Europos Sąjungoje.

Kitos ES šalys prie Baltarusijos sienų – pirmiausia Lietuva, bet, taip pat, Latvija ir Estija – irgi jaučia migracijos spaudimą. Visos šios keturios valstybės stiprina savo sienų, sudarančių išorinę ES sieną, apsaugą.

Lenkija, Latvija ir Lietuva neįsileidžia prieglobsčio siekiančių migrantų, o Baltarusijos pasieniečiai neleidžia jiems sugrįžti į Baltarusiją, todėl dažnai kyla konfliktinių situacijų.

ES mano, kad migrantai į ją nukreipiami Aliaksandrui Lukašenkai keršijant už vis griežtesnes bloko sankcijas Baltarusijai.

Anksčiau pirmadienį M. Morawieckis per spaudos konferenciją pareiškė, kad migrantus, bandančius neteisėtai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos, baltarusių saugumo tarnybos aprūpina maistu ir pinigais.

Nors tūkstančiai migrantų buvo neįleisti arba uždaryti į imigrantų centrus, kelias pastarąsias savaites pagrindinis dėmesys krypsta į maždaug 30 žmonių grupę, įstrigusią Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.

Ženevoje įsikūrusi Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) pareiškė esanti labai susirūpinusi dėl „siaubingų sąlygų“, su kuriomis susiduria migrantai, įstrigę kelias savaites prie ES ir Baltarusijos sienos.

TMO teigimu, įstrigę migrantai susiduria su „itin sunkiomis sąlygomis, ribota prieiga prie geriamojo vandens ir maisto, medicininės pagalbos, sanitarinių įrenginių ir pastogės“.

„Šios nepriimtinos situacijos pratęsimas kelia didžiulę grėsmę migrantų gyvybei ir sveikatai“, – sakė TMO.

Organizacija taip pat pabrėžė, kad „migrantais neturėtų būti naudojamasi“.

Lenkijos pareigūnai griežtai nesutinka, kad tie migrantai laikytini aukomis, nesulaukiančiomis humanitarinės pagalbos.

Varšuva paskelbė nuotraukų, kuriose, pareigūnų teigimu, matyti, kaip Baltarusijos saugumo pajėgos aprūpina migrantus maistu ir drabužiais. Kai kuriose iš jų, regis, užfiksuoti pareigūnai iš Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus, praėjusią savaitę aplankę žmones pasienyje.

Lenkijos vidaus reikalų viceministro Blazejaus Pobozy (Blažejaus Pobožio) teigimu, „klaidingas naratyvas“ yra žmones pasienyje laikyti „vargšais, alkanais pabėgėliais, kurie iš niekur nesulaukia pagalbos“.

Maždaug 30 prie sienos įstrigusių migrantų, kaip manoma, afganistaniečių, grupė Lenkijoje vertinama skirtingai.

Vyriausybė laikosi griežtos linijos, neleidžia jiems patekti į Lenkiją ir pasiprašyti prieglobsčio. Tačiau tokią poziciją griežtai kritikuoja liberali opozicija, nevyriausybinės organizacijos ir Katalikų Bažnyčia.

Vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis (Mariušas Kaminskis) savo ruožtu pareiškė, kad didžioji dalis neteisėtai į Lenkiją atvykusių žmonių yra irakiečiai, kurie iš Bagdado į Minską atskrido lėktuvu. Jis sakė, kad taip pat yra grupė afganų, kurie daug metų gyveno Rusijoje ir kuriems dabar buvo pasiūlyta patekti į ES.

Lenkija pradėjo statyti 2,5 m aukščio tvorą maždaug 180 km ruože prie Baltarusijos sienos. Bendras Lenkijos ir Baltarusijos sienos ilgis – 418 kilometrų.

Tvora statoma ruože, kur neteisėti migrantai dažniausiai bando patekti į Lenkiją. Ten taip pat papildomai nusiųsta 2 tūkst. kariškių.

Lenkijos pasieniečiai rugpjūčio mėnesį taip pat kai kuriuose pasienio ruožuose nutiesė pjaunančios vielos užtvaras.

Pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę, Kovo 11-osios Akto signataras ir buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis siūlo grąžinti šauktinių kariuomenę, kol kyla grėsmės iš Rytų.

„Mūsų gynybos reikmės dar pasidės, o gynyba prasideda nuo dvasios. Tikiuosi, kad politikai, pareigūnai, istorikai ir šviesuomenė bus vieningi, nepamirš garbės. (...) Gynėjai, jūsų darbas nebaigtas, budėjimas tęsiasi. Nesitraukime iš tiesos ir garbės pozicijų, rūpinkimės tvirta pamaina. Kol iš rytų šalies tebedunda grasymai ir užgauliojimai, grąžinkime šauktinių tarnybą“, - pirmadienį Seime surengtame Laisvės gynėjų susitikime sakė V.Landsbergis.

Prisimindamas istorinius įvykius, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę ir sulaukė sovietų agresijos per Sausio 13-osios žudynes, V.Landsbergis pažymėjo, kad anuomet ryžtingai nuo Rusijos įtakos neatsiribojusi Ukraina šiuo metu moka karo kaina.

„Pažiūrėkime, kaip brangiai moka Ukraina už tai, kad anuomet žengė negana ryžtingai, mėgino dar pragmatiškai pasėdėti ant dviejų kėdžių“, - sakė buvęs parlamento vadovas.

„Ėjome į laisvus rinkimus, ir kovo 11-ąją iškart ištiesėme Sovietų Sąjungos vadovams draugišką ranką: susitarkime, kad Stalino nusikaltimas - panaikintas. Atsakymas buvo: ne, esate vergai ir turite klausyti šeimininko su bizūnu. Tada jau mes pasakėme - ne, jau užtenka būti pastumdėliais, jau pasirinkome. Štai Sausio 13-osios žudynių paveldas“, - kalbėjo V.Landsbergis.

Jis taip pat pabrėžė, jog anuomet Lietuva gynė ne tik savo, bet visų sovietų okupuotų šalių laisvę, ir ši pareiga išlieka iki šių dienų.

„Nutarė sutriuškinti Lietuvą, o mes gynėme visų sovietijos pavergtųjų laisvę. Rusijos laisvę taip pat. Taip matau gynėjų misiją anuomet - ginti ne vien Lietuvą. Tokia mūsų šalies misija ir šiandien. Vartodami teisingus žodžius atliksime pareigą ir sau, ir savo sąjungininkams, Europos Sąjungai ir NATO. Kviečiu vartoti teisingus žodžius. Ukrainos rytuose vyksta ne sukilimas, o Rusijos karas prieš Ukrainą. Tai kolonijinis karas su tikslu vienaip ar kitaip atgauti buvusią koloniją su jos derlingomis žemėmis ir kitais turtais. Kariauja Rusijos apmokami ir moderniškai ginkluojami samdiniai, verbuojami ir Ukrainoje, ir Rusijoje, ir atviri interventai - Rusijos reguliarūs daliniai. Vienas jų, „BUK“ sistema, numušė Malaizijos keleivinį lėktuvą“, - kalbėjo V.Landsbergis.

1991 metų sausio 13 dieną per sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.