„Praėjusiais metais patikrinome apie 122 tūkst. Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių piliečių. Tikrinome juos per kontržvalgybinę prizmę ir pažeidumą. Tai iš jų Migracijos departamentui kaip keliantys grėsmę yra įvardinti apie 1415 asmenų“, – žurnalistams Seime per spaudos konferenciją apie naujausią grėsmių Lietuvos saugumui ataskaitą teigė D. Jauniškis.

Pasak jo, daugiausia įtarimų sulaukia į Lietuvą atvykstantys gyventi ar dirbti tie Baltarusijos piliečiai, kurie yra dirbę ar tarnavę valstybinėse Baltarusijos institucijose ar kituose režimui reikšminguose sektoriuose.

„Piliečiai, kurie kažkada yra tarnavę Baltarusijos kariuomenėje ar valstybės institucijose, valstybinėse įmonėse ar strategiškai reikšminguose sektoriuose – jie automatiškai yra keliantys tam tikrą riziką. Jiems yra pagrindas neišduoti leidimų čia gyventi ar įvažiuoti į Lietuvą“, – pažymėjo VSD vadovas.

Taip pat tarnybų akiratyje dažnai atsiduria ir nuolat tarp Lietuvos ir Baltarusijos keliaujantys asmenys, pažymi D. Jauniškis.

„Kitas aspektas – nuolat tarp šalių keliaujantys Baltarusijos piliečiai, kurie čia kelis mėnesius dirba kažkokį darbą, vėliau grįžta į Baltarusiją, kur prabūna pakankamai ilgą laiką. Žinant padidėjusį Baltarusijos spec. tarnybų agresyvumą, mums kyla mažai abejonių, kad visi šitie žmonės yra ignoruojami ir paliekami ramybėje. Mūsų įsitikinimu, prie kiekvieno jų yra prieinama specialiųjų tarnybų, kiekvienas yra bandomas ar verbuoti, ar priverčiamas įvairiais būdais teikti informaciją“, – sakė VSD vadovas.

„Matome didelį pavojų, kad taip nuteka nemažai informacijos Baltarusijos specialiosioms tarnyboms, ruošiantis ir darant kažkokius scenarijus, nukreiptus prieš Lietuvą“, – pabrėžė D. Jauniškis.

Bandė verbuoti Baltarusijos ar Rusijos žvalgyba

Vis daugiau piliečių kreipiasi į žvalgybos tarnybas ir praneša, kad juos bandė užverbuoti priešiškų valstybių pareigūnai, savo VSD direktorius.

Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje teigiama, kad Baltarusijos žvalgyba intensyvina savo veiklą prieš Lietuvą ir verbuoja į kaimyninę šalį vykstančius asmenis, bando rekrūtuoti ir diasporos atstovus. Pranešta, kad praėjusių metų pabaigoje buvo sulaikyti keli asmenys, įtariami šnipinėjimu.

Nors nepateikė detalių skaičių, kiek konkrečiai VSD gavo kreipimųsi dėl bandymo verbuoti, D. Jauniškis pažymėjo – tokių atvejų vis daugiau.

„Skaičiaus tikrai neįvardinsiu, bet jis tikrai yra nemažas“, – ketvirtadienį, pristatant viešą grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, sakė D. Jauniškis.

Matome didelį pavojų, kad taip nuteka nemažai informacijos Baltarusijos specialiosioms tarnyboms, ruošiantis ir darant kažkokius scenarijus, nukreiptus prieš Lietuvą.

„Vis daugiau ir daugiau piliečių kreipiasi, pasakydami tuos faktus, kad jie buvo ar verbuoti pasienyje, ar buvo prie jų prieinama būnant Baltarusijoje, ar lankantis Kaliningrade. Noriu pasidžiaugti piliečių sąmoningumu ir pilietiškumu. Žmonės neslepia, ateina ir atvirai pasipasakoja“, – pasakojo VSD vadovas.

Tuo metu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Elegijus Paulavičius priminė, kad 2022 m. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, numatantys, jog šnipinėjimą vykdę, tačiau apie tai prisipažinę ir su šalies institucijomis bendradarbiaujantys asmenys yra atleidžiami nuo atsakomybės.

„Ką svarbiau šiandien pasakyti, kad įstatymas numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės tuomet, kai žmonės prisipažįsta arba pasako faktą, kad į juos kreiptasi, (jie – ELTA) verbuoti. Turbūt, čia yra ta geresnė žinia. Turbūt šiandien turėtume skatinti piliečius, kurie susidūrė su tokiais atvejais, tiesiog kreiptis tiesiogiai į VSD arba AOTD“, – kalbėjo E. Paulavičius.

Įspėja dėl provokacijų rinkiminiu laikotarpiu

Šiais metais Lietuvoje vyksiančiais rinkimais domisi valstybei priešiškos šalys, sako D. Jauniškis. Todėl, jo teigimu, labai tikėtina, kad paveikti rinkimų rezultatus bandys tiek Kinija, tiek Rusija.

„Matome labai didelį susidomėjimą rinkimais. Tiek prezidento rinkimai, tiek parlamento“, – ketvirtadienį, pristatant viešą grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, sakė D. Jauniškis.

Anot jo, neatmestina, kad tam gali būti pasitelktos tiek informacinės kampanijos, tiek kibernetinės atakos.

„Mes matome daug rizikų: yra informacinės kampanijos ir galimai atakos prieš kritinę infrastruktūrą ar prieš transporto sektorių, siekiant sukelti chaosą rinkimų metu“, – sakė D. Jauniškis, pridurdamas, kad tokiu atveju gali būti išplatinti apgaulingi pranešimai apie padėtus sprogmenis.

„Mes galime išgirsti, kad daugelyje apylinkių yra padėti sprogmenys, taip sukeliant chaosą ir nutraukiant rinkimų procesą“, – teigė VSD direktorius.

Visgi, pasak jo, galimybe paveikti rezultatus ar sutrikdyti rinkiminį procesą šiuo metu labiausiai suinteresuota Kinija.

„Tai ypač aktualu Kinijai dėl mūsų vykdomos politikos Taivano atžvilgiu. Jiems ypač svarbu pakeisti ir turėti mažiau priešiškai nusiteikusias jėgas parlamente Kinijos atžvilgiu“, – sakė VSD direktorius.

„Rusija užsiėmusi karu Ukrainoje, tačiau neatmestina, kad informaciniai bei kibernetiniai išpuoliai gali būti vykdomi ir Rusijos“, – pridūrė jis.

2024 m. Lietuvoje vyks treji rinkimai. Lietuvos piliečiai rinks prezidentą, Seimą bei valstybės atstovus Europos Parlamente.

Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas visuomenei pristatė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tai jau vienuoliktoji viešas ir aštuntoji bendra abiejų žvalgybos tarnybų grėsmių ataskaita.

Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.

Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.

„Matome, kad Kremlius ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais. Jis turi platų spektrą priemonių bei instrumentų. Neatmestina, kad jis juos naudos, jog mažintų paramą Ukrainai. Bus panaudos informacinės bei kibernetinės operacijos – tai stebime šiuo metu. Taip pat branduolinis šantažas. Neatmestini Rusijos inicijuoti incidentai NATO šalių teritorijose“, – antradienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė D. Jauniškis.

„Mažai tikėtina, kad šiais metais Rusijos agresija, tikslai ar strategijos keisis“, – sakė VSD direktorius, pridurdamas, kad Kremlius vis dar siekia Ukrainos pralaimėjimo.

„Putinas mano, kad Rusijos pasiekimai būtų Vakarų pralaimėjimo ir silpnumo požymis“, – sakė D. Jauniškis.

Jo teigimu, pasienį su Kaliningrado sritimi turinti Lietuva veikiausiai susilauks ir tik jai skirtos agresyvios retorikos iš Kremliaus.

Tikėtina, kad terorizmo grėsmė Europoje augs. Mes nesame apsaugoti lygiai taip pat.

„Tikėtinas aktyvesnis Kremliaus spaudimas Kaliningrado srities klausimais. Jie mato Kaliningradą kaip silpną savo dalį. Galime iš jų tikėtis agresyvios retorikos Lietuvos atžvilgiu“, – sakė jis, neatmesdamas, kad dėl įtemptos situacijos Artimuosiuose Rytuose tiek Europoje, tiek Lietuvoje didėja teroristinių išpuolių pavojus.

„Kol kas naujų veikėjų įsitraukimo į Izraelio ir Hamas konflikto tikimybę matome kaip mažą, tačiau Iranas sieks diktuoti savo sąlygas. Įtampa Vidurio rytuose keliasi į Europą, kyla priešprieša tarp musulmonių bendruomenių (...). Tikėtina, kad terorizmo grėsmė Europoje augs. Mes nesame apsaugoti lygiai taip pat“, – teigė D. Jauniškis.

J. Kalinsko/ELTOS nuotr.

Antradienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba nutarė, kad formuojamai Lietuvos kariuomenės divizijai bus perkami vokiški tankai „Leopard“.

„Situacija ten yra stabiliai bloga“, – žurnalistams pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė generolas leitenantas.

Pasak jo, kol kas nematoma proveržio Ukrainai stabdant Rusijos pajėgų puolimą.

„Ten yra tokie taktiniai pasistumdymai: vieni paima teritoriją, kiti jas atkovoja, tada vėl jos paimamos. Frontinis ten susiklostė karas“, – sakė V. Rupšys.

„Mano galva, tai blogai, nes konfliktas turėtų užsitęsti“, – pridūrė jis, tačiau nesiėmė prognozuoti, kiek karas dar galėtų trukti.

Lietuvos kariuomenės vado teigimu, perspektyvų derybose nesimato.

V. Rupšys pabrėžė, kad grėsmės Lietuvai ir toliau išlieka nepakitusios: „To konvencinio, tiesioginio karo grėsmės tarp Lietuvos, NATO ir Rusijos nėra.“

Vis dėlto, anot generolo leitenanto, nors Rusija yra pasiuntusi daug pajėgų į karą Ukrainoje, „reikia nepamiršti, kad ji yra branduolinė valstybė“.

Rusija į Ukrainą įsiveržė vasario pabaigoje ir pradėjo plataus masto invaziją. Kremliaus pajėgoms nepavykus užimti sostinės Kyjivo, kariai buvo perdislokuoti į rytines ir pietines Ukrainos dalis.

„Telkimas pajėgų rytinėje Ukrainos dalyje arba prie Ukrainos rytinės sienos yra grėsmė bendrai saugumui ir tuo pačiu, aišku – NATO ir mūsų, kaip NATO narės, saugumui. Nes tikrai labai priklauso saugumo situacija nuo to, kaip vystysis veiksmai susiję su Rusijos ginkluotųjų pajėgų vienetų telkimu, kokie bus tolimesni jų veiksmai“, – po susitikimo su prezidentu ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Rupšys.

„Iš kitos pusės, tiesioginės grėsmės Lietuvai, turbūt, net ir geografiškai mes negalime sakyti, kad matome. Aišku, kilus bet kokiam kariniam konfliktui, tai tikrai įtakotų NATO saugumą ir mūsų veiksmus“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Iš kitos pusės, tiesioginės grėsmės Lietuvai, turbūt, net ir geografiškai mes negalime sakyti, kad matome.

V. Rupšys sakė, kad tiek jis, tiek sąjungininkai – NATO pajėgų Lietuvoje atstovai prezidentą Gitaną Nausėdą patikino kad „į situaciją žiūrime labai rimtai ir esame viskam pasiruošę“.

NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas, pulkininkas Jakobas S. Larsenas taip pat tikino, kad NATO „atidžiai stebi situaciją“ Ukrainos pašonėje.

„Rusijos karinių pajėgų telkimas kelia labai didelį nerimą. Tai nėra paaiškinama. Ukraina turi ginti savo suverenitetą. Ir niekas nepripažins Rusijos neteisėtos Krymo aneksijos“, – sakė pulkininkas.

Anot jo, Lietuvoje NATO pajėgos „susitelkia atgrasymui ir gynybai, kad būtų galima užtikrinti žmonių laisvę“ ir šiuo tikslu intensyviai bendradarbiaujama su Lietuvos karinėmis pajėgomis, stiprinama kolektyvinė gynyba, taip pat ir vykdant karines pratybas, mokymus.

„Kaip buvo paminėta, geografine prasme Ukraina yra gana toli, bet mes stebime situaciją, turime ten dislokuotas pajėgas ir visuomet esame pasirengę prisidėti prie gynybos, NATO visuomet pasirengusi“, – pridūrė J. Larsenas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumo klausimais Darius Kuliešius tvirtino, kad susitikime su NATO ir JAV kariuomenių atstovais buvo siekiama aptarti Lietuvoje vykdomų misijų darbotvarkę ir „išgirsti, kaip šios misijos tarpusavyje yra koordinuotos su Lietuvos kariuomenės veikla ir kaip visos pajėgos pasiruošusios veikti kartu“, užtikrinant Lietuvos ir regiono saugumą.

„Ši strateginė misija užtikrinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą yra labai svarbi ir dabartiniame kontekste, kada matome šalia NATO sąjungininkų valstybių sienų Rusija vykdo plataus masto karinių pajėgų telkimą ir galimi įvairūs provokaciniai, netyčiniai ar tyčiniai konflikto scenarijai“, – sakė patarėjas.

„Tikrai, esame saugūs ir pasirengę. NATO tiek Lietuvoje vykdomos, tiek regione esančios misijos garantuoja tinkamą kolektyvinę gynybą ir tinkamą atgrasymą“, – pridūrė jis.

Tuo metu Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys pabrėžė, kad susitikime aptarti ir iššūkiai, kaip COVID- 19 pandemijos metu užtikrinti karinį rengimą ir tinkamą sąjungininkų buvimą Lietuvoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pabrėžė išgirdęs iš Lietuvos, JAV ir NATO atstovų patikinimą, jog sąjungininkų bendras veikimas Lietuvoje yra „ypač sklandus ir jau bene pasiekęs integruotos veiklos piką“.

„Efektyvus atgrasymas ypač svarbus, kai prie Ukrainos rytinės sienos Rusija telkia beprecedenčio dydžio karines pajėgas ir tęsia provokacijas“, – teigė prezidentas.

Susitikime su prezidentu dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas, NATO priešakinių pajėgų misijos, koordinacinių pajėgų, oro policijos misijos vadovai, taip pat Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų vadovybė.

„Krašto apsaugos ministerijoje, atsižvelgiant ir į tai, kas yra aprašyta ir šioje ataskaitoje, yra svarstoma galimybė ir aš manau, kad artimiausiu metu įvyks toks lūžis ir bus sukurtas Hibridinių grėsmių užkardymo centras, kuris užsiimtų realiuoju laiku grėsmių analize, užkardymu“, – žurnalistams spaudos konferencijoje Seime ketvirtadienį sakė ministras.

Taip jis kalbėjo Valstybės saugumo departamentui ir Lietuvos karinės žvalgybai pristačius kasmetinę grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą.

„Dezinformacija atrodo itin grėsmingai savo poveikiu. Apie tai reikia kalbėti, turėti įrankius, kurie galėtų realiu laiku padėti žmonėms, priimantiems sprendimus, ir pačiai visuomenei suprasti ir atsispirti“, – sakė A. Anušauskas.

Ministro teigimu, informacinės-kibernetinės atakos įgija naujų bruožų.

„Dirbtinis intelektas leidžia turėti naujas galimybes. Artimiausioje perspektyvoje, jau kai ką matėme – dirbtinis intelektas sugeneruoja ne tik tekstą, bet ir vaizdą, mes su tuo susidursime. Reikia apie tai kalbėti, mokyti visuomenę atpažinti tokias grėsmes“, – sakė jis.

Remiantis VSD ir karinės žvalgybos ataskaita, Rusija ir toliau laikoma didžiausia grėsme, taip pat nerimą kelia kiti autoritariniai režimai, propaganda, informaciniai-kibernetiniai išpuoliai, radikalizmas.

„Šiandien visi turime būti kaip vienas kumštis, kaip viena šeima“, – interviu BNS penktadienį sakė šalies vadovas.

BNS skelbia visą interviu išklotinę:

– Prezidente, lietuviai su rūpesčiu stebi koronaviruso plitimą, su nerimu žvelgia į ateitį. Kokiems scenarijams šiandien turėtų ruoštis Lietuvos visuomenė?

– Šiuo metu situacija yra tokia, kad mes jaučiame gana staigų užsikrėtimų skaičiaus didėjimą. Ir galbūt kažkas galvojo, kad šis skaičius taip ir liks nedidelis, bet turbūt taip galvoti būtų naivu, matant tai, kokios tendencijos egzistuoja aplinkinėse  valstybėse. Vien tik kliautis tuo skaičiumi arba statistika, kuri yra žinoma šiuo metu ir ji rodo, kad Lietuvoje užsikrėtusių žmonių skaičius yra palyginti nedidelis, būtų tikrai negerai, nes manau, kad ir kaip ten bebūtų, net ir tos priemonės, kurių mes ėmėmės, vis dėlto nesustabdo skaičiaus didėjimo.

Antras dalykas, greta įvežtinių atvejų, kada koronavirusas yra įvežamas žmonių, kurie atvyksta iš užsienio, atsiranda vidinio užkrėtimo atvejai, kurie labai apsunkina viruso kelio paiešką ir pasunkina veiksmus prieš jo plitimą. Todėl norėtųsi, kad tos priemonės, kurių dabar yra imtasi ir kurios tikrai yra ganėtinai griežtos – tai yra visuotinis karantinas visuotinis tam tikram laikotarpiu su galimybe pratęsti – jos yra būtinos ir svarbiausia, jos yra  būtinos tam, kad užkardytume viruso plitimą tarp mūsų žmonių.

Šiuo metu aš tikrai matau, kad situacija yra valdoma. Mes matome tuo pat metu tam tikrų problemų, kurios daugiausia yra susijusios su tinkamu medicinos priemonių ir reagentų įsivežimu, logistika. Deja, šioje vietoje tikrai galima pareikšti labai konkrečios kritikos, kad tam nebuvo pasirengta, kad tuo nebuvo pasirūpinta anksčiau ir dabar mes turime tokią situaciją kokią turime.  Bet nepaisant visko, tiek medikų bendruomenė, tiek merai, tiek centrinė valdžia daro viską, kad veiksmai būtų koordinuoti, kad nebūtų bereikalingos trinties tarpusavyje. Mes matome čia labai svarbią ir mūsų institucijos priedermę, kad tais atvejais, kuomet stinga koordinacijos arba atsiranda nereikalingos, kartais net politinio pobūdžio trintys, kad jos būtų kaip galima greičiau pašalintos su mūsų pagalba.

– Britų premjeras savo visuomenei paskelbė dvylikos savaičių terminą, kada bus koronavirusas pažabotas. Ar tai irgi yra toks terminas į kurį turėtų orientuotis Lietuvos visuomenė – trys mėnesiai, ar yra kitas kažkoks terminas, kurį galima būtų pasakyti Lietuvos žmonėms?

– Na, turbūt nėra šiuo metu kito labai moksliško termino arba teorijos, kuri leistų apibūdinti arba pamėginti prognozuoti įvykius, negu kad ta patirtis, kurią sukaupė valstybės, kurios šiandien jau gyvena šiek tiek kitoje koronaviruso plitimo stadijoje. Ir tokios valstybės yra pirmiausia Pietryčių Azijos valstybės, ta pati Kinija, kuri buvo epicentras pradžioje, dabar matome, kad naujų koronaviruso atvejų skaičius yra visiškai sumažėjęs ir beveik niekinis.

Pietų Korėja, kurios galbūt specifika buvo ta, kad jie nesuvaldė paties protrūkio, bet jie didelio testavimų skaičiaus dėka labai greitai identifikavo problemines vietas ir sugebėjo užkirsti kelią viruso plitimui. Tai yra šiek tiek kitokio pobūdžio patirtis. Bet tiek vienos ir kitos valstybės išgyventa situacija rodo, kad taip, koronaviruso protrūkį arba tą tokį paūmėjimą galima stabdyti per tris, galbūt keturis mėnesius. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad problema nustos egzistuoti, kadangi ir toliau tokia rizika užsikrėtimo išliks, sąlygos neplatinti ją vis tiek turės būti griežtesnės ir tai toli gražu nebus grįžimas prie taško A, iš kurio mes išėjome, ir grįžimas prie normalių sąlygų. Kurį laiką reikės imtis padidinto atsargumo priemonių, kad tiesiog, po pirmo koronaviruso pliūpsnio nesektų antrasis ar trečiasis.

– Kiek laiko reikėtų nusiteikti būti karantine?

– Aš tikrai nenorėčiau dabar įsileisti į medicininius svarstymus, bet aš manau, kad pirmiausia mūsų žmonės yra labai racionalūs ir aš tą pastebiu važiuodamas gatve ir matydamas, kiek yra ištuštėjęs Vilnius. Ir aš manau, kad jie puikiausiai patys gali įvertinti savo konkrečią situaciją ir tikrai nedidinti rizikos, kai to visiškai nėra būtina daryti, saugoti ir savo pagyvenusius tėvus, ir saugoti savo vaikus. Ir jeigu nėra būtinybės judėti arba tai nėra lemta būtinųjų priežasčių, tiesiog geriau pasilikti namuose, praleisti daugiau laiko tarpusavyje ir tiesiog tokiu būdu prisidėti ne tik prie savo šeimos sveikatos, bet ir prie visos visuomenės sveikatos.

Šiandien visi turime būti kaip vienas kumštis, kaip viena šeima.

Patikėkite, valstybės institucijos tikrai daro viską ir žmonės dirba nenormuotas valandas, tikrai patiria didžiulius darbo krūvius dėl to, kad žino, kad daro reikalingą darbą, juos tai įkvepia. Ir šitoje vietoje kritikuokime, bet kritikuokime galbūt tai, kas nėra padaryta, o ne pačius žmones, nes tai yra nepaprastai svarbu, kad šiuo sudėtingu metu jaustume vienas kito petį. Ir šia prasme aš labai sveikinčiau ir pilietinių iniciatyvų buvimą kartu su valdžios institucijų veiksmais. Bet kad jos nepradėtų konkuruoti viena su kita kritikuodamos viena kitą arba valdžios institucijos pamėgintų užčiaupti kritiką, sakyti, kad „baikite kritikuoti ir mes pasinaudosime nepaprastomis aplinkybėmis, kad jūs nebekritikuotumėte“. Ne, kritika reikalinga ir šiomis aplinkybėmis. Tačiau ta konkurencija arba stumdymasis, arba mėginimas pamiršti vienas kitų kompetencijas, tikrai šiuo metu yra mažiausiai reikalingas Lietuvai dalykas. Todėl pilietines iniciatyvas aš, kaip prezidentas, sveikinsiu ir šiandien ketinu prisijungti prie vienos iš jų. Tokiu būdu aš manau kartu mes padarysime gerokai daugiau nei po vieną.

– To peties labiausiai reikės medikų bendruomenei. Ką valstybė darys daugiau, kad medikų apsauga būtų užtikrinta dar labiau nei yra dabar?

– Štai dar viena labai svarbi sritis, kurią aš įvardinčiau kaip prioritetą. Iš tikrųjų šiandien  medikų bendruomenė yra ta paskutinė linija, kuri rūpinasi ne tik koronavirusu sergančiais žmonėmis arba užsikrėtusiais žmonėms, bet nepamirškime, kad mūsų medicininėse  įstaigose yra daugybė kitų ligonių ir tie žmonės miršta, jie patiria  tiesiogines rizikas gyvybei. Svarbu, kad medikų bendruomenė, kuri yra ta paskutinio gynėjo funkcija, jaustųsi saugi, pati netaptų paveikta viruso ir tokiu būdu būtų priversta praktiškai nustoti vykdyti savo funkcijas ir tokiu būdu sukeltų grėsmę visai sveikatos apsaugos sistemai ir jos stabilumui. Štai kodėl aš manau, kad prioritetų prioritetas – ir apie tai mes šiandien kalbėjome mūsų video susisiekime su ministru pirmininku – medicinos priemonės pirmiausia turi būti teikiamos medikams, kad jie būtų saugūs ir  kartu garantuotų ligonių, pacientų saugumą taip pat. Kaip ir savivaldybių atžvilgiu, turbūt šiandien galime tvirtai sakyti, kad kai kurios savivaldybės patiria  didesnį spaudimą`arba didesnį užsikrėtusių skaičių turi. Pagaliau, kai kurios yra atsakingos už logistiką – konkrečiai Klaipėdos savivaldybei reikia priimti keltus, kurie atvyksta vienas po kito iš Kylio ir kitų miestų. Reikia tinkamai pasirengti šituos žmones sutikti, patikrinti juos,  jeigu tai yra užsieniečiai,  palydėti juos, konvojuoti iki sienos – visam tam yra reikalingos ir priemonės, ir žmonės ir finansai. Tai turbūt neverta ir neprasminga šiuo metu lašinti visiems po vienodai pincetu, o nukreipti ir materialinius, ir kitus išteklius į tas vietas, kuriose labiausiai jaučiama įtampa.

– Nebėra ekonomisto, kuris neprognozuotų recesijos Lietuvai, nesutariama tik dėl ekonomikos nuosmukio dydžio ir tempų. Šią savaitę patvirtintus ekonomikos skatinimo planą, kokia būtų Jūsų žinia Lietuvos verslui ir darbuotojams: kiek valstybė pasirengusi bristi į skolą tam, kad gelbėtų verslą?

– Valstybė tikrai pasirengusi bristi į skolą, gelbėdama pirmiausiai patį verslą ir, kas dar svarbiau, žmonių darbo vietas bei pajamas. Ir to patvirtinimas yra būtent tas visiškai neseniai patvirtintas planas, ir kuris numato tiek trumpo, tiek ilgesnio laikotarpio priemones, bei tam tikrus atitinkamus finansinius išteklius toms priemonėms įgyvendinti. Šiandien mes galime tvirtai pasakyti, kad Europos Vadovų Taryba, Europos Sąjungos institucijos yra pasirengusios suteikti visą būsimą veiksmų laisvę, nes koronaviruso protrūkio grėsmė ekonomikai puikiai suvokiama tarp ES lyderių. Pastarieji du susitikimai didele dalimi buvo skirti ne tik medicininėms pasekmėms, bet ir ekonominėms viruso pasekmėms analizuoti ir kartu parengti tinkamas priemones.

Jas įvardinčiau kaip dviejų grupių priemones. Pirma – tai pinigų politikos priemonės, už kurias atsakingas Europos centrinis bankas ir jos vadovė Christine Lagarde. Tikrai yra numatytos priemonės, kurios padidins bankų likvidumą ir kartu pinigų kiekį apyvartoje, kad galima būtų lengviau kredituoti smulkiąsias bei vidutines įmones pirmiausia ypatingai tuose sektoriuose, kurie yra labiausiai pažeisti. Taip pat yra numatyti palengvinimai arba tam tikri varžtų atpalaidavimai, susiję su valstybės parama verslui, nes normaliomis aplinkybėmis tai yra pakankamai kontroversiškas dalykas, kartais prieštaraujantis konkurencijos principams. Šiandien čia yra kur kas daugiau lankstumo. Trečia – augimo ir Stabilumo paktas ir jo reikalavimai. Šiandien mes nebegalime gulėti toje Prokrusto lovoje, kurią numato stabilumo ir augimo paktas, tad dabar turime visus patikinimus, kad valstybės gali eiti į didesnio skolinimo programas, daugiau skolintis, didinti viešąsias išlaidas ir numatyti tam tikrus mechanizmus, kurie kompensuotų neišvengiamą valstybės biudžeto pajamų sumažėjimą, nes įžengiame į visai kitą ekonominės raidos stadiją.

Visam šiam bendram fonui atliepia būtent neseniai parengtas priemonių paketas. Jo pagrindinės sudėtinės dalys – pirmiausia, užgesinti gaisrus, kurie kyla jau dabar, nes mažėja žmonių darbo krūvis, forminamos prastovos, tad svarbu išsaugoti jų pajamas ir padėti verslui šioje situacijoje. Kita priemonių grupė susijusi, kaip jau minėjau, su ilgesnio ar vidutinio laikotarpio ekonomikos augimo planais, nes krizės prasideda ir baigiasi, bet mums reikia pagalvoti ir apie tai, kaip ir kokiais principais Lietuvos ekonomika gyvuos, kai mes šią krizę įveiksime. O kad ją įveiksime, aš neturiu nei menkiausių abejonių.

– Vyriausybei tvirtinant planą, buvo pasirodę įvairių pranešimų apie verslo reakciją. Vienos įmonės padėjo, pirko ventiliavimo aparatus, bet buvo ir tokių stambių įmonių, kurios paskelbė stabdančios mokėjimus, kai kurios netgi ragino darbuotojus meluoti, kad yra bendravę su užsikrėtusiais žmonėmis. Ar Jūs matote požymių, kad visgi dalis verslo bando piktnaudžiauti šia krize? Ir ar valstybė turi pakankamai priemonių griežtai užkirsti tam kelią?

– Kaip ir viešajame gyvenime, kaip ir politikoje, versle taip pat pasitaiko įvairių verslininkų ir įvairių žmonių. Ko gero, tokios sudėtingos aplinkybės, kurios šiuo metu yra išryškėjusios, jos ir padeda nukristi kaukėms. Bepigu kalbėti apie socialiai atsakingą verslą ir verslo atsakomybę visuomenei tuo metu, kai už lango ekonomika auga 4 ar 5 procentais, kai nėra infliacijos, žmonės turi darbą, kai tiesiog mėgaujamės visokiais ekonomikos augimo privalumais. Bet kai prasideda kitas etapas ir kuomet tikrai ekonomikai iškyla didžiulis pavojus, tuomet ir pamatai, kas yra kas. Jūsų pateikti pavyzdžiai yra visiškai teisingi, ir jie man šiek tiek siejasi, nors gal ne vienas prie vieno, su tomis ekologinėmis problemomis, kurias mes patyrėme pastaraisiais mėnesiais ir kurios taip pat numetė tam tikras kaukes į šoną.

Tokios sudėtingos aplinkybės, kurios šiuo metu yra išryškėjusios, jos ir padeda nukristi kaukėms.

Šiandien vieni verslininkai rašo žinutes ir laiškus apie tai, kaip mes galime prisidėti prie to, kad visuomenė kuo greičiau įveiktų koronavirusą, ką mes galime pagaminti, kur pervesti savo lėšas į specialiuosius fondus, iš kurių tai būtų finansuojama. Gi kiti tartum niekur nieko reikalauja tokių pačių nuomos mokesčių iš savo nuomininkų, kaip teisingai pastebėjote, reikalauja iš savo darbuotojų meluoti ir naudotis valstybės parama net nesant tam reikiamo pagrindo.

Aš pirmiausiai apeliuočiau į tai, kad verslas per keletą pastarųjų metų išgyveno tikrai įspūdingą augimo laikotarpį. Tą mes puikiausiai matėme ir iš pelningumo rodiklių, kurie kai kuriuose sektoriuose buvo tikrai gerokai didesni nei vidutiniai ir tai tęsėsi metų metus. Tai ar tikrai šiandien yra taip, kad viena ar dvi savaitės prasidėjusio tam tikro ekonominio nuosmukio jau reiškia, kad šie visi pinigai išgaravo? Ar tikrai nėra tų rezervų, kurių sąskaita verslas galėtų bent jau nedidinti panikos ir nesakyti, kad esame labiausiai nuskriausti pasaulyje? Mano raginimas – būkime adekvatūs, būkime savo valstybės piliečiai ir jauskime verslo atsakomybę prieš visuomenę. Šiandien visiems yra nelengva, bet turbūt lengviausia būtų atsistoti į teisėjo poziciją ir sakyti, kad jūs privalote mumis pasirūpinti. Visi mes privalome pasirūpinti pirmiausia visuomene, ir tik tada jau, žinoma, savo asmeniniais interesais.

– Tęsiant mintį, kurią buvote pradėjęs apie europinį bendradarbiavimą. Italijoje dauguma žmonių jaučia, kad krizės metu buvo palikti vieni – tiek ES institucijų, tiek kaimyninių šalių. Ar matote, kad europiniai mechanizmai pradeda pagaliau suktis greičiau, tarkim, kalbant apie bendrus medicininius įsigijimus, ar apie bendrą skolinimąsi?

– Prieštaringa ta patirtis. Ir aš tikrai neslėpsiu, visad buvau tos nuostatos, jog Europos Sąjungą sudaro tautos, valstybės, kurios atiduoda tam tikras atsakomybes bendrosioms funkcijoms, bendrosioms institucijoms, ir kada, jei ne dabar, mes galime išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra Europos Sąjunga.

Jei leisite man tokią metaforą – šiuo metu ir sprendžiasi klausimas, ar ES yra šeima, ar tiesiog gyventojų gyvenamojo namo bendrija. Šeimoje, puikiai žinome, brolis pasirūpins seserimi, tėtis pasirūpins mama, mama pasirūpins savo vaikais, ir nebus jokių sąlygų, išankstinių prielaidų, reikalavimų ir taip toliau. Visi suprantame, kad tam šeimos nariui, kuris yra pažeidžiamiausias, turi būti skiriamas pats didžiausias dėmesys ir rūpestis. Gyvenamojo namo bendrijoje gali tekti šaukti susirinkimą, galbūt jame nebus kvorumo, pagaliau vienas iš butų gali galvoti, kad man šioje laiptinėje labai gerai, tegu visi kiti tvarkosi joje kaip išmano. Norėčiau, kad Europos Sąjunga būtų šeima, o ne gyvenamojo namo bendrija. Šiandien atsakyti į šį klausimą dar negaliu. Manau, kad Europos Sąjungos institucijos šiandien jau kur kas geriau suvokia grėsmę, nei prieš 2-3 savaites, kuomet dar buvo įvairių teorijų, ir tokių, kurios siūlė nestabdyti nieko, nes tai gali neigiamai atsiliepti ekonomikai. Šiandien ir sprendimų priėmimo greitis, ir noras padėti yra ženkliai padidėjęs.

Jei leisite man tokią metaforą – šiuo metu ir sprendžiasi klausimas, ar ES yra šeima, ar tiesiog gyventojų gyvenamojo namo bendrija.

Tačiau net ir šiuo atveju, pvz., mūsų inicijuotas Europos Vadovų Tarybos posėdis įvyko po praktiškai trijų dienų kai kreipėmės, norėdami, kad būtų sprendžiami judėjimo per sienas klausimai, kalbant apie ES, konkrečiai – Lietuvos, piliečius, kaip jie galėtų tranzitu parvykti į Lietuvą. Kaip tik tuo metu egzistavo problemos dėl piliečių judėjimo per Lenkijos teritoriją. Galiausiai tas posėdis įvyko jau po to, kai mes dvišaliu pagrindu vis dėlto išsprendėme šį klausimą. Buvo priimtas toks sprendimas, koks buvo. Mes, aišku, pamatėme, kad Lenkijos pusė yra pasirengusi praleisti tik dalį mūsų piliečių, kurie vyko didesniu transportu, tuo tarpu automobiliais vykę žmonės turėjo ieškoti alternatyvių būtų parvykti namo. Suprantu Lenkijos pusės motyvaciją, bet nesuprantu, kodėl šių žmonių nebuvo galima informuoti ir sprendimus priimti anksčiau, kad jie jau artėdami prie sienos būtų aiškiai žinoję, kad lengvieji automobiliai nebus praleidžiami, nes yra konvojavimo ir kitokių problemų. Dabar gi jie sustojo prie sienos, patyrė milžinišką kamštį, iš kurio net išsiveržti buvo nepaprastai sudėtinga, nes kamštis uždarė jų galimybę apsisukti ir vykti į keltą. Čia jau reikėjo didžiulio Vokietijos policijos įsikišimo, kad šį kamštį prastumdytų. Tai tokie konkretūs pavyzdžiai rodo, kad taip, noro spręsti problemas yra, bet kartu, deja, iškyla ir koordinavimo, ir tam tikro nesusikalbėjimo problemų.

– Pati Lietuva nuo pirmadienio pagal Vyriausybės nutarimą turėtų visiškai uždaryti sienas užsieniečiams tranzitu keliaujantiems per Lietuvą. Ar pritariate šiam sprendimui?

– Pirmiausia mes turime aiškiai apsibrėžti, kad karantinas nustatytas mūsų piliečiams išvykti ir užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, bet, vėlgi, grįžtant prie Europos Vadovų taryboje aptartų principų, Europos Sąjungos valstybių piliečiai, judantys link savo namų, turi teisę keliauti tranzitu ES sienų ribose, ir tuo tikslu jiems turi būti sudarytas vadinamasis humanitarinis koridorius.

Kaip tik šiuo klausimu šiandien tarėmės su premjeru, kad vis dėlto turėtų būti tam tikra išlyga su labai griežtomis sąlygomis ES piliečiams patekti į savo valstybes, bet, žinoma, jie turėtų būti lydimi konvojaus ir palydimi iki sienos, kurią kirtus jau atsakomybę prisiima kitos valstybės.

Tai šios sąlygos – būtina ES politikos prielaida. Ir Lietuva, kaip atsakingas bendrijos narys, turi vykdyti tuos įsipareigojimus, kurie yra Europos Sąjungoje.

– Radote sutarimą su premjeru šiuo klausimu?

– Manau, kad vienokia ar kitokia forma šis sprendimas turėtų būti įgyvendintas.

– Akivaizdu, kad politinė Lietuvos darbotvarkė yra kitais klausimais sustojusi, kad būtų galima mobilizuoti visas jėgas šios koronaviruso krizės suvaldymui. Visgi Seimo pavasario sesijoje buvo numatyta nemažai svarbių institucijų vadovų, žvalgybos vadovų, aukščiausiųjų teismų vadovų paskyrimų. Tai – tos pozicijos, kur reikia Jūsų ir Seimo sutarimo. Ar esate numatę, galbūt sutarę, kokie asmenys bus paskirti, ar Seimas dirbs?

– Ačiū už klausimą dėl Seimo darbo. Kokia sudėtinga situacija bebūtų, bet Seimas užtikrina vykdomosios valdžios parlamentinę kontrolę ir turėtų vykdyti savo funkcijas, nesvarbu, kas darytųsi už lango. Tam yra alternatyvūs būdai, nuotoliniai ir kiti, kaip galima spręsti klausimus ir priimti sprendimus. Šiuo metu mes žinome, kad Seimo posėdis tikrai įvyks kovo 31 dieną ir jame bus kalbama apie eilę minėtų paskyrimų, apie kuriuos užsiminėte. Esu pasiryžęs kitą savaitę teikti tam tikrus asmenis į tam tikras pozicijas. Jau kai kurie kandidatai į Aukščiausiojo teismo pirmininkus ir Konstitucinio teismo teisėjus ne tik mano, bet ir kitų teikiančių institucijų yra pateikti. Viskas yra Seimo rankose, ir tikiuosi, kad Seimas priims sprendimus, kurie leis šiems žmonėms pradėti dirbti ir užtikrinti jų atstovaujamų institucijų tęstinumą.

Labai norėčiau, kad žmonės vadovautųsi principu – saugokime save ir saugokime kitus.

– Kuriuos kandidatus kitą savaitę paskelbsite?

– Manau, kad Valstybės saugumo departamento vadovo kandidatūra tikrai bus pateikta kitą savaitę. Laukiu to momento, kada galėsiu tai padaryti.

– Prezidente, savaitgalis artėja, matome, kaip įvairiai žmonės reaguoja į priemones, nors gatvės ištuštėjusios, bet policija taip pat skelbia stebinti, kad yra šiek tiek per daug susibūrimų. Kokią žinią galite nusiųsti tiek vyresniems ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonės?

– Labai norėčiau, kad žmonės vadovautųsi principu – saugokime save ir saugokime kitus. Ypatingai tuos, kurie patiria didesnes rizikas dėl amžiaus ar kitokio pobūdžio ligų, dėl fizinės būklės. Šiandien iš tikrųjų galime visi, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas užimtume, tapti atsakingais savo valstybės piliečiais. Pasakysiu, kas man atrodo labai svarbu – šis virusas sukūrė daugybę sienų. Staiga stebuklingai sukūrė sienas tarp valstybių, sienas tarp miestų, šeimų. Bet tai yra tokios, sakyčiau, medicininės sienos. Gi psichologinės arba pilietiškumo sienos, atvirkščiai, manau, turėtų griūti. Šiandien visi turime būti kaip vienas kumštis, kaip viena šeima. Ir tiesiog suprasti, kad mes kiekvienas savo atsakingu elgesiu ar elgesiu, kuris yra nukreiptas į viešąjį gėrį, kitų žmonių sveikatą, galime padaryti gerokai daugiau nei padarome normaliomis aplinkybėmis.

Ir dar kartą norėčiau pasveikinti tuos žmones, kurie tikrai suprato savo pilietinę pareigą, suprato, kad lengviausia tik kritikuoti, siūlyti kažkam nuimti galvą už savo funkcijų nevykdymą, mes galėsime tą padaryti vėliau daugybę kartų. Bet šiandien labai svarbu, kad mes galėtume kažkuo konkrečiai prisidėti prie bendrojo gėrio ir patys. Atsakingu elgesiu ar pinigais – tai jau mažiau svarbu. Darsyk norėčiau kreiptis į žmones, pasakyti, kad tikrai, patikėkite, ši krizė yra įveikiama, ji bus įveikta, tikiu, kad mažiausiais kaštais ir mažiausia rizika. O mes dar kartą galime ne tik švenčių proga, bet ir išmėginimų aplinkybėmis pasijusti savo valstybės tikrais piliečiais, kurie labiau už viską myli Lietuvą.

– Ačiū už interviu.

Kaip grėsmę, Rusijos užsienio politiką įvardijo 63 proc. respondentų, 23 proc. grėsmės neįžvelgė. Palyginti su panašia apklausa, vykdyta prieš dvejus metus, gyventojų nuomonė šiuo klausimu iš esmės nepakito.

Naujausia apklausa dėl valstybių užsienio politikos keliamos grėsmės pernai rugpjūtį atlikta Krašto apsaugos ministerijos ir Rytų Europos studijų centro užsakymu. Apklausti 1007 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Antroje vietoje pagal keliamą grėsmę respondentai nurodė kaimyninės Baltarusijos užsienio politiką – taip mano 23 proc. apklaustųjų (prieš dvejus metus –  13 proc.), 64 proc. atsakė, kad grėsmės neįžvelgia. Trečiojoje vietoje gyventojai mini Jungtinių Valstijų (JAV) užsienio politiką – kad ji kelia grėsmę Lietuvai, teigiamai atsakė 14 proc. respondentų, arba dvigubai daugiau, nei prieš dvejus metus. 73 proc. gyventojų JAV politikos grėsmės neįžvelgia.

Keli procentai gyventojų tarp keliančiųjų grėsmes įvardiji ir Vokietiją, Lenkiją, Švediją, Latviją.

Rusijos užsienio politika. Rusija tęs agresyvią užsienio politiką, kad griautų Vakarų vienybę ir nukreiptų gyventojų dėmesį nuo ekonominių ir socialinių problemų. Galia sutelkiama prezidento Vladimiro Putino rankose, todėl auga neprognozuojamų veiksmų rizika. Rusija tęs aktyvų šnipinėjimą ir kibernetines atakas.

Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos. Rusija bandys stiprinti įtaką Baltarusijoje, Maskvos pozicija griežtės. Dėl karinės įtakos neatmestinos provokacijos per rugsėjį vyksiančius bendrus karinius mokymus „Zapad 2017“. Baltarusija tęs Lietuvos teisėsaugos ir krašto apsaugos sistemos pareigūnų verbavimą.

Energetika ir ekonomika. Pavojų kelia Astravo atominės elektrinės statyba Baltarusijoje ir bandymai atgaivinti Baltijos atominės elektrinės Karaliaučiaus srityje projektą, bandymai išsaugoti „Gazprom“ pozicijas. Rusija sieks mažinti krovinių srautus per Baltijos šalis.

Propaganda. Rusijos propaganda sieks silpninti paramą Lietuvos gynybai, NATO pajėgų dislokavimui, diskredituoti Lietuvos istoriją ir energetinę politiką. Šiems tikslams Maskva aktyvins veiklą lietuvių kalba per portalus, socialinius tinklus.

Tautinės mažumos. Rusija tęs bandymus eskaluoti tautinę priešpriešą. Rusijai palankios jėgos bandys vienytis antivakarietiškų vertybių pagrindu, tačiau didesnės įtakos Lietuvos politikai turbūt neįgis.

Terorizmas. Artimoje ir vidutinėje perspektyvoje terorizmo grėsmės Lietuvoje lygis liks žemas, bet Lietuva gali tapti viena iš teroristų tranzito valstybių. Rizikų gali kelti užsienio musulmonų mėginimai daryti įtaką vietos musulmonų religiniam gyvenimui.