Reikalas vertas intymių apmąstymų. Kalta čia ir G. Kildišienė, ir abstinencija, ir paraleliniai pasauliai su panteizmu. Juk ne visi sugeba džiūgauti vienais "triusikais" šokinėdami per pagonišką laužą vien dėl to, kad taip nori partinių apeigų vyriausiasis specialistas.

Kodėl ne taip seniai dar rinkėjų laiminti "valstiečiai" šitaip prasilošė šiuose rinkimuose? Reikalas vertas intymių apmąstymų. Kalta čia ir G. Kildišienė, ir abstinencija, ir paraleliniai pasauliai su panteizmu.

Akivaizdu, jog "valstiečių" populiarumo kritimas prasidėjo nuo Gretos paltuko pas J. Statkevičių ir nuo įtarimų, kad ponia gyvena geriau, nei turėtų pagal pajamas. Tauta įtarė, kad yra čia sekrecija nesiskundžiantis "sponsorius" – neopagonybės įžadus davęs dėdė Inkognito, apie kurį vis tiek visi žinojo dėl jo krivio krivaičio pareigų toje sektantų politinėje nausėdijoje.

Populiarumo kamuolys ėmė riedėti į apačią ir dėl mašinų registracijos mokesčio, ir dėl stabmeldiškų alkoholio draudimų. Liaudis dar nepamiršo, kas uždraudė nuolaidas gėrimams, kas kėlė akcizus ir kas po 20 valandos liepė uždaryti trejų devynerių skaistyklas.

Kaip teigia Šveikui priskiriama frazė, valdžia, pabranginusi alų, pasmerkta žlugti. Dėsnis dar kartą pasitvirtino, juolab paaiškėjo, jog kovojama ne prieš chronišką alkoholizmą, o prieš vidurinę klasę, vakarais išgeriančią vyno.

Populiarumo likučius palaidojo ir nuolat viešai žarstyti paramedicininiai samprotavimai apie skiepų žalą ir alternatyvius gydymosi būdus. Prasidėjusi pandemija parodė, kad tai durniuojančių intrigantų kliedesiai. Tačiau ir šiuos nurungė algų kėlimas ministerijos mikimauzams bei politinis bizniukas 1,5 mln. eurų vertės testus pirkti už šešis milijonus.

Na, o pati agonija jau buvo tas "braunykų" dalijimas už anoniminius nuopelnus. Čia jau visai padvelkė milicijos laikų "učiastkovų" sapnais. Į kokias sardeles dabar šaudys feldmaršalu apsirengęs A. Veryga, kuris irgi gavo tą "šaunyką"? Nupirktą, aišku, už biudžeto pinigus. Kaipgi kitaip, viskas pas juos iš iždo, negi eisi pavogti.

Tiesa, tokia Gomora gresia po 2030 m., kai tos ES gali ir nebelikti, jei Vakarų valstybės pasuks Didžiosios Britanijos klystkeliais.

Vis dėlto mūsų valdžios bambukai tautai dar suteikia menkos vilties ir teigia, kad įstatymo projektas bus teikiamas "derinti su visuomene ir suinteresuotomis šalimis".

Įdomu, kaip derins? Maloniai prašom, lauksime skambučio į duris.

O kol rengiamasi derinimams, žmonės jau reaguoja į visą šitą cinišką nomenklatūrinį chuliganizmą.

"Gal jau laikas eiti į gatves ir ką nors padegti, kaip Prancūzijoj?" – praėjusią savaitę ieškojo atsakymo vienas interneto komentatorius.

"Važiuoja milijonierius savo "Duracell" batareikom varoma "Tesla" ir nieko nemoka. O vargšas žmogelis, kuriam jo prarūdijęs 15 metų pasatas – vienintelė priemonė pasiekti darbovietę, kad šeimą galėtų išmaitinti, tai nuo to valdžia ir paskutines kelnes numaus. Mat visi žmonės Lietuvoje tyčia teslomis nevažinėja, nes gamtos nekenčia ir nori ją teršti", – ironizavo kitas. Ir reziumavo: "Socialinis teisingumas pagal kolchozą."

Regis, šita kolchoznikų valdžia išties daro viską, kad pati save demonstratyviai pasmaugtų: iš pradžių Gretą Kildišienę siuntė į Ameriką Lietuvos reikalų spręsti, vėliau pabrangino alų, paskui jau nuolat žėrė visokias nesąmones, o dabar, prieš artėjančius rinkimus, nutarė tautą dar pabarškinti iškreiptu būdu. Turbūt amžinam prisiminimui. Nes panašu, kad į valdžią šita sektantų, kaimiečių ir santechnikų šutvė, matyt, daugiau nepretenduos eiti.

Politikas gina teisę į politikų privačius pokalbius. Tačiau, komentuodamas „valstiečių“ reiškiamas pretenzijas Prezidentei, neabejoja, kad jei būtų paviešintas „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio ir buvusios Seimo narės Gretos Kildišienės susirašinėjimas, kiltų ne mažesnis ažiotažas.

„Nuoširdžiai nesuprantu, kas yra tragiško privačiuose pokalbiuose kalbėtis apie dalykus, kurie vyksta Lietuvoje“, - penktadienį tiesioginės transliacijos feisbuke metu sakė G. Landsbergis.

Konservatorius ironizavo, kad jei R. Karbauskis kalbasi su kitais politikais, tai jo pokalbiai turėtų būti ne mažiau įdomūs visuomenei.

„Aš noriu pabrėžti, kad Prezidentė kalbasi su žmonėmis, ji kalbasi su kitais politikais. Aš kalbuosi su kitais politikais. Aš neabejoju, kad R. Karbauskis kalbasi su kitais politikais. Aš tikiuosi, kad jis vis dar kalbasi su kitais politikais. Aš tikiuosi, kad yra besikalbančių su juo. Jeigu tuos pokalbius paviešintų, ypač privačius pokalbius, aš manau, kad visų antakiai kilsteltų“, - kalbėjo konservatorius.

G. Landsbergis svarstė, kad būtų įdomu paskaityti ne tik Prezidentės, tačiau susirašinėjimą tarp R. Karbauskio ir G. Kildišienės. Tačiau kartu pabrėžė, kad jie turi teisę į susirašinėjimo privatumą.

Nesuprantu, kas yra tragiško privačiuose pokalbiuose kalbėtis apie dalykus, kurie vyksta Lietuvoje.

„Tikriausiai būtų labai netikėtų kalbų, labai netikėtų žinučių, turbūt būtų netikėtos leksikos panaudota, bet ar jie turi teisę tai daryti, aš manau, kad jie turi teisę kalbėtis. Ar mes privalome apie tai sužinoti, aš nesu tuo įsitikinęs“, - aiškino G. Landsbergis.

„Bet jei taip nutiktų, manau, sakytume, kad jie yra žemiau „plintuso“, - apibendrino politikas.

Tiek politikų, tiek politologų nuomonės vertinant paviešintų Prezidentės laiškų istorija išsiskiria.

Prezidentė susilaukė aštrių žodžių neigiamų vertinimų ne tik iš valdančiųjų „valstiečių“, tačiau ir iš opozicijoje esančių liberalų.

Europarlamentaras ir liberalų kandidatas 2019 m. prezidento rinkimuose Petras Auštrevičius penktadienį sakė, kad D. Grybauskaitės ir E. Masiulio ryšiai primena neregistruotą lobizmą ir iškraipo politinę aplinką bei visuomenės nuomones.

Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka ketvirtadienį LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė, kad Prezidentė savo poelgiu valstybę pastatė žemiau „plintuso“.

Tuo tarpu dalis politologų skeptiškai vertina reiškiamus kaltinimus Prezidentei. Pasak jų, D. Grybauskaitė nepažeidė įstatymų ir kalbos apie apkaltą ar inicijuojamą tyrimą Prezidentei yra tiesiog nepagrįstos.

Konservatorių lyderiai taip pat palaiko Prezidentę. Andrius Kubilius sako, kad paviešintais laiškais Prezidentė tiesiog parodo savo susirūpinimą esama politine padėtimi, tuo tarpu R. Karbauskis stoja į kaltinamųjų „MG Baltic“ korupcijos byloje pusę.

Penktadienį A. Kubilius feisbuke rašė, kad niekas taip ir negali paaiškinti, kas yra iš tikrųjų blogo Prezidentės paviešintuose laiškuose.

„Visi rėkia ir dejuoja apie tai, kad tai yra „žemiau plintuso“, - rašė A. Kubilius, pridėdamas, kad „skalikų“ pabaidymas, kai jie įsijaučia į neteisėtos įtakos darymą valstybės sprendimams, yra teigiamas, o ne neigiamas dalykas.

„Atrodo, jog korupcinės bylos yra rimtos, kad išsigandę kaltinamieji imasi tokius dirbtinius skandalus kelti. Likusiems yra gera proga apsispręsti, kurioje pusėje stovėti - ar padėti kaltinamiesiems slėptis po tariamu skandalu, ar neleisti to pasiekti. R. Karbauskis apsisprendė. Ir aš apsisprendžiau. Nenuostabu, kad atsidūrėme skirtingose pusėse“, - kilusį skandalą feisbuke apibendrino A. Kubilius.

Vilniaus apygardos administracinis teismas rugpjūčio 10 dieną atmetė buvusios Seimo narės G.Kildišienės skundą VTEK. Teismas pripažino, kad ginčijamas VTEK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje neginčytinai buvo nustatyta, jog pareiškėja nedeklaravo duomenų, kad ji naudojosi automobiliu, kuris priklausė bendrovei.

Konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, nedeklaravusi duomenų, kuriuos turėjo deklaruoti. Teismas mano, kad G.Kildišienės skundas nepagrįstas. Pasak teismo, pareiškėja nepaneigė komisijos nustatytų aplinkybių ir jokių duomenų nepateikė.

Šis sprendimas per mėnesį galėjo būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Neapskundus, sprendimas įsiteisėjo.

„Ne, neskundėme. Negaliu daugiau komentuoti. Tiesiog neskundė“, – BNS sakė G.Kildišienės advokatas Evaldas Valčiukas. Jis tepasakė, kad klientė nepageidavo rašyti apeliacinio skundo, procesas baigtas ir prie šio klausimo nebus grįžtama.

Sprendimą dėl G.Kildišienės VTEK paskelbė kovo 8 dieną.

Pradėti tyrimą VTEK nusprendė sausio pabaigoje savo iniciatyva pagal žiniasklaidoje skelbtą informaciją, kad tuometinė „valstiečių“ seniūno pavaduotoja G.Kildišienė  važinėjo automobiliu „Range Rover“, jį iš koncerno lizingu siekė išsipirkti jos mama. Koncernas priklauso frakcijos seniūnui, „valstiečių“ vadovui Ramūnui Karbauskiui. Žiniasklaidoje besirutuliojant šiai istorijai, taip pat paskelbus apie G.Kildišienės  atžvilgiu vykdytą bei nutrauktą ikiteisminį tyrimą, politikė atsisakė Seimo narės mandato, taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vicepirmininkės pareigų.

VTEK narys Virginijus Kanapinskas yra sakęs, kad sutartis su G.Kildišienės motina buvo vienintelė tokio pobūdžio „Agrokoncerno“ sutartis 2016-aisiais, be kita ko, G Kildišienei atstovauja advokatas E.Valčiukas, kuris yra ir „Agrokoncerno“ atstovas. Šis advokatas G.Kildišienei  atstovavo ir teisme.

Be to, V.Kanapinsko teigimu, R.Karbauskis yra viešai pripažinęs, kad būtent G.Kildišienei  padėjo įsigyti automobilį, o mašiną politikė esą naudojo parlamentinei veiklai. Komisija taip pat nurodė į viešai skelbtą informaciją, jog „Agrokoncernas“ buvo sudaręs sutartį su G.Kildišienės šeimos įmone „Greta Gretos“ – kad sutartis buvo, posėdyje nepaneigė ir G.Kildišienės advokatas.

Buvo skelbta, kad G.Kildišienė  palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Daug dėmesio viešojoje erdvėje sulaukė „valstiečių“ lyderio R.Karbauskio bei neseniai knygą išleidusios eksparlamentarės G.Kildišienės susitikimas su viešųjų ryšių ekspertais.

Šie karštligiškai bando išsiaiškinti, kas gi sieja Gretą Kildišienę ir Ramūną Karbauskį? Ar moteris šantažuoja žymiausią Lietuvos ūkininką – verčia jį pirkti brangius automobilius, finansuoti knygos leidimą ir dar bala žino ką daryti?

Įdomu buvo stebėti, kaip visas būrys žurnalistų prieš kurį laiką sugužėjo į Vilniaus senamiestį informuoti visuomenę, kada ir su kuo susitinka R.Karbauskis (po darbo).

Tenka apgailestauti, kad tokio didelio žiniasklaidos dėmesio nesulaukia iš tiesų vargingai gyvenantieji: našlaičiai, senjorai, darbininkai ir kt. Į šiuos likimo nuskriaustus ir valstybės pamirštus žmones žurnalistų dėmesys nukrypsta nebent tada, kai jų problemomis (savireklamos tikslais) susidomi aukšti politikai. Arba, kai Vakarų standartų taip ir nepasiekęs gyvenimo lygis Lietuvoje tuos vargdienius palaužia. Tuomet jie arba spjauna į viską ir išvažiuoja, arba žudosi ir kitus žudo keliuose, sodybose, šuliniuose... Bet tiek to.

O kur įrodymai, kad politikas iš tiesų finansavo G.Kildišienės knygos leidybą?

Šnekant apie R.Karbauskį ir G.Kildišienę, koks ir kieno reikalas, kas tarp jų yra? Ir apskritai, ar kas nors tarp jų yra? Niekas nepateikė jokių įrodymų, kad kas nors būtų: tik nuogirdos, gandai...

O kur įrodymai, kad politikas iš tiesų finansavo G.Kildišienės knygos leidybą? Ar, kad ji šantažu privertė buvusį kolegą Seime nupirkti jai visureigį? Pagaliau, kaip reikėtų įvardyti naujienas, grįstas tuo, ką viena bobutė pasakė? JAV prezidentas D.Trumpas sako, kad tai yra "netikros naujienos" (angl. fake news). Gal jis teisus?

Pabaigai apie esmę: Lietuvoje po kurio laiko vyks prezidento rinkimai. Ir kampanija jau prasidėjo.

Buvusios politikės skundą antradienį nagrinės Vilniaus apygardos administracinis teismas, posėdis vyks rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant, BNS sakė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

„Prašo panaikinti šį sprendimą ir iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad neteisėtas ir nemotyvuotas sprendimas“, – BNS sakė S.Jacinevičienė-Baltaduonė.

Kol skundas yra neišnagrinėtas, teismas jo motyvų plačiau nekomentuoja. Nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka prašė šalys.

„Sutartis buvo sudaryta jos mamos – tai yra santykiai buvo jos mamos su „Agrokoncernu“. Be to, mokesčių inspekcija darė patikrinimą ir nustatė, kad mama turėjo pakankamai lėšų“, – BNS sakė G.Kildišienės advokatas Evaldas Valčiukas. Teismui jis taip pat primena, kad VTEK net nepradėjo tyrimų dėl kitų Seimo narių automobilių naudojimo. Advokato manymu, tai rodo, kad VTEK tai vertina kaip nereikšmingus pažeidimus.

„Mus pačius nustebino VTEK argumentas atsiliepime, kad daugelis valstybės pareigūnų nurodė, kad nedeklaravus (automobilių nuomos - red.) buvo pažeidimas. Mes manome, kad VTEK turi būti nepriklausoma institucija ir turi remtis savo išvadomis, tyrimais, o ne tai, ką sako valstybės pareigūnai“, – BNS teigė E.Valčiukas.

Sprendimą dėl G.Kildišienės VTEK paskelbė kovo 8 dieną.

Pradėti tyrimą VTEK nusprendė sausio pabaigoje savo iniciatyva pagal žiniasklaidoje skelbtą informaciją, kad tuometinė „valstiečių“ seniūno pavaduotoja G.Kildišienė važinėjo „Range Rover“ automobiliu, kurį iš koncerno lizingu siekė išsipirkti jos mama. Koncernas priklauso frakcijos seniūnui, „valstiečių“ vadovui Ramūnui Karbauskiui. Žiniasklaidoje besirutuliojant šiai istorijai, taip pat paskelbus apie G.Kildišienės atžvilgiu vykdytą bei nutrauktą ikiteisminį tyrimą, politikė atsisakė Seimo mandato, taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vicepirmininkės pareigų.

VTEK narys Virginijus Kanapinskas yra sakęs, kad sutartis su G.Kildišienės motina buvo vienintelė tokio pobūdžio „Agrokoncerno“ sutartis 2016-aisiais, be kita ko, G.Kildišienei atstovauja advokatas E.Valčiukas, kuris yra ir „Agrokoncerno“ atstovas. Šis advokatas G.Kildišienei atstovauja ir teisme.

Be to, V.Kanapinsko teigimu, pats R.Karbauskis yra viešai pripažinęs, kad būtent G.Kildišienei padėjo įsigyti automobilį, o šiuo automobiliu politikė naudojosi parlamentinei veiklai. Komisija taip pat nurodė į viešai skelbtą informaciją, jog „Agrokoncernas“ buvo sudaręs sutartį su G.Kildišienės šeimos įmone „Greta Gretos“ – kad sutartis buvo, posėdyje nepaneigė ir G. Kildišienės advokatas.

„Ji (sutartis – BNS) buvo nedeklaruota dėl to, kad G.Kildišienė vertino įstatymo nuostatas, kad artimų giminaičių sandorių deklaruoti nereikia, antra, neatlygintino sandorio su giminaičiu deklaruoti nereikia, dėl to ji ir nedeklaravo“, – posėdyje yra sakęs E.Valčiukas.

Tuo metu V.Kanapinskas akcentavo, kad vienas iš sprendimo motyvų yra tai, jog Seimo nariams taikomi aukštesni skaidrumo standartai, nei pareigūnams ar paprastiems valstybės tarnautojams, tad šis jų statusas „pagrindžia visuomenės interesą žinoti apie jų ryšius su verslo subjektais ir naudojimąsi šiems verslo subjektams priklausančiu turtu, šiuo atveju – automobiliu“.

„Nei G. Kildišienė, nei jos įgaliotas atstovas šiandien nepateikė jokių duomenų, nurodančių privataus intereso nebuvimą“, – kovo mėnesį teigė posėdžio pirmininkas V.Kanapinskas.

Pasak E.Valčiuko, Valstybinė mokesčių inspekcija, tikrindama sandorį, nenustatė pažeidimų, tad tuo metu parlamentarei esą atrodė, kad rinkos sąlygomis sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, už kurią mokėjo ne tik tuometinės parlamentarės mama, bet ir kiti šeimos nariai, „niekaip netrukdė atlikti Seimo narės pareigas“.

Teisininkas pabrėžė, kad sutartį sudarė G.Kildišienės mama dėl to, nes šeima – ne tik pati mama, G.Kildišienė, bet ir pusbrolis Modestas Jablonskis – nusprendė, kad šeimai reikalingas naujas automobilis, nes jų turimi du automobiliai gedo.

„Ramūnas Karbauskis pasakė, kad gali padėti įsigyti automobilį, ką jis ir teigė interviu. Buvo sudaryta sutartis“, – aiškino advokatas.

Neseniai buvo paskelbta, kad G.Kildišienė palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Daug dėmesio viešojoje erdvėje sulaukė „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio bei neseniai knygą išleidusios eksparlamentarės G.Kildišienės susitikimas su viešųjų ryšių ekspertais. Kai kurie partijos nariai kėlė klausimą dėl R.Karbauskio vaidmens išleidžiant knygą. „Valstiečių“ lyderis R.Karbauskis kategoriškai neigia kaip nors prisidėjęs prie knygos leidybos, R.Karbauskio valdomas „Agrokoncernas“ taip pat nurodo, jog yra nesusijęs su G.Kildišienės knygos leidyba.

G.Kildišienė iki šiol žiniasklaidai išsamiai nekomentavo knygos „Atvirai“ išleidimo aplinkybių. Biografinėje eksparlamentarės knygoje nebuvo nurodyta spaustuvė, kurioje spausdintas 30 tūkst. knygos tiražas. Knygoje įvardijama, kad ją išleido pačios G.Kildišienės vadovaujama leidykla „Amatas“.

„Mums rūpėjo du atsakymai, ir du atsakymus mes gavom: G.Kildišienė išeina iš partijos ir G.Kildišienės politinės ateities mes nekuriame. Toliau partija su ja nebesiejama“, – sakė Seimo pirmininkas V.Pranckietis.

Partijos vadovas R.Karbauskis sakė, jog trauktis iš politikos yra G.Kildišienės asmeninis sprendimas.

„Pas mus nėra taip, kad mes šaliname žmogų be priežasties. Mes neturime priežasties ir niekada nebuvo, kad ją šalintume iš partijos“, – sakė R.Karbauskis, pridūręs, kad tai jos sprendimas.

„Mes pareiškimo dar neturime, tiesiog situacija klostosi taip, kad tas pareiškimas turi būti, ir jis susijęs su tuo, kad ji tikrai neteisingai kaltinama tuo, kad turi kažkokių politinių interesų. Mes niekada jokiam kontekste nešnekėjom nei apie Europos Parlamento rinkimus, nei apie kitokius rinkimus“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.

„Jei publikacijose nuolat kartojamas melas, kad žmogus išleidžia knygas dėl to, kad dalyvaus politikoje, atitinkamai tą melą vienu būdu įmanoma paneigti – pasitraukti iš politikos ir parodyti, kad tai melas“, – klausiamas apie G.Kildišienės motyvus sakė R.Karbauskis.

Klausiamas, kodėl iki šiol narystę partijos vadovybėje sustabdžiusi G.Kildišienė sprendimą palikti partiją priėmė būtent šiuo metu, R.Karbauskis sakė nežinantis, „kas buvo lemiamas sprendimas (partijos) narei nuspręsti“, taip pat kartojo, jog, priešingai nei keliamos versijos, G.Kildišienės karjera partijoje nebuvo planuojama.

„Valstiečių“ vadovai trečiadienį rinkosi aptarti, kaip reaguoti į viešoje erdvėje kilusias diskusijas dėl partijos vadovo R.Karbauskio ir buvusios parlamentarės G.Kildišienės susitikimo su viešųjų ryšių ekspertais. Susitikimas surengtas netrukus po to, kai buvo išleista G.Kildišienės knyga.

Vadovybės susitikimas surengtas prieš šeštadienį Naisiuose planuojamą partijos sąskrydį ir tarybos posėdį, kuriame keli tarybos nariai žadėjo pareikalauti R.Karbauskio atsakymų į klausimus, susijusius su eksparlamentare G.Kildišiene ir jo vaidmenį leidžiant šios knygą.

Tuo metu Povilas Urbšys, patekęs į Seimą savarankiškai, bet tapęs „valstiečių“ frakcijos nariu ir vienu įtakingiausių jos atstovų, tvirtino kalbų apie raginimus R. Karbauskiui trauktis iš visų Seime turimų postų negirdėjęs: „Juk jis – partijos lyderis. Kaip jis galėtų būti tik eiliniu Seimo nariu? Kita vertus – o kas pasikeistų?“

Partijos aktyvui iškilo daug klausimų

Tačiau įtakingi „valstiečiai“ neneigė norį kuo greičiau išsiaiškinti, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis jų lyderis R. Karbauskis praėjusį ketvirtadienį buvo susitikęs su G. Kildišiene sostinės Senamiestyje įsikūrusioje viešųjų ryšių agentūroje.

„Matau kitą problemą – R. Karbauskis yra vienas iš lyderių, o istorija su G. Kildišiene pakerta pasitikėjimą juo ir frakcija Seime. Kaip pagaliau pačiai partijai atrodo jos lyderio elgesys ir veiksmai? Kęstučio Bacvinkos atveju, kai jis Seimo Aplinkos komitete palaikė alternatyvų Miškų įstatymo pataisų projektą, partija jokių veiksmų kažkodėl nesiėmė, nors turėjo tai padaryti“, – kalbėjo P. Urbšys.

Jis įsitikinęs, kad smunkantys „valstiečių“ reitingai taip pat yra pastarųjų mėnesių problema. Be to, pasak Seimo nario, negalima leisti, kad partijos lyderiai ir aktyvas prarastų žmonių pasitikėjimą.

P. Urbšys atkreipė dėmesį, kad žmonės už „valstiečius“ per rinkimus balsavo dėl to, kad jie – „kitokie, nei buvę anksčiau valdžioje“, todėl moraliniu požiūriu kartelė partijai užkelta kur kas aukščiau nei kitoms partijoms.

„Gal kai kam ir nepatinka, kad mes priiminėjame nepopuliarius sprendimus, tačiau, pirmiausia, neturime teisės prarasti moralinio autoriteto. Ypač – mūsų lyderiai. Jei žmonės mato, kad kažkuris iš mūsų meluoja arba nėra pagrindo mumis tikėti, tada jau, be abejo, nukenčia mūsų autoritetas. Juk per rinkimus mūsų šūkis buvo „Orus žmogus – stipri valstybė“. Orumą ir pagarbą žmogui parodome tokiu atveju, jei jo nelaikome kvailesniu už save“, – svarstė P. Urbšys ir tvirtino manąs, kad R. Karbauskio ir G. Kildišienės santykiai jau akivaizdžiai kenkia „valstiečių“ partijai.

G. Kildišienės tema atsibodo

Seimo pirmoji vicepirmininkė ir „valstiečių“ senbuvė Rima Baškienė neneigė, kad trečiadienį Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva rinksis partijos aktyvas pasitarti dėl darbų, kuriuos galima būtų nuveikti vasarą bei kitų reikalų.

Mes labiau turėtume susitelkti ties Seimo rudens sesija, santykiais su koalicijos partneriais ar kitais, o ne gaišti laiką dėl G. Kildišienės.

„Gal panašių pamąstymų ir yra, tačiau su manimi apie tai niekas nekalbėjo“, – R. Baškienė, komentuodama Seimo kuluarų kalbas, kad, esą R. Karbauskiui būtų naudinga tapti eiliniu parlamentaru.

Seimo vicepirmininkė įsitikinusi, kad nereikėtų menkinti to, kas buvo nuveikta partijos pastangomis, bet ji norėtų atviro pokalbio apie tai, kas vyksta pastarosiomis dienomis: „Reikia susitikti, pasikalbėti ir pasiaiškinti, kas iš tikrųjų vyko su tais viešaisiais ryšiais. Jau nusibodo ta G. Kildišienės tema. Ji praktiškai blaško mus visus nuo darbų. Mes labiau turėtume susitelkti ties Seimo rudens sesija, santykiais su koalicijos partneriais ar kitais, o ne gaišti laiką dėl G. Kildišienės“.

R. Karbauskis – nepakeičiamas?

Politologas Vytautas Dumbliauskas, savo ruožtu, abejojo raginimų ar diskusijų – trauktis R. Karbauskiui iš postų Seime ar net Seimo – prasmingumu.

„Keistai atrodytų, jei partijos lyderis liktų be politinių postų. Kas jį pakeistų? Juk premjeras Saulius Skvernelis – nepartinis. Seimo pirmininkas V. Pranckietis? Kita vertus, matyt, „valstiečiai“ jau bijo skandalų, nes R. Karbauskis juos sukuria tuščioje vietoje ir jais kenkia partijai. Gal jam reikėtų psichologų pagalbos“? – svarstė V. Dumbliauskas.

Jei ir toliau mažės „valstiečių“ reitingai, politologas neatmetė galimybės, kad partija gali ir visiškai prarasti žmonių pagarbą bei pasitikėjimą, o tai kuo toliau, tuo labiau lemtų skeptišką dabartinės valdančiosios daugumos ir vyriausybės darbų vertinimą.

Tuo metu politologas Lauras Bielinis tvirtino manąs, kad R. Karbauskis demonstruoja negebėjimą dirbti Seime – vadovauti partijos frakcijai ir Kultūros komitetui: „Visais atvejais jis demonstruoja sutrikimą, nesugeba tinkamai komunikuoti ir organizuoti aplink save darbui tuos žmones, su kuriais atėjo į Seimą. Kita vertus, siūlymai jam trauktis iš postų Seime ar net Seimo – labiau retorinės priemonės, nes Lietuvoje dar reta, kad žmonės suprastų savo nesugebėjimus veikti politikoje ir pasitrauktų iš jos.“